Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kristinai Džašiašvili,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

1.6. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas galimai vartoja psichotropines bei narkotines medžiagas, ieškovės manymu, vaikų ir tėvo bendravimas gali vykti tik nuotoliniu būdu, telefonu ar per specialias tam skirtas programas (Whatsapp, Viber ir pan.).

2. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:

2.1. Atsakovas turi gyvenamąją vietą – jo tėvams priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini).

2.2. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas užsienyje padarys nepataisomą žalą vaikams ir tėvui, nes bus prarastas ryšys su vaikais. Tuo tarpu ieškovės pateikti argumentai, jog su vaikais ar jų akivaizdoje yra elgiamasi netinkamai, niekuo nepagrįsti yra deklaratyvaus pobūdžio.

2.3. Ieškovė su vaikais gyveno pas atsakovą, jis išimtinai rūpinosi tiek vaikų, tiek ieškovės gerove. Ieškovei pradėjus susitikinėti su kitu asmeniu bei jiems išvykus į (duomenys neskelbtini), atsakovas vienas rūpinosi vaikais, iš ieškovės jokio išlaikymo neprašė. Ieškovė, panaudodama klastą, pasiėmė vaikus gyventi su savimi.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu gyvena Lietuvoje, dirba, gauna pastovias pajamas, be to, išsinuomojo atskirą būstą gyventi su vaikais. Siekia gerinti vaikų gyvenimo sąlygas, priešingai nei atsakovas, kuris neteikia net minimalaus išlaikymo, nerodo noro bendrauti su vaikais, todėl bendravimo tvarkos kitokios nei nurodyta ieškinyje neprašo taikyti. Atsakovas buvo pateikęs vieną pasiūlymą pasidalinti vaikais, tačiau jai nesutikus, tuo susitarimas ir baigėsi. Atsakovas vaikais nesidomi, neklausia kaip jų sveikata ar pan. Pažymi ir tai, jog prieš jai išvažiuojant į užsienį, vaikai buvo užrašyti į būrelius, jai grįžus į Lietuvą, vaikai būrelių nebelankė. Paskyrus laikinąsias apsaugos priemones, vaikai dažnai būna pas močiutę. Vaikai sakė, kad tėtis buvo aplankęs, tačiau jis išlaikymo neteikia. Atsakovas neskambina vaikams, vaikas pats skambino atsakovui.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad dėl pateikto ieškinio nuomonės neturi, prašo vadovautis pateiktais įrodymais. Nori, kad vaikai gyventų ir pas jį, ir pas ieškovę, kadangi vaikams būtina turėti mamą. Nori laisvos bendravimo su vaikais tvarkos, kad galėtų susitarti su ieškove ir juos pasiimti. Sutinka vaikus maitinti, aprūpinti kitais daiktais, tačiau pinigų ieškovei jis nepervedinės. Jeigu vaikai turės atskiras banko sąskaitas, sutinka pervesti į jas. Dirba neoficialiai statybose, gaunamos pajamos 1 000-1 400 Eur. Oficialiai nenori dirbti, kadangi turi daug ieškomų skolų. Jeigu įsidarbintų, neliktų pinigų, tad neturėtų ir už ką vaikus išlaikyti. Su vaikais bendrauja, sūnus svečiavosi pas jį namuose, buvo kartu žvejoti, tarpusavio ryšys puikus. Gyvena pas tėvus kartu su sūnėnu. Gyvenamasis namas, kol kas priklauso tėvams, tačiau faktiškai – jam. Pažymi, jog narkotines medžiagas vartodavo kartu su ieškove, dabar nevartoja ir sutinka atlikti narkotinių medžiagų testą.

5. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) atstovė palaikė Institucijos išvadą. Papildomai paaiškino, kad dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo kiekvienam vaikui po 273 Eur priteisimo neprieštarauja, tuo tarpu dėl bendravimo tvarkos nustatymo pritaria šiuo metu nustatytai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi bendravimo tvarkai.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Byloje nagrinėjami klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo bei dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7.1. D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. M., (duomenys neskelbtini), tėvas – Ž. M., motina – J. M..

7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1943-614/2014 iš atsakovo priteistas 300 Lt išlaikymas nepilnamečiui D. M.. Tuo tarpu dėl gyvenamosios vietos pasisakyta tik motyvuojamojoje dalyje, kad „Tarp šalių nekyla ginčas dėl vaiko gyvenamos vietos, vaikas gyvena su motina.“.

7.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9086-391/2017 šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu. Nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamosios vietos bei išlaikymo priteisimo klausimai nebuvo išspręsti, nurodant, kad minėti klausimas išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu.

7.4. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kaip atsakovas su byloje nenustatytais asmenimis kalba, jog „Dūmai šiandien rajone bus“, „Narkotikų reikia“, „Kasiakas liko“ ir pan., iš ko galima suprasti, jog kalbama apie narkotines medžiagas. Taip pat matyti, kaip atsakovas su nenustatytais asmenimis kalba, jog reikia rūpintis vaikais, važiuoja pasiimti vaikų iš mokyklos ir (ar) darželio, eis maudyti dukrą, su vaikais buvo gydymo įstaigoje.

7.5. Ieškovė teikdama teismui ieškinį bei po jo pateikimo, kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo sudariusi laikiną darbo sutartį, gyveno nuomojame bute. Šiuo metu ieškovė gyvena Lietuvoje, jos teigimu, nuomojasi atskirą butą, turi pastovias pajamas.

7.6. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Tuo tarpu atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota.

7.7. „Sodra“ duomenimis atsakovas nedirba, tačiau, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, dirba nelegaliai statybose, gaunamos vidutinės pajamos sudaro 1 000-1 400 Eur.

7.8. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu yra vykdomi skolų išieškojimai.

7.9. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, atsakovas 5-erių metų laikotarpyje baustas 10 kartų iš kurių 9 kartus už įvairius KET pažeidimus ir 1 kartą už narkotinių medžiagų vartojimą, kai šalia yra nepilnametis vaikas. Nuobaudos nesumokėtos.

7.10. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, atsakovas 5 kartus teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

8. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovo nuomone, vaikai turėtų gyventi tiek su atsakovu, tiek su ieškove.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).

10. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas esant šalia nepilnamečiui vaikui vartojo narkotines medžiagas. Byloje esančios fotonuotraukos iš dalies patvirtina, jog atsakovas narkotines medžiagas vartoja sistemingai. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas paneigti šiems teiginiams, prižadėjo atlikti narkotinių medžiagų testą bei pateikti šiuos duomenis teismui, tačiau iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos jų nepateikė. Atsakovas pastovių pajamų neturi, gyvena tėvams priklausančiame gyvenamajame name, turi skolų. Esant šioms aplinkybėms, mažai tikėtina, jog atsakovas tinkamai galės pasirūpinti vaikais. Be to, atsakovas duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kodėl vaikai negali gyventi su ieškove, nepateikė.

12. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog Institucija tiek teismui pateiktoje išvadoje, tiek teismo posėdžio metu išklausiusi šalių poziciją nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismas taip pat sutinka su Institucijos išvadoje pateikta pozicija, kad V. M. yra ikimokyklinio amžiaus, o tokio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiausia būdingos moterims.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Institucijos poziciją bei tai, kad atsakovas duomenų, pagrindžiančių, dėl ko vaikų gyvenamoj vieta turėtų būti nustatoma būtent su juo, nepateikė, bei tai, jog yra duomenų, kad atsakovas galimai vartoja narkotines medžiagas, teismas sprendžia, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka jų interesus. Tad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. M. išlaikymui po 273 Eur periodinių išmokų per mėnesį, o D. M. padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1943-614/2014 priteistą 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymą iki 273 Eur periodinių išmokų per mėnesį; nustatyti, kad išlaikymo sumos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas kategoriškai atsisako teikti vaikams išlaikymą, nurodydamas, jog pinigus jis sutinka pervesti tik į vaikams atidarytas banko sąskaitas arba teikti išlaikymą, nupirkdamas vaikams reikalingus daiktus.

15. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

17. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius.

20. Teismas pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė nepilnamečių vaikų poreikių lentelės, ji prašo minimalaus mėnesinio išlaikymo, t. y. po 273 Eur kiekvienam iš vaikų, siekiant patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius. Tuo tarpu pasisakant dėl išlaikymo dydžio padidinimo D. M., svarbu yra ir tai, jog 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymas buvo priteistas dar 2014 m. Akivaizdu, jog praėjus 9 m. pasikeitė vaiko poreikiai, pinigai reikšmingai nuvertėjo dėl infliacijos. Be to, nepilnametis vaikas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, ruošiasi lankyti būrelį bei eis į (duomenys neskelbtini) klasę, tad ieškovė turi užtikrinti vaiko ugdymą, o siekiant šio tikslo, jai tenka pirkti pratybas, sąsiuvinius ir kitas mokyklines prekes.

21. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktą poziciją, jog jis atsisako suteikti teisė ieškovei valdyti vaikams jo teiktiną išlaikymą, daro išvadą, jog tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. Iš atsakovo veiksmų, agresyvios intonacijos, atstovaujat savo pozicijai teismo posėdžio metu, matyti, jog, atsakovo nuomone, ieškovė vaikams skirtus pinigus leis savo nuožiūra, siekdama patenkinti savo poreikius. Tačiau, nepaisant tokio nusistatymo, atsakovas jokių objektyvių įrodymų ir (ar) paaiškinimų tam pagrįsti nepateikė.

22. Institucija, vertindama prašomą priteisti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bei atsižvelgdama į įstatymo normas ir teismų formuojamą praktiką, palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo kiekvienam vaikui po 273 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.

23. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 273 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikui – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių vaikų interesus. Šiuo metu vaikai yra, atitinkamai, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc. Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati.

24. Įvertinęs šalių turtinę padėtį prašomo priteisti išlaikymo kontekste, teismas pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, nėra. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovas kitų nepilnamečių vaikų, kuriems teikiamas išlaikymas, atsakovas neturi. Tuo tarpu prašomas išlaikymo dydis atitinka formuojamą teismų praktiką ir yra apskaičiuotas, atsižvelgiant į šiuo metu esantį minimalų vidutinį atlyginimą šalyje.

25. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą dėl V. M. išlaikymo priteisimo tenkina ir priteisia iš atsakovo V. M. išlaikymui po 273 Eur periodinių išmokų per mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1943-614/2014 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. M. dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M. po 273 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

26. Nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

27. Šiame kontekste teismas ieškovei išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo.

Dėl bendravimo tvarkos

28. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

29. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas turi teisę su D. M. ir V. M. bendrauti telefonu arba naudojant specialias tam skirtas programėles (Whatsapp, Viber ar pan.) kiekvieną dieną. Savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos grindžia tuo, kad atsakovas galimai vartoja psichotropines ar narkotines medžiagas.

30. Teismas iš dalies sutinka su ieškovės pateikta pozicija, jog iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovas galimai vartoja narkotines medžiagas prie nepilnamečių vaikų, kadangi 2022 m. rugsėjo 7 d. dėl to buvo nubaustas administracine tvarka. Visgi, šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad minėto nusižengimo metu šalia atsakovo buvo ir ieškovė, kuri policijos pareigūno teigimu, atrodė taip pat apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Be to, svarbu ir tai, jog nepilnamečių vaikų seneliai V. ir A. M. Vaiko situacijos vertinimo anketoje yra nurodę, kad abu vaikų tėvai galimai turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad dėl atsakovo praeityje vartotų narkotinių medžiagų vaikams būnant kartu su atsakovu, jiems būtų daroma žala ir šiuo metu.

31. Atsakovo teigimu, jam nepilnamečiai vaikai rūpi, jis nori palaikyti ryšį su jais ne tik elektroninėmis ryšių priemonėmis, bet ir susitinkant bei pasiimant vaikus pramogauti. Tuo tarpu Institucija pateikusi išvadą nurodė, kad vaikams liekant gyventi Lietuvoje atsiranda teisinis pagrindas nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, tėvui bendraujant su vaikais tiesiogiai (pvz. kas antrą savaitgalį) tėvo arba vaikų gyvenamojoje vietoje, arba neutralioje aplinkoje.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, jog siekiant užtikrinti atsakovo kaip tėvo teises matytis su savo nepilnamečiais vaikais lygiomis teisėmis su ieškove bei apsaugoti vaikų interesus nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, ieškovės prašymas nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką tenkinamas iš dalies, nustatant, kad: atsakovas su vaikais bendrauja nuotoliu, t. y. naudojant telefoną arba specialias tam skirtas programėles (Whatsapp, Viber ir pan.) neribojant bendravimų skaičiaus ir trukmės, atsižvelgdamas į vaikų dienos rėžimą, mokymosi ir papildomos veiklos grafiką; ir (arba) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tiesiogiai kas antrą mėnesio savaitgalį, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ir gražindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį iki 16 val.; pieš pasiimdamas vaikus, atsakovas informuoja ieškovę prieš 1-2 dienas telefonu ar kitu būdu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

33. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

34. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir – 1) priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, teiktiną po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui, 2023 m. vasario 13 d., iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės, nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką; 3) nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

35. Bendra taisyklė yra ta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Visgi, CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 145 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vienas tokių įstatymų, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Civilinis kodeksas (CK) (konkrečiau – CK 3.65 straipsnis) (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CPK 384 straipsnio 5 dalį).

36. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK III knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.

37. Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą laikinosios apsaugos priemonės ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių, taikomos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo. Taip yra vien jau dėl to, kad teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytini (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

38. Teismas, siekdamas suderinti CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą su priimamu sprendimu, atsižvelgęs į CPK 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, sprendžia, jog priimamas sprendimas priteisto nepilnamečiams vaikams nuolatinio išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai. Tai reiškia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos nebegaliojančiomis ex lege (įstatymo) – CK 3.65 straipsnio 1 dalies – pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo momento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tad, ieškiniui iš esmės esant patenkintam pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteitina 844 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, jog ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimtas 2023 m. rugpjūčio 1 d. protokoline nutartimi.

40. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 26,56 Eur, ši suma iš atsakovo priteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. M. 273 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1943-614/2014 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. M. dydį ir iš atsakovo Ž. M. nepilnamečiam vaikui D. M. priteisti 273 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki ssūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja jų motina J. M..

Nustatyti tokią atsakovo Ž. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. M. ir V. M. tvarką:

- atsakovas su vaikais bendrauja nuotoliu, t. y. naudojant telefoną arba specialias tam skirtas programėles (Whatsapp, Viber ir pan.), neribojant bendravimo aktų skaičiaus ir (ar) trukmės, atsižvelgdamas į vaikų dienos rėžimą, mokymosi ir papildomos veiklos grafiką; ir (arba)

- atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tiesiogiai kas antrą mėnesio savaitgalį, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ir gražindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį iki 16 val.; pieš pasiimdamas vaikus, atsakovas informuoja ieškovę prieš 1-2 dienas telefonu ar kitu būdu.

Priteisti iš atsakovo Ž. M. 844 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo Ž. M. 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pervedant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą 5630, o pašto išlaidas – 5662.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Laikyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones neteko galios nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.