Vilniaus apygardos teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos, kilusios pažeidus paciento teises, atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje - AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatytos šios faktinės aplinkybės:

4.1. Ieškovė su L. S. susipažino 2017 m. kovo mėn., kai tuo metu jis dirbo Vokietijoje. 2018 m. balandžio mėn. L. S. praėjo dirbti Vilniuje ir ieškovė apsigyveno kartu su juo jo bute, pradėjo bendrą gyvenimą (partneriai). (Duomenys neskelbtini) L. S. sveikata pablogėjo, (duomenys neskelbtini) L. S. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). 2019 m. pavasarį L. S. pasipiršo ieškovei. Pacientas L. S. (ieškovės sužadėtinis) (duomenys neskelbtini) atvyko į atsakovės skubiosios pagalbos skyrių dėl (duomenys neskelbtini), buvo taikytas gydymas, tačiau (duomenys neskelbtini) konstatuota paciento mirtis.

4.3. 2022 m. sausio 27 d. ieškovė pateikė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei pareiškimą Nr. SD-43 dėl neturtinės žalos, kilusios pažeidus pareiškėjos sužadėtinio / gyvenimo draugo (sugyventinio) L. S., mirusio (duomenys neskelbtini), teises, atlyginimo. Komisija 2022 m. vasario 7 d. raštu / sprendimu Nr. PTK-2-142 nurodė, atsižvelgiant į tai, kad remiantis Įstatymo nuostatomis, D. D. nėra laikoma mirusio paciento atstove, bei tai, kad atvejis Komisijoje jau buvo išnagrinėtas, Komisija, nusprendė D. D. prašymo nenagrinėti.

5. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti atlyginti jos patirtą neturtinę žalą dėl jos sužadėtinio (sugyventinio) mirties atsakovei netinkamai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dėl prašomos priteisti žalos dydžio, dėl ikiteisminės ginčo tvarkos (nesi)laikymosi. Teismas toliau pasisako dėl šių ginčo aspektų.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo teisių pažeidimą grindžia jos sužadėtiniui kaip pacientui (duomenys neskelbtini) atsakovės gydymo įstaigoje netinkamai teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, kas sąlygojo paciento mirtį, teismas konstatuoja, jog pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽSAĮ) (Žin., 2009, Nr. 145-6425, redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio nuostatas tokiam ginčui nagrinėti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

7. PTŽSAĮ 24 straipsnis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Komisiją. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija yra privaloma ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos priimtu sprendimu, turi teisę kreiptis į civilinius ginčus nagrinėjantį bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginčas kilęs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi, teisme yra sprendžiamas ginčas tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens iš esmės.

8. 2022 m. sausio 27 d. ieškovė pateikė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje (Komisija) VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei pareiškimą Nr. SD-43 dėl neturtinės žalos, kilusios pažeidus pareiškėjos sužadėtinio / gyvenimo draugo (sugyventinio) L. S. (pacientas), mirusio (duomenys neskelbtini), teises, atlyginimo. Pareiškimas buvo reiškiamas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 (PTŽSAĮ) (Žin., 2009, Nr. 145-6425), taikytino dėl ligoninėje pacientui teiktų paslaugų ir paciento (duomenys neskelbtini) netekties, 13 bei 24 straipsnių nuostatomis. Komisija 2022 m. vasario 7 d. raštu / sprendimu Nr. PTK-2-142 (Sprendimas) nurodė, atsižvelgiant į tai, kad remiantis Įstatymo nuostatomis, D. D. nėra laikoma mirusio paciento atstove, bei tai, kad atvejis Komisijoje jau buvo išnagrinėtas, Komisija, nusprendė D. D. prašymo nenagrinėti.

9. Atsakovė teigia, kad ieškovė privalėjo tokį Komisijos sprendimą skųsti administraciniam teismui ir tik Komisijai tinkamai priėmus ir išnagrinėjus ieškovės skundą, ieškovė įgytų teisę skųsti Komisijos sprendimą bendrosios kompetencijos teismui. Dėl to atsakovė prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė, manydama, jog dėl atsakovės gydymo įstaigoje jos sužadėtiniui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kas sąlygojo paciento mirtį, patyrė neturtinę žalą ir siekdama dėl to patirtos žalos atlyginimo, kreipėsi į Komisiją. Tai, kad Komisija nutarė atsisakyti priimti ir nenagrinėti ieškovės skundo, nes ieškovė neturi teisės į žalos atlyginimą, taip pat yra sprendimas ikiteisminėje ginčo stadijoje. Be to, pažymėtina, kad ginčui persikėlus į teismą, jis nagrinėjamas civilinio proceso tvarka iš esmės, o komisijos sprendimo turinys vertinamas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, komisijos sprendimas neturi oficialaus rašytinio įrodymo pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-840-516/2020). Nepriklausomai nuo komisijos sprendime nustatytų aplinkybių, (ne)pripažintos teisės į žalos atlyginimą, nustatyto atlygintinos žalos dydžio, šis komisijos sprendimas teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Dėl to riboti ieškovės teisę kreiptis į teismą, kai yra ginama itin svarbi neturtinė vertybė (asmens sveikata ir gyvybė), būtų nesuderinama su pagrindiniais teisės principais ir žmogaus teisių apsaugos standartais.

11. Dėl to atsakovės argumentai, kad ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes nebuvo tinkamai pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, yra atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Teismas konstatuoja, kad ieškovė laikėsi įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamam ginčui taikytino PTŽSAĮ nuostatos nenustatė pareigos ieškovei administraciniam teismui skųsti Komisijos atsisakymą nagrinėti skundą. Šiuo atveju teismas nagrinėja ginčą tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

12. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, PTŽSAĮ 13 straipsnis). Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta PTŽSAĮ V skyriuje, CK, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (PTŽSAĮ 13, 24 straipsniai). Atitinkamai – asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą, jeigu nustatomos jos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinė atsakomybė dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma nustačius visumą būtinų sąlygų: neteisėtus veiksmus (ar neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai – specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą. Ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę taikyti specialiąsias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją. Žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai – esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

14. Nagrinėjamos bylos specifika pasižymi tuo, kad dėl paciento (ieškovės sužadėtinio) mirties dėl pas atsakovę teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų aplinkybių ir atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų jau pasisakyta Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal paciento motinos G. S. (nagrinėjamoje byloje apklaustos kaip liudytoja) skundą Komisijai dėl ligoninės veiksmų, kurios teisminio proceso Nr. 2-59-3-00074-2020-4. Šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovės sužadėtiniui L. S., teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pas atsakovę, buvo nustatyta klaidinga diagnozė, dėl ko buvo taikomas netinkamas gydymas. Gydymo klaida, kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), įrodyta, taip pat yra patvirtintas šios klaidos ryšys su paciento mirtimi (CK 6.247 straipsnis). Tačiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė kaip bylos dalyvė nedalyvavo, todėl atsakovė nagrinėjamoje byloje kvestionuoja galimybę remtis minėtoje byloje nustatytais faktais kaip prejudiciniais faktais.

15. Šiuo atveju pabrėžtina tai, kad pati atsakovė bylos žodinio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-59-3-00074-2020-4, nustatytų aplinkybių, susijusių su atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimu, priežastiniu ryšiu ir civilinės atsakomybės atsiradimu, ji neginčija. CPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą ir tokių aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Dėl to šiuo atveju civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-59-3-00074-2020-4, nustatytos faktinės aplinkybės dėl paciento L. S. gydymo aplinkybių, netinkamos diagnozės nustatymo ir netinkamo gydymo (neteisėti veiksmai), ligoninės civilinės atsakomybės kilimo nagrinėjamoje byloje ieškovės neįrodinėtinos todėl, kad atsakovė jas pripažįsta.

Dėl ieškovės teisės į turtinės žalos atlyginimą

16. Nustačius ir atsakovei neginčijant, kad paciento L. S. gydymas buvo netinkamas, sąlygojęs jo mirtį, dėl ko atsakinga asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikusi įstaiga (atsakovė), esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovė kaip mirusio paciento sužadėtinė ir sugyventinė, konkrečiai nenurodyta PTŽSAĮ ir CK, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

17. Teisės doktrinoje nurodoma, kad, įvertinus Europoje vyraujančias deliktų teisės vienodinimo tendencijas, taip pat apibendrinant atlyginimo tretiesiems asmenims teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos problematiką Lietuvoje bei įvertinus galimas šios teisės raidos galimybes, pažymėtina, kad, nepaisant riboto požiūrio į neturtinės žalos atlyginimą, kaip visavertį civilinių teisių gynimo būdą, trečiųjų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo patyrus didelius neigiamus emocinius išgyvenimus dėl artimojo sunkaus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo turi būti pripažinta. Atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo tikslus, šiandienio teisinio reguliavimo sąlygomis trečiųjų asmenų teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo galima pateisinti remiantis CK 6.283 straipsniu, jei dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo sukelti dvasiniai išgyvenimai pakenkia sveikatai ir tokius asmens neigiamus išgyvenimus galima laikyti sveikatos sužalojimu pagal CK 6.283 straipsnį (olandiškasis modelis). Be to, įvertinus prioritetinius satisfakcijos arba socialinio teisingumo atkūrimo bei interesų pusiausvyros išlaikymo tikslus tokios žalos atlyginimo atveju, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju turėtų būti pateisinamas ir trečiųjų asmenų, kurie, atsižvelgiant į šeimą, kaip valstybės pagrindą, saugomą Konstitucijos, turėtų būti apibrėžiami kaip su nukentėjusiuoju artimais teisiniais ir faktiniais šeimos santykiais susiję asmenys (tai artimiausi šeimos nariai – sutuoktinis, vaikai, tėvai ir sugyventiniai), už jų patirtus itin didelius dvasinius išgyvenimus, neatsižvelgiant į tai, kad žala jų sveikatai pagal CK 6.283 straipsnį nepadaryta, jei nukentėjusiojo sveikata sužalojama ar gyvybė atimama tyčia ar dėl didelio neatsargumo (pvz., kai padarytas nusikaltimas) (Cirtautienė, S. Trečiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą arba atėmus gyvybę. Jurisprudencija, 2007, t. 92, Nr. 2, p. 84-92).

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė po sužadėtinio L. S. mirties (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei sužadėtinio netikėta mirtis sukėlė gilius neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, ieškovė iki šiol yra emociškai sukrėsta sužadėtinio netikėtos mirties, kas patvirtina neturtinės žalos faktą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

19. Nors teisės doktrinoje trečiojo asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę artimajam jau gan seniai yra laikoma pagrįsta, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo kelia abejonę, ar sužadėtinės statusas suteikia teisę ieškovei reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o bendro gyvenimo vedimas, atsakovės teigimu, neįrodytas. Teismas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai, ieškovės paaiškinimai bei liudytojos parodymai patvirtina tiek ieškovės ir mirusiojo L. S. susižadėjimo faktą, tiek bendro gyvenimo faktą (CPK 178 straipsnis). Tokio pobūdžio asmeniniai santykiai dažniausiai negali būti įrodyti tiesioginiais rašytiniais įrodymais, bet gali būti patikimai nustatomi iš kitų įrodymų bei šalių paaiškinimų. Šiuo atveju ieškovės pateiktos foto nuotraukos, susirašinėjimas su draugais džiaugiantis sužadėtuvėmis bei mirusiojo mamos liudijimas patvirtina, kad sužadėtuvės įvyko, bendras ūkis buvo vedamas, ieškovę ir mirusįjį siejo artimi ir šilti asmeniniai santykiai, o teismas neturi pagrindo abejoti šiais paaiškinimais. Dėl to teismas atmeta atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad bendro ūkio vedimo faktas neįrodytas.

20. Remiantis teisės doktrina bei teismų praktika dėl sugyventinio statuso, teismas konstatuoja, kad ieškovę ir mirusįjį L. S. jo mirties metu siejo faktiniai šeiminiai artimi santykiai, kurie sudaro prielaidas ieškovei reikalauti patirtos neturtinės žalos dėl sužadėtinio ir sugyventinio mirties netinkamai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo iš atsakovės. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-59-3-00074-2020-4, konstatuota, kad dėl gydytojų kaltės mirė jaunas pacientas (L. S.), o šios mirties laiku ir tinkamai diagnozavus ligos priežastis bei pakeitus gydymo taktiką, buvo galima išvengti. Gyvybės netekimo atvejais kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs emociniai išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka visų ryšių, kuriais jis buvo susijęs su mirusiuoju, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Atsakovės darbuotojų (gydytojų) veiksmai teismų buvo įvertinti kaip neatidūs ir nerūpestingi, todėl nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, įvertinus visas faktines aplinkybes, ieškovės kaip mirusiojo paciento sužadėtinės ir sugyventinės teisė į neturtinės žalos atlyginimą turi būti pripažinta ir ginama.

Dėl neturtinės žalos dydžio

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

22. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, jog šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovo ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

25. Kasacinio teismo praktikoje detaliai išaiškinta, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos ir jos dydžio, nustačius neteisėtus medicinos įstaigos darbuotojų veiksmus, reikia vertinti kilusius padarinius, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant išvengti neigiamų padarinių, ir dėl jų nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus, bet ne paties nukentėjusiojo paciento ir jo artimųjų veiksmus (nebent šie veiksmai būtų tyčiniai ar nusikalstami). Dėl to atmestini atsakovės argumentai, kad pacientas L. S. tinkamai neinformavo ligoninės personalo dėl tam tikrų naktį atsiradusių negalavimų, todėl tokia aplinkybė turėtų šalinti ar mažinti atsakovės civilinę atsakomybę. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-59-3-00074-2020-4, nustatyta, kad ieškovės sužadėtiniui L. S., teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pas atsakovę, buvo nustatyta klaidinga diagnozė, dėl ko buvo taikomas netinkamas gydymas. Gydymo klaida, kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), įrodyta, taip pat yra patvirtintas šios klaidos ryšys su paciento mirtimi (CK 6.247 straipsnis).

26. Išgyvenimų laipsnio negali apspręsti vien tik mirusiojo ir neturtinės žalos atlyginimo prašančio asmens teisinis statusas (neteko vaiko, ar motinos, ar tėvo), o turi būti, kaip minėta, įvertinti juos sieję tarpusavio santykiai bei kitos konkrečios bylos aplinkybės. Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju ieškovė neteko dar tik būsimo sutuoktinio (sužadėtinio), su kuriuo palaikė artimus ryšius virš 2 metų, tačiau pati jauno amžiaus sužadėtinio netektis yra savaime emociškai sunkus ir gyvenimą sukrečiantis įvykis. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovę ir jos sužadėtinį siejo darnūs santykiai, ieškovė vedė bendrą ūkį su mirusiuoju, kartu gyveno, rengėsi kurti šeimą, tuoktis, palaikė jį nustačius vėžio diagnozę, o hospitalizavus pas atsakovę - lankė jį ligoninėje. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės betarpiškų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė dėl sužadėtinio netekties patyrė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp būsimų sutuoktinių (sužadėtinių) ypatingumą, laikytina, kad ieškovei jos sužadėtinio mirtis sukėlė didelę neturtinę žalą. Mirus artimajam ir žinant, kad mirties galima buvo išgyventi, ieškovę visą likusį gyvenimą gali kankinti beprasmybės, neteisybės ir kaltės jausmas. Gyvybės netekimo atvejais kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs emociniai išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka visų ryšių, kuriais jis buvo susijęs su mirusiuoju, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Kaip matyti iš bylos duomenų, miręs L. S. buvo jauno amžiaus, planavo kurti šeimą, todėl akivaizdu, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi sukurti šeimą, susilaukti vaikų, kasdienis gyvenimas, šventės bus lydimos vaikų džiaugsmo, o ne netekties skausmo.

27. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad dėl gydytojų kaltės mirė jaunas pacientas, jog šios mirties laiku ir tinkamai diagnozavus ligos priežastis bei pakeitus gydymo taktiką, buvo galima išvengti, įvertina ieškovės (jauno paciento sužadėtinės) išgyvenimus dėl mirusio būsimo sutuoktinio (sužadėtinio), ir konstatuoja, kad šiuo atveju tinkamas neturtinės žalos atlyginimo kaip kompensacijos dydis yra 20 000,00 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019).

29. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą priteisti procesines palūkanas, teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovė, teikdama ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir to paties straipsnio 2 dalimi, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį, taip pat į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovės. Žyminis mokestis už patenkintą ieškinio dalį sudaro 450 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 4, 7 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi sprendimu konstatuota, kad neturtinė žala yra padaryta, tik sumažintas jos dydis, todėl ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš atsakovės pilna apimtimi.

32. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

34. Ieškovė prašo priteisti iš viso 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų kiekį, teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingo dydžio, todėl nėra mažinamos ir priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 293, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovės D. D. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos, kilusios pažeidus paciento teises, atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, juridinio asmens kodas 124243848, 20 000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų ir 0 ct.) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (20 000,00 Eur), skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500,00 Eur (penki šimtai eurų ir 0 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, juridinio asmens kodas 124243848, 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 0 ct.) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.