- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2A-1011-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- G. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022m. balandžio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. Z.–K. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės G. Z.–K. (toliau – atsakovė) 627,93 Eur skolą, 565,20 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. sausio 26 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Be kredito“ ir atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis turtas 24 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti 28,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Atsakovės įsiskolinimą sudaro 627,93 Eur negrąžintas nuomos mokestis iki sutarties termino pabaigos. Už termino įvykdyti prievolę praleidimą ieškovė atsakovei apskaičiavo 565,20 Eur delspinigius.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 627,93 Eur skolą, 56,51 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (684,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 154,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nenustatė, kad byloje būtų duomenys apie tai, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove, todėl ieškovės reikalavimą dėl 627,93 Eur skolos priteisimo tenkino.
6. Nustatė, kad šalys Sutartyje susitarė, kad, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procentų už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.
7. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju delspinigių dydis, kuriuo vadovaujasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis (vartojimo sutartis), todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.
8. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
9. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į orientacinį kriterijų, vertindamas delspinigių dydį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sprendė, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine–komercine veikla, interesus. Teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė 56,51Eur delspinigius (627,93 Eur × 0,05 proc. × 180 dienų).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovės 565,20 Eur delspinigius, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 269 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovės 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011m. balandžio 1 d., t. y. iki įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai.
10.2. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 565,20 Eur iki 56,51 Eur, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditorės pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
10.3. Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje 2021 m. rugsėjo 28 d. pasisakė, kad „Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009). Pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 413,79 Eur iki 41,38 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.“ (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021).
10.4. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su ieškove, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, įskaitant ir joje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino ieškovės anksčiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
10.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant apeliantei visas jos bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, kurių suma (565,20 Eur), yra aiškiai per dideli. Teismas orientaciniu dydžiu laikė VKĮ nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius sumažino iki 56,51 Eur (627,93 Eur × 0,05 proc. × 180 dienų).
16. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad VKĮ normos ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.
17. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis, kuria nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, pasibaigus sutarties terminui nuomininkas įgyja teisę įsigyti daiktą už 1 Eur sumą pagal teisminę praktiką laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022).
19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, veikianti kaip verslininkė, išnuomojo atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, asmeniniams poreikiams patenkinti universalų minkštą kampą (duomenys neskelbtini), kurį, sumokėjus visas 24 įmokas pagal 2021 m. sausio 26 d. nuomos sutartį, nuomininkas (atsakovė) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1 Eur, pagrįstai sprendė, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas atidėto mokėjimo būdu buvo įsigyti kilnojamąjį daiktą – universalų minkštą kampą (duomenys neskelbtini), o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkui pasiekti tikslą įsigyti daiktą, suteikiant atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart, todėl sutinka ir su teismo išvada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
20. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Kaip pavyzdį pateikė Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A 1455 259/2021.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje spręsta, kad teismas, sumažindamas mokėtinų netesybų dydį, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimta anksčiau (2021 m. rugsėjo 28 d.) nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, todėl teismas visiškai pagrįstai vadovavosi vėliau priimtomis nutartimis, nes ginčo atveju, laikantis kasacinio teismo praktikos, esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, šioje byloje kaip precedentu turi būti vadovaujamasi vėliausia iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos nepagrįstai didelės, jas sumažino taikydamas netesybų mažinimo institutą, tačiau iš esmės nevertino ginčo sutarties sąlygos sąžiningumo aspektu kaip to reikalauja CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis.
23. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties šalių sudarytą sutartį, jos turinį, daro išvadą, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, kuri įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakove ir atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį, byloje nėra (6.228⁴ straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis). CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie apskaičiuoti taikant 0,5 procentų delspinigių normą, t. y. dešimt kartų didesnę nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 procentai). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas 2021 m. sausio 26 d. sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
26. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Taigi, pripažinus sutarties sąlygą dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento), ji netaikytina, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius atmetamas kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).
27. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui peržengus apeliacinio skundo ribas ir ex officio (liet. pagal pareigas) konstatavus sutarties sąlygą dėl 0,5 procentų delspinigių nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo jo sudarymo momento), ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimas už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo pakeičiamas, atmetant ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 565,20 Eur delspinigius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeičiama ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumažinant iki 627,93 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
29. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 269 Eur bylinėjimosi išlaidas (27 Eur žyminis mokestis, 242 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Apeliacinės instancijos teisme sumažinus iš atsakovės priteistiną sumą iki 627,93 Eur, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 52,63 proc. (627,93 Eur x 100 / 1 193,13 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 141,57 Eur sumos (269 Eur x 52,63 proc. / 100).
30. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinio skundo.
Pripažinti 2021 m. sausio 26 d. sutarties Nr.(duomenys neskelbtini), sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ ir atsakovės G. Z.–K. sąlygą, nustatančią 0,5 procentų dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento).
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės G. Z.–K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 627,93 Eur (šešių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 93 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (627,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 141,57 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.