- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 2-1293-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00822-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- M. B.
- Ieškovas
- Z. P.
- Atsakovas
- S. V. B.
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. A2-1810-264/2018 pagal pareiškėjos M. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovui S. V. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovui S. V. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y., jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino atsakovo ir ieškovo pasirašytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2015 m. spalio 1 d. sumokėti 32 000 Eur skolą ieškovui. Nurodė, kad M. B., būdama V. B. sutuoktine, apie ieškovo ir atsakovo pasirašytą taikos sutartį ir teisminį procesą nežinojo, nors ieškovui buvo ir yra žinoma, jog atsakovas tiek taikos sutarties pasirašymo dieną, tiek ir skolos raštelio pasirašymo dieną buvo ir yra santuokoje su M. B.. Per visą santuokos laikotarpį atsakovas pareiškėjai M. B. nėra minėjęs, jog yra skolinęsis pinigų iš fizinių ar juridinių asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apie tai, jog atsakovas yra skolingas ieškovui, pareiškėja sužinojo 2015 m. spalio 27 d., kai gavo atsakovui adresuotą teismo šaukimą į civilinę bylą Nr. 2-1467-153/2015 dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovui. Kadangi atsakovas buvo gydomas stacionare, tai į 2015 m. spalio 28 d. teismo posėdį nuvyko pareiškėja M. B.
3. Taikos sutartis, kuria išspręstas klausimas dėl atsakovo skolinių įsipareigojimų nepatenka į CK 3.92 straipsnio 2 dalies nuostatoje nurodytų atvejų apimtį, todėl atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį pagal prisiimtą skolinį įsipareigojimą santuokos metu, negalėjo pasirašyti taikos sutarties be sutuoktinės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netikrino ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su proceso šalių pateiktos taikos sutarties sąlygomis, atsižvelgiant į byloje nagrinėtą ginčą, ginčo esmę, netikrino, ar taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neriboja ar kitaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso. M. B., kaip suinteresuotumą bylos baigtimi turinčiam asmeniui, apie inicijuotą teisminį procesą nebuvo pranešta, bei jos, kaip sutuoktinės interesai civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 nebuvo atstovauti, todėl yra pagrindas bylos nagrinėjimą atnaujinti. Suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens neinformavimas yra vertintinas, kaip procesinės teisės normos pažeidimas, kadangi M. B. buvo užkirstas kelias ginti savo teises ir teisėtus interesus. Atsakovo taikos sutartimi prisiimtas skolinis įsipareigojimas tiesiogiai turi įtakos ir M. B. teisėms ir teisėtiems interesams, nes bet kurioje skolos išieškojimo stadijoje skolos išieškojimas gali būti nukreiptas ir į M. B. gaunamas lėšas bei turtą.
4. Pareiškėja M. B. pažymėjo, kad jai apie tai, jog tarp atsakovo ir ieškovo vyksta teisminis procesas sužinojo tik 2015 m. spalio 27 d., todėl nėra suėjęs naikinamasis penkių metų proceso atnaujinimo terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos M. B. prašymą atnaujinti procesą, priteisė valstybei iš pareiškėjos M. B. 13,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
6. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovo Z. P. ieškinys atsakovui V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė ieškovui Z. P. iš atsakovo S. V. B. 209 000 Lt skolos, 31 001 Lt palūkanų, iš viso 240 001 Lt, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, 5 800 Lt žyminį mokestį; priteisė valstybei iš atsakovo S. V. B. 12 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2015 m. sausio 13 d. atsakovas V. B. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškimą patenkino, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovui S. V. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. 2015 m. kovo 30 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovo V. B. atstovas advokatas V. M. pateikė teismui prašymą apklausti liudytojus M. B. ir M. B., kurie paliudys paskolos faktą pagal atsakovo poziciją, nurodė, kad liudytojai yra šeimos nariai. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino ieškovo Z. P. ir atsakovo S. V. B. 2015 m. balandžio 20 d. sudarytą taikos sutartį; nutraukė civilinę bylą. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 5 d. Ieškovas 2015 m. spalio 5 d. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. teismo nutartimi išduotas vykdomasis raštas.
7. Teismas iš byloje esančio 2010 m. vasario 16 d. skolos raštelio nustatė, kad jis pasirašytas V. B.. Nors pareiškėja nurodė, kad taikos sutartis, kuria išspręstas klausimas dėl atsakovo skolinių įsipareigojimų nepatenka į CK 3.92 straipsnio 2 dalies nuostatoje nurodytų atvejų apimtį, todėl atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį pagal prisiimtą skolinį įsipareigojimą santuokos metu, negalėjo pasirašyti taikos sutarties be sutuoktinės M. B. sutikimo, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Rašytinio sutikimo būtinumo ieškovė nagrinėjamu atveju įstatymais nepagrindė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CK 3.92 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Dėl to teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus apie jos teisių pažeidimą, nesant sutikimo ginčo sandorio sudarymui. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad 2010 m. vasario 16 d. skolos rašteliu V. B. prisiimti įsipareigojimai buvo susiję su šeimos interesų tenkinimu ar pan. Be to, iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad V. B. pats neneigė, kad skolinosi iš ieškovo pinigines lėšas, nes turėjo finansinių problemų. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepaneigė aplinkybės, kad V. B., pasirašydamas skolos raštelį, prisiėmė asmeninę prievolę.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui Z. P., trečiajam asmeniui V. B. dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo (civilinės bylos Nr. e2-1960-234/2017). Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2010 m. vasario 16 d. skolos raštą dėl trečiojo asmens 209 000 Lt skolos atsakovui, taikyti restituciją ir iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisti 34 199 Eur. Teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančia trečiojo asmens V. B. 2010 m. vasario 16 d. pasirašyto skolos rašto dalį, pagal kurią jis iš atsakovo Z. P. pasiskolino vieną antrąją dalį šiame rašte nurodytos 209 000 Lt, šio sandorio šalių susitarimu atitinkančios 60 000 eurų, sumos; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Nors minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau M. B. vykusiame teismo posėdyje taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad paskola buvo paimta šeimos interesų tenkinimui ar pan. 2017 m. spalio 16 d. vykusiame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-1960-324/2017, M. B. nurodė, kad jai nebuvo žinoma ir apie kitus paskolinius santykius tarp V. B. ir Z. P.. Teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi, kuria tarp ieškovo Z. P. ir V. B. buvo patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis, bei atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėta nutartimi teismas tiesiogiai pasisakė dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų, teismo nutartimi sukuriamos teisės ar pareigos arba teismo nutartimi teisės ar įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti. Be to, teismas akcentavo, kad patvirtindamas taikos sutartį, teismas pareiškėjai jokių teisių ir pareigų nenustatė.
9. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad teismas nepagrįstai netikrino ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su proceso šalių pateiktos taikos sutarties sąlygomis, atsižvelgiant į byloje nagrinėtą ginčą, ginčo esmę, netikrino, ar taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Teismas, pasisakydamas dėl V. B. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo argumentų (kad teismas neįpareigojo šalių pateikti duomenis susijusius su ieškinio dalyku, neišreikalavo duomenų apie ieškovo galimybę suteikti skolos rašte nurodytą pinigų sumą, nesiaiškino ar piniginės lėšos buvo perduotos pagal pasirašytą skolos raštą, netyrė, ar tariamai paskolintos piniginės lėšos buvo reikalingos atsakovui, nesiaiškino, kad tiek taikos sutartį, tiek ir skolos raštą jis pasirašė iš baimės netekti šeimos ir vaikų, esant realiems ieškovo grasinimams, neatkreipė dėmesio, kad ieškovo poziciją dėl piniginių lėšų tariamo paskolinimo paneigia skolos rašte nurodyti skaičiavimai ir konvertavimo neatitikimai), pažymėjo, kad atsakovą V. B. civilinėje byloje atstovavo advokatas V. M.. Teismas iš taikos sutarties 3.1, 3.2, 3.3, 3.4 punkte įtvirtintų sąlygų nustatė, kad atsakovui buvo suprantamos taikos sutarties sudarymo aplinkybės, iš jos kylančios pareigos ir pasekmės. Teismas iš Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties turinio nustatė, kad teismas, įvertinęs pateiktos šalių 2015 m. balandžio 20 d. sudarytos taikos sutarties turinį bei sąlygas, konstatavo, kad šalių veiksmai dėl taikos sutarties sudarymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja teismui nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kuriuos teismas įvertinęs galėtų konstatuoti esant pagrindui panaikinti ar pakeisti teismo nustatytas teises ir pareigas. Teismo vertinimu, V. B. nurodomi argumentai taip pat nelaikytini esminiais, kadangi jie jau buvo nurodyti 2015 m. sausio 9 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
10. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos M. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte pagrindu (CPK 178, 185 str.).
11. Teismas iš 2017 m. spalio 16 d. vykusiame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-1960-324/2017 duotų M. B. parodymų nustatė, kad pastarajai buvo žinoma apie civilinės bylos Nr. 2-1467-153/2015 nagrinėjimą, taikos sutarties sudarymą. M. B. nurodė, kad civilinėje byloje buvo tik stebėtoja teisme, pasisakyti negalėjo. Teismas pažymėjo ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 2015 m. kovo 30 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovo V. B. atstovas advokatas V. M. pateikė teismui prašymą apklausti liudytojus M. B. ir M. B., kurie paliudys paskolos faktą pagal atsakovo poziciją, nurodė, kad liudytojai yra atvykę į bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad dar 2015 m. kovo 30 d. M. B. buvo žinoma apie civilinės bylos Nr. 2-1467-153/2015 nagrinėjimą. Teismas akcentavo, kad net ir laikant, kad pareiškėja apie civilinę bylą sužinojo tik 2015 m. spalio 27 d., prašymas atnaujinti procesą galėjo būti pateikiamas per tris mėnesius, t. y. iki 2016 m. sausio 27 d. įskaitytinai (CPK 368 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad pareiškėja praleido nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).
12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o taip pat pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 d. dalyje nustatytą terminą, todėl atmestinas.
13. Teismas, netenkinęs pareiškėjos M. B. prašymo atnaujinti procesą, iš jos į valstybės biudžetą, priteisė 13,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėja M. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015; atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Pirmosios instancijos teismas pats prieštarauja savo išdėstytai pozicijai. Teismas, viena vertus, teigia, jog M. B. jos rašytinio sutikimo būtinumo nepagrindė įstatymais, kita vertus nurodo, jog atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį pagal prisiimtą skolinį įsipareigojimą santuokos metu, negalėjo pasirašyti taikos sutarties be sutuoktinės M. B. sutikimo.
14.2. Teismas, priimdamas ginčo nutartį, nepagrįstai taikos sutarties pasirašymui taiko CK 3.92 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taikos sutartis nepatenka į CK 3.92 straipsnio 2 dalies nuostatoje nurodytų atvejų apimtį, todėl atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį pagal prisiimta skolinį įsipareigojimą santuokos metu, negalėjo pasirašyti taikos sutarties be sutuoktinės, M. B., sutikimo. Nesant sutuoktinio sutikimui sandoris yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento.
14.3. Teismas neįvertino, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra reiškiamas ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bet ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. M. B. apie tai, jog Z. P. teismui teikia melagingus paaiškinimus tapo žinoma tik 2018 m. gegužės mėn., kuomet ji gavo UAB „Šaltinija“ duomenis apie V. B., kaip bendrovės vadovo ir akcininko vadovavimo laikotarpius, „Sodra“ pažymas bei banko išrašus. Visi duomenys gauti jau įsiteisėjus ginčo teismo sprendimui, kuriuo patvirtinta taikos sutartis tarp V. B. ir Z. P.. Taigi pateikti duomenys turi esminės reikšmės sprendžiant ne tik skolos raštelio sudarymo, taikos sutarties pasirašymo aplinkybes, bet ir paneigia pinigų perdavimo fakto egzistavimą. Jei į teisminį bylos procesą būtų įtraukta M. B., tai ji būtų pareiškusi savarankiškus reikalavimus ir ginčijusi Z. P. ir V. B. pasirašytą ne tik skolos raštelį, bet taip pat būtų galėjusi derinti taikos sutarties tekstą ar paprieštarauti, kad sutuoktinis nesudarytų minėto sandorio.
14.4. Teismas neįvertino, kad taikos sutartis pasirašyta esant realiam grasinimui, todėl ji negali būti vertinama kaip pasirašyta šalių laisva valia. Aplinkybė, jog V. B. buvo atstovaujamas advokato V. M., nepaneigia atsakovo teisės atsisakyti taikos sutarties, net ir po jos pasirašymo ir pateikimo teismui tvirtinti. Tai, jog taikos sutartis patvirtinta V. B. gulint ligos patale bei teismo posėdyje nesant atstovui, leidžia teigti, jog iš esmės buvo pažeistas teismo procesas. Į teismo posėdį neatvykus nei pačiam V. B., nei jo atstovui, teismas negalėjo konstatuoti fakto, jog šalims buvo žinomos ir aiškios taikos sutarties sąlygos bei taikos sutarties pasirašymo ir sudarymo aplinkybės.
14.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog M. B. apie teisminį procesą tapo žinoma 2015 m. kovo 31 d., tuomet, kai V. B. atstovas advokatas V. M. pateikė teismui prašymą apklausti liudytojus M. B. ir M. B., kurie paliudys paskolos faktą pagal atsakovo poziciją, nurodė, kad liudytojai yra atvykę į bylos nagrinėjimą. Su tokia teismo išdėstyta pozicija nesutiktina, nes M. B. nebuvo žinoma dėl ko ji yra kviečiama ir ar bus apklausta ir dėl ko. Nei ji, nei sūnus bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti, todėl bylos esmė nei jai, nei jų sūnui nebuvo žinoma, kadangi sutuoktinis šią informaciją slėpė.
14.6. Teismas, vertindamas prašyme išdėstytas aplinkybes, nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise pareikalauti iš pareiškėjos M. B. papildomų dokumentų ar duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti CPK 368 straipsnio ir 366 straipsnio 1 dalies pagrindų buvimą. Tuo metu, kai M. B. sužinojo apie teisminį procesą, V. B. sveikatos būklė buvo tokia sunki, kad dėl ištikto insulto sutriko kalba, sutuoktinis buvo priklausomas nuo M. B., todėl negalėdavo niekur išvykti ar palikti V. B. vieno. Dėl pablogėjusios sutuoktinio sveikatos pablogėjo ir M. B. sveikata, kadangi vienai teko prižiūrėti ir rūpintis ne tik sutuoktiniu, bet prižiūri ūkį, t. y. gyvulius, bites. Sutuoktinio gydymas kainavo ne tik daug sveikatos, bet ir piniginių išlaidų, todėl M. B. buvo iš esmės apsunkintas kreipimasis į advokatus dėl tinkamos pagalbos suteikimo. Taip pat svarbiausiu prioritetu buvo tiek sutuoktinio tiek ir pačios M. B. sveikatos būklė. Taigi jei teismas manys, jog terminas pareiškimui pateikti dėl proceso atnaujinti yra praleistas, M. B. prašo jį atnaujinti, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. B. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės sutinkama su atskirojo skundo argumentais. Papildomai pažymima, kad atsakovas iš ieškovo pinigų negavo, pinigų jam nereikėjo, jokia darbine veikla tuo metu neužsiėmė, taikos sutartį ir skolos raštelį pasirašė, nes atsakovas buvo ieškovo bauginamas, ieškovas grasino susidoroti su juo bei šeima, be to, tuo metu atsakovas buvo silpnos sveikatos. Nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo šios aplinkybės teismui nebuvo žinomos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių neįvertino, nepagrįstai neatnaujino proceso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl proceso atnaujinimo
17. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
18. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo
19. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tai yra dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
20. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinio sprendimo byloje, į kurios nagrinėjimą neįtraukti asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys, priėmimas savaime nėra pagrindas atnaujinti procesą. Toks pagrindas atsirastų, kai procesiniame sprendime būtų tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktų asmenų teisių ir (ar) pareigų arba juo būtų pažeidžiamos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 patvirtino ieškovo Z. P. ir atsakovo S. V. B. 2015 m. balandžio 20 d. sudarytą taikos sutartį; nutraukė civilinę bylą. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 5 d. Minėtos taikos sutarties 1.5 papunkčiu atsakovas S. V. B. įsipareigojo iki 2015 m. spalio 1 d. sumokėti 32 000 Eur ieškovui Z. P. 2015 m. lapkričio 9 d. išieškotojui Z. P. išduotas vykdomasis raštas.
23. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą motyvavo tuo, kad pareiškėja ir atsakovas S. V. B. gyvena santuokoje nuo 1973 m. rugsėjo 15 d., nagrinėjant minėtą bylą dėl skolos priteisimo ji, atsakovo S. V. B. sutuoktinė, nebuvo įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu.
24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos M. B. teisių ir pareigų, taip pat nenustatęs, kad ja būtų pažeidžiamos pareiškėjos M. B. teisės ir (ar) teisėti interesai, prašymą atnaujinti procesą atmetė.
25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi ir ja patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015, konstatuoja, jog nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje sprendimo dalyse nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų, taip pat minėta nutartis nesukuria pareiškėjai jokių teisių ar pareigų. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktinis taikos sutartimi įsipareigojo sumokėti 32 000 Eur, nors iš ieškovo negavo jokios paskolos, nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo požiūriu teismo sprendimas pakeitė pareiškėjos teisių ir pareigų apimtį. Įvertinus pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų įtraukta į procesą, procesinis rezultatas būtų buvęs kitoks. Ieškovas pareiškė reikalavimą tik atsakovui, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo procesinę teisę susitarti dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat ir dėl jos sąlygų (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, ieškovas Z. P. nepareiškė reikalavimo pareiškėjai M. B., taikos sutartyje nėra nustatyta jai pareiga atlikti kokius nors mokėjimus ieškovo naudai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėta taikos sutartimi nėra pažeidžiami pareiškėjos teisės ir (ar) interesai.
26. Apeliantė nurodo, kad taikos sutartimi skolos išieškojimo stadijoje skolos išieškojimas gali būti nukreiptas ir į M. B. gaunamas lėšas bei turtą. Vien dėl šios aplinkybės, pareiškėjos teigimu, turi būti atnaujinamas procesas, o byla nagrinėjama iš naujo.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kad ieškovo Z. V. ir atsakovo S. V. B. paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, todėl pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo taikos sutartimi prisiimtą atsakovo S. V. B. prievolę sumokėti Z. P. 32 000 Eur pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Taikos sutartyje, patvirtinta įsitesėjusia nutartimi, aiškiai nurodoma, kad sumokėti 32 000 Eur pareigą turi tik pareiškėjos sutuoktinis, todėl antstolio vykdomojoje byloje galbūt būsimi veiksmai (kurie nebūtinai bus) negali būti įrodymas, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo nuspręsta ne tik dėl pareiškėjos sutuoktinio teisių ir pareigų, bet ir dėl pareiškėjos.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia teismo nutartimi prievolę vykdyti įpareigotas tik vienas iš sutuoktinių, išieškotojui išduotas vykdomasis raštas tik dėl atsakovo, todėl antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš pareiškėjos lėšų ar bendro turto.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
30. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
31. Apeliantė nurodė, kad jai apie tai, jog ieškovas Z. P. teismui teikia melagingus paaiškinimus tapo žinoma tik 2018 m. gegužės mėn., kuomet ji gavo UAB „Šaltinija“ duomenis apie V. B., kaip bendrovės vadovo ir akcininko vadovavimo laikotarpius, „Sodra“ pažymas bei banko išrašus. Šią aplinkybę ji laiko naujai paaiškėjusia, kurios, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino.
32. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad apeliantė M. B. pirmosios instancijos teismui prašyme atnaujinti procesą nenurodė, jog pareiškėja laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe esą melagingus ieškovo Zenono paaiškinimus (be to, šie pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti įrodymais), neprašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo. Antra, pareiškėja M. B., kaip nustatyta, pagrįstai nebuvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, įsitesėjusi nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, nedaro tiesioginės įtakos jos teisėms ar pareigoms, todėl pareiškėjos nežinojimas išnagrinėtos bylos aplinkybių nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas gali atnaujinti procesą šiuo pagrindu, tik tuomet, kai prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pateikė asmenys, kuriems įsiteisėjęs teismo sprendimas (šiuo atveju nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis) nustatė teises bei pareigas ar padarė joms įtaką.
33. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam įsiteisėjusia nutartimi patvirtinta taikos sutartis nustatė pareigą sumokėti ieškovui 32 000 Eur sumą, t. y. atsakovas S. V. B., nepateikė prašymo atnaujinti procesą. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti S. V. B. argumentų, kurie, jo nuomone, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Be to, S. V. B. aplinkybės, nurodytos tiek pirmosios instancijos teismui atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą, tiek apeliacinės instancijos teismui atsiliepime į atskirąjį skundą, dėl paskolos dalyko negavimo, spaudimo ir grasinimo negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Minėta, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad paskolos dalyko (ne)perdavimo aplinkybės atsakovui buvo žinomos bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimo metu, taip pat buvo žinomos ir taikos sutarties sudarymo, pasirašymo aplinkybės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusioje nutartyje nurodė, jog nenustatė, jog patvirtinta taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.
34. Byloje nesant įrodymų apie atsakovo nurodomą jam grasinimą ir spaudimą pasirašant paskolos sutartį, šie atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais (CPK 178 str.). Dėl to nėra pagrindo teigti, jog atsakovas taikos sutartį su ieškovu sudarė ne laisva valia. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra įrodymų, jog sudarant taikos sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos ar viešas interesas.
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
36. Pagal CPK 368 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
37. Kaip nurodo pati pareiškėja, apie atsakovo skolą ieškovui ji sužinojo 2015 m. spalio 27 d. Prašymas atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismui išsiųstas 2018 m. balandžio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams, kada pareiškėja teigia sužinojusi apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
38. Pažymėtina, kad pareiškėja neprašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja praleido terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
39. Nors pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šio klausimas sprendimas apeliacinėje instancijoje neatitiktų apeliacijos paskirties (CPK 320 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo nebuvimo, todėl klausimo dėl termino atnaujinimo išsprendimas, šiuo atveju, neturi įtakos bylos rezultatui.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
40. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.