Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys grindžiamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsniu ir šiais argumentais. 2009 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovei buvo atkurtos nuosavybės į 0,08 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012 m. kovo 28 d. buvo atliekami kadastriniai matavimai žemės sklype, priklausančiame atsakovui. Sklypų ribų parodymo-paženklinimo metu dalyvausi J. B. matė, kad matuojant kraštinę 4-1 (paaiškinimai duodami remiantis žemės sklypo abrisu, t. 1, b. l. 49), riboženklis buvo įkaltas naujoje vietoje, arčiau riboženklio 4. Kraštinės 4-1 ilgis buvo 12 m, o po žemės sklypo paženklinimo sutrumpėjo iki 9 m. Todėl prašo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir sprendimą, kuriuo atlikti kadastro pakeitimai, panaikinti, nes pažeistos ieškovės nuosavybės teisės atimant dalį jos nuosavybės (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (t. 1, b. l. 2,3; 108-110; t. 2, b. l. 39,30).

Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso 0,08 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio riba jo šiaurės vakarinėje dalyje ribojasi su atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012 m. vasario 22 d. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimą-parodymą ir pateikus suformuotą kadastro bylą išankstinei patikrai, buvo nustatyta, kad šio sklypo riba dengiasi su sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, todėl duomenys netvirtinti, grąžinti patikslinimui. 2012 m. kovo 28 d. atliktas pakartotinis žemės sklypo ribų paženklinimas-parodymas, apie kurį informuota ieškovė; šio akto pagrindu suformuota kadastro byla, kadastrinių matavimų duomenys, nenustačius pažeidimų, patvirtinti ir duomenų pakeitimai įregistruoti kadastre. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2,0100 ha žemės sklypas (suformuotas pagal preliminarius matavimus) iki 2012-06-25 priklausė D. V. ir L. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); po 2012-03-28 atliktų kadastrinių matavimų šis žemės sklypas yra 1,9770 ha, jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams (t.1, b. l. 59-63); projektinis žemės sklypo Nr. 338-1 (t. 1, b. l. 64).

2012 m. vasario 22 d. UAB ,,Pasoda“ atliktas pirminis žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurio metu nustatytas sklypo dydis 19964 kv. m; šiame akte duomenų apie tai, kad jame dalyvavo ieškovė, kurios žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra (t., b. l. 65); aktą pateikus išankstiniam patikrinimui nustatyta, kad parengto žemės sklypo ribos dengiasi su žemės sklypo, pažymėto laikinajame kadastro žemėlapio sluoksnyje; iš pridėto kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (atsakovų žemės sklypas) uždengia dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės sklypas) (t. 1, b. l. 66,67).

2012 m. kovo 19 d. ieškovei išsiųstas pranešimas, patvirtinantis, kad 2012 m. kovo 28 d. 14 val. bus atliekamas atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, į kurį ji kviečiama dalyvauti (t. 1, b. l. 68,69); ieškovės pareiškimas patvirtina, kad jai apie organizuojamą 2012 m. kovo 28 d. vyksiantį sklypo ribų paženklinimą-parodymą pranešta (t. 1, b. l. 10); 2012 m. kovo 28 d. UAB ,,Pasoda“ atliktu žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatytas atsakovų žemės sklypo plotas 19770 kv. m.; po šiuo aktu ieškovės atstovė J. B. atsisakė pasirašyti, nes su sklypo riba nesutiko; iš žemės sklypo plano ir jo ištraukos matyti, kad ieškovės ir atsakovų sklypai ribojasi kraštinėje tarp taškų Nr. 16 ir Nr. 17 (taškų koordinatės: x5985957,61 ir y477092,85 (16); x 5985916,74 ir y477077,96 (17)); kraštinės ilgis tarp taškų Nr. 16 ir Nr. 17 yra 43,50; ieškovės sklypo projektinis Nr. 921-1, atsakovų – Nr. 338-1 (t. 1, b. l. 6-8; t. 2, b. l. 18-22); pranešimas patvirtina, kad ieškovei išsiųsta žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano fragmento kopijos, nes 2012 m. kovo 28 d. vykusio sklypo ribų paženklinime-parodyme jos atstovė J. B. nesutiko su sklypo riba ir išaiškinta jos teisė pateikti pastabas raštu; pastabos nepateiktos (t. 1, b. l. 9,70).

2012 m. gegužės 22 d., pagal UAB ,,Pasoda“ pateiktą prašymą, patikrinta žemės sklypo 19770 kv. m. ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla; tikrinimo metu teisės aktų pažeidimų ar netikslumų nekonstatuota (t. 1, b. l. 39,40,71,72; t. 2, b. l. 13-15), todėl 2012 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 4SK-(14.4.110.)-65 patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB ,,Pasoda“ matininkės Lijanos Ramonaitienės 2012 m. kovo 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (t. 1, b. l. 38-41; t. 2, b. l. 12); žemės sklypo savininkai - V. Š. ir L. Č. (t. 1, b. l. 43-47); iš abrisų matyti, kad ieškovės ir atsakovų sklypai ribojasi, abrise esantys taškai Nr. 2 ir Nr. 1 (atstumas tarp jų nurodytas 41,5) atitinkamai yra taškai Nr. 16 ir Nr. 17 (atstumas – 43,50) (t. 1, b. l. 48,49). Kadastro žemėlapiai patvirtina, kad 2012 m. kovo 28 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenys atitinka atsakovų žemės sklypo ribas, suformuotas pagal preliminarius matavimus (t. 1, b. l. 73,74).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,080 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, įrašas galioja nuo 2013 m. sausio 22 d. (t. 2, b. l. 55); iš ieškovės atstovės pateiktos žemės sklypų situacijos schemos, kuria remdamasi ji tvirtina, kad atlikus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovės sklypas sumažėjo, negalima spręsti apie jos patikimumą: schemoje nepateiktos sklypo posūkio taškų koordinatės, todėl sugretinti ginčo ribos taškų su atliktais kadastriniais matavimais nėra galimybės; šią schemą sugretinus su Valstybės įmonės registrų centro kadastro žemėlapių ištrauka (t. 1, b. l. 74) matyti, kad preliminarių matavimų sklypų ginčo riba ir atliktų kadastrinių matavimų sklypų ginčo riba nesutampa ir prieštarauja nenuginčytiems kadastro duomenims (t. 2, b. l. 56). Iš liudytojos S. G. L. parodymų galima spręsti tik tai, kad ji, ieškovė ir jos atstovė yra jos seserys, kad ji prisimena, kad kažkada vasarą buvo svečiuose ir dalyvavo matavimuose, matė, kad riba sumažinta nuo 12 m iki 9 m; detaliau paaiškinti apie atliktus matavimus negalėjo; šiuos parodymus gretinant su kitais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis (2012-02-22 ir 2012-03-28 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai), pažymėtina, kad vasarą nebuvo nustatinėjamos sklypų ginčo ribos, ieškovės sklypo vakarinė kraštinė (besiribojanti su upe) šių ribų nustatymo metu nebuvo matuojama, nes ji nesiriboja su atsakovų žemės sklypu ir ginčas kyla dėl šiaurės vakaruose esančios sklypo ribos, todėl iš jos parodymų sunku spręsti, apie kokių ribų matavimą liudytoja duoda parodymus (t. 2, b. l. 42).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Šią valstybės pareigą suponuoja Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas, pagal kurį nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi nuosavybės teisių gynimo ribos visų pirma apibrėžia ne subjektyvi savininko nuomonė ar noras, bet įstatymai. Kita vertus, savininkas, įgyvendindamas savo teises, nėra absoliučiai laisvas. Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta individo ir kitų žmonių teisių ir laisvių pusiausvyra, nustatant, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymu suteiktos kompetencijos sritis, kurią teismas įgyvendina atsižvelgdamas į Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visetą. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį šiame kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punkte nustatyta ir tai, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Minėta, kad ginčo šalių žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus bei tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Jei šis plotas kistų, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š. bylos Nr. 3K-3-226/2009; kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo.