Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užvilkino bylą, pripažindamas statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, tačiau šiame teisminiame procese teismas privalėjo nustatyti kaltus asmenis, kurių lėšomis pagal įstatymą turi būti šalinami statybos padariniai. Nenustačius pažeidėjų ir jų kaltės laipsnio, buvo pažeistas tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 28¹ straipsnio 2 dalies redakcijos imperatyvus reikalavimas teismui nustatyti kaltus asmenis. Jeigu būtų bandyta nustatyti kaltus asmenis, būtų paaiškėję, kad pažeidėjų, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, nėra, Prokuratūros ieškinys nepagrįstas, o investicijos įšaldymas nutrauktas. Teismas statybvietės sutvarkymo kaštus iš pradžių nustatė statytojui (ieškovui). Vėliau, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 atnaujinus procesą, statybos padarinių šalinimo išlaidos be tariamų pažeidimų analizės Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019 procentinėmis dalimis buvo paskirstytos keturiems subjektams. Tik po pakartotinio prašymo atnaujinti procesą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija objektyviai įvertino Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) analogiškų ginčų bylose prieš Lietuvą duotą imperatyvų nurodymą, kad „pareiškėjui neturi tekti našta dėl valstybės institucijų padarytų klaidų“. Dar kartą atnaujintame procese Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 panaikino neteisėtus ir nepagrįstus žemesnių teismų sprendimus (nutartis). Šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartimi perdavus bylą nagrinėti iš naujo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi minėta civilinė byla nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl ieškovo atsikirtimų priėmimo

27. Ieškovas J. I. po atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų atsiliepimų į apeliacinį skundą gavimo pateikė atsikirtimus į atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimą.

28. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsikirtimuose ieškovas teikia argumentus, kuriais atsikirtinėja į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus, taip iš esmės pildydamas apeliacinį skundą, tikslindamas apeliacinio skundo argumentus, ieškovo atsikirtimų (rašytinių paaiškinimų) nepriima ir, spręsdamas skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, jų nevertina.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. liepos 26 d. ieškovė Prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama teismo panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38, nutraukti Trakų rajono savivaldybės administracijos ir J. I. 2004 m. balandžio 30 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

30.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

30.4. Bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad civilinis procesas šioje byloje nebuvo atnaujintas.

31. Ieškovė Inspekcija kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

31.1. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 (procesinio sprendimo Nr. 2-48-3-01379-2012-2) nusprendė įpareigoti J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę. Nustatyti, kad J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą vienerių metų terminą, Inspekcija turi teisę nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“.

32. Atsakovas J. I. teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013. Prašyme nurodyta, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017 nustačius, jog nėra kaltų asmenų, išduodant statybą (duomenys neskelbtini), leidžiantį dokumentą, pripažintina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimas Nr. AS1-38 yra išduotas teisėtai.

32.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 (proceso Nr.2-48-3-01379-2012-2) Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 18 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį paliko nepakeistas; atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, užbaigtoje įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu pagal ieškovės Inspekcijos ieškinį atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Kasacinis teismas nurodė, kad, įvertinusi pareiškėjo kasacinio skundo argumentus ir juos teisiškai kvalifikuodama kaip prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, prašymas paduotas laikantis CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, teisėjų kolegija atnaujina procesą byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai pagal proceso atnaujinimo pagrindu apibrėžtas ribas, t. y. sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo pagal SĮ 28¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1427 redakcija) nustatyti kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo.

33.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019 nustatė kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, jų atsakomybės laipsnį ir paskirstė statybos padarinių naštą – kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pagal SĮ 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1427 redakcija) pripažino Trakų rajono savivaldybę ir Trakų rajono savivaldybės administraciją, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, Trakų istorinį nacionalinį parką, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Inspekciją, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų; įpareigojo J. I. proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilėje byloje Nr. 2-77-231/2013 ir per teismo nustatytą terminą ir nustatytu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tai yra nugriauti (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę; nustatė, kad J. I. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, Inspekcija turi teisę pati nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atramine sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį.

33.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis, kuria nustatytas kaltų asmenų atsakomybės laipsnis: kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pagal SĮ 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI 1427 redakcija) pripažino Trakų rajono savivaldybę ir Trakų rajono savivaldybės administraciją, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų, Trakų istorinį nacionalinį parką, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Inspekciją, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 16 d.

34.1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017 taikė Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime nurodytas pasekmes – leido Inspekcijai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, o išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I.

34.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį bei bylą dėl antstolės prašymo civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017 perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui.

35. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017, antstolė M. G. nurodė, kad atsisako savo prašymo dėl teismo sprendimo nevykdymo ir prašė civilinę bylą nutraukti. Prašymą motyvavo tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 išaiškino, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas sprendimo 1 metų įvykdymo terminas skaičiuojamas J. I. nuo 2020 m. gruodžio 16 d.

36. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4032-272/2021 priėmė antstolės M. G. prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė.

37. Apeliantas (ieškovas) J. I. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 665 000 Eur turtinę žalą ir 100 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovas Prokuratūros neteisėtus veiksmus siejo esą su pareikštu aiškiai nepagrįstu ieškiniu, o neteisėtus teismų veiksmus – su nepagrįstai ilgu civilinės bylos nagrinėjimu ir nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimu.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nusprendė, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė nei Prokuratūros, nei teisėjų (teismų) neteisėtų veiksmų bei kaltės, todėl ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atmetė.

Dėl ginčo esmės

39. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Asmeniui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

42. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis) ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis). Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros būdų įstatymai nenustato. Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos civiliniame procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-100-910/2022 19 punktas).

43. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad visos trys civilinės bylos (pagal Prokuratūros ieškinį dėl statybos leidimo ir kt. panaikinimo, pagal Inspekcijos ieškinį dėl statybos padarinių pašalinimo ir pagal antstolės prašymą dėl teisinių pasekmių nevykdant sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius taikymo) sudaro vieną keturiolika metų trukusį civilinį procesą, kuris pasibaigė Vilniaus regiono apylinkės teismui 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4032-272/2021 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021) atnaujintą civilinę bylą nutraukus. Apelianto manymu, tai reiškia, kad Prokuratūros ieškinys dėl statybos leidimo ir kt. buvo nepagrįstas nuo pat pradžių, o atsakovė Lietuvos Respublika apeliantui privalo atlyginti dėl keturiolikos metų teismų (teisėjų) kaltės besitęsiančio bylų nagrinėjimo patirtą žalą.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, civilinės bylos pagal Prokuratūros ieškinį dėl statybos leidimo ir kt. panaikinimo, pagal Inspekcijos ieškinį dėl statybos padarinių pašalinimo ir pagal antstolės prašymą dėl teisinių pasekmių nevykdant sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius taikymo yra susijusios (jose spręsti klausimai susiję su tų pačių statinių statyba tame pačiame Žemės sklype), tačiau tai yra trys skirtingos bylos, kaip minėta šioje nutartyje, užbaigtos skirtingais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis). Skirtingas buvo minėtų civilinių bylų nagrinėjimo dalykas, skirtingos įrodinėjamos aplinkybės, taip pat skirtingi ir proceso subjektai, kurie iniciavo atitinkamus teisminius procesus.

45. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį kiekvienos bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 367 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 ar 10 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą, jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Pagal CPK 367 straipsnio 4 dalį prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti.

46. Kaip jau minėta, civilinėje byloje pagal Prokuratūros ieškinį dėl statybos leidimo ir kt. panaikinimo galutinis sprendimas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010, kuria Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja UAB „Kristiana“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje pagal Prokuratūros ieškinį dėl statybos leidimo ir kt. panaikinimo tuo pagrindu, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į procesą ir buvo nuspręsta dėl jos teisių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-554-431/2011 pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2557/2011 Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliantas taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl civilinės bylos pagal Prokuratūros ieškinį dėl statybos leidimo ir kt. panaikinimo atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-5197-781/2013 apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-470/2014 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

47. Taigi procesas civilinėje byloje pagal Prokuratūros ieškinį dėl statybos leidimo ir kt. panaikinimo nebuvo atnaujintas. Byloje galioja Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas, kuriuo Prokuratūros ieškinys patenkintas, panaikintas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalinio pakeitimo tvirtinimo“; panaikintas Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotas statybos leidimas Nr. AS1-38, suteikiantis teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ Žemės sklype statyti regyklą, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą A, sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines – 7 vienetus, lieptą, apėjimo taką; nutraukta 2004 m. balandžio 30 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (nuomotojo), ir J. I. (nuomininko) sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 025, kuria nuomininkui J. I. buvo išnuomotas 30 000 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 7977/001:67, esantis (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra galiojantis ir privalomas (CPK 18 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms visų pirma atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad Prokuratūros ieškinys dėl statybos leidimo ir kt., atnaujinus procesą, pripažintas nepagrįstu.

48. Galiojanti ir privaloma taip pat yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis (civilinė byla Nr. e3K-3-331-1075/2020), priimta civilinėje byloje pagal Inspekcijos ieškinį dėl statybos padarinių pašalinimo, kuria, be kita ko, kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pagal SĮ 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1427 redakcija) pripažinta Trakų rajono savivaldybė ir Trakų rajono savivaldybės administracija, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų, Trakų istorinis nacionalinis parkas, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Inspekcija, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo) (CPK 18 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis).

49. Dar kartą pažymėtina, kad nors įvardintos bylos ir yra susijusios, tačiau aptariamu atveju nėra pagrindo atskirų procesų vertinti kaip vienos bylos. Šiuo atveju apelianto siekis atskirus procesus (atskiras bylas) dirbtinai sujungti į vieną bylą yra objektyviai nepagrįstas. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės, tarp jų priimti įsiteisėję atskirų teismų sprendimai, patvirtina, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atnaujinus procesą, apeliantas nėra pripažintas kaltu dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo.

50. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 atnaujinus procesą civilinėje byloje pagal antstolės prašymą dėl teisinių pasekmių nevykdant sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius taikymo (Nr. 2VP-732-231/2017), ši byla Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2VP-4032-272/2021) nutraukta. Procesas civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017 atnaujintas dėl to, kad būtų ištaisyta situacija, kai dėl to paties teisinio santykio egzistuoja du skirtingi procesiniai teismų sprendimai, t. y. ankstesni teismo sprendimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo neteko galios ta apimtimi, kuria J. I. įpareigotas išimtinai savo lėšomis nugriauti statinius, o taip pat galioja teismo sprendimas, kuriuo leista Inspekcijai nugriauti Žemės sklype pastatytus statinius ir išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 29, 32 punktai). Civilinė byla pagal antstolės M. G. prašymą dėl teisinių pasekmių nevykdant sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius taikymo nutraukta antstolei atsisakius prašymo dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 išaiškino, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas sprendimo 1 metų įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Esant tokioms aplinkybėms nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad aptarta byla buvo nutraukta nenustačius kaltų asmenų dėl statybos leidimo išdavimo.

51. Apelianto teigimu, tai, jog teismų sprendimai dėl statybos leidimo ir kt. panaikinimo bei dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo neteko galios įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-281-378/2021) padaryta kasacinio teismo išvada: „<...> reikalavimas leisti Inspekcijai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I. yra nepagrįstas“ (žr. 39 punktą).

52. Pasisakant dėl šio apelianto argumento, visų pirma pažymėtina, kad neatnaujinus proceso, įsiteisėję teismų sprendimai negali būti peržiūrimi (CPK 365, 366 straipsniai). Antra, paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos pagal antstolės prašymą dėl teisinių pasekmių nevykdant sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 19 punktą). Trečia, apeliaciniame skunde perrašyta minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 citata turi būti aiškinama atsižvelgiant į visas iš nutarties 39 punkto cituojamo sakinio dalis, taip pat aiškinama kartu su 38 punkte pateiktu išaiškinimu: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pripažino Trakų rajono savivaldybę ir Trakų rajono savivaldybės administraciją (jų atsakomybės laipsnis – 50 procentų), J. I. (atsakomybės laipsnis – 10 proc.), Trakų istorinį nacionalinį parką (atsakomybės laipsnis – 20 proc.) bei Inspekciją (atsakomybės laipsnis – 20 procentų), išaiškino, kad 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 16 d. Nagrinėjamoje byloje Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi taikė Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime nurodytas pasekmes – leido Inspekcijai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 38 punktas). „Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokiai situacijai, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. bei nustatyta atsakomybė dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo proporcijos, reikalavimas leisti Inspekcijai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I. yra nepagrįstas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 39 punktas). Ketvirta, aiškinant CPK 371 straipsnio 3 dalies nuostatą nurodyta, kad iš esmės įstatyme nustatyta bendrosios teismų sprendimų instancinės hierarchijos taisyklės išimtis, pagal kurią pirmosios instancijos teismo sprendimas gali lemti aukštesnių instancijų teismų priimtų sprendimų galiojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010). Dėl to atnaujintoje byloje priimti aukštesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai netenka galios ne bylą pakartotinai išnagrinėjusio teismo sprendimo (nutarties), o įstatymo pagrindu. Jeigu teismas keičia ar naikina savo ankstesnį sprendimą, kuris buvo peržiūrėtas instancine tvarka, jis motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi nurodyti ankstesnėje byloje priimtus visų instancijų procesinius sprendimus, padaryti nuorodą į CPK 371 straipsnio 3 dalies nuostatą, o rezoliucinėje sprendimo dalyje pasisakyti tik dėl teismo priimto ankstesnio sprendimo (nutarties) panaikinimo ar pakeitimo bei išdėstyti naujo sprendimo (nutarties) rezoliuciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26 apžvalgą). Tokios aplinkybės patvirtina, kad CPK 371 straipsnio 3 dalis sietina tik su aiškiai įvardintų procesinių sprendimų negaliojimu, t. y. šiuo atveju su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi, o byla dėl antstolės prašymo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 360 straipsnis, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021, 39 punktą).

53. Aukščiau nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad teismų sprendimai dėl statybos leidimo ir kt. panaikinimo bei dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo nebuvo pripažinti netekusiais galios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021. Dėl šių priežasčių kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apelianto reikalavimui dėl žalos, atsiradusios teismų (teisėjų) veiksmais nagrinėjant civilinę bylą dėl statybos leidimo ir kt. panaikinimo, atlyginimo taikyti ieškinio senatį, trijų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 6 d., t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo.

54. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl atskirų bylų nagrinėjimo trukmės (apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo įvardintų atskirų bylų nagrinėjimo laikotarpių), nesutinka su apelianto vertinimu esą teismo procesas truko keturiolika metų, o teismai vilkino bylos nagrinėjimą. Aptariamu atveju apeliantas neįrodė aplinkybių, kurios siejamos su bylos vilkinimu, o apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

55. Apeliantas nepagrįstai ilgai trukusį civilinių bylų nagrinėjimą sieja su tuo, kad tik po keturiolikos metų Prokuratūros ieškinys dėl statybos leidimo ir kt. buvo pripažintas nepagrįstu. Kaip jau minėta šioje nutartyje, civilinėse bylose priimti sprendimai, kuriais konstatuota neteisėta statyba ir dėl neteisėto statybos leidimo ir kt. išdavimo yra nustatyti kalti asmenys, tarp kurių 10 procentų kaltę sudaro paties apelianto veiksmai, yra galiojantys ir privalomi, todėl nėra pagrindo sutikti su minėtu apelianto teiginiu.

56. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti, ir kitas aplinkybes. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-207/2011, 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

57. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad apelianto įvardytas civilines bylas nagrinėję teismai (teisėjai) būtų padarę akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

58. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 33 punkte taip pat išaiškino, jog pagal tuometę teismų praktiką buvo pripažįstama, kad nesant byloje reikalavimo nustatyti kaltus asmenis, teismas, spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, neturi pareigos savo iniciatyva (lot. ex officio) nustatyti kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, nes pagal įstatymą įpareigotas savo lėšomis nugriauti statinį užsakovas (statytojas) vėliau gali kreiptis į teismą dėl griovimui išleistų lėšų priteisimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013; 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015) ir konstatavo, kad civilinę bylą Nr. 2-77-231/2013 dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo teismai sprendė iš esmės laikydamiesi teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos. Nors statytojas buvo įpareigotas savo lėšomis nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, tačiau jam buvo palikta teisė kito proceso tvarka išsiieškoti iš kaltų asmenų lėšas, panaudotas griovimui. EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14), kuriuo remdamasis kasacinis teismas atnaujino civilinės bylos dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo procesą, buvo priimtas po skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 27 punktas).

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad teismai turi remtis Aukščiausiojo Teismo formuojama vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika ne a priori, o visų bylos faktinių aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-122/98, 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/99 ir kt.). Taikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles taip pat būtina atsižvelgti į laiko veiksnį. Po vienos ar kitos taisyklės suformulavimo gali pasikeisti ne tik teisės norma, kurią aiškinant ta taisyklė buvo suformuluota, bet ir pati teismų praktika. Todėl bet kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė turi būti taikoma tiek bylos faktinių aplinkybių, tiek ir įstatymų bei teismų praktikos pasikeitimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2000). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, iš pradžių teismų priimti sprendimai atitiko tuo metu galiojusią teismų formuojamą praktiką, tačiau vėliau, atsižvelgiant į EŽTT atitinkamus sprendimus, ši praktika buvo keičiama. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismų praktikos pasikeitimas turi ribotą retrospektyvų poveikį – dėl pasikeitusių teismų praktikos nuostatų negali būti atnaujinami procesai pasibaigusiose civilinėse bylose, tačiau pasikeitusios teismų praktikos nuostatos taikytinos bylose, kurių nagrinėjimas, įskaitant kasacinį procesą, tebevyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

60. Apeliantui neįrodžius neteisėtų teismų ir (ar) teisėjų veiksmų ir kaltės (CPK 178 straipsnis) ir to nenustačius pirmosios instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį yra negalimas. Esant tokioms aplinkybėms (nenustačius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėti veiksmai ir kaltė), teisėjų kolegija dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų taip pat plačiau nepasisako.

61. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat kelia klausimą dėl skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos šališkumo.

62. EŽTT praktikoje nurodoma, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo neturėjimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu vadovaujantis objektyviuoju testu vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti.

63. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šalis, žinodama apie teismo sudėtį, abejones dėl teismo šališkumo turėtų reikšti visų pirma tą bylą nagrinėjančiam teismui, o ne skųsdama sprendimą aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-684/2022, 34 punktas). Šiuo aspektu ieškovas J. I. reiškė pareiškimą dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, nušalinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2022 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovo J. I. pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2-1118-1012/2022 netenkino, pažymėdama, kad ieškovas nenurodė objektyviai pagrįstų aplinkybių, galinčių kelti abejonių teisėjos nešališkumu.

64. Apeliantas pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą sieja su: i) netinkamu įrodymų įvertinimu; ii) ekonomiškumo principo pažeidimu ieškant atitinkamų institucijų atstovų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą. Vien ta aplinkybė, kad teismas kitaip įvertino atitinkamus įrodymus negu to tikėjosi proceso dalyvis (apeliantas), nepatvirtina teismo šališkumo. Be to, teismas pagal įstatymą turi procesinę pareigą išspręsti tinkamo valstybės atstovo klausimą (CPK 51 straipsnio 4, 7 dalys).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

65. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės įtakos ginčo rezultatui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

66. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, išvadas motyvavo, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybę atstovaujančios institucijos neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, jų dydį pagrindžiančių įrodymų neteikė (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.