Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas vieninteliu savo tėvo D. K. pirmos eilės įpėdiniu, šio buto negali paveldėti, nors po tėvo mirties pareiškėjas priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėjas bute nuolat gyveno ir liko gyventi po tėvo mirties, taip pat mokėjo buto mokesčius už paslaugas, remontavo butą, parengė buto kadastrinių matavimų bylą ir kt.

5. Suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 175¹ straipsnio 9-10 dalyse nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad palaiko pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti. Jo tėvas D. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties tėvas gyveno tame pačiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą tėvui davė iš valstybės. Pareiškėjas nežino ar tėvas buvo sudaręs buto pirkimo-pardavimo sutartį, nežino, kodėl tėvas neįregistravo buto nuosavybės teisių. Po tėvo mirties pareiškėjas gyvena bute, moka mokesčius, prižiūri butą. Jam padeda brolis. Po tėvo mirties pareiškėjas su broliu kreipėsi į notarą. Apie tai, kad tėvui buvo parduotas butas, patvirtina mokėjimo pranešimas. Pareiškėjas nežino ar butas VĮ Registrų centre įregistruotas.

7. Pareiškėjo atstovas advokatas Eimantas Šriupša teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko pareiškimą. Pagal įgyjamąją senatį negalima įgyti turto, priklausančio valstybei. VĮ Turto banko minėtą sprendimą teismas priėmė formaliai, neišklausęs liudytojų. Šioje byloje esant liudytojams, byla yra inicijuojama dėl juridinio fakto nustatymo. Šioje byloje yra pakankamai įrodymų, duomenų, patvirtinančių faktus, kuriuos prašoma nustatyti. Pareiškėjas užsakė buto kadastrinių matavimų bylą, už butą mokėjo mokesčius, liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas nuolat gyveno bute. Liudytoja M. L. parodė, kad pareiškėjo tėvas iki mirties dirbo bendrovėje, gyveno bute, kurį buvo privatizavęs. Pareiškėjas po tėvo mirties liko gyventi bute, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti, už butą skolų nėra. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl buto įregistravimo, bet tuomet prašymas nebuvo patenkintas, kadangi nebuvo atlikti kadastriniai matavimai. D. K. buvo sudaręs buto pirkimo-pardavimo sutartį, tai patvirtina ūkinių knygų duomenys, mokėjimo pranešimas, kad už butą sumokėjo 1992 m. rugsėjo 22 d.

8. Liudytoja M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta pareiškėją ir jo tėvą D. K. Ji su D. K. kartu dirbo. Ji buvo buhalterė, o jis – darbininkas Žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini). Ji dirbo nuo 1970 m. iki tol, kol egzistavo bendrovė. Kokiu laikotarpiu dirbo D. K., negali pasakyti. Jis dirbo iki tol, kol mirė. D. K. gyveno bute, kurį vėliau privatizavo, (duomenys neskelbtini). Jam butą davė (duomenys neskelbtini) kolūkis. Jis tvarkė privatizavimo dokumentus. D. K. privatizavo butą, buvo komisijos aktai, butas įvertintas, buvo piniginis mokėjimas. Ji pažįsta D. K. kaimynus. D. sūnus, pareiškėjas, tame bute gyveno su tėvais. Jis perdavė visas buto pirkimo sutartis notarei, po to dokumentus perdavė į archyvą. Su D. K. buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Kai D. K. butas buvo parduotas, gal 1981 m., bendrovė iširo, tačiau, kada tiksliai, negali pasakyti. Kai prasidėjo privatizacija, gal 1991 m., tai ir buvo sudaryta sutartis. Už butą mokėjo į bendrovės kasą ir buvo bendrovės kvitas. Nežino, kada D. K. mirė, tačiau iki mirties gyveno privatizuotame bute.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja M. P. parodė, kad pažįsta pareiškėją, nes jie yra kaimynai. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) 7, 3 ar 4 bute. Pareiškėjas bute gyvena seniai. Pareiškėjo tėvas buvo vardu D. Ji yra jį mačiusi. Kada D. mirė, nežino. Ar G. tvarkė palikimo reikalus, nežino. Tame bute gyveno G. su tėvais. Pareiškėjo motina buvo G. Kada ji mirė, nežino. Nežino, kas po D. mirties priėmė jo palikimą.

10. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, jog pažįsta pareiškėją. Jie yra kaimynai. Jis pažinojo pareiškėjo tėvą D. K. K. D. mirė, nepamena. D. iki mirties gyveno bute, kur dabar gyvena pareiškėjas. Po D. mirties šiame bute gyveno G. ir jo brolis, o dabar – tik G. Už butą mokesčius turbūt moka G. K. D. dirbo kolūkyje, kilo gaisras, namas sudegė, o po to šį butą skyrė kolūkis (duomenys neskelbtini). Skyrė gal 1990 m., kai jis, V. P., grįžo iš kariuomenės.

11. Suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui ir VĮ Registrų centrui apie teismo posėdį pranešta tinkamai – CPK 175¹ straipsnio 9-10 dalyse nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl įgyjamosios senaties ir pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo institutų

12. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise laikotarpyje nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. iki mirties (duomenys neskelbtini).

13. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad šioje byloje pateikiami tie patys įrodymai, kurie jau buvo įvertinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. e2YT-4453-892/2022, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo šioje byloje tūrėtų būti atmestas.

14. Teismas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-4453-892/2022 nagrinėtas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog D. K., miręs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyjamosios senaties ir pastato valdymo nuosavybės teisės fakto nustatymo institutų teisiniai tikslai bei nustatymo sąlygos yra skirtingos.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą, kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas, kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

19. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

20. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-543/2010).

21. Iš aukščiau nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos matyti, kad įgyjamosios senaties instituto esmė – nuosavybės teisių pripažinimas asmeniui į daiktą, į kurį nuosavybės teisės asmuo nebuvo įgijęs, tuo tarpu pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo instituto esmė – nuosavybės teisių pripažinimas asmeniui į daiktą, į kurį asmuo praeityje įgijo nuosavybės teisę, tačiau tokią jo teisę patvirtinantys dokumentai yra prarasti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-4453-892/2022 išnagrinėtas pareiškėjo pareiškimas ir šioje byloje nagrinėjamas pareiškimas yra skirtingi savo esme ir negali būti pripažinti tapačiais.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvai – G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis D. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registro centro 2021 m. birželio 10 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. K. nuo 1985 m. rugpjūčio 29 d. iki (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Iš 1992 m. rugsėjo 22 d. banko „Nemėžio filialas“ pasirašyto mokėjimo pranešime nurodyta, kad D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), privatizavimo tarnyba (duomenys neskelbtini), „Jūsų perkamo gyvenamojo namo, namo dalies, buto su priklausiniais pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra: 7634,00 rubliai; prieš pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį Jūs turite sumokėti valstybinį mokestį 38 rb., buto kainos dalį grynais pinigais 931 rb., (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė sąskaita Nr410707820, atidaryta APB N.Vinia, kod. 260101441, investiciniais čekiais ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis K. D. I. 6703 rb., (duomenys neskelbtini) ž.ū.įmonė privatizavimo tarnyba... parašas M. L.; šiame pranešime nurodytos sumos įmokėtos ir nurašytos“. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. spalio 14 d. pažymos dėl paveldėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinių knygų išrašų, 1998-2003 m. Ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyta, jog D. K. priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2021-10-14 Vilniaus regioninio valstybės archyvo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, susitarimas, įkainavimo aktas, mokėjimą pagrindžiantys dokumentai ir kiti dokumentai susiję su buto privatizacija Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1991-1993 m. dokumentuose, Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros 1992 m. dokumentuose, Vilniaus rajono privatizavimo tarnybos 1992 m. dokumentuose nerasti. Vilniaus regioniniam valstybės archyvui saugoti perduoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės dokumentai, sudaryti iki 1991 m. imtinai. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. vasario 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas), neįregistruotos.

23. Pažymėtina, kad butų įsigijimo pagal Butų privatizavimo įstatymą, kainos nustatymo tvarka buvo įtvirtinta Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ (toliau ir – Taisyklės), pagal kurias ketinamas įsigyti butas pirmiausia turėjo būti inventorizuojamas, nustatomas jo nusidėvėjimas, o vėliau skaičiuojama jo kaina Taisyklėse nustatyta tvarka (Taisyklių 6-9 punktai). Buto įsigijimo kainą nustatydavo tarnybos ar komisijos, kurias paskirdavo miesto, rajono valdyba (savivaldybėms priklausančių namų) arba įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas (jų balanse esančių namų), ji buvo įtvirtinama įkainojamo akte, su kuriuo buvo supažindinamas pirkėjas (Taisyklių 10 punktas). Kainą pirkėjas turėdavo sumokėti pagal galutinę tarnybos ar komisijos nurodytą buto įsigijimo kainą, kuri buvo nurodoma pirkėjui išduodamame mokėjimo pranešime (Taisyklių 12 punktas).

24. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog D. K. atliko įstatyme numatytus veiksmus butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), privatizuoti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja M. L. parodė, jog D. K. butas buvo paskirtas iš (duomenys neskelbtini), D. K. tvarkė privatizavimo dokumentus, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, buvo sudaryti komisijos aktai, butas buvo įvertintas, pareiškėjo tėvas sumokėjo pinigus už privatizuotą butą. Kaip minėta, į bylą pateiktas 1992 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo pranešimas, kuris yra išlikęs, patvirtinantis, kad D. K. už privatizuojamą objektą atliko mokėjimą privatizavimo tarnybai „(duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė“.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, jei pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.).

26. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog D. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise laikotarpyje nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. iki mirties (duomenys neskelbtini), negu jo neįsigijo ir nevaldė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise laikotarpyje nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. iki mirties (duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo D. K. (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jo sūnus G. K.

28. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 2 dalis).

29. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2021 m. birželio 10 d. Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjo D. K. (toliau ir – palikėjas) vardu sudarytų ir įregistruotų testamentų ar įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjo mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Kaip jau minėta nuosavybės teisės į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, tačiau nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjas butą valdė nuosavybės teise nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki mirties. Po palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas toliau liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą aplinkybę patvirtina liudytojų M. L., M. P. ir V. P. parodymai bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. vasario 12 d. išduota pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas G. K. savo gyvenamąją vietą nuo 2004 m. spalio 21 d. deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios 2014 m. spalio 20 d. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties bei mokėjimo kvitų už į butą tiekiamą šaltą vandenį, matyti, kad po palikėjo mirties pareiškėjas rūpinosi visu palikimu, t. y. mokėjo mokesčius už butą. Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teises į butą viešajame registre, užsakė nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus. Minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateikta mažosios bendrijos „Geo Base“ 2022 m. balandžio 3 d. sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

30. Teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjas nuolat rūpinosi turtu, kuris liko po jo tėvo D. K. mirties. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytinas juridinis faktas, kad G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po tėvo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

31. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 444-445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. (D. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise laikotarpyje nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisės įregistravimo į daiktą tikslu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. (G. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po tėvo D. K. (D. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.