Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis Anglijoje, neteistas (teistumas išnykęs), ir

K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „V.“ konstruktoriumi, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2024 m. liepos 20 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kilusio konflikto metu ne mažiau kaip du kartus spyrė K. Z. į dešinę ranką, suėmęs ranka už kaklo jį smaugė, po to ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė jam į galvą; tokiais savo veiksmais jis padarė K. Z. odos nubrozdinimą dešinės plaštakos trečiame piršte ir taip nežymiai jį sužalojo.

K. Z. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:

jis, 2024 m. liepos 20 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kilusio konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus rankomis tyčia sudavė T. K. į galvą, po to ne mažiau kaip tris kartus galva trenkė T. K. į nosį, įkando jam į dešinės rankos vidinę dilbio dalį bei į dešinės rankos išorinės dalies žastą, taip padarydamas T. K. netaisyklingos formos poodinę kraujosrūvą nosies nugarėlės viršuje, linijinį išilginį smulkų paviršinį odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje veidinės ir plaukuotosios galvos dalių riboje, įstrižos krypties brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimą dešinio užausio srityje, pavienius smuklius taškinius paviršinius odos nubrozdinimus abiejų lūpų dešinėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, smulkų paviršinį odos nubrozdinimą kairio ausies kaušelio priekiniame paviršiuje prievijoklio srityje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio krūtinės ląstos šono apatinėje dalyje, puslankiais vienas priešais kitą išsidėstę smuklius odos nubrozdinimus dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame – išoriniame paviršiuje ir dešinio dilbio vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje ir taip nežymiai jį sužalojo.

Iš 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad dalyvaujant specialistui R. D., buvo apžiūrėti K. Z. medicininiai dokumentai, iš kurių nustatyta, kad K. Z. diagnozuotas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos trečiame piršte, padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš atvykstant GMP brigadai (2024 m. liepos 20 d., 00.13 val.,), kuris kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 63-66).

Dėl kiekvieno iš kaltinamųjų kaltės konstatavimo

Motyvuojamoji dalis

Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia mušimu arba kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Šioje byloje kaltinimai pareikšti abiem konflikto dalyviams – T. K., padariusiam nežymų sveikatos sužalojimą K. Z., ir K. Z., padariusiam nežymų sveikatos sužalojimą T. K.. Kad abiem kaltinamiesiems po šio konflikto buvo konstatuoti nežymūs sužalojimai, neginčijamai patvirtina byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma – K. Z. asmens apžiūra, protokolai su vaizdine medžiaga, liudytojos E. Z., nuo pat pradžių mačiusios visą konfliktą, parodymai, K. Z. apžiūros medicinos įstaigoje dokumentai, taip pat po įvykio praėjus kelioms dienoms darytos fotonuotraukos, teismo medicinos specialisto išvados dėl T. K. padarytų sužalojimų, pačių kaltinamųjų parodymai, kokiu būdu jiems kitas kaltinamasis padarė tuos sužalojimus. Remdamasis šia įrodymų visuma, o taip pat – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pareigūnių, atvykusių pagal iškvietimą dėl šio įvykio, kūno kameromis filmuota medžiaga, teismas daro išvadą, kad nežymius sužalojimus mušdami ir kitaip smurtaudami vienas kitam padarė kaltinamieji.

Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012). Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).

Šioje byloje buvo išsamiai ištirti abiejų kaltinamųjų, liudytojų E. Z. ir R. G. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas, E. Z. kreipimasis bendruoju pagalbos telefonu įvykio metu, įvykio vietoje policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai. Įvertinus visą šią byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ji nesudaro pagrindo kaltinamojo T. K. neteisėtus veiksmus vertinti kaip padarytus būtinosios ginties sąlygomis. Byloje neabejotinai nustatyta, jog konfliktą pradėjo kaltinamasis T. K. ir atliko tokius netikėtus, staigius bei skausmingus veiksmus (pavartojo smurtą K. Z. atžvilgiu), kad šis iš tiesų turėjo rimtą pagrindą gintis. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad K. Z. pats muštynių neinicijavo ir nepradėjo, į jas buvo įtrauktas T. K.. Pripažintina, kad T. K. smūgiuodamas K. Z., veikė aktyviai ir savo fiziniais veiksmais kėsinosi į K. Z. sveikatą, o šis, gindamas save nuo pavojingo kėsinimosi ir suduodamas nukentėjusiajam atsakomuosius smūgius, veikė nedelsdamas ir adekvačiai. Byloje nėra nustatyta, kad K. Z. ruošėsi panaudoti smurtą T. K. atžvilgiu, tačiau smurtą T. K. atžvilgiu panaudojo netikėtai esant užpultam jo paties. Besikėsinančio T. K. pavojingumą rodo tai, kad jis, pats sudavęs smūgį K. Z. ir jam dėl to nukritus, suėmė ranka už kaklo ir jį smaugė, o po to ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė jam į galvą ir sukėlė pavojų jo sveikatai bei gyvybei. K. Z. veiksmai, dėl kurių T. K. atsirado sužalojimai, buvo padaryti akivaizdžiai jam ginantis nuo T. K. – kandant į jį smaugiančią ranką, suduodant kitus smūgius, siekiant išsilaisvinti, tačiau nepažeidžiant būtinosios ginties teisėtumo sąlygų ir neperžengiant būtinosios ginties ribų. Specialisto išvadoje konstatuota, kad T. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam nebuvo padaryti sunkesni sužalojimai, todėl K. Z. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog kaltinamasis K. Z. būtų siekęs sukonfliktuoti su T. K. ir sąmoningai sukelti jam nežymų sveikatos sutrikdymą; priešingai, visi turimi duomenys patvirtina, kad konfliktą dėl mažareikšmės priežasties ( pasiklydusio K. Z. įvažiavimo į T. K. kiemą) pradėjo T. K., siekęs išreikšti savo įniršį dėl to, nepaisydamas K. Z. ir E. Z. paaiškinimų, kodėl taip atsitiko, ir pradėjęs dėl to trankyti jų automobilį, o po to – ir jo automobilio numerius užfiksuoti išlipusį K. Z.. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuo pat pranešimo apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu nuosekliais, logiškais ir patvirtintais byloje nustatytų faktų K. Z. ir E. Z. parodymai, šiuos asmenys charakterizuojantys duomenys taip pat neduoda jokio pagrindo abejoti jų parodymais, o tai, kiek išsamiai ir tiksliai buvo užfiksuoti K. Z. padaryti sužalojimai, dėl kurių tą pačią naktį jis net buvo nuvežtas į ligoninę, negali paneigti iš įrodymų visumos akivaizdaus jų padarymo fakto ir specialisto parodymų, kad jo sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Tuo tarpu paties T. K. teiginius apie įvykio aplinkybes patvirtinančių įrodymų visumos byloje nėra – nors faktas, kad jis irgi buvo nežymiai sužalotas, abejonės nekelia, tik šio kaltinamojo nurodytų šio sužalojimo aplinkybių (ir priežasties) niekas nepatvirtina; tai, kad jis, supratęs, jog yra kviečiama policija, pasišalino iš įvykio vietos ir nesulaukė pareigūnų, nesudarė jiems galimybių įvažiuoti pas jį į kiemą, pats į policiją su pareiškimu kreipėsi tik po dviejų dienų, teismas vertina kaip jo paties suvokimą esant neteisiam ir siekimą išvengti kaltinimų ir apsunkinti aplinkybių tyrimą. Nors T. K. mano turėjęs teisę sukelti konfliktą tik dėl to, kad pasiklydę asmenys kelioms sekundėms įvažiavo į jo sodybos kiemą, teismas su tuo nesutinka. Kaip nustatyta iš Z. parodymų ir kitos bylos medžiagos, jie važiavo į jiems iki tol nežinomą sodybą parsivežti giminaitės, buvo suklaidinti navigacijos, įvažiavo į T. K. kiemą tik dėl to ir, pamatę, kad jokia šventė ten nevyksta, tuoj pat išvažiavo. Tai, kad jie neišlipo ir nėjo pabendrauti su T. K., tikrai neįrodo nei nusikalstamų šių asmenų ketinimų, nei T. K. teisės dėl tokio momentinio apsirikimo juos užsipulti, tuo labiau – smurtiniais veiksmais. Todėl T. K. pripažįstamas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamojo K. Z. veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant būtinajai ginčiai, t. y., susidariusioje situacijoje kaltinamasis K. Z. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Todėl jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos negalima, vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalimi bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, baudžiamoji byla K. Z. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl bausmės paskyrimo kaltinamajam T. K.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis T. K. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir faktinę šeimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant tikslingus šiuo atveju įpareigojimus ir tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei įpareigos nebenusikalsti.

Dėl civilinių ieškinių

K. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo T. K. priteisti jam 165 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė 165 Eur žalos reikalavimas grindžiamas tuo, jog įvykio metu buvo sugadintas jo turtas – sudaužyta jo mobilaus telefono „Samsung S22 Ultra“ stiklinė nugarėlė, kurios remonto kaina – 110 Eur, defektavimas 15 Eur ir suplėšyti polo marškinėliai „Giant“, kurių kaina – 40 Eur. Neturtinę 3 000 Eur žalą grindžia tuo, jog įvykio metu patyrė dvasinę bei fizinę skriaudą. Buvo sužalotas – jam buvo sumušta galva, kojos, taip pat patyrė didelį stresą dėl savo ir žmonos saugumo ir sveikatos.

Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta mobilaus ryšio telefono įsigijimo sąskaita faktūra, techninės apžiūros talonas bei marškinėlių nuotrauka. Įvertinęs objektyvius byloje surinktus duomenis apie įvykio aplinkybes ir jo metu padarytą žalą K. Z. turtui, teismas daro išvadą, kad K. Z. prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimo suma yra pakankamai pagrįsta, įrodymai patvirtina, kad K. Z. padaryta 165 Eur turtinė žala yra reali, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo T. K. nusikalstamais veiksmais, todėl K. Z. civilinis ieškinys dėl 165 eurų turtinės žalos tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo T. K..

Neturtinės žalos priteisimo ir dydžio nustatymo kriterijus apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma; įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam K. Z., teismas įvertina tai, kad dėl kaltinamojo T. K. atliktų tyčinių smurtinio pobūdžio veiksmų K. Z. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto sužalojimo K. Z. patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Visgi teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyrą (abu yra darbingo amžiaus), į tai, kad K. Z. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, duomenų, kad K. Z. dėl to būtų prireikę specialistų – psichologų – pagalbos, byloje nėra, jo prašoma priteisti 3 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir teismas pripažįsta pagrįsta tik jos dalį – 700 Eur.

Kaltinamasis T. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš K. Z. priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1 200 Eur proceso išlaidas.

BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, tačiau nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo nutraukus bylą baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių pagrindu, tame tarpe ir pagal BK 28 straipsnį. Tačiau pažymėtina, kad pagal teisines pasekmes bylos nutraukimas šiuo pagrindu prilygsta išteisinamajam nuosprendžiui, todėl T. K. ieškinys dėl žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios bylos dokumentai pagrindžia, kad K. Z. buvo būtina užtikrinti gynėjo dalyvavimą Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl, vykdant teismo nutartį šiuo klausimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) sprendimu jam buvo paskirtas atstovas advokatas. 2025 m. vasario 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gauta VGTPT pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodyta, kad K. Z. šioje byloje VGTPT sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 466,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog K. Z. valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo teikiama ir jos išlaidos susidarė dėl būtino gynėjo dalyvavimo, į proceso trukmę, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo tenkinamas visiškai, priteisiant šias išlaidas iš kaltu pripažįstamo kaltinamojo T. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei per 9 (devynių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną programos ciklą.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios; pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. K. asmens dokumentus, saugomus byloje – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), – grąžinti jam po nuosprendžio paskelbimo.

K. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti jam iš kaltinamojo T. K. 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 466,93 Eur šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

T. K. civilinį ieškinį dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

K. Z. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nutraukti, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – byloje saugomas DVD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.