Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-09-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-34897-155/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
e2YT-34897-155/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Pareiškėjas
N. M.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, J. J., A. M., R. M., E. M., Vilniaus apskrities VMI
Kategorijos
  • 12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-34897-155/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28194-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 12.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. K.,sekretoriaujant Olgai Fadejevai,dalyvaujant pareiškėjos N. M. atstovui advokatui Z. B.,

nedalyvaujant pareiškėjai N. M., suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, J. J., A. M., R. M., A. M., R. M., E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Vilniaus apskrities VMI, J. J., A. M., R. M., A. M., R. M., E. M.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja N. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. birželio 26 d., priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jo turtą per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius.

Pareiškime nurodė, kad 2012 m. birželio 26 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis V. M.. V. M. iki savo mirties gyveno su pareiškėja Jungtinėse A. V., iki sutuoktinio mirties sutuoktiniai jokio bendro nekilnojamojo turto įgiję nebuvo, o savo asmeninį turtą (namą) sutuoktinis pardavė prieš atvykdamas gyventi į JAV. Pareiškėjai žinoma, jog jos sutuoktinis dalį gautų už namo pardavimą pinigų skyrė skoloms dengti bei padengti perkraustymo išlaidoms, taip pat dalį pinigų atsivežė į JAV. Vėliau sutuoktinis užsiėmė verslu, kuris jam nenusisekė. Po sutuoktinio mirties liko V. M. kilnojamieji daiktai ir namų apyvokos daiktai, senovinių monetų rinkinys, senovinis portsigaras, automobilis J. C., du laikrodžiai, dvejos marškinių sąsagos, antikvarinis komodas, knygų kolekcija bei 7000 JAV dolerių. Pareiškėja manė, kad pinigų turėjo likti daugiau, tačiau nei namuose, nei sąskaitose JAV bankuose kitų pinigų nebuvo. Pareiškėja suprato, kad jos miręs sutuoktinis pinigus prarado nesusiklosčiusiame versle, todėl ir paliko šį gyvenimą. Pareiškėja ir vaikai liko jo įpėdiniai. Vaikai nurodė, kad nepretenduoja į tėvo turtą po jo mirties, nes šį turtą turi paveldėti pareiškėja. Kadangi registruotino turto nebuvo, į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė. Taip pat pareiškėja yra girdėjusi, kadangi jos sutuoktinis jai yra minėjęs, jog nenusisekus verslui, grįš į Lietuvą ir ten įsigys butą, todėl mano, kad galimai dalį pinigų pareiškėjos sutuoktinis galėjo pasilikti Lietuvoje. Pareiškėja per atstovą kreipėsi į Lietuvos bankus, tačiau šie nurodė, jog V. M. nėra jų klientas ir sąskaitų bankuose neturi. Vienintelis AB ”S.” bankas atsisakė suteikti informaciją apie klientą, todėl pareiškėja mano, kad pareiškėjos miręs sutuoktinis galimai šiame banke turėjo indėlį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėja prašo pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog VMI susipažino su pateiktu pareiškimu, teismui įvertinus pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, siūlo teismui priimti sprendimą šioje byloje savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo E. M. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutinka su pareiškėjos pareiškimu visiškai ir prašo jį tenkinti. Patvirtina, jog mirus jo tėvui V. M., nei jis, nei jo broliai, nei sesuo J., nepretendavo į tėvo turtą iki mirties ir atsisakė jį priimti. Vaikai susitarė, jog turtą paveldės jų motina. Visą turtą jų motina paveldėjo faktiniu valdymu ir jiems nėra žinoma, kad jų tėvas būtų turėjęs registruoto turto.

Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutinka su pareiškėjos pareiškimu visiškai ir prašo jį tenkinti. Patvirtina, jog mirus jo tėvui V. M., nei jis, nei jo broliai, nei sesuo J., nepretendavo į tėvo turtą iki mirties ir atsisakė jį priimti. Vaikai susitarė, jog turtą paveldės jų motina. Visą turtą jų motina paveldėjo faktiniu valdymu ir jiems nėra žinoma, kad jų tėvas būtų turėjęs registruoto turto.

Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutinka su pareiškėjos pareiškimu visiškai ir prašo jį tenkinti. Patvirtina, jog mirus jo tėvui V. M., nei jis, nei jo broliai, nei sesuo J., nepretendavo į tėvo turtą iki mirties ir atsisakė jį priimti. Vaikai susitarė, jog turtą paveldės jų motina. Visą turtą jų motina paveldėjo faktiniu valdymu ir jiems nėra žinoma, kad jų tėvas būtų turėjęs registruoto turto.

Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutinka su pareiškėjos pareiškimu visiškai ir prašo jį tenkinti. Patvirtina, jog mirus jo tėvui V. M., nei jis, nei jo broliai, nei sesuo J., nepretendavo į tėvo turtą iki mirties ir atsisakė jį priimti. Vaikai susitarė, jog turtą paveldės jų motina. Visą turtą jų motina paveldėjo faktiniu valdymu ir jiems nėra žinoma, kad jų tėvas būtų turėjęs registruoto turto.

Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutinka su pareiškėjos pareiškimu visiškai ir prašo jį tenkinti. Patvirtina, jog mirus jo tėvui V. M., nei jis, nei jo broliai, nei sesuo J., nepretendavo į tėvo turtą iki mirties ir atsisakė jį priimti. Vaikai susitarė, jog turtą paveldės jų motina. Visą turtą jų motina paveldėjo faktiniu valdymu ir jiems nėra žinoma, kad jų tėvas būtų turėjęs registruoto turto.

Suinteresuotas asmuo J. J. (M.) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutinka su pareiškėjos pareiškimu visiškai ir prašo jį tenkinti. Patvirtina, jog mirus jos tėvui V. M., nei ji, nei jos broliai nepretendavo į tėvo turtą iki mirties ir atsisakė jį priimti. Vaikai susitarė, jog turtą paveldės jų motina. Visą turtą jų motina paveldėjo faktiniu valdymu ir jiems nėra žinoma, kad jų tėvas būtų turėjęs registruoto turto.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą ir prašė pareiškimą tenkinti.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys į paskirtą teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas dėl žemiau išdėstyto:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja N. M. nuo 1989-08-31 buvo santuokoje su V. M.. 2012-06-26 Jungtinėse A. V. V. M. mirė. M. V. M. turėjo vaikų: J. J. (buvusi pavardė M.), A. M., R. M., A. M., R. M., E. M.. Duomenų apie daugiau V. M. galimų įpėdinių byloje nėra. Pareiškėja teismui pareiškime nurodė, tą patvirtino ir savo atsiliepimais teismui suinteresuoti asmenys (mirusiojo vaikai), kad mirusiojo vaikai nepretenduoja į tėvo turtą po jo mirties, nes šį turtą turi paveldėti pareiškėja – jo sutuoktinė N. M.. NTR duomenimis sutuoktiniai jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturėjo. Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties JAV liko V. M. kilnojamieji daiktai ir namų apyvokos daiktai, senovinių monetų rinkinys, senovinis portsigaras, automobilis J. C., du laikrodžiai, dvejos marškinių sąsagos, antikvarinis komodas, knygų kolekcija bei 7000 JAV dolerių, kuriuos pareiškėja pradėjo valdyti faktiniu valdymu, tam tikrą turtą išdalino vaikams. Taip pat pareiškėja teismui nurodė, jog manė, kad pareiškėjos sutuoktinis turi daugiau piniginių lėšų, galimai Lietuvoje, kur planavo žlugus jo verslui persikelti gyventi, tačiau iš bankų gautų atsakymų į užklausimus dėl informacijos pateikimo jokių pinigių lėšų Lietuvos bankuose V. M. vardu nenustatyta, buvusios vėlionio banko sąskaitos uždarytos ir piniginių lėšų juose nebėra. Iš Testamentų registro duomenų matyti, jog jokių įrašų apie V. M. priimtą palikimą nėra, taip pat nėra jokių įregistruotų vėlionio testamentų. Tokiu būdu V. M. atsiradusio palikimo atžvilgiu paveldėjimo teisė nerealizuota. Pareiškėja teismui nurodė, kad iš karto po savo sutuoktinio mirties pradėjo valdyti sutuoktinio turtą, kilnojamuosius daiktus padalino tarp savo šeimos narių, į notarus nesikreipė, kadangi registruotino turto nebuvo. Todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja N. M. po sutuoktinio V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. birželio 26 d., priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jo turtą per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius. Suinteresuoti asmenys atsiliepimais teismui taip pat patvirtino, jog jų motina N. M. faktiškai priėmė tėvo likusį palikimą ir jį valdė, neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Pažymėtina, kad teismui pateiktas Aidaho valstijos 2012-07-05 išduotas V. M. mirties liudijimas patvirtina, jog V. M. buvo santuokoje su pareiškėja N. M. ir būtent ji informavo JAV institucijas apie jo mirtį, kas rodo, jog V. M. mirties dieną sutuoktiniai bendravo, nebuvo išsiskyrę ir tikėtinai galėjo priimti mirusiojo palikimą faktiniais veiksmais. Taip pat iš AB (duomenys neskelbtini) banko pateiktų V. M. banko sąskaitų išrašų matyti, jog dar 2012-01-03 (mažiau nei 6 mėnesiai prieš mirtį) vėlionis V. M. atliko tarptautinį pervedimą 60 000 USD N. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Šiuo nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų buvo nustatyta, kad pareiškėja N. M. buvo santuokoje su V. M., vėlionis V. M. turėjo vaikų, tačiau šie atsisako mirusiojo tėvo V. M. palikimo ir mano, jog palikimas turėjo atitekti pareiškėjai kaip vėlionio sutuoktinei, patvirtina, jog ji faktiniais veiksmais priėmė jo likusį turtą. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. M. sudarytų testamentų ir jo palikimo priėmimo faktų. Būtent pareiškėja informavo JAV institucijas apie V. M. mirtį, keli mėnesiai prieš mirtį vėlionis siuntė sutuoktinei tarptautiniu pervedimu net 60 000 dolerių sumą.

Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinęs pareiškime išdėstytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, pareiškėjos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu ir kitus įrodymus, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėja N. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties 2012 m. birželio 26 d. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip N. M. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sutuoktinio V. M. mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Nors byloje nenustatyta, kad V. M. Lietuvoje dar turėtų kokio nors registruoto turto, visas jo turtas (tiek namų apyvokos daiktai, kolekcijos, automobilis ir pan.) buvo JAV, tačiau šis turtas realiai buvo priimtas faktiniais veiksmais ir juridinis faktas sukelia pareiškėjai tam tikras teisines pasekmes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S. ir kt.).

Kasacinio teismo pažymėta, kad, vertinant, buvo palikimas priimtas ar ne, pradedant faktiškai jį valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J., P. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009).

Kasacinis teismas 2011-03-25 nutartyje Nr. 3K-3-133/2011 yra išaiškinęs, jog palikimo, kurį sudaro tik asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, priėmimo fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių, todėl tokie juridiniai faktai neturėtų būti nustatomi, tačiau kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog kai nėra įpėdinių ginčo dėl palikimo, teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vėlionis turėjo tam tikro turto, kurį pareiškėja faktiškai valdė po jo mirties, taip pat neatmestina, jog vėlionis gali turėti dar kito turto, kadangi iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, jog vėlionis po nenusisekusio verslo siejo savo ateitį su Lietuva, norėjo čia investuoti, turėjo daugiau piniginių lėšų, tačiau šio konkretaus turto Lietuvoje nebuvo nustatyta. Todėl tokio pareikšto pareiškimo atmetimas, kai yra nustatyta, jog pareiškėja realiai faktiniais veiksmais priėmė jau rastą vėlionio turtą, užkirstų kelią pareiškėjai priimti ir likusį turtą, jeigu jis vis dėl to ateityje atsirastų ir bus žinoma jo buvimo vieta.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po pareiškėjos sutuoktinio V. M. mirties 2016 m. birželio 26 d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Esamus byloje įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomai tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 42, 185, 448, 268 str. teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė savo sutuoktinio V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-06-26, palikimą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės klausimui atsiradusiam po V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (2012-06-26) spręsti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė