- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-2446-264/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- Z. M.
- Atsakovas
- V. M., A. M., J. M., M. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Z. M. atstovaujamo advokato T. Š. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-883-182/2015 pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovams V. M., A. M., J. M., M. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Z. M. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė:
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“;
- panaikinti atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą;
- panaikinti IĮ „Žemata“ 2015 m. kovo 27 d. sudarytą žemės sklypo parodymo - paženklinimo
Aktą Nr. 1;
- priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.
Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), priklauso sodyba, kurią sudaro gyvenamasis namas ir kiti pastatai, taip pat kiemas ir sodas. Pagal išduotus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus UAB „Geoforta“ 2015 m. kovo 10 d. parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir apie jo sprendinius informavo gretimų žemės sklypų savininkus, kurie pastabų rengiamam žemėtvarkos projektui nepareiškė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 3 d. įsakymu patvirtino UAB „Geoforta“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio brėžinyje yra užfiksuotos ir formuojamo namų valdos žemės sklypo ribų koordinatės. Buvo pradėta rengti projektu suformuoto žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kurios rengimo metu (žemės sklypo ribų pažymėjimo metu) paaiškėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gretimo žemės sklypo), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kuri 2015 m. liepos 23 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre. Gretimų sklypų ribos persidengia, o atsakovų žemės sklypo riba eina visiškai šalia Z. M. pastato sienos. J. M. suformuoto žemės sklypo, projekto Nr. 4-5, sklypo vakarinės kraštinės pažymėtos taškais 23 ir 29. Vakarinė sklypo kraštinė sutampa su greta sklypo esančiu keliu (dabar (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu tarp (duomenys neskelbtini) g. ir atsakovų sklypo palikta įsiterpusi valstybinės žemės juosta. Tokiu būdu atsakovų sklypas buvo per 1-2 metrus paslinktas (perkeltas) į rytų pusę, o naujame žemės sklypo plane pažymėta rytinė sklypo riba (taškai 3 ir 2) eina visiškai greta ieškovui priklausančio pastato. Atsakovams tokiu būdu sklypą „perkėlus“ į rytus yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir interesai, tokie sklypo kadastro duomenys neatitina faktinio naudojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Z. M. ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plano panaikinimo, IĮ „Žemata“ 2015 m. kovo 27 d. sudaryto žemės sklypo parodymo – paženklinimo akto Nr. 1 panaikinimo.
Panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam M. M., J. M., V. M., A. M., R. M., J. M..
Grąžino ieškovui Z. M. 32 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2015 m. rugpjūčio 1 d. ir 2015 m. rugpjūčio 22 d. per EPP į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.
Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus priimtą sprendimą pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Nekilnojamojo turto kadastro Nuostatų 84¹.1.3. punkte yra nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, patvirtinusios institucijos sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas nustatė, kad patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovui formuojamas namų valdos žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. yra nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (ieškovo atveju Druskininkų skyrius).
Teismas nurodė, kad prašomo naikinti 2015 m. liepos 17 d. sprendimo paskutinėje pastraipoje yra nuoroda dėl jo apskundimo tvarkos, nurodant, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu, nustatyta tvarka. Šių taisyklių 26.1. punkte yra nustatyta, kad teritorinio padalinio vadovo (šiuo konkrečiu atveju Druskininkų skyriaus) priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Specialioji teisėjų kolegija, yra pažymėjusi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ginčas teismingas administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. T-106-2012).
Teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio reikalavimus, darė išvadą, kad ieškovas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimto sprendimo teisėtumą ir kitų atliktų veiksmų teisėtumą tikslinant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, civilinių reikalavimų ar argumentų nereiškia, todėl nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus priimtą sprendimą ir kitus atliktus veiksmus, tikslinant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, jis turi teisę skųsti Kauno apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (CPK 137 str. 3 d.). Teismas ieškovui išaiškino, kad pagal ABTĮ 25 straipsnį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Išdėstytu pagrindu teismas patikslintą ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas Z. M. atstovaujamas advokato T. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismo išvada prieštarauja Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamai praktikai bylose dėl kadastrinių matavimų panaikinimo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas jau prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nurodė bylos teismingumo klausimui aktualią Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką. Tačiau Druskininkų miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje dėl ieškovo nurodytos praktikos nepasisakė ir nutartyje nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju teismas nusprendė nesivadovauti Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais. Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tokio pobūdžio bylose ginčas iš esmės kyla dėl ieškovo teisės į dalį jam priklausančio (valdomo) žemės sklypo praradimo, ginčijamos nustatytos atsakovų žemės sklypo ribos. Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Todėl tokie tarp kaimynių žemės sklypų savininkų kilę ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. T-131-2014; Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. T-220- 2012; Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. T-XX-23-09; Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. T-2008-04).
2. Bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamos identiškos bylos dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių skyriaus vedėjų sprendimų, kuriais patvirtinami atitinkamų žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimas, panaikinimo, leidžia daryti priešingą išvadą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1339-260/2013; Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-18-743/2013; Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-796-413/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-409-467/2013). Iš teismų praktikos matyti, kad tokio pobūdžio bylos administraciniuose teismuose buvo nagrinėjamos tik iki 2011 m., o nuo 2011 m. ginčai dėl žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ir žemės sklypo plano bei atitinkamo NŽT teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.
3. Klausimas dėl tokio ginčo teismingumo buvo ne kartą nagrinėtas ne tik specialios teisėjų kolegijos, bet ir pagal atskirąjį skundą civilinėje byloje. Pvz. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-478-590/2013.
4. Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. spalio 18 d. nutartimi byloje Nr. T-50-2011 nusprendė, kad aptariamas ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą byloje S. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2010 m. vasario 10 d. nutarti priimtą byloje D. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarti priimtą byloje I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. kovo 20 d. nutarti priimtą byloje R. P. M, A. V. ir sodininkų bendrija „Pašiliai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. vasario 23 d. nutarti priimtą byloje L. T. v. Kauno apskrities viršininko administracija).
5. Skundžiama Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartis prieštarauja ne tik bendrosios kompetencijos teismų praktikai bei Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimams, tačiau ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-32-13). Atskirajame skunde nurodyta išsami ir nuosekli bendrosios kompetencijos teismų, Specialiosios teisėjų kolegijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika patvirtina, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo Z. M. ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius prašo ieškovo Z. M. atskirojo skundo reikalavimų netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
1. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kada teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Tuo tarpu šioje byloje galima pastebėti, jog keliami reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio, dėl ko Druskininkų miesto apylinkės teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį ir konstatavo, jog ši byla su tokiais joje keliamais reikalavimais yra teisminga apygardos administraciniam teismui, tokios pat pozicijos laikomasi ir Teismų praktikoje (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartis Nr. T-52/2015, priimta byloje Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Mažeikių rajono savivaldybės taryba ir kt.; 2015 m. vasario 19 d. nutartis Nr. T- 41/2015, priimta byloje Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Mažeikių rajono savivaldybė; 2015 m. sausio 6 d. nutartis Nr. T-160-2014, priimta byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą v O. A. B.; 2014 m. kovo 3 d. nutartis Nr. T-32- 2014, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos-, ir kt.).
2. Faktą, jog ieškovo keliams reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui patvirtinta - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.1.3. punktas, nes jame nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, patvirtinusios institucijos sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.
3. Nagrinėjamam klausimui, dėl suformuluoto ieškovo reikalavimo, nagrinėjimo priskirtinumo administraciniam teismui, svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui t.y. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šiuo atveju ieškovas visų pirma privalėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, suformuluodamas skundą dėl Druskininkų skyriaus veiksmų, derinant žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų bylą.
4. Ieškovas netinkamai remiasi ir pateikiama teismų praktika. Ieškovo cituojamos bylos yra netapačios šioje byloje nagrinėjamam klausimui, nes minimose bylose pagrindiniai ginčai yra kilę dėl kaimynių žemės sklypų savininkų interesų nesuderinamumo, o tiksliau, esant tam tikriems ginčams tarp žemės sklypų savininkų, kreipiamasi į teismą, bandant bendrų žemės sklypo ribų klausimo sprendimą patikėti teismui.
5. Ieškovas pateiktame patikslintame ieškinyje ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimto sprendimo teisėtumą ir kitų atliktų veiksmų teisėtumą tikslinant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, o civilinių reikalavimų nereiškia. Dėl šios priežasties, ieškovas turi vadovautis ABTĮ 25 str. numatytu imperatyvu ir visų pirma turi išnaudoti ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teisme etapą, o tik išnaudojęs šį etapą galės kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Druskininkų miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį, visapusiškai ir tinkamai įvertino pareikšto ieškinio pobūdį, dėl to, nėra pagrindo naikinti skundžiamos Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacijos dalykas, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Druskininkų miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pirmos instancijos teismas patikslintą ieškinį skundžiama nutartimi atsisakė priimti kaip neteismingą Druskininkų miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliantas nekvestionuoja skundžiamos nutarties argumentų dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis). Proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad kai ieškiniu prašomas priimti ar jau priimtas ir ginčijamas valstybės ar savivaldybės aktas yra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar baigiasi civilinis teisinis santykis, ginčą turi spręsti kartu su civiliniu ginču ne administracinis, o bendrosios kompetencijos teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. M. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2010; 2010 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-277/2010; kt.). Ši nuostata leidžia visą ginčą išspręsti bendrosios kompetencijos teisme, dirbtinai neskaidant ginčo į atskirus elementus ir nenagrinėjant atskirų elementų skirtingų sistemų teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintame ieškinyje prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, panaikinti atsakovų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planą bei panaikinti IĮ „Žemata“ 2015 m. kovo 27 d. sudarytą žemės sklypo parodymo – paženklinimo aktą Nr. 1.
Prašomu panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu buvo patvirtinti gretimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nustatyti pagal IĮ „Žemata“ matininko D. R. 2015 m. gegužės 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šis ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad gretimų sklypų ribos persidengia, o atsakovų žemės sklypo riba eina visiškai šalia Z. M. pastato sienos. Ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad J. M. suformuoto žemės sklypo, projekto Nr. 4-5, sklypo vakarinės kraštinės pažymėtos taškais 23 ir 29 sutampa su greta sklypo esančiu keliu (dabar (duomenys neskelbtini) g.), tuo tarpu tarp (duomenys neskelbtini) g. ir atsakovų sklypo palikta įsiterpusi valstybinės žemės juosta. Tokiu būdu atsakovų sklypas buvo per 1-2 metrus paslinktas (perkeltas) į rytų pusę, o naujame žemės sklypo plane pažymėta rytinė sklypo riba (taškai 3 ir 2) eina visiškai greta ieškovui priklausančio pastato. Atsakovams tokiu būdu sklypą „perkėlus“ į rytus yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir interesai, tokie sklypo kadastro duomenys neatitinka faktinio naudojimo. Ieškovas taip pat prašo panaikinti atsakovų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planą bei IĮ „Žemata“ 2015 m. kovo 27 d. sudarytą žemės sklypo parodymo – paženklinimo aktą Nr. 1. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad gretimo žemės sklypo riba praktiškai sutampa su Z. M. priklausančio pastato siena ir netgi galimai ją kerta.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad ieškovas civilinių reikalavimų ar argumentų nereiškia, todėl nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus priimtą sprendimą ir kitus atliktus veiksmus, tikslinant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, jis turi teisę skųsti Kauno apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į civilinę teisinę šio ginčo prigimtį, t. y. ieškovo siekį apginti savo nuosavybės teises susijusias su žemės sklypų ribų nustatymu.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis). Šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui). Ir nors byloje keliamas reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, tačiau šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, dėl to aptariamas ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokios nuomonės laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija nagrinėdama bylų teismingumo klausimus (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis byloje T-29-2014;Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 21 d. nutartis byloje T-137-2013; Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartis byloje T-13-2014).
Nors pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi byloje Nr. T-106-2012, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjant teismingumo klausimą tikslinga vadovautis naujausia teismine praktika pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartis byloje T-13-2014; 2014 m. kovo 3 d. nutartis byloje T-29-2014. Teismas nurodė, kad nors byloje keliamas ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo ribų“ Nr. 51D-(14.5.104)-2153, tačiau šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, pareiškėjai iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio pobūdžio bylos jau buvo išnagrinėtos bendros kompetencijos teismuose (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1339-260/2013; Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-796-413/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-409-467/2013).
Pažymėtina, jog kylant abejonių dėl civilinės bylos teismingumo, bylos šalys ar teismas turi teisę kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl teismingumo išspręsti ( CPK 36 str. 2-4 d.).
Dėl aukščiau nurodyto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK taisykles, reglamentuojančias klausimus dėl bylų rūšinio teismingumo, todėl nepagrįstai nurodęs, jog šioje byloje ieškovas civilinių reikalavimų ar argumentų nereiškia, be teisinio pagrindo atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą bendros kompetencijos teismui, o kilus abejonėms dėl teismingumo, turėjo teisę kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją. Todėl panaikintina skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis, o patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui.