Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-796-413/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-12
Bylos Nr.: 2A-796-413/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01137-2009-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Galina Blaževič
Atsakovas: A. P., Alytaus apskrities viršininko administracijai
Ieškovas: J. Č.
Trečiasis asmuo: A. P.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-796-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01137-2009-4;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Kęstutis Lukošiūnas;(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 121.14.; 121.18.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-48-308/2012 pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovams A. P. (iki santuokos sudarymo – K.) ir Alytaus apskrities viršininko administracijai (teisių ir pareigų perėmėja - Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tretieji asmenys A. P. individuali įmonė ir Valstybės įmonė „Registrų centras“ Alytaus filialas, dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiais ir kadastro duomenų registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovui J. Č. nuosavybės teise priklauso 0,64 ha žemės sklypas Nr. 32-1, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovės A. P. sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įgijo 2009 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. RM-4167 bei paveldėto turto pasidalinimo sutarties Nr. RM-4170 pagrindu po savo tėvo L. Č. mirties. L. Č. nuosavybės teisę į minėtą sklypą įgijo Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 38-13573 pagrindu, atkūrus jam nuosavybės teises į žemę. Atkuriant nuosavybės teises L. Č., žemės sklypas Nr. 32-1 buvo matuojamas su tvenkinio dalimi. L. Č. nuo tvenkinio per pylimą įtvirtino metalinį vamzdį vandeniui prabėgti. Po atsakovės A. P. atliktų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų šis metalinis vamzdis atsidūrė jos žemės sklypo dalyje, o jo (ieškovo) žemės sklypo riba, ieškovo manymu, buvo neteisėtai pakeista. Nei su tuometiniu savininku L. Č., nei tuo metu jo įgaliotu asmeniu (ieškovu) žemės sklypo ribų pakeitimas nebuvo suderintas. Nesutikdamas su atsakovės atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatyta besiribojančių žemės sklypų riba, ieškovas teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu A. P. IĮ 2008 m. rugpjūčio 28 d. parengtą atsakovės A. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 083; 2) pripažinti negaliojančiu A. P. IĮ sudarytą ir su Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą; 3) panaikinti atsakovei A. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, prašydama žemės sklypų ribą tarp ieškovo J. Č. nuosavybės teise priklausančio 0,6400 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei A. P. nuosavybės teise priklausančių: 1,2006 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,6800 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nustatyti einančią per 1,2006 ha žemės sklypo posūkio 8, 9, 10, 11 taškus pagal A. P. IĮ atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą šio žemės sklypo planą, taško 8 koordinatės x-6017771.92, y-555728.51; taško 9 koordinatės x-6017765.42, y-555729.21; taško 10 koordinatės x-6017743.54, y-555731.56 ir taško 11 koordinatės x-6017732,14, y-555732,78; ir per 0,6800 ha žemės sklypo 2, 3 ir 4 posūkio taškus, pagal A. P. IĮ atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą šio žemės sklypo planą, taško 2 koordinatės x-601773214, y-55573278; taško 3 koordinatės x-601771850, y-55573442 ir taško 4 koordinatės x-601768628 ir y-555738.27; įpareigoti ieškovą parengti ir teismui pateikti 0,6400 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą, atitinkantį šio sklypo abriso duomenis; ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi (žyminio mokesčio ir advokato pagalbos) išlaidas (1 t., b. l. 79-82). Teisėjo 2011 m. liepos 1 d. nutartimi šis atsakovės reikalavimas buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą (1 t., b.l. 216-217).

II. Ppirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu A. P. IĮ 2008 m. rugpjūčio 28 d. parengtą atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 083; pripažino negaliojančiu A. P. IĮ sudarytą ir su Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą; panaikino atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; priteisė ieškovui iš atsakovės 131 Lt žyminio mokesčio ir 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad po sprendimo įsiteisėjimo naikinamos 2009 m gruodžio 11 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

1. Dėl ginčo esmės. Remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma teismas konstatavo, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. atliekant atsakovės žemės sklypų, kurie ribojosi su ieškovo (tuo metu buvusio žemės savininko L. Č.) 0,64 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus nebuvo laikytasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl pasiruošimo tokiems darbams (matavimams), t. y. apie žemės matavimus nebuvo tinkamai informuoti suinteresuoti asmenys L. Č. ar jo įgaliotas atstovas J. Č. Teismo vertinimu, vien šis formalus pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti tokius atliktus matavimus, kadangi L. Č. ar jo atstovas neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti tokiems matavimams ir pateikti dėl jų savo pastabas. Atsižvelgdamas į ieškovo nurodytą aplinkybę apie jo tėvo L. Č. kurčnebylumą ir atsakovės pripažinimą, kad su L. Č. buvo sunku susikalbėti, teismas sprendė, kad L. Č. negalėjo pilnai suprasti atliekamų matavimų bei matavimų dokumentuose fiksuojamų faktų prasmės. Teismo vertinimu, bylai reikšmingas aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. K., kuris nurodė, kad apie žemės matavimus nieko nežino, tai jo nedomina, nes yra senas, jam atnešė pasirašyti popierius, kuriuos jis ir pasirašė. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad tiek L. Č., tiek J. K., nesuprasdami atliktų matavimų prasmės, pasirašė dokumentus tik formaliai, nesigilindami į jų turinį. Atsižvelgdamas į atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodomą aplinkybę, kad nustatant žemės sklypo ribas pagal ieškovo nurodymus sumažėtų atsakovės žemės sklypas, teismas nurodė, kad pagal atsakovės užsakymu IĮ „Kadama“ atliktus sklypų ribų nužymėjimus remiantis žemės sklypo abarisu ir geodeziniais matavimais, atsiranda nedidelis, trikampio formos, laisvos valstybinės žemės plotas tarp abiejų šalių žemės sklypų. Teismo vertinimu, tokia situacija yra negalima, todėl teismas sprendė, kad atsakovės žemės sklypo matavimai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus laikė, kad buvo pažeistos šios imperatyvios teisės aktų nuostatos: Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 p., numatantis, kad „kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. <...> Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą“; Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 27 punktas, atspindintis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 nuostatą, 29.9 punktas, nurodantis, kad kilus nesutarimams dėl žemės sklypų ribų tarp kviestinių asmenų ir jiems atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, darbus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašo. Žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 punkto nustatyta tvarka arba, jei žemės sklypas privatus – teismine tvarka.

2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 131 Lt žyminį mokestį ir patyrė 4 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ir jo atstovė nepateikė šių išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančių duomenų, kad ieškovo atstovė į teismo posėdžius turėjo atvykti iš Vilniaus į Varėną ir į ieškinio pobūdį, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti (2 t. b. l. 59-63). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neatskleidė bylos esmės. Apeliantės nuomone, teismas vertino tik ieškovo argumentus ir pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus ir argumentus, byloje nebuvo nustatytos visos svarbios bylai faktinės aplinkybės, todėl bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir užbaigtas. Teismas neanalizavo atsakovų ir trečiųjų asmenų pareikštos pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, o teismo sprendime šiems asmenims priskirti neva jų išsakyti argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos žemėtvarkos skyriaus atstovė G. G. 2011 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog tą trūkumą (L. Č. parašo nebuvimą) Institucija pripažįsta, bet nurodo, jog ieškinys paduotas ir dėl plano naikinimo. Toliau teigė, kad „nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodyta, jog atliekami kadastriniai matavimai privalo būti pagal tas pačias ribas, kurios nustatytos atkuriant nuosavybės teises. Geodeziniai matavimai atliekami atsižvelgiant į abrisą. Ploto neatitikimai gali būti, žmogui kompensuojama, bet ribos turi būti tos pačios. Šiuo atveju planus suderino, plotas neviršijo ir net buvo mažesnis leistinumo ribose. Todėl manau, kad reikia išsiaiškinti, kaip keistųsi situacija, jei būtų padaryti geodeziniai matavimai visiškai atitinkantys abrisą.“ Tame pačiame posėdyje pasisakė ir trečiojo asmens VĮ Registrų centras Alytaus filialo atstovė J. T., kuri parodė, kad planas buvo parengtas pagal visus reikalavimus, atliktos visos patikros grafos, suderintos žymos. Visi dokumentai buvo pateikti. Šiuo atveju, kai per apsirikimą buvo įrašytas ne tas sklypas, gretimybės buvo tinkamos pagal taškus, nes buvo sukeistos pavardės, bet taškai vis tiek liko tie patys. Teismas taip pat netyrė ir trečiojo asmens A. P. IĮ savininko atsiliepime išdėstytų argumentų bei paties atstovo parodymų teismo posėdžių metu. Jis pripažino, jog žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte L. Č. parašo nebuvo tik dėl apsirikimo. Be to, tuo pačiu metu buvo atliekami ir dar vieno apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo – 0,6811 ha, kadastriniai matavimai. L. Č., su kurio žemės sklypu ribojasi šis atsakovės žemės sklypas, ant plano pasirašė, iš ko, apeliantės nuomone, seka, kad jis sutiko su atsakovės žemes sklypo 18,37 metrų riba. Todėl ieškovas negali ginčyti (ir neginčija) šios ribos, o tai sudaro 1/3 L. Č. žemės sklypo ribos. Be to, iš ieškovo pateikto 0.6400 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų plano (atliko UAB „Dextrus“) matyti, kad šiaurinė sklypo riba yra 177,35 m. ir kampas prie šios kraštinės smailas, o tai visiškai neatitinka ieškovo tėvo L. Č. nuosavybės teisių atkūrimo ir atkurtos žemės grąžinime esančio žemės sklypo abriso, iš kurio matyti, kad ši riba yra 162 metrai, o kampas bukas. Ieškovui atlikus kadastrinius matavimus, atitinkančius žemės abrisą, ieškovo teisės ir interesai nėra pažeidžiami, o atstačius šiaurinę ieškovo 0,64 ha žemės sklypo ribą į 162 metrų ilgį, neliktų ir ginčo objekto. Kadangi teismas nekreipė dėmesio į atsakovės nurodytus argumentus, ji kreipėsi į nešališką matininką IĮ „Kadama“, kuri patikrino ginčo ribą ir paaiškinime teismui nurodė, kad paties ieškovo ginčijami atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra palankūs ieškovui, nes atstatant riboženklius pagal žemės abrisą, atsakovės sklypo riba keltųsi į ieškovo pusę, nes pagal ieškovo tėvo L. Č. suderintą žemės sklypo abrisą turi būti 162 m. (ginčo riba), o pagal A. P. IĮ atliktus kadastrinius matavimus ši riba sudaro 167,61 m. Liudytojas R. Ž. parodė, jog žemės sklypo abrisas yra pagrindinis dokumentas. Tačiau teismo sprendime šie įrodymai nebuvo tirti ir vertinti, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

2. Teismas neišsprendė atsakovės priešieškinio reikalavimų. Teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, jog civilinė byla buvo nagrinėjama pagal du reikalavimus, t. y. pagal ieškovo ieškinį bei atsakovės priešieškinį, tačiau, kaip matyti iš tolesnio teismo sprendimo, apie atsakovės priešieškinį jame visiškai nepasisakoma. 2011 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu teismas, svarstydamas dėl pareikštų prašymų, nutarė prijungti prie bylos pateiktus dokumentus, kadangi yra prijungtas priešieškinis, o atsakovės pateikti įrodymai susiję su jos reikalavimais. Šio teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausti liudytojai, priimtas prašymas dėl vietos apžiūros ir posėdis baigėsi tuo, kad teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, kadangi turi būti sprendžiamas klausimas dėl priešieškinio išskyrimo. Nutarties skelbimas buvo numatytas 2011 m. liepos 1 d. Šią dieną jokia teismo nutartis nebuvo priimta ir tik 2012 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu posėdžių sekretorė išdavė nepatvirtintą teismo nutartį apie priešieškinio išskyrimą į atskirą bylą. Taigi 2011 m. liepos 1 d. teismo nutartis dėl atsakovės priešieškinio išskyrimo į atskirą bylą nei atsakovei, nei jos atstovei įstatymo nustatyta tvarka nėra įteikta, byloje taip pat nėra jokių atžymų apie šios nutarties išsiuntimą, todėl akivaizdu, kad teismas sprendime neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų.

3. Teismo sprendimas nemotyvuotas. Teismas, tenkindamas ieškinį, sprendimą motyvavo tik viena formalia trečiojo asmens A. P. IĮ klaida ruošiant atsakovės žemės sklypo planus. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Varėnos žemėtvarkos skyriaus nors ir pripažino, kad į vietą nuvykusi komisija 2009 m. rugsėjo 21 d. surašė protokolą dėl J. Č. skundo, tačiau teisme neneigė, kad protokolas buvo rašomas visiškai neanalizuojant ir net nevertinant, ar UAB „Dextrus“ kadastriniai matavimai atitinka L. Č. pasirašytą abrisą žemės atkūrimo byloje. Bylos eigoje buvo teigiama, kad šie planai neatitinka abriso. Tai patvirtino ir pati UAB „Dextrus“ atstovė A. D.. Nepagrįsti teismo motyvai apie tai, kad neva L. Č. buvo kurčnebylis ir negalėjo nieko suprasti. L. Č. parašas yra jo žemės atkūrimo byloje ir ieškovas neteigė, kad jo tėvui buvo būtinas atstovas. Ši versija buvo pateikta tik teismui, tačiau ieškovas to nepagrindė jokiais medicininiais dokumentais. L. Č. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, pats tvarkė savo ūkį ir jam jokių atstovų nereikėjo. Atsakovė gyveno kaimynystėje iki jo mirties ir nors bendravimas su L. Č. buvo šiek tiek apsunkintas, tačiau susišnekėti su juo buvo galima ir jis viską suprasdavo tinkamai. Pats L. Č. niekada nėra nurodęs, kad jį atstovauja jo sūnus, nors ateidavo į svečius. Visus reikalus jis tvarkydavosi pats. Todėl nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog L. Č. nebuvo kurčnebylis.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, tenkindamas ieškinį, priteisė iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 2 500 Lt, tačiau sprendime nepasisakė, kodėl bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik iš vieno atsakovo ir remiantis kokiais pagrindais ar įstatymo nuostatomis bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos iš kito atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. Č. prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 81-83). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl atsakovės priešieškinio. Apeliantė nurodo, kad teismas nieko nepasisakė dėl jos priešieškinio, todėl neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų. Ieškovo nuomone, šis apeliacinio skundo motyvas neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįstas. Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo advokatės prašymą ir išskyrė į atskirą civilinę bylą atsakovės priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Ši nutartis buvo įteikta tiek ieškovui, tiek, jo žiniomis, ir visiems kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi teismas ne tik neturėjo pagrindo, bet ir negalėjo nagrinėti priešieškinio, kadangi byla pagal atsakovės priešieškinį buvo išskirta į atskirą bylą ir nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

2. Dėl įrodymų vertinimo ir padarytų pažeidimų, atliekant žemės sklypo matavimo darbus, imperatyvaus pobūdžio. Ieškovo nuomone, atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog teismas nepasisakė dėl jos nurodytų motyvų ir rėmėsi tik ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Teismas išsamiai ir aiškiai išdėstė teisės normas, kuriomis remiantis buvo tenkinti ieškovo reikalavimai, o atsakovės argumentai atmesti, visapusiškai įvertino faktines aplinkybes teisės normų kontekste. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad L. Č. parašo nebuvimas ant žemės sklypo ribų parodymo - paženklinimo akto yra tik formali klaida, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai tokius argumentus atmetė. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 27 punktą dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami įteikiant jiems kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo susitarime numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo kviestinis asmuo gali informuoti apie savo neatvykimą likus 2 dienoms iki darbų pradžios. Kviestiniams asmenims raštu nurodžius neatvykimo priežastį, apie tai įrašoma žemės sklypo ribų ženklinimo - parodymo akte. Vykdytojas per 2 darbo dienas sprendžia, ar vykdyti darbus, ar paskirti naują žemės sklypo ribų ženklinimo datą. Ši data negali būti nukeliama ilgiau nei mėnesiui (28 p.). Kilus nesutarimams dėl žemės sklypų ribų tarp kviestinių asmenų ir jiems atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, darbus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašo. Žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 punkto nustatyta tvarka arba, jei žemės sklypas privatus - teismine tvarka (29.9 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis (pvz., LAT 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, LAT 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Aplinkybė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto nepasirašė L. Č. nėra tik formali, priešingai - tai yra esminis nustatytos procedūros pažeidimas. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad L. Č. buvo kurčnebylys (šį faktą patvirtino liudytojai), todėl jo kalbėjimas ir kalbos supratimas buvo apsunkintas. Teismas pagrįstai sutiko su Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos sudarytos komisijos 2009 m. rugsėjo 21 d. išvadomis: „Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas L. Č., ar tuo metu įgaliotas asmuo J. Č. nebuvo informuoti nei paštu, nei žodžiu, kad dalyvautų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime. Kadastrinių matavimų byloje neįsegtas išsiųsto kvietimo registruotu laišku pašto kvitas, pranešimo iš vietos dienraščio ištrauka, ar skelbimo seniūnijos lentoje kopija, t. y. pažeistas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktas“. Be to, atsakovė ir kadastrinius matavimus atlikusi A. P. IĮ veikė nesąžiningai, kadangi 2008 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte atsakovės sklypo riba suderinta su bendros ribos neturinčio žemės sklypo savininku J. K., kurio sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, todėl atsakovės atliktus kadastrinius matavimus teismas pagrįstai pripažino neteisėtais ir panaikino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo jį atmesti (2 t. b. l. 73-78). Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl sprendimo motyvų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, taigi darytina išvada, kad apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog buvo pažeistas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Vadovaujantis teismų praktika, teismas motyvuojamoje dalyje neprivalo dėstyti apelianto argumentų, kurių nepripažįsta teisingais, todėl apelianto teiginiai dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo turėtų būti atmesti.

2. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punkte nustatyta, kad nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Kadastro nuostatų 32.1.1.4. punkte nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Ši nuostata reiškia, kad visi matavimuose dalyvaujantys asmenys, kurių teisėms gali turėti įtakos žemės sklypo ribų nustatymas, patvirtina savo sutikimą su žemės sklypo ribomis ir tai, kad tokios ribos nepažeis asmens teisių į nuosavybę. Toks asmens valios išreiškimo būdas įtvirtintas siekiant, kad kadastrinių matavimų bylą tikrinančios institucijos būtų užtikrintos, kad suderinant bylą, atitinkančią visus teisės aktais įtvirtintus reikalavimus, ir į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašant žemės sklypo kadastro duomenis, nebus pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Apeliantė teigia, kad L. Č. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akte buvo neįrašytas, nes buvo padaryta apsirikimo klaida. L. Č. tuo metu priklausęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribojosi su abiem apeliantei priklausančiais sklypais, kurių kadastriniai matavimai buvo atliekami tą pačią dieną, taigi ir ribų paženklinimo-parodymo aktuose turėjo būti pasirašoma tą pačią dieną kai buvo atliekami kadastriniai matavimai. Manytina, kad apeliantei buvo žinoma aplinkybė, kad L. Č. žemės sklypas ribojasi su abiem jos žemės sklypais, todėl L. Č. turėjo būti duodami pasirašyti abiejų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai ir jei tai būtų buvę padaryta, tai klaida būtų pastebėta iškart. Atsakovė neįrodė, kad sudarant ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 083 buvo padaryta apsirikimo klaida, dėl kurios L. Č. pasirašė kitame ribų paženklinimo-parodymo akte, todėl toks apeliacinio skundo teiginys yra atmestinas. Tarnybos nuomone, L. Č. parašo nebuvimas minėto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 083 yra esminė aplinkybė, kurios pagrindu ribų paženklinimo-parodymo aktas laikytinas neteisėtu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Vadovaujantis minėta Kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr. 083 pripažintas neteisėtu, darytina išvada, kad Varėnos apylinkės teismo sprendimas panaikinti minėto žemės sklypo planą ir kadastro duomenų registraciją yra teisėtas.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tarnybos nuomone, byloje nustatyta aplinkybė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 083 ir žemės sklypo plane vietoje L. Č. žemės sklypo įrašius J. K. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam šiuos atsakovės dokumentus pasirašius, buvo tyčia siekiama suklaidinti Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos žemėtvarkos skyrių. Be to, tiek Alytaus apskrities viršininko administracija, tiek jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba pripažino padarytą klaidą suderinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą ir priimant Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 38-Ž-3204, bei siekė kiek galima greičiau išnagrinėti bylą. Atsižvelgiant į tai teismo išlaidos iš atsakovės A. P. priteistos teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Bylos duomenimis, 2008 m. rugpjūčio 28 d. A. P. IĮ atsakovės A. P. užsakymu parengė jai priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas. Minėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų pagrindinę dalį sudaro žemės sklypų planai ir ribų paženklinimo-parodymo aktai, kuriems juo rengęs inžinierius A. P. suteikė vienodą Nr. 083. Žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieškovui J. Č. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 083, kaip gretimo žemės sklypo savininkas, pasirašė L. Č.. Tačiau žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo parodymo akte Nr. 083 L. Č. parašo nėra (1 t., b.l. 13). Be to, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, nei ribų paženklinimo-parodymo akte gretimu žemės sklypu nenurodytas tuo metu L. Č. priklausęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 38-Ž-3204 „Dėl žemės sklypų nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ buvo pakeisti apeliantei priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys.

Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualus yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 320 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatų taikymas bei aiškinimas.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas - procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypai, kadastro Nr. 3818/0003:94 (ieškovo) ir 3818/0003:159 (atsakovės) įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre remiantis žemės sklypų preliminariais matavimais atkuriant į juos nuosavybės teises ( 1 t., b. l. 8-9, 37-38). Atsakovės užsakymu trečiasis asmuo A. P. IĮ 2008 m. rugpjūčio 28 d. parengė naują žemės sklypo Nr. 3818/0003:159 ribų paženklinimo – parodymo ir žemės sklypo planą, kuris Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 38-Ž-3204 pagrindu buvo įregistruotas nekilnojo turto kadastre ( 1 t., b. l. 84-86). Ieškovas teigė, kad nei jis, nei tuo metu buvęs žemės sklypo savininkas L. Č. (ieškovo tėvas) apie atsakovės žemės sklypo matavimus nebuvo informuoti, parengus naująjį žemės sklypo planą buvo pažeista iki tol buvusi ir gretimus žemės sklypus skyrusi riba, o tuo pačiu ir ieškovo teisės bei teisėti interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2. punktą (Nuostatų redakcija, galiojusi ginčijamų žemės planų parengimo metu) nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus gali paskelbti vietos dienraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 29.9. punktą kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (šių taisyklių 29.8.5 punktas), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus (CK 4.45 str. 1 d.).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovo tėvas L. Č. ir ieškovas apie atsakovės atliekamus besiribojančio žemės sklypo matavimo darbus teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuoti, be to, byloje nustatyta ir kita ginčui reikšminga aplinkybė, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo derinamas su asmeniu (J. K.), nieko bendro neturinčiu su ginčo žemės sklypu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su kito atsakovo (Nacionalinės žemės tarnybos) ir teismo argumentais, kad toks žemės sklypų parengimo pažeidimas laikytinas esminiu, sąlygojusiu ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir atmeta apeliantės argumentus, kad šis pažeidimas gali būti traktuotinas kaip paprasta klaida. Paduodama priešieškinį, atsakovė tuo pačiu pripažino, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ribos, todėl toks ginčas gali būti sprendžiamas tik teismine tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą pripažinti ieškovo nurodomus aktus neteisėtais.

Dėl atsakovės priešieškinio išskyrimo į atskirą bylą

Ieškovas yra asmuo, kuris reiškia reikalavimus, o atsakovas – asmuo, kuriam nukreipti materialiniai teisiniai reikalavimai. Ieškovo reikalavimai atsakovui įforminami ieškininiu pareiškimu. Atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas. Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Priešieškinis yra ieškininis pareiškimas, kurį jau iškeltoje civilinėje byloje atsakovas pareiškia ieškovui.

Ieškininių reikalavimų išskyrimo galimybę reglamentuojančio CPK 136 straipsnio nuostatos taikytinos ir priešieškinio reikalavimų išskyrimo atveju (CPK 3 str. 6 d.). Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepasisakė apie jos priešieškinį teismo sprendime, o apie teismo nutartį išskirti jos reikalavimus į atskirą bylą ji sužinojusi tik 2012 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis išskirti ieškovės priešieškinio reikalavimus į atskirą bylą kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui neužkerta, kadangi priešieškinio reikalavimai nagrinėjami ir teismo sprendimas dėl jų priimamas teismo nutartimi išskirtoje civilinėje byloje. Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis išskirti atsakovės savarankišką reikalavimą į atskirą bylą skundžiama nebuvo, jos teisėtumo klausimas nekeliamas ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų ir nurodytu pagrindu naikinti iš esmės pagrįstą teismo sprendimą (CPK 320 str., 328 str.). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra tiesiogiai susiję su atsakovės pareikštu priešieškiniu dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal tą patį trečiojo asmens A. P. IĮ parengtą ir ieškovo ginčijamą žemės sklypo planą, todėl įrodomoji šių duomenų reikšmė turės būti patikrinta sprendžiant atsakovės reikalavimus dėl žemės sklypo ribų nustatymo iškirtoje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį buvo sumokėjęs 131 Lt žyminį mokestį (2009-12-04 mokėjimo kvitas b. l. 6), patyrė 4000 Lt atstovavimo išlaidų (2009-11-04 advokato pinigų priėmimo kvitas Nr. 451999 b. l. 198, 2012-010-25 kvitas Nr. 673890). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgė į teismo posėdžių skaičių, į tai, kad ieškovo atstovė turėjo vykti iš kito miesto, priteistinas išlaidas sumažino iki 2500 Lt. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nuostatomis nustatyta, kad maksimali priteistina atstovavimo išlaidų suma byloje sudarytų 3 844 Lt (ieškinys – 2 400 Lt, 1 440 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose), taigi, teismo priteistos sumos dydis laikytinas pagrįstu. Be to, apeliantė ginčija ir tą sprendimo dalį, kuria bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik iš vieno atsakovo (apeliantės), nors byloje dalyvavo ir kitas atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Pažymėtina, kad procesinės teisės nuostatos teismą įpareigoja bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į bylos dalyvių suinteresuotumą bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju Nacionalinė Žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu sutiko, teisėjų kolegija sutinka su šio atsakovo argumentais, kad tikrosios ginčo žemės sklypo parengimo ir ribų paženklinimo-parodymo akto suderinimo su suinteresuotais asmenims aplinkybės buvo žinomos tik atsakovei, kad J. K. nėra tas asmuo, su kurio žemės sklypu ribojosi ieškovui priklausantis žemės sklypas, kuris net nebuvo įtrauktas į paminėtą ribų paženklinimo aktą, todėl teismas pagrįstai nepriteisė iš jos ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 4 d.).

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti tesimo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas