Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8391-1212/2024 pagal ieškovės O. D. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. D. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. D., išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konkrečiu atveju nenustatė, kad apeliantas nesąžiningai pareiškė apeliacinį skundą ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad, pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nesutinkančiam su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įstatymas suteikia teisę jį skųsti apeliacine tvarka. Šios teisės įgyvendinimas savaime nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kai nėra objektyvių duomenų, kad skundas pateiktas tik siekiant vilkinti bylos eigą ar sukliudyti sprendimo įsiteisėjimui. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad ieškovės prašymas dėl CPK 95 straipsnio taikymo yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 4, 27). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 4–5). Atsakovas gyvena bute (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 27–31). Šalys turi nepilnametį vaiką L. D., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7).

18. Nustatyta, kad ieškovės darbo pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023 m. sudarė: 2020 m. – 12 538,49 Eur per metus, t. y. vidutiniškai apie 1 044,87 Eur per mėnesį (bruto), iš jų 9 569,17 Eur sudarė darbo užmokestis, likusi dalis – socialinės išmokos ir kitos pavienės pajamos; 2021 m. – 14 407,68 Eur per metus, t. y. vidutiniškai apie 1 200,64 Eur per mėnesį (bruto), iš jų 13 931,64 Eur buvo darbo užmokestis, likusi suma – socialinės išmokos ir neapmokestintos pajamos; 2023 m. – 16 602,92 Eur per metus, t. y. vidutiniškai apie 1 383,58 Eur per mėnesį (bruto), visas pajamas sudarė individualios veiklos pajamos ir kilnojamojo turto (automobilio) pardavimas, o darbo santykių ar socialinių išmokų šiais metais ieškovė neturėjo (t. 2 1, b. l. 15–25). Nustatyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą ir laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023 m. jo pajamas sudarė: 2020 m. – 11 690,30 Eur per metus, tai sudarė vidutiniškai apie 974,19 Eur per mėnesį (bruto); 2021 m. – 7 623,20 Eur per metus, vidutiniškai apie 635,27 Eur per mėnesį (bruto); 2022 m. – 10 559,20 Eur per metus, tai sudarė vidutiniškai apie 879,93 Eur per mėnesį (bruto); 2023 m. – 8 820,00 Eur per metus, vidutiniškai apie 735,00 Eur per mėnesį (bruto) (t. 2 1, b. l. 63–66, 68).

19. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 17 d. ieškovė kreipėsi su prašymu dėl privalomosios mediacijos, sprendžiant ginčą su atsakovu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nustatymo. Iš 2022 m. liepos 19 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos atlikimo matyti, kad atsakovas 2024 m. liepos 4 d. buvo informuotas dėl privalomosios mediacijos, tačiau nesutiko ja pasinaudoti (t. 1, b. l. 8).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26. Aktualu pažymėti, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo išvados buvo padarytos pažeidžiant procesines teisės normas.

27. Patikslintame ieškinyje (2024 m. rugsėjo 17 d. ) ieškovė pateikė įsiskolinimo skaičiavimus (už 2021 m. – 1 615 Eur įsiskolinimas (9,5 mėn. × 170 Eur per mėnesį); už 2022 m. – 2 340 Eur įsiskolinimas (12 mėn. ×195 Eur per mėnesį); už 2023 m. – 2 940 Eur įsiskolinimas (12 mėn.×245 Eur per mėnesį); už 2024 m. – 3 105 Eur įsiskolinimas (9 mėn.×345 Eur per mėnesį). Nurodė, kad suma sumažinta po 30 Eur kas mėnesį esą dėl to, kad atsakovas vaikui kasdien skyrė 1 Eur. Viso išlaikymo įsiskolinimo sumą sudaro 10 000 Eur.

28. Vertindamas reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė orientacinio dydžio išlaikymo kriterijų, kuris grindžiamas minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA) atskaičius mokesčius, vaiko pinigais ir prielaida, kad abu tėvai prisideda prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis. Teismas nustatė, kad 2021 m. MMA po mokesčių sudarė 468 Eur, o išmoka vaikui – 70 Eur, todėl orientacinis vienam iš tėvų tenkantis išlaikymas buvo 199 Eur per mėnesį. 2022 m. MMA siekė 534 Eur, o išmokos vaikui skyrėsi: iki gegužės 31 d. – 73,50 Eur (orientacinis dydis 230,25 Eur), nuo birželio 1 d. – 80,50 Eur (orientacinis dydis 226,75 Eur). 2023 m. MMA buvo 633,20 Eur, išmoka vaikui – 85,75 Eur, orientacinis išlaikymas – 274 Eur/mėn., o 2024 m. MMA padidėjo iki 709 Eur, vaiko išmoka – 96,25 Eur, tad vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma – 306 Eur/mėn. Tačiau, nors teismas nustatė šiuos orientacinius dydžius, vėliau, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo, iš esmės rėmėsi ne savo paties nustatytais dydžiais, o ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytais skaičiavimais ir šį jos reikalavimą pripažino pagrįstu iš dalies. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė faktines išlaidas vaiko poreikiams tenkinti – byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vien odontologiniam gydymui laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. birželio 14 d. buvo išleista 2 129 Eur, o atskirais mėnesiais išlaidos gerokai viršijo vienam iš tėvų tenkantį orientacinį dydį (pavyzdžiui, 2024 m. sausio 17 d. – 696,01 Eur). Teismas nurodė, kad šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad vaiko poreikiai buvo ne tik būtinojo pobūdžio. Teismas nurodė, kad sprendimas nepripažinti vaiko teisės į 1 105 Eur įsiskolinimo dalį tuo pagrindu, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, būtų pernelyg formalus, neteisingas, t. y. neatitinkantis vaiko interesų.

29. Tačiau, atsižvelgiant į CK 3.200 straipsnio nuostatas, vaiko išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne daugiau kaip už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi ieškovė ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo pareiškė 2024 m. kovo 14 d., vadovaujantis įstatymu, įsiskolinimo laikotarpis gali būti skaičiuojamas už laikotarpį tik nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2024 m. kovo 14 d. Įstatymas nenumato jokių išimčių tokio pobūdžio reikalavimams – ši nuostata yra imperatyvaus pobūdžio. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovė reikalauja priteisti įsiskolinimą už laikotarpį, viršijantį trejus metus iki ieškinio pateikimo, teisėjų kolegija nusprendžia, jog toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą iki 2024 m. rugsėjo 17 d., t. y. iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Todėl, spręsdama dėl vaiko poreikių ir išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo, kolegija vertina faktines aplinkybes, buvusias laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2024 m. kovo 14 d.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

31. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikių nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. birželio 14 d. vaiko odontologiniam gydymui buvo išleista 2 129,01 Eur suma, t. y. vidutiniškai po 266 Eur per mėnesį. Be to, 2024 m. sausio 17 d. vienkartinė odontologinė procedūra kainavo 696,01 Eur – tai beveik du su puse karto viršija orientacinę išlaikymo dalį, tenkančią vienam iš tėvų (306 Eur per mėnesį 2024 m.). Šios išlaidos buvo patirtos dėl medicininių poreikių, todėl vertintinos kaip būtinos. Teismas pažymėjo, kad vaikas turi regos sutrikimų, dėl kurių reikalingi akiniai, lanko tris neformaliojo švietimo veiklas, viena iš jų vyksta ne gyvenamosios vietos mieste, o tai taip pat sukelia papildomų išlaidų transportui ir dalyvavimui veikloje.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko sveikatos sutrikimų ar jo lankomų neformaliojo ugdymo įstaigų. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog prisideda prie vaiko meno būrelio finansavimo. Vis dėlto byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo indėlis prisidedant prie vaiko lankomo būrelio apmokėjimo buvo minimalus – už meno mokyklą atsakovas yra sumokėjęs tik kelis kartus (2022 m. – 57 Eur, 2023 m. – du kartus po 85,14 Eur ir 86,14 Eur). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė yra sudariusi sutartį su UAB „Tele2“ ir kiekvieną mėnesį moka 15,33 Eur už vaiko ryšio paslaugų abonementą su įranga (t. 2, b. l. 4–5). Be to, byloje pateikti įrodymai – bilietai į koncertus, kelionių į Juodkalniją bilietai, kvitai už vaiko akinius, drabužius, avalynę, stovyklas, baldus, taip pat išlaidas keliaujant po Lietuvos miestus (Birštoną, Palangą) pagrindžiantys dokumentai (apartamentų užsakymų patvirtinimai) (t. 2, b. l. 4–84). Nors byloje nėra pateikti konkretūs mėnesiniai vaiko poreikių skaičiavimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimą grindė iš dalies orientaciniu minimaliosios mėnesinės algos dydžiu (MMA), teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta manyti, kad bent minimalios išlaidos (apie 199–306 Eur per mėnesį) vaikui galėjo būti faktiškai patirtos. Be to, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai ir sąskaitos už koncertus, keliones, neformaliojo ugdymo veiklas, stovyklas, regos ir odontologines paslaugas (t. 2, b. l. 4–84) – patvirtina, kad ginčo laikotarpiu buvo tenkinami ne tik būtinojo pobūdžio maisto, rūbų, pragyvenimo (komunalinės išlaidos: vanduo, elektra, šildymas ir pan.), bet ir papildomi vaiko poreikiai, susiję su jo saviraiška, ugdymu, laisvalaikiu ir sveikatos priežiūra. Pavyzdžiui, vien tik vaiko odontologiniam gydymui 2023–2024 m. laikotarpiu buvo išleista daugiau nei 2 100 Eur (t. 2, b. l. 48), o 2024 m. sausio 17 d. atlikta viena paslauga kainavo net 696,01 Eur, arba vaikui pirkti baldai – stalas, lova – 361,99 Eur (t. 2, b. l. 7–8) ir pan. Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko poreikiai buvo realūs ir pagrįsti (CPK 185 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovė 2022 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu dėl privalomosios mediacijos, siekdama su atsakovu taikiai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo. Iš 2022 m. liepos 19 d. pažymos matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie mediacijos pradžią, tačiau nesutiko dalyvauti šioje procedūroje. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė tiesiogiai ir asmeniškai būtų kreipusis į atsakovą dėl vaiko priežiūros išlaidų atlyginimo, visgi jos veiksmai inicijuojant mediaciją vertintini kaip bandymas konstruktyviai išspręsti išlaikymo klausimą ne ginčo keliu. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad ieškovė ėmėsi priemonių užtikrinti vaiko interesų apsaugą ir ieškojo sprendimų bendradarbiauti su atsakovu.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šeimos bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo orientacinis kriterijus siejamas su MMA dydžiu, teisėjų kolegija mano, kad šioje byloje pagrįstai taikytinas pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas orientacinis vieno iš tėvų išlaikymo dydis pagal kiekvienų metų MMA, kaip pakankamai aiškus, pagrįstas ir teismų praktikoje taikomas vertinimo pagrindas.

34. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

35. Remiantis byloje esančiais duomenimis, matyti, kad ginčijamu laikotarpiu ieškovės pajamos buvo nuosekliai didesnės nei atsakovo. Ieškovė 2020–2023 m. laikotarpiu vidutiniškai per mėnesį uždirbo nuo 1 044,87 Eur iki 1 383,58 Eur bruto, o atsakovo pajamos tuo pačiu laikotarpiu svyravo nuo 635,27 Eur iki 974,19 Eur bruto. Ieškovės pajamų struktūrą sudarė tiek darbo užmokestis, tiek individualios veiklos pajamos ir vienkartinės sumos (pvz., automobilio pardavimas), o atsakovo – tik individualios veiklos pajamos. Vis dėlto nors ieškovės pajamos buvo didesnės, tai savaime nereiškia, kad visa išlaikymo našta turėtų būti perkeliama jai. Įvertinus tai, kad atsakovas yra darbingas, turi veiklos pagrindą ir pastovių pajamų šaltinį, o bylos duomenimis nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių (pvz., sveikatos sutrikimų, didelių finansinių įsipareigojimų ar kt.), galinčių riboti jo galimybes tinkamai vykdyti išlaikymo pareigą, darytina išvada, jog atsakovas turi realias galimybes proporcingai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl, vertinant šalių turtinę padėtį ginčijamu laikotarpiu, nėra pagrindo nukrypti nuo lygiaverčio tėvų prisidėjimo prie vaiko išlaikymo principo.

36. Šiuo atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2024 m. kovo 14 d. egzistavo pagrindas taikyti orientacinį būtinojo išlaikymo dydį, skaičiuojamą pagal minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydį po mokesčių, atėmus valstybės mokamą išmoką vaikui ir padalijus per pusę abiem tėvams. 2021 m. MMA po mokesčių buvo 468 Eur, vaiko išmoka – 70 Eur, tad vieno iš tėvų dalis sudarė apie 199 Eur/mėn.; 2022 m. MMA buvo 534 Eur, vaiko išmoka iki gegužės 31 d. – 73,50 Eur, o nuo birželio 1 d. – 80,50 Eur, todėl vieno iš tėvų dalis siekė 230,25 Eur/mėn. ir 226,75 Eur/mėn.; 2023 m. MMA – 633,20 Eur, vaiko išmoka – 85,75 Eur, vieno iš tėvų dalis – apie 274 Eur/mėn.; 2024 m. – MMA siekė 709 Eur, vaiko išmoka – 96,25 Eur, todėl vieno iš tėvų dalis – 306 Eur/mėn. Atsižvelgiant į šiuos orientacinius skaičius, vertintina, kad būtinas vaiko išlaikymo dydis per mėnesį visais ginčo metais augo proporcingai MMA pokyčiui ir šiuo pagrindu išlaikymo poreikiai buvo pakankamai aiškiai nustatyti. Palyginus šiuos dydžius su šalių turtine padėtimi, spręstina, kad abu tėvai turėjo realias galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo nustatyta dalimi. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo laikotarpiu būtinas vaiko išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, yra pagrįstas.

37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė realiai, nuosekliai ir kas mėnesį tenkino vaiko kasdienius poreikius viso ginčo laikotarpio metu – nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2024 m. kovo 14 d. Ji pateikė kvitus ir kitus mokėjimų įrodymus, susijusius su vaiko pragyvenimo, sveikatos, aprūpinimo, komunikacijos, ugdymo, laisvalaikio ir poilsio išlaidomis, kurios pagal pobūdį ir periodiškumą sudaro visumą būtiniausių ir papildomų vaiko poreikių (t. 2, b. l. 4–84). Atsakovas savo ruožtu tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, jog prisidėjo prie vaiko išlaikymo, nurodydamas, kad sumokėjo už vaiko lankytą meno mokyklą. Vis dėlto atsakovo finansinis prisidėjimas (apie 228,28 Eur per visą ginčo laikotarpį), kuris susijęs tik su vieno pobūdžio vaiko veikla, neleidžia jo vertinti kaip sistemingo ar reikšmingo vaiko išlaikymo vykdymo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie prisidėjimą prie kitų kasdienių vaiko poreikių, tokių kaip maistas, būstas, apranga, transportas ar sveikatos priežiūra. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šie mokėjimai buvo epizodiniai ir simbolinio pobūdžio, nesudarantys pagrindo vertinti, kad atsakovas iš esmės vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti vaiką reguliariai. Aptartų aplinkybių kontekste laikytina, kad ginčo laikotarpiu realų vaiko išlaikymą teikė tik ieškovė.

40. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neva neįvertino jo paaiškinimų ar kad liudytojai patvirtino jo rūpinimąsi vaiku, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados apie pareigos vykdymą, nes atsakovo ir jo artimųjų paaiškinimai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis). Be to, subjektyvūs atsakovo vertinimai apie jo indėlį į vaiko išlaikymą prieštarauja objektyviai nustatytai faktinei situacijai – atsakovas neprisidėjo prie nuolatinio, reguliaraus ir pakankamo vaiko išlaikymo, neatliko mokėjimų, atitinkančių net orientacinį vienam iš tėvų tenkantį išlaikymo dydį. Net ir tai, kad atsakovas neneigia išlaikymo pareigos, savaime nereiškia, kad jis ją vykdė realiai ir nuosekliai. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas per visą ginčijamą laikotarpį neįrodė, jog būtų vykdęs savo pareigą išlaikyti vaiką, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra pagrįstas.

41. Šioje byloje taikant MMA orientacinius kriterijus, būtinas vaiko išlaikymo dydis vienam iš tėvų ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2024 m. kovo 14 d. apskaičiuotas pagal kiekvienų metų minimaliąją mėnesinę algą (po mokesčių), valstybės mokamą išmoką vaikui ir prezumpciją, kad tėvai vaiko išlaikymą teikia lygiomis dalimis. Pateiktame skaičiavime valstybės išmoka vaikui jau yra įvertinta – ji atimta iš MMA sumos, o likutis padalytas per pusę, apskaičiuojant vienam iš tėvų tenkančią dalį. 2021 m. MMA po mokesčių sudarė 468 Eur, vaiko išmoka – 70 Eur, todėl likus 398 Eur vieno iš tėvų dalis – 199 Eur/mėn. 2022 m. MMA – 534 Eur, o vaiko išmoka iki gegužės 31 d. – 73,50 Eur (534 – 73,50 = 460,50 Eur; padalyta iš dviejų – 230,25 Eur/mėn.), nuo birželio 1 d. – 80,50 Eur (534 – 80,50 = 453,50 Eur; padalyta per pusę – 226,75 Eur/mėn.). 2023 metais MMA – 633,20 Eur, vaiko išmoka – 85,75 Eur, likus 547,45 Eur, vieno iš tėvų dalis – 273,72 Eur, suapvalinta – 274 Eur/mėn. 2024 metais MMA – 709 Eur, vaiko išmoka – 96,25 Eur, likutis – 612,75 Eur, vieno iš tėvų dalis – 306,37 Eur, suapvalinta – 306 Eur/mėn. Todėl bendra vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2024 m. kovo 14 d. yra 8 794,25 Eur. Todėl darytina išvada, kad bendras būtinas vieno iš tėvų indėlis į vaiko išlaikymą ginčo laikotarpiu siekia 8 794,25 Eur ir jis vertinamas kaip pagrįstas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnis). Pažymėtina, kad ši suma yra sumažinta, atsižvelgiant į CK 3.200 straipsnio nuostatas, kurios imperatyviai nustato galimybę priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

42. Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d., viršijantį įstatyme nustatytą trejų metų terminą, todėl netinkamai taikė imperatyvias CK 3.200 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai ši sprendimo dalis pakeistina ir vietoje priteistos 10 000 Eur sumos ieškovei iš atsakovo priteistinas 8 794,25 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl išlaikymo priteisimo

45. Konkrečiu atveju nustatyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą ir gauna nuolatines pajamas, kurios leidžia daryti išvadą apie jo galimybę proporcingai prisidėti prie vaiko išlaikymo ieškovės prašoma 345 Eur per mėnesį suma. Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad 2020 m. jo metinės pajamos sudarė 11 690,30 Eur, tai yra vidutiniškai apie 974,19 Eur per mėnesį (bruto); 2021 m. – 7 623,20 Eur (apie 635,27 Eur/mėn.); 2022 m. – 10 559,20 Eur (apie 879,93 Eur/mėn.); 2023 m. – 8 820,00 Eur (apie 735,00 Eur/mėn.). Nors atsakovo pajamos nėra didelės, tačiau jos yra reguliarios ir nuoseklios, o atsakovas, teigdamas, kad gali teikti tik 200 Eur dydžio išlaikymą, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų nei apie savo būtinąsias pragyvenimo išlaidas, nei apie sveikatos ar kitas objektyvias aplinkybes, ribojančias jo galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nepajėgus teikti 345 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo.

46. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos per nagrinėjamą laikotarpį: 2020 m. – 12 538,49 Eur per metus, t. y. vidutiniškai apie 1 044,87 Eur per mėnesį (bruto), iš jų darbo užmokestis sudarė 9 569,17 Eur, likusi dalis – socialinės išmokos ir pavienės kitos pajamos; 2021 m. – 14 407,68 Eur per metus, t. y. vidutiniškai apie 1 200,64 Eur per mėnesį (bruto), iš jų 13 931,64 Eur sudarė darbo užmokestis; 2023 m. – 16 602,92 Eur per metus, t. y. vidutiniškai apie 1 383,58 Eur per mėnesį (bruto), tačiau šiuo laikotarpiu pajamos gautos ne iš darbo santykių – jas sudarė individualios veiklos pajamos ir automobilio pardavimo suma, o darbo užmokestis bei socialinės išmokos nebuvo gautos. Nors ieškovės 2023 m. pajamos nebuvo stabilios (ne darbo užmokestis), visais nagrinėjamais laikotarpiais jos pajamos vidutiniškai viršijo MMA (minimaliąją mėnesinę algą), todėl tai sudaro pakankamą pagrindą nuspręsti, kad ieškovė pajėgi skirti vaiko išlaikymui po 345 Eur per mėnesį.

47. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, 345 Eur dydžio išlaikymo suma yra pagrįsta, proporcinga vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai. Šis dydis atitinka orientacinį vienam iš tėvų tenkantį vaiko išlaikymo dydį, apskaičiuotą pagal 2024 metais galiojusią MMA po mokesčių (709 Eur), iš jos atėmus valstybės skiriamą vaiko išmoką (96,25 Eur), gaunama 612,75 Eur suma, padalyta per pusę, – 306 Eur vienam iš tėvų. Atsižvelgus į vaiko amžių (15 metų) ir jo poreikių pobūdį – ugdymą, sveikatos priežiūrą, saviraišką, laisvalaikį, kuriuos pagrindžia byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, 345 Eur suma yra pagrįsta. Be to, ieškovė patiria kasdienę priežiūros naštą, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jis negali teikti prašomos priteisti 345 Eur dydžio išlaikymo sumos. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, 345 Eur dydžio periodinės išmokos vaikui, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, atitinka tiek vaiko interesus, tiek bendruosius teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus ir tėvų turtinę padėtį.

49. Apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu, dalyvaujant visiems proceso dalyviams, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo poziciją, jog yra pasirengęs nedelsiant prisiimti finansinius įsipareigojimus vaikui, jei tik vaikas tiesiogiai kreiptųsi į jį ar būtų pateikta konkreti sąskaita, į kurią galėtų pervesti lėšas vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad išlaikymas, parama vaikui neturėtų apsiriboti vien tik minimaliais poreikiais. Todėl esant vaiko poreikiams, prašymams tėvas gali skirti papildomai lėšų vaiko poreikių tenkinimui. Tačiau nepaisant atsakovo skiriamų lėšų, esant vaiko atskiriems prašymams, atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą periodiškai, nepertraukiamai, kad būtų patenkinti kasdieniniai vaiko poreikiai maistui, vaiko lavinimui, rūbams ir kiti poreikiai. Atsakovo teiginiai, esą jis būtų teikęs išlaikymą vaiko prašymu, nesudaro pagrindo pripažinti tinkamu pareigos išlaikyti vaiką vykdymą ir prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Dėl procesinių palūkanų

50. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neprašė priteisti procesinių palūkanų. Teismas nurodė, kad siekdamas visapusiškai užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. išsprendė klausimą dėl ieškovės nepareikšto reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisė nepilnamečio vaiko naudai iš atsakovo 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (10 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio priteisė 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 10 000 Eur sumos. Pirma, pažymėtina, kad ieškovė pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, tokio reikalavimo nepateikė ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Taigi, ginčo dėl procesinių palūkanų tarp šalių nebuvo kilę ir atsakovas negalėjo tinkamai pateikti pozicijos dėl šio papildomo reikalavimo vertinimo.

52. Antra, procesinės palūkanos nėra išlaikymo santykių dalis, o jų priteisimas yra atskirai reglamentuojamas CK 6.210 straipsnyje. Ši norma taikoma tik tada, kai šalis jų reikalauja. CPK 376 straipsnis nesuteikia pagrindo procesines palūkanas priteisti savo iniciatyva (ex officio) vien tik dėl to, kad byla yra susijusi su vaiko teisėmis. Trečia, net jeigu būtų laikoma, kad šiuo atveju galima būtų nagrinėti palūkanų klausimą ex officio, teismas tokiu atveju turėtų išsamiai motyvuoti, kodėl procesinių palūkanų priteisimas yra būtinas vaiko interesams apsaugoti, tačiau skundžiamame sprendime toks pagrindimas iš esmės yra formalus ir neturi realaus ryšio su vaiko teisių gynimo esme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo panaikintina kaip priimta peržengiant pareikštų reikalavimų ribas ir nesant teisinio pagrindo jų taikyti šioje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo dalys, kuriomis buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 10 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (10 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 345 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, yra nepagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl 10 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui po 345 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės priteisimo patikslintinos: iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 8 794,25 Eur išlaikymo įsiskolinimas; iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 345 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 14 d. iki vaiko pilnametystės, o sprendimo dalis dėl 5 procentų metinių palūkanų panaikintina, kadangi priteisti procesines palūkanas nebuvo pagrindo. Kitos sprendimo dalys paliekamos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

54. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Priimant naują sprendimą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos, nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos medžiagą nustatė, kad ieškovei buvo suteiktos procesinių dokumentų parengimo paslaugos, kurias suteikė „Corporo Group“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. COR1963/2023. Byloje nėra duomenų, kad šias paslaugas ieškovei suteikė advokatas ar advokato padėjėjas (t. 2, b. l. 50). Ieškovė šių aplinkybių neginčija, apeliacinės instancijos teismui skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nėra pateikusi. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų.

58. Atsakovas nesutinka su priteistu žyminiu mokesčiu už ieškinį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už kiekvieną ieškinį turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos. Konkrečiu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ieškovei iš atsakovo priteistas 8 794,25 Eur išlaikymo įsiskolinimas, todėl žyminis mokestis už šį ieškinio reikalavimą sudaro 264 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą žyminis mokestis bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo mokamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 124 Eur (345 Eur x 12 mėn.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) žyminis mokestis už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 388 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

59. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų apimčiai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui šalys nėra pateikusios duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu (advokato pagalba, išlaidos dokumentų rengimui ar kt.), todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

60. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo nutarta atidėti atsakovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Konkrečiu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ieškovei iš atsakovo priteistas 8 794,25 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Žyminis mokestis už šį reikalavimą sudaro 264 Eur. Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo nustatytas 124 Eur (345 Eur x 12 mėn.) žyminis mokestis, todėl žyminio mokesčio sumą už apeliacinį skundą pagal pareikštus reikalavimu sudaro 388 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai iš atsakovo valstybei priteistina 388 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 28 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo, bylinėjimosi išlaidų ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti iš atsakovo Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 794,25 Eur (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt keturi eurai 25 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2024 m. kovo 14 d.

Priteisti iš atsakovo Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 345 Eur (trys šimtai keturiasdešimt penki eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. D. 388 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).“

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo buvo priteistos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (10 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 28 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Netenkinti ieškovės prašymo dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš atsakovo Ž. D. 388 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.