- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-352-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04692-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-301-1087/2020 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, ir atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui L. S. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nutraukė ieškovo L. S. ir atsakovės S. S. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtino 2020 m. liepos 22 d. šalių taikos sutartį ir bylos dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo nutraukė.
Šalies argumentai
3. 2020 m. gruodžio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo. Tarnyba nurodė, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-500-2813 suteikė S. S. antrinę teisinę pagalbą, kurią teikė advokatė G. G.. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu neišspręstas bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei atlyginimo ar paskirstymo klausimas. Apie priimtą sprendimą Tarnyba sužinojo tik 2020 m. lapkričio 23 d., kai gavo advokatės duomenis apie suteiktą teisinę pagalbą, todėl prašė atnaujinti CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikimo terminą ir priimti papildomą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. papildoma nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 190,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nurodė, kad šalių bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo sprendžiamas ne 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, bet tos pačios dienos nutartimi. Sprendime buvo pasisakyta išskirtinai dėl teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Pagal Tarnybos patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33) PT-5951 antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 381,55 Eur. Teismas atsižvelgęs į tai, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, kad šalys kitą dalį savo reikalavimų išsprendė taikos sutartimi, sprendė, kad abi šalys yra vienodai atsakingos už bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl pusę valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y., 190,77 Eur, teismas priteisė iš ieškovo valstybės naudai. Teismas papildomai pažymėjo, kad nors šalys taikos sutartimi, patvirtinta 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, susitarė, jog kiekviena lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau šios iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos valstybės, ne šalių, todėl teismo gali būti priteisiamos neatsižvelgiant į šalių tarpusavio susitarimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. papildomą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo; prašė įpareigoti Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą pateikti visus duomenis dėl atsakovės teiktų dokumentų po 2019 m. balandžio 4 d. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtus sprendimus po 2019 m. balandžio 4 d. atsakovės atžvilgiu; prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galima išsiaiškinti visas aplinkybes ir užduoti klausimus. Ieškovas pateikė prašymą, kuriame prašė prijungti rašytinius įrodymus - elektroninius laiškus ir prašymus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; prašė įpareigoti Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą pateikti teismui atliktus perskaičiavimus ir suteikti informaciją: 1) pateikti duomenis pagal ką buvo apskaičiuota atsakovės turtinė padėtis, jai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą po 2019 m. balandžio 4 d., kai atsakovė nebeturėjo trijų išlaikytinių nepilnamečių vaikų? 2) ar atsakovė pateikė valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai informaciją, kad po 2019 m. balandžio 4 d. (įsiteisėjus 2019 m. kovo 27 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), ji nebeturi trijų nepilnamečių vaikų išlaikytinių? 3) jeigu atsakovė pateikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai duomenis apie tai, kad ji nebeturi trijų nepilnamečių vaikų išlaikytinių, kodėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tokios informacijos nepateikė Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-301-1087/2020 arba Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2S-352-273/2021? 4) jeigu atsakovė nepateikė duomenų Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai informacijos, kad po 2019 m. balandžio 4 d. ji nebeturi trijų išlaikytinių nepilnamečių vaikų, ar jai po 2019 m. balandžio 4 d. priklausė nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba? 5) ar po 2019 m. balandžio 4 d. atsakovei buvo pervertinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje duomenys ar jai priklauso dėl jos pasikeitusios turtinės padėties (nebetekus trijų išlaikytinių) nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba? Jeigu buvo pervertinta turtinė padėtis, prašau nurodyti, kada tai buvo padaryta? 6) perskaičiuoti ir pateikti teismui informaciją ar ieškovui dar gali būti reiškiamas reikalavimas dėl išlaidų atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2S-352273/2021, jeigu gali būti, prašome nurodyti perskaičiuotos sumos dydį. Nurodė, kad ieškovas šios informacijos negauna, o tai yra būtina nagrinėjant atskirąjį skundą, kad būtų priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas pažeidė CPK 277 straipsnio 3 dalies normas, nes klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendė ne papildomu sprendimu, o papildoma nutartimi. Dėl to, kad buvo priimtas ne sprendimas, o nutartis, ieškovas prarado galimybę tinkamai apginti savo teises dėl per trumpo apskundimo termino. Vietoje 20 dienų jis turėjo tik 7 dienas, ir tai apsunkino išsiaiškinti faktines aplinkybes su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba;
1.2. Po 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis dėl trijų nepilnamečių vaikų laikino gyvenimo su ieškovu, atsakovė neteko išlaikytinių, todėl po 2019 m. kovo 27 d. nutarties įsiteisėjimo 2019 m. balandžio 4 d., atsakovei iš viso negalėjo būti teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tokiu atveju išlaidos turėtų būti išieškomos iš atsakovės, o ne iš ieškovo;
1.3. Atsakovė visą laiką dirbo ir gavo didesnį atlyginimą negu minimumą, todėl ji negalėjo patekti į 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenų sąrašą, dėl ko šios išlaidos negali būti išieškomos iš ieškovo;
1.4. Atmestinas teismo motyvas dėl termino atnaujinimo, kad aplinkybė, jog Tarnyba apie 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo sprendimą sužinojo, tik tada, kai atsakovę atstovaujanti advokatė pateikė prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, yra svarbi priežastis terminui atnaujinti. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi apie tai pranešti Tarnybai. Tarnyba nustatytu terminu savo teise nepasinaudojo.
8. Ieškovas pateikė prašymą, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 100 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti už atskirojo skundo parengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų prijungimo
10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Tarnyboje dėl pareiškėjos S. S. turtinės padėties įvertinimo buvo pradėtas gautos informacijos patikrinimas. Tarnyba perskaičiavo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas ir 2021 m. vasario 10 d. patikslino pažymą Nr. (12.33) PT-972. Šioje pažymoje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos apskaičiuotos už S. S. paskirtos advokatės G. G. atliktus veiksmus laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Tarnyba prašė priimti rašytinius paaiškinimus ir antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-301-1087/2020 patvirtinantį dokumentą - Tarnybos 2021 m. vasario 10 d. patikslintą pažymą Nr. (12.33) PT-972. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jam susipažinus su Tarnybos 2021 m. vasario 10 d. pažyma ir rašytiniais paaiškinimais, iš ieškovo turi būti priteista ne daugiau kaip 50 procentų, t. y. 59,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
12. Šiuo atveju Tarnybos pateikta 2021 m. vasario 10 d. patikslinta pažyma Nr. (12.33) PT-972, kuria patikslinta valstybės naudai priteistinų antrinės teisinės pagalbos suteiktos S. S. išlaidų suma, yra parengta po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas naujas įrodymas bei Tarnybos ir ieškovo rašytiniai paaiškinimai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti 2021 m. vasario 10 d. patikslintą pažymą Nr. (12.33) PT-972 ir Tarnybos bei ieškovo rašytinius paaiškinimus. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai apie jo susirašinėjimą su Tarnyba elektroniniais laiškais bei ieškovo pateikti prašymai Tarnybai, vertintini kaip pertekliniai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas prijungti rašytinius įrodymus - elektroninius laiškus ir prašymus Tarnybai netenkinamas.
Dėl įrodymų išreikalavimo
13. Tarnybai pateikus 2021 m. vasario 10 d. patikslintą pažymą Nr. (12.33) PT-972, kuria patikslinta valstybės naudai priteistinų antrinės teisinės pagalbos suteiktos S. S. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. išlaidų suma, neliko pagrindo įpareigoti Tarnybą pateikti duomenis apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą S. S. po 2019 m. balandžio 4 d., todėl ieškovo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo iš Tarnybos netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatyta. Ieškovas ir Tarnyba savo argumentus išsamiai išdėstė atitinkami atskirajame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose, o byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti bei padaryti išvadą dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 99 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
17. Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį, iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Praleistas minėtas terminas gali būti atnaujintas CPK 78 straipsnyje nurodytais pagrindais.
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei S. S. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-500-2813 pagrindu. Atsakovė šiuo sprendimu buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, taip pat su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas byloje nebuvo išspręstas nei Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, nei 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi. Tarnybos prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo pateiktas 2020 m. gruodžio 4 d. praleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas Tarnybai atnaujino terminą prašymui dėl papildomos nutarties priėmimo pateikti. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog Tarnyba apie 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo sprendimą sužinojo, tik tada, kai atsakovę atstovaujanti advokatė pateikė prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi.
19. Pažymėtina, kad pagal CPK 78 straipsnio 6 dalies normas, atskirasis skundas gali būti duodamas dėl teismo nutarties, kuria atmetamas prašymas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Nutartis, kuria procesinis terminas atnaujinamas atskiruoju skundu neskundžiama. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria Tarnybai atnaujintas terminas prašymui dėl papildomos nutarties priėmimo pateikti, t. y. patenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo, nepatenka į apeliacinio nagrinėjimo dalyką, todėl ieškovo nurodyti argumentai dėl CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo nepagrįstumo ir neteisėtumo nevertintini.
20. Atskirajame skunde nesutinkama su valstybės naudai iš ieškovo priteistų atsakovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžiu. Motyvuojant tuo, kad atsakovei antrinė teisinė pagalba po 2019 m. balandžio 4 d. iš viso negalėjo būti teikiama, kadangi atsakovė po minėtos datos neatitiko sąlygų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko iš dalies pagrįstais.
21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tarnyba pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. gruodžio 1 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33) PT-5951, kurioje nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos suteiktos atsakovei išlaidų suma yra 381,55 Eur. 2021 m. vasario 10 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33) PT-972 valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos suteiktos atsakovei išlaidų suma yra 118,04 Eur. Minėtoje pažymoje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos apskaičiuotos už atsakovei paskirtos advokatės atliktus veiksmus laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų matyti, kad ieškovas sutinka su 118,04 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma. Nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamoje byloje abi šalys yra vienodai atsakingos už bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš ieškovo valstybės naudai priteistina suma atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti yra 59,02 Eur (118,04/2).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keistina. Iš ieškovo valstybės naudai priteista antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti suma nuo 190,77 Eur mažintina iki 59,02 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
25. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 100 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti už atskirojo skundo parengimą. Ieškovo patirtos išlaidos apeliacinėje instancijoje yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš ieškovo valstybės naudai priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumažinus nuo 190,77 Eur iki 59,02 Eur, laikytina, kad ieškovo atskirojo skundo reikalavimai patenkinti 69 % ((190,77-59,02)/190,77x100). Ieškovas turi teisę į 69 Eur (100x69%) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio, dėl kurio apskaičiavimo yra atsakinga Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Tarnyba nėra nagrinėjamos bylos šalis. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutarties 2-ame punkte šalys pareiškė, jog kiekviena pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų procese ir nereikalaus grąžinti iš priešingos šalies. Aukščiau minėtų išlaidų priteisimo klausimas yra sprendžiamas toje pačioje byloje. Ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymas nėra sąlygotas priešingos šalies – atsakovės veiksmų. Atsakovė neteikė atsiliepimo į atskirąjį skundą, todėl nėra žinoma atsakovės pozicija nagrinėjamu klausimu. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovo, patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme priteisimas iš atsakovės prieštarautų Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2-o punkto nuostatai ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, netenkinamas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų, apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo iš atsakovės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. papildomą nutartį pakeisti iš dalies.
Iš ieškovo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistą antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti sumą nuo 190,77 Eur (vieno šimto devyniasdešimt eurų 77 centų) sumažinti iki 59,02 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 2 centų).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.