Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-667-852/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-21
Bylos Nr.: e2A-667-852/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30532-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Ieškovas: UAB „Mano Būstas NPC“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei, „Orenus“, A. A., G. A., L. L., M. L., R. Ž., A. D., M. G., R. B., R. G., L. R., S. K., L. K., E.
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Orenus“, A. A., G. A., L. L., M. L., R. Ž., A. D., M. G., R. B., R. G., L. R., S. K., L. K., E.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-667-852/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30532-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1. 2.4.2.13. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „Namų priežiūros centras“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Orenus“, A. A., G. A., L. L., M. L., R. Ž., A. D., M. G., R. B., R. G., L. R., S. K., L. K., M. L., E. K, M. G., T. G., Ž. K., A. U., O. O., M. L., G. K., J. V., I. Š., M. Š., G. Ž., S. S., S. B., A. L., S. K., D. J, V. K., A. K., D. L., M. E. K., G. V., G. D., J. S., A. U, B. R., A. Š., UAB „Elkontas“, R. B., E. R., V. J., A. Z., D. S., Ž. M., G. Č., A. V., J. S., I. M., I. Š. – Č., V. J., I. P., E. P., N. K., V. K., G. K., L. M., E. I., E. D. L., V. G., S. G., E. V., R. K., D. B., E. Š., N. Š., M. M., A. S. – M., N. J, O. N., E. N., S. P., M. P., L. R., V. R., E. D., V. D., R. D., uždarajai akcinei bendrovei „Eurosteka“ dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Namų priežiūros centras“ ieškiniu prašė: panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą „Dėl UAB „Orenus“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją organizuoti naują daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2018 m. liepos 4 d. protokolą Nr. A27-842/18(2.1.13.-UK9). Ieškovė gavo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojo S. K. elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad UAB „Orenus“, rinkdama namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių parašus dėl administratoriaus pasirinkimo, galimai klastojo balsus. Kartu buvo pateiktas namo bendraturčių prašymas sustabdyti namo administravimo perdavimo UAB „Orenus“ procedūrą. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė neatsižvelgė į gyventojų prašymą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo, nes laiko, jog jis neatitiko tikrosios gyventojų valios ir buvo priimtas dėl nesąžiningų UAB „Orenus“ veiksmų. Administracijos direktorius priimdamas įsakymą nepatikrino ir nenustatė ar patalpų savininkai balsavo ir ar buvo laikytasi balsavimo procedūrų. Įstatyme įtvirtinta savivaldybės vykdomosios institucijos teisė bei pareiga organizuoti narių surinkimus. Atsižvelgiant į tai, savivaldybei numatyta ir pareiga patikrinti ar tikrai savininkai prabalsavo, ar buvo laikytasi įstatymo reikalavimų. Daugiau negu akivaizdu, jog didžioji dalis namo bendraturčių nesutiko su balsavimo rezultatais ir laikė, jog jų balsai galėjo būti tiesiog suklastoti. Taigi, savininkams nesutinkant su priimtu sprendimu ir teigiant, jog balsai buvo galimai klastojami, nebuvo reikiamo skaičiaus balsų dėl administratoriaus pasirinkimo, todėl sprendimas dėl administratoriaus pasirinkimo yra nepriimtas. Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl UAB „Orenus“, kaip daugiabučio namo administratoriaus yra nepriimtas, prašė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio pagrindu organizuoti naują balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo iki tol, kol nebus priimtas namo patalpų savininkų sprendimas balsuojant raštu, palikti namą administruoti ieškovei, neperduodant namo ir namo dokumentų UAB „Orenus“. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė atsisakė reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją organizuoti naują daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas neteisėtai organizavo administratorių atranką, nes ieškovės administravimo terminas ginčo daugiabučiame name nėra pasibaigęs, o administratorių atranka buvo vykdyta neteisėtai, neturint tam įstatyminio pagrindo ir pažeidžiant CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pabrėžė, jog neteisėtai vykdomos administratorių atrankos metu daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams buvo pateikta klaidinga ir neatitinkanti tikrovės informacija, o tai lėmė neteisėtą sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo. Ieškovė ieškinį grindė CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. CK 4.84 straipsnio 4 dalis numatė, kad bet kokių procedūrų inicijavimas, tame tarpe ir jų vykdymo metu sprendimo dėl administratoriaus pasirinkimas, priklauso tik nuo pačių savininkų apsisprendimo. Kartu įstatymų leidėjas įtvirtino garantiją administratoriams, tinkamai vykdantiems savo funkcijas bei nesant bent 1/5 savininkų pageidavimo, spręsti jų paskyrimo klausimą iš naujo, jų paskyrimas pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Ieškovė nurodė, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo bent 1/5 daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareikštus pageidavimus spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo. Atsakovė, priimdama ginčo įsakymą, viršijo savo įgaliojimus ir ginčijamomis įsakymo dalimis sukūrė tokias civilines teisines pasekmes, kurių įstatymas jai sukurti neleidžia. Nesant įstatymuose numatytų pagrindų atsakovė inicijavo ginčo daugiabučių namų administratorių paskyrimo iš naujo procedūras, nepagrįstai jų metu organizavo savininkų balsavimą dėl administratoriaus pasirinkimo bei be teisinio pagrindo ginčo daugiabučio namo administratoriumi paskyrė UAB „Orenus“.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ginčijamas įsakymas priimtas, esant tam įstatymo nustatytam pagrindui – įstatymo nustatyta tvarka priimtam daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų sprendimui dėl administratoriaus išrinkimo. Minėtas sprendimas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, yra galiojantis, todėl privalomas atsakovei, priimant sprendimą dėl administratoriaus paskyrimo. Atsakovė taip pat laiko, jog ginčijamu įsakymu nebuvo pažeistos ieškovės teisės, todėl ji neturi teisės reikšti ieškinį. Ieškovės nurodytas CK 4.84 straipsnio pakeitimas įsigaliojo po įsakymo, kuriuo ieškovė paskirta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore, priėmimo, todėl minėtas pakeitimas netaikytinas šioje civilinėje byloje kilusio ginčo situacijoje.

3. Trečiasis asmuo UAB „Orenus“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti.

4. Tretieji asmenys V. D. ir E. D. (e. bylos t. 2, b.l. 35-39), V. J. (e. bylos t. 2, b.l. 77) prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra.

5. Trečiasis asmuo S. K. prašė ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nusprendė priimti ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją organizuoti naują daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukti. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ valstybei 288,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. rugpjūčio 30 d. priėmė įsakymą „Dėl UAB „Orenus“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, kuriuo paskyrė UAB „Orenus“ penkeriems metams nuo įsakymo pasirašymo dienos daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Minėtas įsakymas priimtas atsižvelgiant į daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2018 m. liepos 4 d. protokolą Nr. A27-842/18(2.1.13.-UK9). Ieškovė UAB „Mano būstas NPC“ 2018 m. rugsėjo 27 d. gavo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojo S. K. elektroninį laišką su pranešimu apie tai, jog UAB „Orenus“ rinkdama namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių parašus dėl administratoriaus pasirinkimo galimai klastojo balsus. Teismas nurodė, jog laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, jog atsakovė organizavo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus skyrimo procedūrą be pagrindo. Ieškovė teigia, kad pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalį ji Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3400 turėjo būti paskirta administratoriumi ne vieneriems, o penkeriems metams, todėl teigia, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu ieškovės įgaliojimai dar nebuvo pasibaigę. Administratoriaus skyrimo procedūra, nepasibaigus terminui, galėjo būti organizuojama tik esant ne mažiau negu 1/5 gyventojų prašymui pakeisti administratorių, tačiau byloje nėra duomenų apie tokio prašymo pateikimą. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 10 d. buvo priimtas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-1522 penkerių metų terminui iki 2017 m. gruodžio 31 d. Aukščiau nurodytas CK pakeitimas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., t. y. jau po administracinio akto, kuriuo ieškovė paskirta administratoriumi, priėmimo. Todėl teismo vertinimu, ieškovės kaip administratoriaus įgaliojimų pratęsimo procedūra, pasibaigus administratoriaus įgaliojimų terminui, turėjo būti vykdoma pagal teisės aktus, galiojusius ieškovės paskyrimo administratoriumi momentu, o ne po to įsigaliojusia tvarka. CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė administratoriumi paskirta terminuotai iki minėto įstatymo įsigaliojimo, minėto įstatymo nustatyta administratoriaus įgaliojimų pratęsimo tvarka ieškovei netaikytina. Teismas nurodė, kad CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-2005 buvo pakeistas ir papildytas CK 4.84 straipsnis, šio straipsnio 2 dalyje nustatant, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Minėtomis teisės normomis nuo 2013 m. sausio 1 d. į administratoriaus skyrimo procedūrą įtraukti ir butų bei kitų patalpų savininkai, kuriems suteikiama teisė išreikšti savo valią skiriant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, o savivaldybei nustatoma pareiga šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai savininkai jiems suteiktos teisės pasirinkti administratorių neįgyvendina, savivaldybės vykdomajai institucijai atsiranda pareiga paskirti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių be savininkų valios Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sąvoka, kurioje nustatyta, kad administratorius yra aprašo nustatyta tvarka atrinktas, butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas ir (ar) savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas asmuo bendrojo naudojimo objektams administruoti. Šio aprašo 4 – 16 punktuose nustatyta administratoriaus atranka, o 17 – 26 punktuose administratoriaus skyrimo tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3400 buvo pratęsti 2012 m. liepos 20 d. įsakymu paskirto administratoriaus įgaliojimai iki 2018 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau nei iki Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Teismas pažymėjo, jog minėtas įsakymas priimtas tikslu užtikrinti namo administravimo funkcijų vykdymą iki bus priimtas namo savininkų sprendimas dėl administratoriaus pasirinkimo. Minėtas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi bei 2012 m. gegužės 10 d. CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių nuostatų pakeitimo ir papildymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo įstatymu. Minėto CK pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Tai reiškia, kad po 2014 m. liepos 1 d. visi administratoriai turi būti skiriami, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, tokiu būdu užtikrinant, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią, būtų apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu bei nebūtų susiję su šilumos, vandens, komunalinių paslaugų tiekėjais (CK 4.84 straipsnio 7 dalis). Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama minėto įstatymo nuostatas, turi pareigą pagal butų ir kitų patalpų savininkų išreikštą valią iš naujo paskirti administratorius, atitinkančius CK 4.84 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, bei užtikrinti teisės aktų nuostatas, kad sprendimą priimtų butų ir kitų patalpų savininkai. Teismas konstatavo, kad atsakovė, esant aukščiau nurodytos teisės normos numatytam pagrindui, 2018 m. liepos 11 d. pradėjo organizuoti administratorių rinkimo procedūras, įskaitant ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų balsavimą raštu, kurio metu minėto daugiabučio namo savininkai balsavo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus išrinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į balsavimo rezultatus, priėmė ginčijamą įsakymą „Dėl UAB ,,Orenus“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. Teismas pažymėjo, kad ieškovė namo, esačio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo paskirta iki 2012 m. gegužės 10 d. CK pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo, nesant namo savininkų sprendimo dėl ieškovės išrinkimo administratoriumi, todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, jog po minėto įstatymo įsigaliojimo jos įgaliojimai bus pratęsti dar penkerių metų terminui be namo savininkų sprendimo dėl administratoriaus išrinkimo priėmimo procedūros. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pratęsti ieškovės kaip administratoriaus įgaliojimų terminą penkeriems metams. Teismas taip pat konstatavo, kad aplinkybės dėl administratoriaus rinkimo procedūros pažeidimų, taip pat dėl namo patalpų savininkų valios tinkamo išreiškimo neturi jokios įtakos ieškovės teisėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016, yra išaiškinęs, kad namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai (išskyrus išimtį numatytą CK 4.84 straipsnio 2 dalyje, kai administratoriaus savininkai nepasirenka) ir ieškovė, būdama ūkio subjektu, vykdančiu bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklą, priimant sprendimus nedalyvauja ir konkrečių sprendimų šiuo klausimu nepriima (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4.85 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016). Šiuo atveju ieškovė nedalyvauja sprendimų dėl administratoriaus pasirinkimo procese ir konkrečių sprendimų nepriima. Ieškovė nėra įgaliota ginti viešąjį interesą, todėl ieškovė apskritai negali kvestionuoti namo savininkų valios išraiškos dėl naujo administratoriaus išrinkimo tinkamumo. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų sprendimas dėl UAB „Orenus“ išrinkimo administratoriumi buvo galiojantis, nenuginčytas ir neginčijamas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, juo vadovavosi nepagrįstai. Aplinkybę, jog administratoriaus rinkimo procedūra buvo vykdoma, taip pat namo savininkų atitinkamo sprendimo priėmimą patvirtina balsavimo raštu biuleteniai, skelbimas, pranešimas dėl kartotinio balsavimo, kartotinio balavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog balsavimo rezultatai ar biuleteniai suklastoti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstavo, kad ieškovė neįrodė jos teisių pažeidimo. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyviems įstatyto reikalavimams ir nepažeidžia viešojo intereso, todėl atsisakymą priėmė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė UAB „Mano Būstas NPC“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliantė paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e27995-599/2018, yra tenkinęs ieškovės ir kitų administratorių ieškinį, nustatydamas, kad: (i) atsakovė neturėjo teisės pratęsti ieškovės paskyrimo daugiabučių namų administratoriumi kitokiam (trumpesniam) nei CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, ir kad terminas, iki kurio ieškovas turi teisę administruoti ginčo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus – 2022 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau nei iki kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai CK 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo; (ii) iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo paskirti administratoriai, tame tarpe ir ieškovė, yra paskirti teisėtai ir savivaldybės neturi teisės paneigti administratorių įgytų teisių bei interesų, o pasibaigus jų paskyrimo terminui, pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas administratorių įgaliojimų pratęsimo terminas turi būti sprendžiamas vertinant tik savininkų prašymą svarstyti administratorių keitimo klausimą ir pagrįstus skundus dėl jų veiklos. Apeliantės įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė 2012 m. gegužės 10 d. priimto CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nurodydamas, jog iki 2013 m. sausio 1 d. teisės aktuose nebuvo įtvirtintas reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai kokia nors forma dalyvauja ar gali dalyvauti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo procese padarė visiškai nepagrįstą išvadą. Apeliantės įsitikinimu, įstatyme (CK 4.84 straipsnio 4 dalyje) daugiau nei aiškiai yra nustatyta, kad nesant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimo spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo bei namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad savivaldybės vykdomajai institucijai nesuteikti jokie įgaliojimai, be savininkų atitinkamai išreikšto pasirinkimo (veikimu ar neveikimu), savo iniciatyva ir nuožiūra inicijuoti administratorių skyrimo iš naujo, paskyrimo pratęsimo ar pakeitimo procedūras. Ieškovė paaiškina, kad ji bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo paskirta 2012 m., t. y. prieš įsigaliojant pakeitimo įstatymui ir 2014 m. liepos mėnesį atitiko CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Šis 2012 m. paskyrimo įsakymas nebuvo nuginčytas, yra galiojantis ir sukuriantis teisines pasekmes. Todėl ieškovė, kuri buvo paskirta terminuotam laikotarpiui ir kuri atitiko CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus buvo paskirta tinkamai ir atsakovė privalėjo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį, t. y. nesant gyventojų 1/5 prašymo ar pagrįstų nusiskundimo, turėjo pratęsti ieškovės terminą, bet ne organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūras. Ieškovės nuomone, atsakovė viršijo jai suteiktą kompetenciją ir atšaukdama ieškovės įgytas teises pažeidė jos teisėtų lūkesčius. Pažymi, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 42 punktu, savivaldybė neturi teisės inicijuoti ir atlikti veiksmų bei sprendimų, taip pat priimti individualių administracinių aktų nesivadovaudama teisės aktais, neturėdama tam konkrečiai jai įstatymu suteiktos kompetencijos. Apeliantė nurodo, kad atsakovė namo gyventojams pateiktuose balsavimo biuleteniuose nurodė neteisingą ir klaidinančią informaciją apie kito administratoriaus įkainius ir tai galėjo lemti jų balsavimo rezultatus. Teigia, jog balsavimo biuletenyje pateikta informacija apie administravimo paslaugos įkainius negali būti laikoma tikslia ir išsamia, o jos pateikimo būdas vertintinas kaip akivaizdus paslaugos vartotojų klaidinimas ir atitinka visus nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu kriterijus – biuletenyje pateikta informacija apie administravimo paslaugų įkainius neatitinka tikrovės, nėra atskleista informacija apie tai, kas iš tikrųjų sudaro galutinę administravimo paslaugos kainą, kaip ji apskaičiuojama. Biuletenyje nurodyta informacija apie tariamai siūlomą administravimo paslaugų tarifą apskritai negali būti jokiu logiškai paaiškinamu ryšiu susiejama su realia administravimo paslaugų kaina. Biuletenyje klaidinamai sudaromas įspūdis, kad administravimo tarifas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į daugiabučio namo naudingąjį plotą – administravimo mokestis yra tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimui, o ne pastato naudingajam plotui, todėl, skirtingai nei nurodoma biuletenyje, administravimo paslaugų tarifas apskritai negali būti siejamas su pastato naudinguoju plotu. Biuletenyje pateikta informacija yra nesuderinama su Aprašo 11 punkto nuostatomis, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 str., 5 straipsnio ir 6 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio nuostatomis, todėl informacija pateikta savivaldybės platinamuose biuleteniuose apie ieškovo paslaugų pobūdį ir kainą, turėjo būti pripažintina klaidinančia bei neatitinkančia tikrovės. Apeliantė pažymi, kad atsakovei nėra nustatyta jokių pareigų ir nesuteikta jokių įgaliojimų rengti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimus raštu ar susirinkimus, kai būtina išspręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo pratęsimo klausimą. Savininkų sprendimas pasirinkti konkretų administratorių arba jo nepasirinkti yra sudėtinė administratoriaus skyrimo procedūros, kuri užbaigiama ne savininkams, o būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimant sprendimą paskirti konkretų daugiabučio namo administratorių, dalis. Atsižvelgiant į tai, vien savininkų pasirinkimas dėl konkretaus daugiabučio namo administratoriaus, pats savaime nesukelia teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog tuo atveju, kai administratorius yra paskiriamas terminuotam laikotarpiui ir atitinka CK 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus, atsakovė privalėjo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą 5 metams. Paaiškina, kad ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-1522 buvo paskirta ginčo daugiabučio namo administratore (ir kitų daugiabučių namų tuo metu priskirtų administruoti, tačiau jie įsakyme nėra detalizuoti). Šis įsakymas priimtas terminuotai – 5 metams (iki 2017 m. gruodžio 31 d.), tačiau iki ieškovės minėto CK pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo (iki 2013 m. sausio 1 d.). Ieškovė, reikalaudama, kad nagrinėjamoje byloje būtų taikomas šis pakeitimas, pažeidžia įstatymo negaliojimo atgaline data principą. Vien dėl objektyvių priežasčių, siekiant užtikrinti nešališką, skaidrų procesą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė įsakymą Nr. 30-3400, kuriuo buvo pratęstas 2012 m. liepos 20 d. įsakymu paskirto administratoriaus įgaliojimai bei veikla iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl 2018 m. liepos 11 d. (likus mažiau nei 6 mėn.) buvo pradėta organizuoti masinė administratorių perrinkimo procedūra, įskaitant ir ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu, kurio metu minėto daugiabučio namo savininkai balsavo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus išrinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į balsavimo rezultatus, priėmė ginčijamą įsakymą „Dėl UAB „Orenus“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. Atsakovė pažymi, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs CK pakeitimo įstatymas taikomas administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai, jie turėjo būti perrinkti po įstatymo įsigaliojimo, tačiau ieškovė, kaip buvo minėta, 2012 m. liepos 20 d. įsakymu buvo paskirta terminuotai – 5 metams, todėl ši įstatymo pataisa šioje byloje visiškai neaktuali. Atsakovė pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, kuriuo buvo panaikintas savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 30-34002017-12-28, nėra įsiteisėjęs ir nebuvo įsiteisėjęs atsakovei priimant šioje byloje ginčijamą įsakymą. Atsakovė pažymi, kad tiek CK, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 nutarimu Nr. 567 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas įtvirtina atsakovės kompetenciją organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūrą racionaliomis ir efektyviomis priemonėmis, priimtu įsakymu įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų valią. Teigia, kad CK 4.84 straipsnis yra imperatyvus tiek, jog užtikrintų butų ir kitų patalpų teises, tačiau ne daugiabučių namų administratorių turtinius interesus. Pagal CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus savininkų bendrijos (arba ją likvidavus) arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties (arba ją nutraukus), savivaldybės vykdomoji institucija skiria butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktą administratorių. Ieškovė nepagrįstai remiasi Viešojo administravimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, nes šis byloje kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio, priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams. Paaiškina, kad ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl UAB „Orenus“ administratoriaus išrinkimo. Šiuo atveju sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo išimtinai yra butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė (CK 4.84 straipsnis). Ieškovė nėra įgaliota reikšti minėto daugiabučio namo savininkų vardu reikalavimus, kuriuos įgyvendina patys savininkai, bet ne daugiabučio namo administratorius, kurio kompetencijos ribos apsiriboja įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bei namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad kartu su balsavimo biuleteniais gyventojams taip pat buvo išdalinti informaciniai pranešimai bei skelbimų lentose iškabinti skelbimai, iš kurių turinio matyti, kad gyventojams buvo suteikta išsami informacija, kaip turi būti balsuojama, kur visa su asmenimis, pretenduojančiais teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, susijusi informacija yra skelbiama bei nurodyta, kad esant neaiškumams gyventojai gali kreiptis balsavimo biuleteniuose nurodytais telefonais ir (ar) elektroniniu paštu. Savivaldybė taip pat pažymi, kad nors apeliaciniame skunde yra pateiktas tokių teisės aktų kaip Paslaugų įstatymo, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo nuostatų apibendrinimas, tačiau nėra aišku, kodėl, sprendžiant ginčą, susijusį konkrečiai su viešojo administravimo objektų administratorių skyrimu, turi būti vadovaujamasi nurodytomis teisės aktų nuostatomis.

9. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

11. Byloje yra kilęs ginčas dėl savivaldybės sprendimo paskirti UAB „Orenus“ daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore (e. bylos t. 1, b.l. 9).

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas NPC“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Namų priežiūros centras“) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-1522 buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore penkerių metų terminui iki 2017 m. gruodžio 31 d.

13. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai buvo paskirti iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo ir jų administravimo terminas baigiasi 2017 m. gruodžio 31 d., bei siekdamas užtikrinti administruojamų daugiabučių namų priežiūros organizavimo tęstinumą, pratęsė įsakyme išvardintiems Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo administratoriams (taip pat ir ieškovei UAB „Mano Būstas NPC“ ) administravimo terminą iki Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr.567, nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. gruodžio 31 d. (Įsakymo 1 p.). Įsakymo 2 punktu nustatyta, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d.

14. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu „Dėl UAB „Orenus“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ daugiabučio namo administratore paskirta UAB „Orenus“. Įsakyme nurodyta, kad sprendimas priimtas vadovaujantis CK 4.84 ir 4.85 straipsniais, CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 ,,Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 ,,Dėl Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 30-2371, kuriuo UAB „Orenus“ įrašyta į Asmenų, pretenduojančių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą, ir atsižvelgiant į daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2018 m. liepos 4 d. protokolą Nr. A27-842/18(2.1.13-UK9).

15. Esminis ieškovės pareikšto ieškinio pagrindas, dėl kurio ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą „Dėl UAB „Orenus“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, yra susijęs su ieškovės argumentais, jog šio namo administratoriumi 2012 metais buvo paskirta ieškovė ir jos paskyrimo terminas dar nėra pasibaigęs. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovė, kad šiuo aspektu ieškovė turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl atsakovės priimto sprendimo ir, reikšdama ieškinį, gina savo įgytas subjektines teises, susijusias su teise teikti namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkams administravimo paslaugas.

16. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, kuriuo grupės administratorių, įskaitant ir ieškovę UAB „Mano Būstas NPC“, ieškinys buvo patenkintas ir pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ 1 punktas ieškovų UAB „Žirmūnų būstas“, UAB „Antakalnio būstas“, UAB „Justiniškių būstas“, UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Namų priežiūros centras“ (t.y. UAB „Mano Būstas NPC“), UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Vilkpėdės būstas“, UAB „Viršuliškių būstas“, UAB „Verkių būstas“ bei UAB „Naujininkų ūkis“ atžvilgiu, jį išdėstant sekančiai: „Pratęsiu administravimo terminą iki kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai CK 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. gruodžio 31 d., šiems Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriams“.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ieškovės nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas (civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018), nagrinėjamos bylos ieškinio pateikimo ir teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo priėmimo metu buvo neįsiteisėjęs. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimu (civilinė byla Nr.e2A-1136-614/2019) ieškovų (įskaitant ieškovę UAB „Mano Būstas NPC“) minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas yra panaikintas ir ieškovės ieškinys atmestas visiškai. Taigi ieškovė nepagrįstai vadovavosi ir šiuo metu remiasi neįsiteisėjusio, o dabar jau panaikintu teismo sprendimu.

18. Pagal galiojančios redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalį, savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui.

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės skundžiamas įsakymas vertintinas ne atsietai, tačiau sistemiškai, atsižvelgiant į jo santykį su atsakovės ankščiau priimtais teisės aktais, susijusiais su ieškovės teisėmis administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą. Nagrinėjamu atveju skundžiamas įsakymas susijęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-1522 bei 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400, kuriais, siekiant užtikrinti administruojamų daugiabučių namų priežiūros organizavimo tęstinumą iki kol bus sudarytos sąlygos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti savo teisę nuspręsti dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, ieškovei pratęstas terminas administruoti. Nurodytais įsakymais (Nr. 30-1522 ir Nr. 30-3400) terminas iki kol daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams bus sudarytos sąlygos įgyvendinti savo teisę dėl administratorių pasirinkimo pratęstas terminuotam laikotarpiui, t. y. kol bus sudarytos sąlygos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti savo teisę nuspręsti dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo. Tokioms sąlygoms atsiradus buvo priimtas skundžiamas įsakymas, kuris buvo skirtas įgyvendinti aukščiau nurodytą daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teisę.

20. Pažymėtina, kad šiam ginčui teisiškai reikšmingoje civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019 Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 17 d. sprendimu konstatavo, kad ginče dėl atsakovo 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 pakeitimo negali būti vadovaujamasi šiuo metu galiojančios redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų administruojamų namų administravimo terminą (iki 2022 gruodžio 31 d.) penkeriems metams (skaičiuojant terminą nuo 2017 m. gruodžio 31 d.) pratęsė nepagrįstai. Nurodytu įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad CK pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., vadinasi 2012 metų laikotarpiu administratoriais paskirtiems ieškovams(įskaitant ieškovą UAB „Mano Būstas NPC“) ši norma (šiuo metu galiojančios redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalis) negali būti taikoma; Vilniaus miesto savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių.

21. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009 ir kt.).

22. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 17 d. sprendimu, kuris priimtas byloje tarp tų pačių šalių, kaip ir šioje civilinėje byloje, ir aplinkybės, ar Vilniaus miesto savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių yra teisiškai reikšmingos šios civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas jomis vadovaujasi ir pripažįsta, kad 2012 metų laikotarpiu administratoriais paskirtai ieškovei norma (šiuo metu galiojančios redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalis) negali būti taikoma; Vilniaus miesto savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių.

23. Šioje byloje ginčijamas įsakymas buvo priimtas kaip naujo administratoriaus paskyrimo procedūrų vykdymo pasekmė, taigi, juo įgyvendinta atsakovės prievolė atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras. Kadangi ginčas dėl aktualios redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalies taikymo vykdant naujo administratoriaus paskyrimo procedūras yra išspręstas, teismui konstatavus, kad šia straipsnio redakcija negalėjo būti remiamasi vykdant šias procedūras (kurių dalimi yra ir skundžiamo Įsakymo priėmimas), šio klausimo nėra pagrindo iš naujo nagrinėti. Nustačius šiuos bylai reikšmingus prejudicinius faktus, kurių bylos šalys nebegali ginčyti (CPK 279 straipsnio 4 dalis), atmestini ieškovės argumentai dėl įsakymo dalių neteisėtumo ar nepagrįstumo, ieškovei įsakymo neteisėtumą motyvuojant tuo, kad atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, privalėjo taikyti galiojančios redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas ir pratęsti ieškovės administravimo terminą, bet ne organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūras. Skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo priėmimo metu, įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas dar nebuvo priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir nesirėmė aukščiau aptartais prejudiciniais faktais, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu, kaip priimtą atsakovui netinkamai pritaikius teisės normas, susijusias su daugiabučio namo administratoriaus pakeitimu.

24. Apeliantė, nesutikdama su ginčijamu atsakovės sprendimu dėl administratoriaus paskyrimo, taip pat teigia, jog balsavimų, pagal kuriuos administratoriumi išrinktas UAB „Orenus“, biuleteniuose pateikta informacija apie administravimo paslaugų įkainius neatitinka tikrovės, potencialiems administravimo paslaugos vartotojams turi būti pateikta ir kita naudinga ir su administravimo paslaugų teikimu susijusi informacija, nėra atskleista informacija apie tai, kas iš tikrųjų sudaro galutinę administravimo paslaugos kainą, kaip ji apskaičiuojama, dėl ko UAB „Orenus“ negali būti laikomas išrinktu teisėtai.

25. Balsavimo procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintame Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos apraše bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtintame Balsavimo raštu apraše. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 11.4 punktas numato, jog savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąraše nurodoma kita naudinga papildoma informacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių, o papildoma informacija yra suprantama kaip informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos. Deklaracijos II skyriaus 4 pastraipoje nustatyta: „Informacija, ar asmuo taiko Būsto valdymo ir priežiūros veiklos elgesio kodeksą (nurodoma, ar asmuo yra susikūręs Būsto valdymo ir priežiūros veiklos elgesio kodeksą, ar yra prisijungęs (ar ketina prisijungti) prie tokį kodeksą susikūrusios asmenų grupės ar organizacijos ir paskyrusios už šio kodekso taikymą atsakingą subjektą), esminės šio kodekso nuostatos, taip pat kita patalpų savininkams reikšminga informacija“. Vadinasi, tokią informaciją, teikdamas prašymus teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, turi nurodyti asmuo, pretenduojantis būti įrašytas į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Ieškovės argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrindžiami jokiais objektyviais duomenims, kaip ir nėra byloje jokių duomenų, patvirtinančių kad ieškovė pateikė papildomus duomenis apie taikomus tarifus. Dėl to visiškai pritartina atsakovei, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama teisės aktais jai priskirtą bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos ir skyrimo funkciją, tinkamai vadovavosi aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis. Dėl to atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovė butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo rašto dėl administratorių pasirinkimo biuleteniuose pateikė klaidinančią ir neatitinkančią tikrovės informaciją apie ieškovės paslaugų pobūdį ir kainą (CPK 178 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentais, jog ginčo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl UAB „Orenus“ administratoriaus išrinkimo ir savo sprendimo neginčija. Šiuo atveju sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo išimtinai yra butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė (CK 4.84 straipsnis). Ieškovė nėra įgaliota reikšti minėto daugiabučio namo savininkų vardu reikalavimus, kuriuos įgyvendina patys savininkai, bet ne daugiabučio namo administratorius, kurio kompetencijos ribos apsiriboja įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bei namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Daugiabučių butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus ekonominius interesus. Šiuo atveju iš rašytinių įrodymų (savininkų sąrašo, balsavimo biuletenių ir protokolų, e. bylos t. 1, b.l. 53-99, t. 3, b.l 7-12) matyti, jog daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai išdėstė poziciją keisti ginčo daugiabučius namus administruojantį juridinį asmenį, todėl ieškovės teiginys dėl tariamų daugiabučio namo butų savininkų teisių ir teisėtų interesų gynimo yra nepagrįstas. Daugiabučių butų savininkams įstatymų leidėjas teikia pirmumo teisę, todėl ieškovės teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami.

27. Teisėjų kolegija vertina, kad aptarti apeliacinio skundo argumentai yra esminiai, o kiti skunde nurodyti argumentai objektyviai vertinant nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

28. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė ir jos pusėje veikę tretieji asmenys turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą. Tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Orenus“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėAndrius VerikasRenata Volodko