- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-539-538/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- D. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018, suinteresuoti asmenys daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Spindulys“, Valstybės įmonė Registrų centras, A. E., V. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018; panaikinti 2019 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1020/2019, kuria panaikinta 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis atnaujintoje civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018; palikti galioti 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018.
2. Pareiškėjas nurodė, kad DNSB „Spindulys“ įsteigta 1997 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto valdybos mero sprendimu Nr. 154. 2001 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto valdyba patvirtino šios bendrijos įstatus, pagal kurių 36-39 punktų nuostatas turėjo būti išrinkta bendrijos valdyba, o iš valdybos narių - valdybos pirmininkas, tačiau nuo pat bendrijos įsteigimo bendrijai vadovavo paskirta valdytoja T. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Valdyba nė karto nebuvo renkama, nebuvo renkamas ir valdybos pirmininkas. A. E. dėl bendrijos teisinio statuso kreipėsi į Juridinių asmenų registrą (VĮ Registrų centro, Klaipėdos filialą) (toliau - JAR) su prašymu įregistruoti juridinio asmens statusą - reorganizuojamas. 2018 m. rugpjūčio 30 d. gautas JAR raštas N r. (4.8.2.)IJ-1680, kuriame nurodoma, jog, vadovaujantis CK 2.70 straipsnio 4 dalimi reikia kreiptis į teismą dėl jau įregistruoto juridinio asmens teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ panaikinimo (atšaukimo). Remiantis CK 2.70 straipsnio 4 dalimi bei CPK 579 straipsniu teiktas prašymas dėl bendrijos teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo, kuris buvo patenkintas civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018. Klaipėdos apylinkės teisme V. K. ir kitų inicijuota civilinė byla Nr. e2-3284-941/2019, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl 2018 m. rugpjūčio 20 d. visuotinio DNSB „Spindulys“ turto savininkų susirinkimo teisėtumo. Akivaizdu, jog minėtoje civilinėje byloje bus sprendžiama, ar susirinkime priimti sprendimai teisėti bei vykdytini. Taip pat Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4004-1071/2019, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl DNSB „Spindulys“ atstovo paskyrimo teisėtumo. Pareiškėjo nuomone, teismas priimdamas 2019 m, liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019 iš esmės išsprendė du ginčus kitose civilinėse bylose ir konstatavo, jog pareiškimo dėl juridinio fakto atšaukimo negalėjo pateikti A. E., kaip veikiantis DNSB „Spindulys“ atstovas. Kaip matyti iš minėtos nutarties, motyvų dėl A. E. paskyrimo atstovu nenurodoma, o vadovaujamasi prielaidomis.Teismas, matydamas, jog jis neturi pakankamai duomenų turėjo skirti teismo posėdį šioms aplinkybės nustatyti, o esant dėl to ginčams kitose civilinėse bylose, stabdyti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Klaipėdos apylinkės teismas, nesustabdęs nagrinėjamos bylos, kol bus išnagrinėtos kitos 2 nurodytos civilinės bylos, bet 2019 m. liepos 10 d. priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Teigė, kad 2019 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019 yra kolizinė, t. y. ja išspręstas ginčas kitoje civilinėje byloje, todėl, esant tokiai situacijai, procesas atnaujintinas esant esminei teisės taikymo klaidai ir nutartį panaikinant, o pareiškėjos V. K. pareiškimas nagrinėtinas tik sustabdžius bylą, iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3284-941/2019 bei e2-4004-1071/2019.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018. Netenkino A. E. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Iš pareiškėjo priteisė suinteresuotam asmeniui V. K. 423,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
3.1. Pareiškėjas nenurodė nė vienos teisės normos, kurią teismas, priimdamas 2019 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019, būtų pažeidęs.
3.2. Teismas ir savo iniciatyva nenustatė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų proceso atnaujinimo pagrindų.
3.3. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nusprendė proceso neatnaujinti bei manė, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3284-867/2019 neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, todėl netenkino suinteresuoto asmens A.E. prašymo dėl bylos sustabdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-9356-904/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12187- 769/2018; panaikinti 2019 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019, kuria panaikinta 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis atnaujintoje civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018; palikti galioti 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018. Atskirojo skundo pagrindiniai argumentai:
4.1. Teismas nenagrinėjo faktinių aplinkybių ir jų nevertino teisės aspektu, t. y. nesiekė faktinės situacijos įvertinti pareiškėjo pažeistų teisių aspektu per susiklosčiusią situaciją, dėl kurios jis nėra atsakingas.
4.2. Teismas vengė teisingumo vykdymo šioje byloje ir skundžiamą nutartį priėmė formaliai.
4.3. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad teismas priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019 padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.
4.4. Teismas turėjo vadovautis CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatomis.
4.5. Teismas priimdamas 2019 m. liepos 10 d. nutartį pasisakė dėl ginčo jo iš esmės neišnagrinėjęs.
4.6. Teismas, matydamas, jog jis neturi pakankamai duomenų, turėjo skirti teismo posėdį šioms aplinkybės nustatyti, o šiuo atveju - esant dėl to ginčams kitose civilinėse bylose, stabdyti bylos nagrinėjimą.
4.7. 2019 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019 yra kolizinė, t. y. ja išspręstas ginčas kitoje civilinėje byloje, todėl, esant tokiai situacijai, procesas turi būti atnaujintinas dėl teisės taikymo klaidos, o pareiškėjos V. K. pareiškimas gali būti nagrinėjimas tik sustabdžius bylą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3284-941/2019 bei e2-4004-1071/2019.
4.8. Teismo motyvai vien deklaratyvūs, t. y. niekaip nesusieti su nagrinėjama byla.
4.9. Bylinėjimosi išlaidos šioje byloje priteistos nepagrįstai.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Nesant sudaryto daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sąrašo ir nesant valdymo organų, kurie galėtų jį sudaryti ir patvirtinti, nėra galimybės nustatyti bendrijos narių, dėl ko DNSB „Spindulys“ faktiškai yra neegzistuojantis juridinis asmuo, todėl yra visi pagrindai ją likviduoti vadovaujantis CK 2.70 straipsniu.
5.2. Priimant 2019 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019 klausimas dėl bylos sustabdymo nebuvo keliamas ir sprendžiamas.
Šalies argumentai
5.3. Pareiškėjo nurodomoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu, tačiau ginčijamu protokolu nebuvo nuspręsta atšaukti bendrijos likvidavimą ir A. E. nebuvo paskirtas valdymo organu, galinčiu kreiptis dėl statuso „likviduojamas“ atšaukimo, t.y. minėtos bylos baigtis neturi įtakos šioje byloje sprendžiamiems klausimams.
5.4. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartis priimta tinkamai taikius CK 2.70 straipsnio 4 dalies nuostatas, to neginčija ir pats pareiškėjas.
5.5. Teismas, nagrinėdamas byloje esančius įrodymus, įskaitant ir Protokolą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pasisakyti dėl minėto Protokolo galiojimo.
5.6. Nesuprantama, kokiu pagrindu teismas turėjo stabdyti bylą, nes kitose bylose keliamas analogiškas klausimas.
5.7. Pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečiai aplinkybių negalėjo nustatyti Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. liepos 10 d. nutartį, ar kodėl jis buvo nekompetentingas nustatyti minėtas aplinkybes, nes byloje būtent ir buvo sprendžiamas klausimas, ar A. E. turėjo įgaliojimus kreiptis į teismą dėl juridinio asmens statuso „likviduojamas“ atšaukimo ir ar tariamai sušauktas susirinkimas ir jo pagrindu priimti sprendimai buvo teisėti.
5.8. Teismas ne tik turėjo teisę nagrinėti bylą, nelaukdamas, kol bus išspręstos kitos bylos, bet ir pareigą ją nagrinėti, o įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymą ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kad A. E. yra netinkamas subjektas teikti prašymą dėl statuso likviduojamas atšaukimo.
5.9. Suinteresuotojo asmens V. K. ir pareiškėjo pozicijos dėl proceso atnaujinimo ir statuso „likviduojamas“ atšaukimo buvo priešingos, dėl pareiškėjo nepagrįsto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo ji patyrė bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą, todėl teismas pagrįstai jas priteisė.
6. Suinteresuotas asmuo A. E. prašo skundą tenkinti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Teisėjas teismo vardu pasirinko patogų sprendimo būdą - nevykdyti teisingumo dėl priežasčių, kurias jis pats geriausiai žino, tačiau suinteresuoto asmens manymu, tai lėmė neišmanymas bei baimė teisę taikyti tiesiogiai ir realiai ją aiškinant, t. y. išnagrinėti teisės spragą ir teisę taikyti tiesiogiai taikant teisės analogiją bei teisės principus.
6.2. Klaipėdos apylinkės teisme V. K. ir kitų iniciatyva inicijuota civilinė byla Nr. e2-3284-941/2019, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl visuotinio DNSB „Spindulys“ turto savininkų susirinkimo teisėtumo, todėl teismas turėjo vadovautis CPK 163 straipsnio 3 punktu.
6.3. Teismas priimdamas 2019 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019 iš esmės išsprendė du ginčus kitose civilinėse bylose ir konstatavo, jog pareiškimo dėl juridinio fakto atšaukimo negalėjo pateikti A. E. kaip veikiantis DNSB „Spindulys“ atstovas, tokia situacija negalima, nes teismas pasisakė dėl ginčo jo neišnagrinėjęs.
6.4. Teismas, matydamas, jog jis neturi pakankamai duomenų ir galimos tik prielaidos, turėjo skirti teismo posėdį šioms aplinkybės nustatyti, o esant dėl to ginčams kitose civilinėse bylose, stabdyti bylos nagrinėjimą.
6.5. Motyvuose nėra aptartas nė vienas pareiškimo aspektas dėl faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, apsiribota tik teiginiu, jog pareiškėjas nenurodė nė vienos teisės normos, kurią teismas, priimdamas 2019 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019, būtų pažeidęs.
6.6. Laikytina, jog nutartis nemotyvuota.
6.7. Teismas civilinėje byloje, kurios procesą buvo prašoma atnaujinti, nesugebėjo identifikuoti teisinių santykių, netinkamai taikė teisės normas išspręsdamas pareiškėjos V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo bei priėmė neteisėtą nutartį panaikinti nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo DNSB „Spindulys“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumenai:
7.1. Pareiškėjas nenurodė nė vieno CPK 366 straipsnyje įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis šis procesas galėtų būti atnaujintas, neįvykdė jam numatytos pareigos pagrįsti pareiškimo reikalavimų.
7.2. Bendrijoje nebuvo sudarytas ir išsaugotas bendrijos narių registracijos žurnalas, todėl negalima nustatyti, ar susirinkimo sušaukimą inicijavo ir jame dalyvavo bendrijos nariai, ar buvo kvorumas inicijuoti bendrijos susirinkimą ir ar buvo kvorumas įvykti bendrijos narių susirinkimui.
7.3. Kaip matyti iš byloje esančio protokolo, jame nurodytas ne susirinkime dalyvavusių bendrijos narių skaičius, o namų butų ir patalpų savininkų skaičius, t.y. protokole nėra nurodyta nei DNSB „Spindulys“ narių skaičius, nei kokia jų dalis dalyvavo susirinkime, todėl negalima nustatyti, ar buvo kvorumas, ar pakartotinis DNSB „Spindulys“ narių susirinkimas buvo teisėtas ir jame priimti sprendimai teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
11. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
12. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
13. Apeliantas kaip aiškią teisės normos taikymo klaidą nurodo, kad teismas, priimdamas 2019 m. liepos 10 d. nutartį, turėjo vadovautis CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatomis ir sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3284-941/2019 bei e2-4004-1071/2019. Šie argumentai atmestini.
14. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018, tenkino pareiškėjos V. K. pareiškimą ir atmetė pareiškėjo A. E. pareiškimą dėl juridinio asmens statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo juridiniam asmeniui DNSB „Spindulys“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 10 d.
16. Pažymėtina, kad teismas priimdamas 2019 m. liepos 10 d. nutartį nebuvo gavęs prašymo dėl šios bylos sustabdymo ir tokio prašymo minėta nutartimi nesprendė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad teismas priimdamas 2019 m. liepos 10 d. nutartį, pažeidė ar netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas.
17. Iš Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO matyti, kad civilinės bylos Nr. e2-3284-941/2019 bei e2-4004-1071/2019 buvo sujungtos 2019 m. liepos 19 d. nutartimi (šiuo metu bylos Nr. e2-111-867/2020), byla išnagrinėta 2020 m. kovo 6 d., sprendimas neįsiteisėjęs, todėl šiuo metu bylos stabdymas dėl nurodytos pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėtos bylos taip pat yra netikslingas, tuo labiau, kad esminiai klausimai ir bus išspręsti būtent civilinėje byloje Nr. e2-111-867/2020.
18. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, netinkamo įstatymo normų taikymo, dėl kurių 2019 m. liepos 10 d. nutartis galėjo būti priimta pažeidžiant teisės normas, prašyme nėra nurodyta, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
19. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi teismas, išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, atnaujina procesą arba, konstatavęs, kad yra nurodyti trūkumai, atsisako jį atnaujinti. Šioje proceso stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės ir tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti ir proceso neatnaujino, todėl neturėjo pagrindo pasisakyti dėl bylos esmės.
20. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė suinteresuotam asmeniui V. K. bylinėjimosi išlaidas.
21. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
22. Akivaizdu, kad suinteresuoto asmens V. K. ir pareiškėjo pozicijos dėl proceso atnaujinimo ir statuso „likviduojamas“ atšaukimo buvo priešingos, suinteresuotas asmuo pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nėra per didelės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas iš pareiškėjo priteisė.
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.