- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2-9135-534/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04570-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- P. M.
- Advokatai
- Laura Matjošaitytė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui P. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė A. M. (toliau – ieškovė) Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – teismas) 2024-03-20 pareiškė ieškinį atsakovui P. M. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) (CBP-4567)
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2024-05-28 pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (DOK-83614), o 2024-05-31 galutinai patikslinusi ieškinį (DOK-85960) teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo P. M. nepilnamečio sūnaus N. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną (ieškovę) A. M.; 2) priteisti iš atsakovo P. M., ieškovės A. M., naudai 13 207,52 Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų septynių Eurų ir 52 Eur ct) įsiskolinimą vaiko išlaikymui už paskutinius trejus metus (nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. kovo mėn.).
3. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N. M. Atsakovas nuo vaiko gimimo vengė prisidėti prie jo išlaikymo (Atsakovas 2019 m. vasario 28 d. pervedė 28 Eur; 2019 m. kovo 20 d. – 97 Eur; 2020 m. lapkričio 19 d. – 100 Eur; 2021 m. sausio 13 d. – 100 Eur; 2021 m. balandžio 19 d. – 150 Eur.).
4. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis sūnus turi didesnių, nei minimalūs poreikiai. Nepilnamečio sūnaus N. išlaikymui, skaičiuojant būsto nuomą, komunalines paslaugas, kišenpinigius, telekomunikacijų paslaugas, tenisui 2021 m. buvo skirta 542 Eur/mėn., 2022 m. – 594 Eur/mėn., 2023 m. – 707 Eur/mėn., 2024 m. 594 Eur/mėn. Ieškovė pažymėjo, kad prie šių sumų net nebuvo priskaičiuotos faktiškai patirtos vaikui augant kasmet didėjančios išlaidos vaiko drabužiams, batams, buities reikmenims, atostogoms, vitaminams ir vaistams, didesniems pirkiniams, korepetitoriams ir pan.
5. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Minimali mėnesinė alga šio ieškinio pateikimo dieną gaunama į rankas sudaro 708,42 Eur. Taigi vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis, siekiant patenkinti tik minimaliuosius nepilnamečio vaiko poreikius, sudaro 354,21 Eur per mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad jai gyvenant kartu su nepilnamečiu vaiku ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, nepilnamečio vaiko priežiūros klausimus. Todėl atsižvelgiant į faktines aplinkybes, šalių nepilnamečio vaiko amžių, vis didėjančius jo poreikius, ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisti 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės.
6. Ieškovė nurodė, kad per paskutinius trejus metus vaiko išlaikymui skirtina suma: 2024 m. sausis – kovas: 8501,04 Eur (708,42 Eur/mėn. x 3 mėn.); 2023 m. sausis – gruodis: 7596 Eur (633 Eur/mėn. x 12 mėn.); 2022 m. sausis – gruodis: 7056 Eur (588 Eur/mėn. x 12 mėn.); + 2021 m. sausis – rugsėjis: 4212 Eur (468 Eur/mėn. x 9 mėn.), viso: 27 365,04 Eur. Motyvuodama aplinkybe, kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, ieškovė reikalauja nors pusės bent jau minimalius vaiko poreikius patvirtinančius sumos, t. y. 13 682,52 Eur, kurią ir turi kompensuoti atsakovas. 2019 m. vasario 28 d. Atsakovas Ieškovei pervedė 28 Eur; 2019 m. kovo 20 d. – tik 97 Eur; 2020 m. lapkričio 19 d. – 100 Eur; 2021 m. sausio 13 d. – 100 Eur; 2021m. balandžio 19 d. – 150 Eur, t. y. 475 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš 13 682,52 Eur sumos (t. y. pusės vaiko N. išlaikymui per paskutinius trejus metus skirtos sumos) atėmus 475 Eur, priteistina 13 207,52 Eur suma iš Atsakovo už vaiko N. išlaikymą paskutinius trejus metus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas P. M. atsiliepime (DOK-98128) į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, atsakovo nuomone, patikslintame ieškinyje yra klaidų. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė faktinių įrodymų apie vaiko išlaikymui patirtas išlaidas, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateiktose išvadose (DOK-68657; DOK-96523) nurodė, kad remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS duomenis, tėvai A. M. ir P. M., auginantys nepilnametį sūnų N., nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą.
9. Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad A. M. su sūnumi gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su patogumais. Namuose švaru ir tvarkinga, yra reikalingi baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. N. namuose įsikūręs dalyje bendro kambario, nes jam čia patogiau.
10. Nepilnametis N. M. Tarnybos darbuotojai paaiškino, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini). Pasak jaunuolio, jo gyvenimas yra labai aktyvus. N. kiekvieną dieną lanko bendro fizinio krūvio treniruotes sporto klube (duomenys neskelbtini). Tai pat 2 kartus per savaitę lanko lauko teniso treniruotes, dalyvauja varžybose, stovyklose. Laisvalaikiu jis būna su draugais, žaidžia krepšinį su draugais, važiuoja pasivažinėti dviračiais. Taip pat N. padeda mamai namuose palaikyti tvarką. Jaunuolis teigia, kad su tėvu nesusitinka, kažkaip nėra poreikio, jis turi savo užimtumą. Pasak N., tėvo namuose jis yra buvęs, kai jam buvo 4 metai, nes jie ten gyveno. Dabar tėvo namuose nesilanko, mieste nesusitinka. Jaunuolis sakė, kad paskutinį kartą su tėvu matėsi gyvai, per N. (duomenys neskelbtini) gimtadienį. Vaikinas sako, kad telefonu su tėvu bendrauja retai, tėvas tik paskambina pasveikinti su gimtadieniu. Pasak vaikino, su tėvo artimaisiais jis nebendrauja.
11. Tarnybos darbuotojai apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vyras su sugyventine gyvena dalyje privataus namo – du kambariai, virtuvė, tualetas. Atsakovas nenurodė kam priklauso namas. Namuose švaru ir tvarkinga, yra baldai, kiti buičiai reikalingi daiktai. prietaisai. Apsilankymo metu atsakovas teigė, kad visada mokėjo pinigus ieškovei sūnui išlaikyti. Vėliau buvo susitarimas su ieškove, kad atsakovas suteiks vaikui išsilavinimą ir pasirūpins vaiko gyvenamąja vieta, sūnui sulaukus pilnametystės, nupirks jam butą. Atsakovas sakė, kad jis dar nenusprendė, kur jo sūnus eis mokytis. Atsakovas nesutinka, kad vaikas turėtų pats pasirinkti profesiją. Pasak atsakovo, matyt, ieškovės planai pasikeitė ir jai rūpi tik pinigai, nes šeima ji niekada nesidomėjo. Atsakovas pasiūlė geriau pasidomėti, kur gyvena jo sūnus. Atsakovas teigia, kad sūnus niekada jam nesako, kur jis gyvena, jis pasiima vaiką močiutės namų, (duomenys neskelbtini), todėl jis mano, kad jo sūnus gyvena su seneliais, o ne su motina.
12. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus faktiškai gyvena su motina, ir kaip paaiškino ir pats nepilnametis, išimtinai jos prižiūrimas ir aprūpinamas, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, o ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo periodinės išmokos dydis, 585 Eur, galėtų būti pakankamas kasdieniams būtiniems paauglio poreikiams tenkinti. Tarnyba negali pateikti išvados dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes šis reikalavimas yra susijęs ne su nepilnamečio vaiko, o su ieškovės, kaip kreditoriaus, interesais.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir jame nurodytas aplinkybes, taip pat patikslino prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą – 10019 Eur.
Atsiliepimas
14. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. M. ir atsakovas P. M. yra nepilnamečio vaiko N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, tėvai gyvena skyriumi.
Dėl išlaikymo priteisimo
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
Žemesnės instancijos teismas
17. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
18. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
19. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. M. šalių nepilnamečiui sūnui N. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos mokant kas mėnesį po 585,00 Eur iki vaiko pilnametystės.
20. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis sūnus gyvena kartu su ja ir ieškovė moka už būsto, kuriame ji kartu su sūnumi gyvena, nuomą, komunalinius patarnavimus, perka sūnui maisto produktus ir gamina maistą, rūpinasi įvairiais reikmenimis mokyklai (knygos, apranga, rašymo priemonės ir pan.), kiekvieną dieną skiria pinigų nepilnamečio sūnaus maitinimuisi mokykloje, kas mėnesį moka už nepilnamečio sūnaus lankomus būrelius, sporto klubą (duomenys neskelbtini) bei tenisą asociacijoje teniso klube (duomenys neskelbtini), teniso kortų nuomą, pati veža arba rūpinasi ir finansuoja vaiko nuvežimą į teniso varžybas bei turnyrus, perka jam rūbus, avalynę ir higienos reikmenis, rūpinasi vaiko sveikata, lankosi pas sveikatos priežiūros specialistus, moka už sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas, mokama už vaiko sveikatos tyrimus bei perka vaistus, nuolat prisideda prie nepilnamečio sūnaus lankomoje mokykloje organizuojamų renginių finansavimo, vaikų gimtadienių, kuriuose jos sūnus dalyvauja, leidžia vaiką į stovyklas, keliones, finansuoja vaiko apsilankymus įvairiuose renginiuose, kino teatruose, pasivažinėjimus kartingais ir t.t. Ieškovė teismui pateikė vaiko išlaikymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
21. Atsakovas teismui pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, su ieškinio reikalavimais nesutiko, tačiau nepateikė įrodymų, kad jis teikė ar šiuo metu teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui, rūpinasi juo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodyti nepilnamečio sūnaus poreikiai ar jo išlaikymui reikalinga lėšų suma yra nepagrįsta.
22. Tarnyba išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo periodinės išmokos dydis, 585 Eur, galėtų būti pakankamas kasdieniams būtiniems paauglio poreikiams tenkinti.
23. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Taip pat kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur, ir ieškovė patvirtino tokio dydžio išmoką gaunanti. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354,00 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 306,00 Eur per mėnesį (708,42 Eur / 2; 708,42 Eur - 96,25 Eur.
24. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 585 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis, nes šalių sūnus yra jau (duomenys neskelbtini) metų, ir jo poreikiams tenkinti ieškovė faktiškai patiria žymiai didesnes išlaidas, nei minimalioji mėnesio alga, o atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, galintis uždirbti pajamas vaiko poreikiams tenkinti, be to jokia kita forma prie vaiko poreikių tenkinimo neprisideda, nes su vaiku beveik nebendrauja.
25. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį teismo prašė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. Taip pat pažymėtina, kad Tarnybos atstovei atsakovas paaiškino, jog „buvo susitarimas su ieškove, kad atsakovas suteiks vaikui išsilavinimą ir pasirūpins vaiko gyvenamąja vieta, sūnui sulaukus pilnametystės, nupirks jam butą. Atsakovas sakė, kad jis dar nenusprendė, kur jo sūnus eis mokytis. Atsakovas nesutinka, kad vaikas turėtų pats pasirinkti profesiją.“
26. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas neskiria pakankamai dėmesio savo nepilnamečiui vaikui, iš esmės nusišalino nuo vaiko priežiūros, dėl to tuomet atsakovas turėtų mokėti ir atitinkamą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kad jis galėtų atitikti ne tik būtiniausius, bet ir kitus poreikius, jog būtų galima kompensuoti tėvo nebuvimą šalia. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Iš bylos duomenų (pateiktų rašytinių įrodymų visumos) ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas susidarė teigiamą įspūdį apie ieškovę, apie jos pastangas padėti savo vaikui su jo visų poreikių įgyvendinimu, siekiant užtikrinti jam ne tik saugią aplinką ir būtiniausius poreikius, tačiau ir užtikrinti ir kitus vaiko poreikius, nepaisant tėvo nusišalinimo nuo šios pareigos. Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju teismas neturi duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų. Šiuo atveju, atsakovui buvus pasyviam procese, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
27. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas – priteisiama iš atsakovo P. M. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 585,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. kovo 20 d., pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinai (ieškovei) A. M.; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
28. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
29. Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 13 207,52 Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų septynių Eurų ir 52 Eur ct) įsiskolinimą vaiko išlaikymui už paskutinius trejus metus (nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. kovo mėn.). Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą ir nurodė, kad prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma – 10019 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia, o ieškovei gyvenant kartu su nepilnamečiu vaiku tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą.
30. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
31. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).
32. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė su atsakovu gyvena skyriumi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad teikė vaikui išlaikymą nuo 2021 m. spalio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos.
33. Teismo vertinumu, ieškovės apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas neviršija 3 metų laikotarpio, prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytinas protingu ir teisingu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovas neturėjo galimybių teikti tokio išlaikymo dėl objektyvių aplinkybių. Todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė (nepaneigė), kad jis, gyvendamas skyriumi nuo vaiko ir ieškovės, vykdė tinkamai savo išlaikymo vaikui pareigą, dėl to ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisimas 10019 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.
35. Ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju visiškai patenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo valstybei priteistina 383,38 Eur (585,00 Eur x 12 mėn. + 10019,00 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio suma.
36. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)po 585,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio įteikimo teismui dienos (2024 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 10019,00 Eur (dešimt tūkstančių devyniolika eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 383,38 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 38 ct) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.