- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e2-1440-294/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grinda“, AB „Kauno tiltai“
dalyvaujant ieškovui V. Z.
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Karinai Naumkinaitei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 567,45 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. apie 15:42 valdydamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) įvažiavo į atvirą šulinį, ko pasekoje buvo apgadintas jo automobilio priekinės dešinės pusės ratas (prakirto padangą, nepataisomai sulankstė ratlankį), į įvykio vietą iškvietė policiją, tuo metu buvo ir kitų automobilių, kurie buvo įvažiavę į atvirą šulinį. Po apgadinimo tęsti kelionės negalėjo, todėl atvažiavus policijai ir užfiksavus įvykį policija iškvietė techninę pagalbą, kad transportuotų automobilį. Už techninę pagalbą sumokėjo 50,00 Eur, dėl transporto priemonės remonto ir laikinų ratlankių su padangom uždėjimo kreipėsi į servisą, kuris atliko remontą, kad galėtų toliau važinėti, tai kainavo 217,00 Eur. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), o darbas (duomenys neskelbtini), automobilis jam yra būtinas važinėti į darbą, todėl teko pasiskolinti ratų komplektą. Tam, kad galėtų įsigyti vietoj pažeistos vasarinės padangos ir lengvojo lydinio ratlankio turėjo pirkti mažiausiai 2 vnt. padangų ir 4 vnt. ratlankių komplektą, nes analogiškų padangų ir ratlankių po vieną nupirkti neįmanoma. Pagal internete rastus pasiūlymus 1 vnt. padangos kaina vidutiniškai siekia 84,28 Eur (padangos dydis 235/45 R17). Pagal internete rastus pasiūlymus 1 vnt. lengvojo lydinio ratlankio kaina vidutiniškai siekia 108,08 Eur. Kadangi supranta, kad įvykio metu apgadinta padanga ir ratlankis buvo ne nauji, tai sutinka, kad būtų atimtas 50% nusidėvėjimas ir už 2 vnt. padangų atlyginta 84,28 Eur, o už ratlankius 216,17 Eur. Iš viso dėl šio įvykio patyrė 567,45 Eur (penki šimtai šešiasdešimt septyni EUR 45 ct) žalos. Dėl žalos atlyginimo telefonu skambino į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri nukreipė jį į UAB „Grinda“ ir nurodė, kad dėl kelio priežiūros atsakinga šį įmonė. Tada paskambino į UAB „Grinda“, o ši nurodė, kad remontuoja kelius, bet nėra atsakinga dėl šio kelio ruožo ir patarė kreipti į AB „Kauno tiltai“ kaip į statytoją. 2019-05-12 pateikė AB „Kauno tiltai“ pretenziją su prašymu atlyginti žalą. AB „Kauno tiltai“ 2019-05-13 atsakė, kad ji nebuvo generalinis rangovas kelio ruožo, kuriame patyrė įvykį, todėl nėra atsakinga dėl jo patirtos žalos. Kadangi kelio savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, vėl pakartotinai kreipėsi pateikdamas pretenziją 2019-06-19 ir, negavęs atsakymo, - 2019-06-25 dienomis. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojas 2019-07-02 atsakė, kad turi kreiptis į AB „Kauno tiltai“. Mano, kad atsakingas atsakovas, todėl prašo žalą priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su prašoma priteisti žala nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ji yra kelių, esančių Vilniaus mieste savininkė, tačiau negali būti laikoma atsakinga už žalą. Vietos savivaldos įstatymas leidžia jai su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu pagal sudarytas sutartis funkcijas perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Pažymi, kad UAB „Grinda“ įsipareigota nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, be atskiro užsakovo (savivaldybės) užsakymo šalinti dangos defektus. Mano, kad UAB „Grinda“ turi būti laikoma gatvių ir kiemų dangos valdytoja pagal sutartį. Pažymi, kad su žalos dydžiu taip pat nesutinka. Ieškovas nepateikė įrodymų apie automobilio techninę būklę. Be to, ieškovas siekia žalos atlyginimo pateikus preliminarias būsimas išlaidas. Mano, kad pateiktos kainos neatitinka tikrovės, nes specializuotose internetinėse parduotuvėse yra galimybė įsigyti po vieną ratlankį ir nebūtinai pagamintą Kinijoje. Pažymi, kad nėra jokių duomenų apie transporto priemonės vertinimą po įvykio, todėl nežinoma tikroji žala. Prašo taikyti CK 6.282 str. nukentėjusio asmens kaltės dydį ir žalą sumažinti arba atmesti.
Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ teismui pateiktame atsiliepime prašė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nėra nei žalą sukėlusio objekto (šulinio dangčio) savininkas, nei valdytojas. Pagal CK 6.266 straipsnį subjektais gali būti tik žalą sukėlusio objekto savininkas ir valdytojas. Analogiškose bylose jau pasisakyta dėl UAB „Grinda“ nebuvimo kelių valdytoja. Mano, kad turėtų būti vertinamas ir ieškovo elgesys.
Trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2008-07-11 AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 8585. Vadovaujantis rangos sutartimi, sudaryta su Vilniaus miesto savivaldybe statybos objektui suteikta 5 metų garantija, o garantinis terminas baigėsi 2016-03-24. Mano, kad nei generalinis rangovas AB „Panevėžio keliai“, nei trečiasis asmuo nėra atsakingi už ieškovui padarytą žalą. Pažymi, kad atsakovas laikytinas kelio valdytoju, todėl nustačius visas aplinkybes, tik jis turėtų atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepimuose nurodytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su ieškiniu iš esmės nesutiko, nurodydamas, kad turi būti sprendžiamas ieškovo neatsargumo klausimas, pažymėjo, kad su atsakovo argumentais dėl trečiojo asmens atsakomybės taip pat nesutinka.
Trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš civilinės bylos medžiagos, šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2019 m. gegužės 3 d, apie 15 val. 42 min, Ieškovas vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) įvažiavo į atvirą šulinį, dėl ko buvo apgadintas minėto automobilio priekinis dešines pusės ratas (prakirsta padanga, sulankstytas ratlankis). Ieškovas teigia, jog dėl minėto įvykio patyrė 567,45 Eur žalą.
Susipažinus su šalių paaiškinimais bei surinktais rašytiniais įrodymais matyti, kad ginčas yra kilęs dėl žalos, kuri atsirado dėl automobilio priekinės dalies apgadinimų jam įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę (atvirą šulinį), atlyginimo, t. y. keliamas civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio, kaip inžinerinio statinio (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 ir 11 dalių), trūkumų, klausimas.
Pagal statinių savininko ir (ar) valdytojo atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. To paties straipsnio (CK 6.266) 2 dalyje įtvirtinta, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
Iš aukščiau nurodytų teisės normų analizės matyti, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos yra šios:
· įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas;
· 2) žalos asmeniui padarymas;
· 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.
Kaip teismų praktikoje nurodyta, kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitos konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre (prezumpcija gali būti paneigta). Dėl to esant viešajame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas: juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 ir kt.).
Statinio, pastato ar kitos konstrukcijos savininko (valdytojo) teisės ir pareigos bei atsakomybės reglamentavimas be Civilinio kodekso normų yra detaliai aptartas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytuose žemiau.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. To paties įstatymo 11 str. 7 d. įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.
Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. numato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai įstatymais ir kitais teisės aktais priskirtas funkcijas, privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Vilniaus miesto savivaldybė savo atsiliepime nurodo, kad atsakingas turi būti valdytojas pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“. Tačiau, teismo nuomone, pagal teismų praktiką tokios sutarties buvimas savaime nepaneigia atsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) atsakomybės dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos jam įvažiavus į kelyje buvusią, jokiais ženklais nepažymėtą duobę, atvirą šulinį.
Tokia išvada neprieštarauja šalių (atsakovo ir trečiojo asmens) sudarytos sutarties nuostatoms, kur numatyta, kad paslaugų apimtys yra derinamos su Užsakovu (Vilniaus miesto savivaldybe). Įvertinus šalių sudarytos sutarties nuostatas, UAB „Grinda“ gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovo nurodymus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės motyvai, kuriais tvirtinama, jog šiuo atveju UAB „Grinda“ privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, yra nepagrįsti. Tokia išvada pagrindžiama ir teismų praktiką: įsiteisėjusiais teismų sprendimais: pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019-10-16 nutartis byloje Nr. e2A-1345-577/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019-11-11 nutartis byloje Nr. e2A-1461-656/2019 ir kitose.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) Civilinio kodekso 6.266 straipsnio prasme. Atsižvelgdama į tai bei į nustatytas faktines aplinkybes, kad atitinkami automobilio apgadinimai atsirado įvažiavus į duobę (atvirą šulinį) važiuojamojoje kelio dalyje, aplinkkelyje, Vilniuje, kuri nebuvo paženklinta ar aptverta, taip pat atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nepateikus bei byloje nesant jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), darytina išvada, kad būtent šis atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio, savininkas, yra atsakingas už žalą, apgadinus automobilį.
Atsakovas (ar jo pasitelkti rangovai) neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti aplinkkelį, užtikrinti joje saugų eismą, ir būtent tai lėmė žalos atsiradimą.
Taip pat teismas nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime dėstomais argumentais, jog nėra priežastinio ryšio, kadangi žalos atsiradimą šiuo atveju lėmė būtent Vilniaus miesto savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai vertina atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime keliamas abejones dėl vairuotojo galimo didelio neatsargumo. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina priešinga išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui. Teismui nepateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriame dėl eismo įvykio kaltu pripažintas ieškovas ir jam būtų paskirta bauda už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo teigimu, jog pats vairuotojo neatsargumas ir neatidumas galėjo lemti žalos atsiradimą.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnis numato pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.
CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).
Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu. Tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi ir tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Vertinant kitokias nei nurodė vairuotojas įvykio aplinkybes – vairuotojas nepastebėjo duobės, paženklintos kelio ženklais, ir į ją įvažiavo – vairuotojo veiksmai neabejotinai būtų kvalifikuojami kaip didelis neatsargumas, prilygintas tyčiai.
Ieškovas automobiliui padarytos žalos dydį grindžia teismui pateikta transporto priemonės remonto sąskaita, nuotraukomis bei tiekėjų siūlomomis įsigyti (skelbimais) padangų ir ratlankių kainomis. Be to, šių įsigyjamų padangų ir ratlankių kainą ieškovas sumažino 50 proc. Teismo nuomone šie rašytiniai įrodymai visiškai įrodo ieškovo prašomos priteisti žalos dydį ir nekelia abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, ieškovas, fizinis asmuo, nesikreipdamas į draudimo bendrovę, neturėjo pareigos kviesti atsakovo apžiūrėti apgadintą automobilį, tuo labiau, kad į raštu reiškiamas pretenzijas atsakovas atsikirtinėjo ir ieškovui su reikalavimais kreiptis nurodė į kitus asmenis (UAB Grinda arba AB Kauno tiltai).
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
Teismo posėdžio metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, paneigiančių ieškovo reikalaujamos priteisti žalos dydį ar naikinančių (mažinančių) jo kaip kelio dangos valdytojo atsakomybę.
Teismas sutinka, kad nesaugu važinėti su skirtingo nusidėvėjimo bei protektoriaus rašto padangomis. Internete yra nemažai perspėjimų vairuotojams: „Jei tarp abiejų ašių bus montuojamos visiškai skirtingos padangos, gali sumažėti ratų reakcija ir kilti problemų valdant transporto priemonę.“ Todėl teismo nuomone, ieškovo pageidavimas keisti dvi padangas yra pagrįstas ir teisėtas.
Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).
Teismo nuomone, ieškovo pagrįstas pageidavimas įsigyti keturis originalius ratlankius. Įvertinus tai, kad ieškovas naujai įsigyjamų daiktų kainą sumažina per pusę, teismas laiko, kad toks patirtas žalos atlyginimas tikrai nepanašus į nepagrįstą praturtėjimą ar ieškovo siekį pasipelnyti. Tuo labiau, kad dėl eismo įvykio ieškovas galėjo patirti daug nepatogumų.
Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
Nurodytais motyvais teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovo atsakomybės būtinąsias sąlygas bei pagrindė prašomos priteistos žalos dydį todėl žala iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui yra priteistina.
Dėl palūkanų priteisimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnį 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė žyminio mokesčio išlaidas. Kadangi ieškovo ieškinys visiškai patenkintas, ieškovui atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 88, 93 straipsniai).
Tretieji asmenys teismui nepateikė prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo pastarosios nėra priteisiamos (CPK 93, 98 straipsnis).
Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 98 straipsniai)
Valstybė patyrė 3,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (naujausia 2020 m. redakcija) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ieškinį visiškai patenkinus iš atsakovo nepriteisiamos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 188710061, 567,45 Eur (penki šimtai šešiasdešimt septyni eurai 45 centai) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 567,45 Eur sumą nuo 2019-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.