- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-409-467/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00483-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- G. S., R. G., B. P. U.
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams G. S., R. G., B. P. U. dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. B. 2011 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti negaliojančiais 2005 m. gegužės 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, taip pat jo pagrindu parengtą 2005 m. gegužės 20 d. žemės sklypo planą bei priteisti bylinėjimosi išlaidais. Ieškinyje nurodė, jog atsakovo G. S. motina O. S. kreipėsi į teismą, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjai V. T. ir A. T. faktiškai priėmė ir valdė J. T., mirusio 1982 m. rugpjūčio 24 d., turtą – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus bei 0,36 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) Palikimo buvimo patvirtinimui O. S. pateikė 2005 m. gegužės 13 d. žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą. Žemės savininku šiame akte įsirašė atsakovas G. S. ir kaip savininkas pasirašė. Aktą pasirašė ir atsakovas P. U.. Šio akto pagrindu buvo parengtas žemės sklypo planas. Plane žemės sklypo savininku nurodomas A. T.. Planą pasirašė atsakovai R. G. ir P. U., o suderinimą – Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja O. S.. Ginčijami dokumentai savo turiniu ir forma yra neteisėti, neatitinka tikrovės. A. T. mirė anksčiau, negu buvo sudaryti dokumentai. Nurodytas žemės sklypas A. T. niekada nepriklausė, nes tai valstybinė žemė. Žemės sklype esantys pastatai nepriklausė A. T.. Pastatai neinventorizuoti, A. T. vardu neregistruoti. Atsakovas G. S. nebuvo paženklinto sklypo savininkas nei naudotojas. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti faktą, kad pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), valdo ieškovė. Teismas ieškinį patenkino ir 2006 m. liepos 25 d. sprendimu nustatė, kad po A. T. mirties gyvenamąjį namą ir ūkio statinius valdo ieškovė. Šiuo metu ieškovė pagal panaudos sutartį naudojasi žemės sklypu prie namo ir kitų pastatų. Neteisėtai surašytu aktu ir sudarytu žemės sklypo planu atsakovas siekia paneigti ieškovės teisėtą pastatų ir prie jų esančio žemės sklypo naudojimą, todėl ginčytini dokumentai pripažintini negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsakovas G. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog A. T. yra jo motinos pusbrolis. Namų valda (duomenys neskelbtini)priklausė A. T. tėvams. Po V. T. mirties namų valdą faktiškai valdė A. T. ir jis pats kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į savo tėvų iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo. A. T. 2003 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą atmatuoti namų valdos žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą. Namų valdos plotas – 0,36 ha. Pastatų inventorizacija neatlikta. Būtent nuosavybės teisių atkūrimo tikslu ir buvo parengtas žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas bei žemės sklypo planas. Jie parengti po V. T. ir A. T. mirties, todėl nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes apie palikimo priėmimą faktiškai pradedant palikimą valdyti. Panaikinus ginčijamą žemės sklypo planą, duomenys gali būti patvirtinami kitais būdais – antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, pateikiant kadastro žemėlapio nuotrauką pagal adresą ir t.t.
Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jau nebedirba UAB „Vilniaus hidroprojektas“. Darbus atliko kaip bendrovės darbuotojas – grupės vadovas su kadastro vietovės projekto autoriumi. Planas parengiamas pagal užsakymą ir nėra nustatinėjama, kas yra savininkas. Kadastrinių matavimų tikslas – nustatyti sklypo ribas, o ne įteisinti nuosavybės teises į sklypą. Namų valdos matavimai buvo atlikti dėl pastatų naudotojo noro inventorizuoti pastatus. Kadangi sklypo ir pastatų savininkai sklypo ir pastatų teisinės registracijos neatliko, tai ginčijami 2005 m. gegužės 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas ir 2005 m. gegužės 20 d. žemės sklypo planas savaime yra niekiniai.
Atsakovas B. P. U. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovu galėtų būti UAB „Vilniaus hidroprojektas“, nes būtent jis buvo sudaręs sutartį su Alytaus apskrities viršininko administracija dėl žemės reformos darbų vykdymo Perlojos kadastro vietovėje. Surašytas aktas, parengtas sklypo planas yra UAB „Vilniaus hidroprojektas“ vardu. Be to šioje bendrovėje atsakovas B. P. U. jau nebedirba. UAB „Vilniaus hidroprojektas“ yra projektinė organizacija ir nuosavybės teisių nenustatinėja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkos projektus rengė UAB „Vilniaus hidroprojektas”, o ne fiziniai asmenys – atsakovai G. S., R. G., B. P. U.. Ieškovės atstovas atsisakė pakeisti atsakovus, todėl teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog nėra pateikta įrodymų, kad pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos. UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtas žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nebuvo įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre, todėl nesukėlė teisinių pasekmių. Žemės sklypo planas, pagal kurį sklypo plotas yra 0,36 (duomenys neskelbtini), įregistruotas VĮ Registrų centro Alytaus filiale 2006 m. gruodžio 14 d., savininku (naudotoju) nurodant A. T.. Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje derinti žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi jų pagrindu nebuvo sudaryta žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartis. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypo planas 2006 m. gruodžio 14 d., įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir įregistruotas mirusio asmens A. T. vardu. Kadangi A. T. yra miręs, tai teisinės pasekmės galimos atsiradus paveldėjimo teisiniams santykiams. Tačiau šių pasekmių atsiradimas nėra siejamas su ieškovės nurodomu žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ir žemės sklypo planu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė A. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas ginčytinų dokumentų pripažinimą negaliojančiais nepagrįstai sieja su pasekmėmis panaudojant tuos dokumentus. Remiantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ taisyklėmis, asmuo, pageidaujantis atlikti žemės sklype bet kokius veiksmus, turi pateikti statinių teisinio registravimo dokumentus, jų nesant žemės sklypo matavimai negali būti atliekami, o parengti dokumentai pripažintini negaliojančiais kaip pažeidžiantys nustatytą tvarką. Šios taisyklės nesieja neteisėtai atliktų žemės sklypo matavimų akto ar kito dokumento neteisėtumo su pasekmėmis kylančiomis iš tokio akto. Be viso to šis aktas, parengtas pažeidžiant nustatytą tvarką, negali būti paliktas cirkuliuoti dokumentų apyvartoje, o aptiktas turi būti panaikintas kaip pažeidžiantis teisinį tikrumą, kadangi, esant tokiai situacijai, kiti sąžiningi subjektai gali būti apgauti ar suklaidinti tokiu neteisėtai priimtu dokumentu. Vienas iš pagrindinių įrodymų svarstant atsakovo G. S. motinos O. S. prašymą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje yra neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus, surašytas ginčijamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir jo pagrindu parengtas ginčijamas žemės sklypo planas. Teismui pripažinus ginčytinus dokumentus negaliojančiais, jie negalėtų būti pagrindiniu įrodymu nagrinėjamose bylose ar vėliau pateikti kitame procese bei kitose institucijose. Be to Varėnos rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ginčo dokumentų klastojimo ir panaudojimo, pateikiant juos oficialiose valstybinėse ir kitose institucijose. Teismo motyvai, kad minėti dokumentai nesukelia jokių teisinių pasekmių, yra nepagrįsti. UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2012 m. kovo 13 d. raštu Nr.3.1-182 pranešė, kad oficialaus prašymo sklypo paženklinimui bei žemės sklypo plano parengimui negavo, įmonės vadovybės nurodymų atlikti minėtus matavimus nebuvo. Buvę UAB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojai, atsakovai šioje byloje, darbus, pažymint žemės sklypus, atliko savo iniciatyva. Atsakovai P. U. ir R. G. pirmosios instancijos teismui nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio jų nurodomas aplinkybes, o savo atsiliepimuose tik aptakiai nurodė, kad nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyviai ir dėl to neturi pareigos atsakyti civilinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamų dokumentų sudarymo aplinkybes, konstatavo, kad pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatas asmuo, pageidaujantis pirkti ar nuomoti žemės sklypą, turėjo pateikti statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus. Kadangi nagrinėjamu atveju tokie dokumentai nebuvo pateikti, teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju negalėjo būti atliekami nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) matavimai, nei rengiami su žemės sklypo ribų ženklinimu susiję dokumentai. Nei Alytaus apskrities viršininko administracija, nei Nacionalinė žemės tarnyba nėra priėmusios sprendimo dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pardavimo ar nuomos, kadangi Varėnos žemėtvarkos skyriui nebuvo pateiktas dokumentas, įrodantis nuosavybės teisę į statinius, esančius šiame žemės sklype. Ginčijami dokumentai ir ateityje teisinių pasekmių negalėtų sukelti, nes, siekiant įforminti nuosavybės teisę į minėtą sklypą, turės būti pateikti statinių, esančių šiame žemės sklype, nuosavybės teisę įrodantys dokumentai, taip pat bus rengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, sudaromas naujas sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, planas bei kiti dokumentai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė nepagrindė, kokias jos teises ir kokiu būdu pažeidė ginčijamas žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo 2005 m. gegužės 13 d. aktas bei 2005 m. gegužės 20 d. žemės sklypo planas, kokias teisines pasekmes sukėlė ginčijami dokumentai. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad motyvas, paskatinęs kreiptis ją į teismą dėl ginčo dokumentų pripažinimo negaliojančiais buvo tai, kad jie buvo pateikti kaip pagrindinis įrodymas bylose nagrinėjamose Varėnos rajono apylinkės teisme dėl proceso atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant paveldėti mirusiojo A. T. turtą, tačiau tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Žemės sklypo parodymo - paženklinimo aktas ir žemės sklypo planas, parengti jau po V. T. ir A. T. mirties, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kad jie priėmė palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti, todėl nėra ir negali būti esminiais įrodymais civilinėje byloje pagal atsakovo G. S. motinos O. S. ieškinį dėl juridinio fakto nustatymo. Apeliantės nurodytoje byloje dėl proceso atnaujinimo procesą prašoma atnaujinti tuo pagrindu, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl ginčijamas žemės sklypo planas ir aktas taip pat nėra pagrindinis įrodymas, turintis esminės reikšmės nagrinėjant bylą ar apsprendžiantis bylos baigtį. UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2012 m. kovo 13 d. rašte Nr.3.1-182 nepaneigė, kad R. G., P. U. su UAB „Vilniaus hidroprojektas“ siejo darbo teisiniai santykiai, taip pat patvirtino, kad 2005 m. gegužės 13 d. buvo sudaryta tyrinėjimo-projektavimo darbų sąmata Nr. 2.1-183, kurią G. S. pasirašė su UAB „Vilniaus hidroprojektas“. Todėl ieškinys galėjo būti reiškiamas UAB „Vilniaus hidroprojektas“.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovai P. U. ir R. G. dirbo pagal Žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų atlikimo 1998 m. kovo 25 d. sutartį Nr.2, sudarytą su Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi. Pagal šią sutartį į kiekvieną kadastro vietovę buvo paskirtas UAB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojas, kuris buvo baigęs žemės reformos žemėtvarkos darbų atlikimo kursus ir išlaikęs egzaminus bei gavęs leidimą minėtiems darbams atlikti. Taip į Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovę buvo paskirtas B. P. U., kuris ir atlikdavo visus tam laikotarpiui aktualius darbus. Darbų palengvinimui buvo įkurtos žemėtvarkos darbų agrarinės tarnybos, kurios surinkdavo iš gyventojų prašymus įvairiems darbams atlikti, surinkdavo įvairius archyvinius dokumentus nuosavybės teisei atkurti. Atsakovas G. S. su prašymu ir kreipėsi būtent į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių, o ne į UAB „Vilniaus hidroprojektas“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – UAB „Hidroprojektas“ 2012 m. kovo 13 d. raštą dėl buvusių darbuotojų P. U. ir R. G. (b.l. 153), 1998 m. kovo 25 d. Žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų atlikimo sutartį Nr.2 (b.l. 170-175).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės A. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė A. T. tėvams (b.l. 34-36). A. T. tėvas J. T. mirė 1982 m. rugpjūčio 3 d. (b.l. 29). Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnija 2011 m. birželio 3 d. pažymoje apie namų valdą nurodė, kad Varėnos seniūnijos 1991-1997 m. ūkinėje knygoje Nr.7, asmeninės sąskaitos Nr.207 pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra įrašyti V. T., gim. 1916 m. rugpjūčio 13 d., vardu (b.l. 46). V. T. mirė 1994 m. vasario 24 d. (b.l. 31). Po V. T. mirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valdyti pradėjo A. T.. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad pati ieškovė kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama patvirtinti juridinį faktą, jog po A. T. mirties ji valdo jam priklausiusį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šulinį, taip pat teismui pateikė Varėnos seniūnijos seniūno 2002 m. rugpjūčio 13 d. pažymą, iš kurios matyti, kad po V. T. mirties jos palikimą priėmė ir valdo sūnus A. T. (b.l. 7). Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 25 d. sprendimu šį ieškovės A. B. pareiškimą tenkino ir nustatė, kad A. B. po A. T. mirties valdo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (b.l. 7). A. T. mirė 2004 m. gruodžio 21 d. (b.l. 5). O. S., mirusio A. T. pusseserė, kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl A. T. turto apyrašo sudarymo (b.l. 45). Antstolis S. V. 2005 m. birželio 6 d. sudarė A. T. turto apyrašą ir nustatė, kad jam priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės; namas su ūkiniais pastatais yra neinventorizuotas ir A. T. vardu neregistruotas (b.l 8). A. T., būdamas gyvas, 2003 m. lapkričio 12 d., kreipėsi į Varėnos žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo (b.l. 47). VĮ Registrų centras 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu netenkino O. S. prašymo įregistruoti A. T. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Ieškovė ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti negaliojančiais 2005 m. gegužės 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, pasirašytą atsakovų P. U. ir G. S., ir šio akto pagrindu 2005 m. gegužės 20 d. parengtą žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkos projektus rengė UAB „Vilniaus hidroprojektas”, o ne fiziniai asmenys – G. S., R. G., P. U., konstatavo, jog ginčijami dokumentai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi jų pagrindu nebuvo sudaryta žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartis. Ieškovė apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, jog teismas neturėjo analizuoti, ar ginčijami dokumentai sukėlė kokias nors pasekmes ir remiantis pasekmių nebuvimu ieškinį atmesti, tačiau turėjo spręsti ginčijamų dokumentų teisėtumo klausimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas ginčytinų dokumentų pripažinimą negaliojančiais nepagrįstai sieja su pasekmėmis panaudojant tuos dokumentus. Būtent LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ reikalauja, kad asmuo, pageidaujantis pirkti ar nuomoti žemės sklypą, turi pateikti statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus. Kai tokių dokumentų nėra, tai nėra atliekami ir matavimai bei rengiami su žemės sklypo ribų ženklinimu susiję dokumentai. Kadangi nagrinėjamu atveju tokie dokumentai nebuvo pateikti, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje derinti žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi jų pagrindu nebuvo sudaryta žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartis. Nuo to momento, kai žemės sklypo planas registruotas viešame nekilnojamojo turto registre (2006-12-14), antrą kartą į tą patį žemės sklypą registracija kito asmens vardu negalima, kol nėra pasikeitę nuomos ar nuosavybės teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas 2006 m. gruodžio 14 d. įregistruotas nekilnojamojo turto registre mirusio A. T. vardu, todėl galimos tik teisinės pasekmės, susijusios su paveldėjimo teisiniais santykiais. Tačiau šių pasekmių atsiradimas jau nėra sietinas su ieškovės ginčijamais dokumentais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog buvo priimtas sprendimas dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pardavimo ar nuomos. Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimo pagrindu ieškovei nustatyta ir įregistruota statinių, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo teisė, tačiau tai nesuteikia ieškovei teisės pirkti šios namų valdos žemės sklypo.
Vienu iš argumentų, dėl ko ginčijami dokumentai turi būti pripažinti negaliojančiais, apeliantė nurodo aplinkybę, jog šie dokumentai pateikiami kaip oficialūs dokumentai ir teisme turi didesnę įrodomąją reikšmę. Tačiau pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, yra laikomi tokie dokumentai, kurie yra išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ginčijamus dokumentus parengė UAB „Vilniaus hidroprojektas“, kuris yra privatus juridinis asmuo, ir jo parengti dokumentai negali būti pripažįstami oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, būdamas gyvas A. T. 2003 m. lapkričio 12 d., kreipėsi į Varėnos žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvų iki nacionalizacijos valdytą žemę, prašydamas „atmatuoti namų valdos žemės sklypą, perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą“ (b.l. 47). Kad būtų galima vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjo prašomu būdu, įpėdiniams pirmiausia reikėjo įregistruoti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), A. T. vardu. Tuo tikslu buvo reikalingas statinių išdėstymo žemės sklype planas, dėl ko buvo kreiptasi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“, kuris ir parengė ginčijamus planą ir aktą. Atsakovai, rengę šiuos dokumentus, pasirašė kaip rengėjai, o G. S. parodymo-paženklinimo akte pasirašė ne už A. T. (šis jau buvo miręs) ar kaip savininkas, o kaip paženklinime dalyvavęs asmuo.
Apeliantės argumentas, kad ginčijami dokumentai realiai gali būti naudojami kitose institucijose taip pat yra nepagrįstas, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie dokumentai sukeltų teisines pasekmes, jeigu jų pagrindu būtų buvę sudarytos žemės sklypo nuomos, pirkimo-pardavimo sutartys. Ateityje, siekiant įforminti nuosavybės teisę į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turės būti sudaromas naujas sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, planas bei kiti dokumentai. Kadangi nagrinėjamu atveju žemės sklypo planas 2006 m. gruodžio 14 d. įregistruotas nekilnojamojo turto registre mirusio A. T. vardu, tai teisinės pasekmės, kaip jau minėta, galimos atsiradus paveldėjimo teisiniams santykiams. Pažymėtina, jog CK 4.47 straipsnyje yra numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, tarp kurių nėra numatyta, kad nuosavybės teisė galėtų būti įgyjama pagal ieškovės nurodomą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą. Todėl šiuo atveju ginčijami dokumentai negalės sukelti jokių pasekmių ir ateityje.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovai P. U. ir R. G., darbus, pažymint žemės sklypus, atliko savo iniciatyva, nes pavedimo ar nurodymo parengti ginčijamus dokumentus neturėjo, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Priešingai, kaip matyti iš ginčijamų dokumentų, atsakovas P. U. pasirašė 2005 m. gegužės 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kaip asmuo, atlikęs kadastrinius matavimus (b.l. 9). Žemės planą sudarė UAB „Vilniaus hidroprojektas”. Grupės vadovas šiame žemės sklypo plane yra nurodytas atsakovas R. G., projekto autorius – atsakovas P. U. (b.l. 10-11). Bylos duomenimis tiek atsakovas R. G., tiek ir atsakovas P. U. nebedirba UAB „Vilniaus hidroprojektas”. Pažymėtina, jog abu ginčijamus dokumentus pasirašė ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja O. S.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamas žemės sklypo planas yra patvirtintas UAB „Vilniaus hidroprojektas” spaudu. UAB „Vilniaus hidroprojektas“ išrašė ir pateikė 2005 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą VHS10277 apmokėjimui už atliktus darbus (b.l. 118). Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikta 1998 m. kovo 25 d. Žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų atlikimo sutartis Nr.2 (b.l. 170-175), iš kurios matyti, kad į kiekvieną kadastro vietovę buvo paskirtas UAB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojas, kuris buvo baigęs žemės reformos žemėtvarkos darbų atlikimo kursus ir išlaikęs egzaminus bei gavęs leidimą minėtiems darbams atlikti. Taip į Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovę buvo paskirtas B. P. U., kuris ir atlikdavo visus tam laikotarpiui aktualius darbus. Darbų palengvinimui buvo įkurtos žemėtvarkos darbų agrarinės tarnybos, kurios surinkdavo iš gyventojų prašymus įvairiems darbams atlikti, surinkdavo įvairius archyvinius dokumentus nuosavybės teisei atkurti. Pateiktas UAB „Hidroprojektas“ 2012 m. kovo 13 d. raštas dėl buvusių darbuotojų P. U. ir R. G. (b.l. 153) nurodytas aplinkybes tik patvirtina. Todėl apeliantės teiginiai, jog ginčijamus dokumentus atsakovai P. U. ir R. G. parengė savo iniciatyva, yra nepagrįsti ir neatitinka bylos duomenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkos projektus rengė UAB „Vilniaus hidroprojektas”, o ne fiziniai asmenys – atsakovai R. G. ir P. U..
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.