Kauno apygardos teismo nutartis

2025-06-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1033-950/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-03
Bylos Nr.
e2A-1033-950/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04570-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Atsakovas
P. M.
Ieškovas
A. M.
Advokatai
Laura Matjošaitytė
Kategorijos
  • 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Civilinė byla Nr. e2A-1033-950/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04570-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9135-534/2024, pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui P. M. dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. (toliau – ieškovė) 2024 m. kovo 20 d. pareiškė teisme ieškinį atsakovui P. M. (toliau – atsakovas, apeliantas) dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurį vėliau patikslino.

Šalies argumentai

2. Ieškovė A. M. 2024 m. gegužės 31 d. pateiktu (patikslintu) ieškiniu (reg. Nr. DOK-85960) prašė iš atsakovo P. M. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. M. periodinėmis išmokomis, mokamomis po 585 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir 13 207,52 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. kovo mėn.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-39-653/2025, anksčiau nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024 m. gruodžio 20 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (reg. Nr. DOK-193604), kuriuo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti bei išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimu klausimas dėl valstybės patirtų 460,42 Eur dydžio išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą nebuvo išspręstas, todėl tai turi būti padaryta priimant byloje papildomą sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. priėmė byloje papildomą sprendimą, kuriuo atnaujino terminą prašymui dėl tokio sprendimo priėmimo pateikti bei priteisė valstybei iš atsakovo 460,42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

6. Teismas sprendė, kad terminas prašymui dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. Tarnyba nėra byloje dalyvaujantis asmuo, dėl ko apie advokato patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį sužino tik šiam pateikus ataskaitą, o reikalavimą priteisti valstybei patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas gali pateikti tik po advokato ataskaitos gavimo, atsižvelgiant į teismo sprendimo rezultatą.

7. Teismas, atnaujinęs praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo pateikti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalimi bei 99 straipsniu, iš atsakovo valstybei priteisė 460,42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovas P. M. 2025 m. vasario 18 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-26015) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. papildomą sprendimą kaip nepagrįstą arba protingai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktas apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

8.1. Prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas byloje pateiktas praleidus nustatytą terminą net penkis mėnesius, o pirmosios instancijos teismo nurodytos priežastys negali būti laikomos pakankamomis praleisto termino atnaujinimui. Atnaujinus terminą papildomam sprendimui priimti buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principas.

8.2. Ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, Tarnyba nepagrindė prašomų priteisti išlaidų dydžio, valstybės patirtos išlaidos teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą nėra detalizuotos.

8.3. Įvertinus tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga, o pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovės finansinė situacija nėra siejama su 100 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimu ir išlaidų dengimu, nagrinėjamu atveju, atsakovo įsitikinimu, būtų protinga valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas panaikinti arba protingai sumažinti.

Atsiliepimas

9. Tarnyba 2025 m. kovo 18 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-42517), kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė tokius esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. priimtu sprendimu bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei, klausimas nebuvo išspręstas. Tais atvejais, kai teismas byloje neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar jų paskirstymo klausimo, tai toks klausimas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos prašymu ar teismo iniciatyva gali būti išsprendžiamas priimant papildomą sprendimą. Pažymėjo, kad Tarnyba apie 2024 m. liepos 4 d. priimtą sprendimą sužinojo tik 2024 m. gruodžio 20 d. gavusi advokatės Lauros Matjošaitytės prašymą išmokėti jai užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei.

9.2. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 2.1 punktu, nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatytas 25 Eur užmokesčio bazinis dydis, t. y. 1 darbo valanda prilyginama 25 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovę atstovavusi advokatė Laura Matjošaitytė nurodė, jog procesinių dokumentų rengimui skyrė 10 val. 35 min., konsultacijoms – 4 val. 55 min., pasirengimui nagrinėti bylą – 45 min., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 10 min. Atsižvelgiant į advokatės pateiktus duomenis, Tarnyba apskaičiavo, jog antrinės teisinės pagalbos teikiamas išlaidas sudaro 460,42 Eur (18 val. 25 min. x 25 Eur). Ši suma neviršija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų maksimalių dydžių. Taigi, ši suma yra pagrįsta ir tikrai nėra didelė, pagrindo jos mažinti nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju - papildomo sprendimo) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacijos objekto

11. Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo, kuriuo valstybei iš atsakovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė sekančius dokumentus (įrodymus): 2025 m. sausio 23 d. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo ar pakeitimo; 2024 m. vasario 19 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą (2 vnt.); 2024 m. vasario 22 d. elektroninį receptą; 2023 m. lapkričio 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą; nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 470213; duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskyros (atspausdintus 2025 m. sausio 23 d.); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo; pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m.

13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi šios nutarties 12 punkte nurodyti dokumentai (įrodymai) atsakovo jau buvo byloje pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su 2025 m. sausio 27 d. prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo ar pakeitimo (reg. Nr. DOK-12973) ir bylą nagrinėjančio teisėjo tos pačios dienos rezoliucija yra priimti. Todėl nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, su minėtais dokumentais (įrodymais) turi galimybę susipažinti naudodamasis teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakartotinis byloje jau esančių dokumentų (įrodymų) prijungimas būtų perteklinis ir nėra tikslingas. Vadovaudamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus (įrodymus) (CPK 314 straipsnis).

Dėl papildomo sprendimo (ne) pagrįstumo

15. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą šaliai bylos nagrinėjimo metu (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatomis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei yra atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Nurodytas išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas teismui, priėmusiam byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva suteikia teisę priimti papildomą sprendimą, jei nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 1 dalis).

16. Akcentuotina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis jau minėtomis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-793-516/2021).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9135-534/2024, iškelta pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui P. M. dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarė 100 proc. (žr. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 24 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-01651. Ieškovei A. M. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą byloje teikė advokatė Laura Matjošaitytė.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-9135-534/2024 sprendimą priėmė 2024 m. liepos 4 d. Priimtame sprendime teismas nepasisakė dėl ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kadangi byloje tuo metu nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių nurodytų išlaidų dydį.

19. Tarnyba 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kartu su prašymu buvo pateikta 2024 m. gruodžio 27 d. Pažyma (pirminė) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-13105. Minėtoje pažymoje nurodyta, jog Tarnyba tik 2024 m. gruodžio 20 d. gavo advokatės Lauros Matjošaitytės prašymą išmokėti užmokestį už ieškovei A. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kuris vadovaujantis Taisyklių 24.3.6.1 ir 24.3.6.2 punktais, sudaro 460,42 Eur.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo atnaujino Tarnybai terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti ir priėmė papildomą sprendimą – priteisė valstybei iš atsakovo P. M. 460,42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

21. Atsakovas P. M. su teismo priimtu papildomu sprendimu nesutinka. Pateiktą apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, kad prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas buvo pateiktas akivaizdžiai pavėluotai (praleidus ne kelias dienas, o net penkis mėnesius) ir buvo atnaujintas nesant tam svarbių priežasčių. Mano, kad Tarnyba skundžiamu papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų tinkamai nepagrindė ir nedetalizavo. Be to, apeliantas laiko, kad dėl sudėtingos finansinės situacijos jis turėtų būti atleistas nuo valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba tokios išlaidos turėtų būti protingai sumažintos.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų visetą, visus nurodytus atsakovo apeliacinio skundo argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.

23. Apeliaciniame skunde atsakovas ypač akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Tarnybai atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, kadangi toks terminas buvo praleistas ne kelias dienas, o net penkis mėnesius, o jį atnaujinus buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principas. Pažymėtina, kad pagal CPK 78 straipsnio 6 dalies normas gali būti skundžiamas tik teismo procesinis sprendimas neatnaujinti asmeniui praleisto vieno ar kito procesinio termino. Tačiau civilinio proceso teisės normos nenumato galimybės skųsti teismo procesinio sprendimo, kurio vienas ar kitas praleistas procesinis terminas buvo atnaujintas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalis, kuria Tarnybai buvo atnaujintas terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, t. y. patenkintas prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo, nepatenka į šios bylos apeliacijos dalyką, todėl atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo nepagrįstumo ar neteisėtumo yra nevertintini (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-334-896/2023; Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-352-273/2021).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje susidariusių specifinių valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų klausimas buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo išspręstas priimant skundžiamą 2025 m. sausio 28 d. papildomą sprendimą. Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos susidarė dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso, atsakovui visiškai nesutinkant su pareikšto ieškinio reikalavimais. Įvertinus aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi (valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos) išlaidos, taip pat tai, kad ieškovės ieškinys 2024 m. liepos 4 d. priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas visiškai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent atsakovui tenka visa atsakomybė už valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo 100 proc. atleista. Nagrinėjamu atveju byloje buvo duomenys apie tai, jog ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba, nes jau su pradiniu ieškiniu buvo pateiktas anksčiau minėtas Tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 24 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-01651. Patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį nagrinėjamu atveju paskaičiavo ne advokatė Laura Matjošaitytė, betarpiškai ieškovei teikusi antrinę teisinę pagalbą, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administruojanti įstaiga (t. y. Tarnyba), kuri valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo po teisinių paslaugų suteikimo ieškovei, gavusi ieškovės interesus atstovavusios advokatės prašymą dėl jų išmokėjimo.

25. Nors 2024 m. gruodžio 27 d. Pažymoje (pirminėje) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-13105 ir nebuvo detalizuotos (įvardintos) ieškovei suteiktos konkrečios teisinės paslaugos, tačiau Tarnyba tai padarė pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą. Remiantis juo, ieškovę atstovavusi advokatė Laura Matjošaitytė procesinių dokumentų rengimui skyrė 10 val. 35 min., konsultacijoms – 4 val. 55 min., pasirengimui nagrinėti bylą – 45 min., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 10 min. Atsižvelgiant į advokatės pateiktus duomenis ir vadovaudamasi Taisyklėmis, Tarnyba apskaičiavo, jog antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei A. M., išlaidos sudaro bendrą 460,42 Eur sumą. Ši suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl nepriteisti valstybei nurodytos sumos iš atsakovo, kaip kad yra teigiama pateiktame apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde, argumentuodamas sudėtinga finansine padėtimi, taip pat prašo valstybei priteistas bylinėjimosi (antrinės teisinės pagalbos) išlaidas panaikinti arba protingai sumažinti. Tokį prašymą atsakovas iš esmės grindžia CPK 96 straipsnio 7 dalimi apeliaciniame skunde pažodžiui cituodamas minėtą teisės normą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 96 straipsnio 7 dalyje yra aiškiai nurodytos asmens prašymo atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybei realizavimo prielaidos, tokio prašymo nagrinėjimo tvarka ir jo tenkinimo sąlygos, t. y.: kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei; prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais; šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo; teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 27 punkte, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens prašymas atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybei turi būti pateikiamas išimtinai pirmosios instancijos teismui (CPK 96 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju prašymo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismui) atsakovas neteikė, minėtas klausimas pirmosios instancijos teismo priimtu bei šioje byloje skundžiamu papildomu sprendimu nebuvo sprendžiamas ir dėl jo nebuvo pasisakyta. Todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), kuris reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas dėl šio apelianto prašymo plačiau nepasisako (Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1187-924/2024).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrindamas visus šioje nutartyje nurodytus argumentus ir teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė tiek bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, tiek papildomo sprendimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko atsakovo pateikto apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą papildomą sprendimą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Atmetus apelianto (atsakovo) pateiktą apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (sumokėtas žyminis mokestis), nėra atlyginamos.

32. Duomenų, liudijančių kitų proceso dalyvių, apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra.

33. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybė byloje nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas