Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties ir apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl nušalinimo nuo rūpintojo pareigų, suinteresuoti asmenys L. B., V. S., išvadą teikianti institucija Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Išvadą teikianti institucija Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad susiklosčius konfliktiškiems santykiams tarp pareiškėjos ir jos dukters, toliau tęsti rūpybą nėra įmanoma. Išvadą teikianti institucija prašė teismo nuožiūra spręsti klausimą ar atleisti, ar nušalinti L. B. nuo rūpintojos pareigų. Teismui nutarus atleisti / nušalinti nuo rūpintojos pareigų L. B., tikslinga D. S. rūpintoju paskirti V. S..

7. 2024 m. balandžio 17 d. Alytaus apylinkės teisme gautas D. S. atskirasis skundas, kuriame prašoma Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį dalyje dėl L. B. atleidimo nuo rūpintojos pareigų ir bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą dėl nušalinimo nuo rūpintojo pareigų tenkinti, atleisti pareiškėją nuo bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš L. B. pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

9. 2024 m. gegužės 7 d. Alytaus apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašoma atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, įtraukti VGTPT į bylą suinteresuotu asmeniu ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą L. B., klausimą.

10. Nurodė, kad advokatė Nijolė Raulušaitienė VGTPT prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2YT-769-922/2024 pateikė 2024 m. balandžio 15 d. VGTPT susipažinusi su prašymu ir prie jo pateiktais priedais nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-769-922/2024 išlaidų klausimas išspręstas nepilna apimtimi. Valstybės patirtos išlaidos už L. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro – 572,92 Eur, todėl teismas turėtų priimti papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

12. 2024 m. gegužės 23 d. Alytaus apylinkės teisme gautas pareiškėjos D. S. apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. papildomo sprendimo, kuriame prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. papildomą sprendimą ir atleisti D. S. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomo sprendimo esmė

III. Atskirojo ir apeliacinio skundo bei atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal atskirojo ir apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamos teismo nutarties ir papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 329, 338 straipsniai).

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotas asmuo L. B. atleista nuo pareiškėjos D. S. rūpintojos pareigų bei iš pareiškėjos valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat papildomo sprendimo, kuriuo iš pareiškėjos valstybei papildomai priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

37. Apeliantė D. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą Neįgaliojo pažymėjimą Nr. 004534 apie nustatytą didelių specialių poreikių lygį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 12 d. pažymą apie asmeniui laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. išmokėtas išmokas. Suinteresuotas asmuo V. S. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė pareiškėjos D. S. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. ir Policijos registruojamų įvykių registro peržiūros išrašą apie 2023 m. gruodžio 21 d. V. S. pranešimą. Suinteresuotas asmuo L. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą pateikė 2022 m. spalio 21 d. sūnaus (pirkėjo) sudarytą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

38. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacinio proceso metu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios kategorijos bylose egzistuojantį aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat siekiant, kad nebūtų pažeisti asmens, kuriam reikalinga rūpyba, interesai, priima tiek apeliantės D. S. ir suinteresuoto asmens V. S., tiek suinteresuoto asmens L. B. pateiktus naujus įrodymus. Tačiau kartu pažymėti tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl pateiktų naujų įrodymų pasisakys tik tuo atveju ir tik tiek, kiek jie objektyviai yra reikšmingi ir turi įtakos skundžiamų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

40. Byloje nustatatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8651-547/2023 D. S. nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta dukra L. B.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 1 d.

41. 2023 m. gruodžio 22 d. Alytaus apylinkės teisme gautas pareiškėjos D. S. pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti jos rūpintoja paskirtą L. B. (dukrą) nuo rūpintojos pareigų ir jos rūpintoju paskirti V. S. (sūnų). Pareiškėja nurodė, kad rūpintoja elgiasi prieš jos interesus, dukra rūpintojos pareigų ėmėsi dėl savanaudiškų tikslų, pasisavino jos pensiją ir priežiūros kompensacijas. Taip pat nurodė, kad rūpintoja (jos dukra) nesirūpino jos sveikata ir gerove, maisto duodavo tik kas 8 valandas, nors jai, sergančiai diabetu, reikia maitintis dažnai, todėl pablogėjo jos sveikata, ji blogai jautėsi. Pareiškėja buvo apgyvendinta bute, kur jai, turinčiai judėjimo negalią, netinkamos sąlygos, neįmanoma judėti su neįgaliojo vežimėliu. Pareiškėja būdavo paliekama bute viena, jai buvo neleidžiama su niekuo bendrauti. L. B. du kartus buvo iškvietusi policiją ir greitąją medicinos pagalbą, reikalavo, kad pareiškėja būtų išvežta į psichiatrinę ligoninę, tačiau iškviestos tarnybos pabendraudavusios su pačia pareiškėja, išsiaiškindavo padėtį ir atsisakė tai daryti. Pareiškėjos manymu, šiuos veiksmus ji atliko su tikslu ateityje ją pripažinti neveiksnia. Dukra prieš jos valią buvo pasisavinusi jos asmens dokumentus – pasą, neįgaliojo pažymėjimą, kuriuos atgavo padedant policijai ir sūnui. Tuomet iš karto (2023 m. gruodžio 21 d.) ji panaikino dukrai išduotą įgaliojimą, todėl ji neturi teisėto pagrindo jos atstovauti jokiose įstaigose.

42. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-769-922/2024 pareiškimą tenkino iš dalies ir atleido L. B. nuo D. S. rūpintojos pareigų, D. S. rūpintoju paskyrė V. S.. Teismas priteisė iš pareiškėjos D. S. valstybei 429,17 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

43. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė D. S. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad nebuvo jokių svarbių priežasčių dėl kurių L. B. būtų negalėjusi atlikti rūpintojos pareigų. Taigi įstatyminio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl atleidimo nuo rūpintojos pareigų nėra ir teismas tokio neginčijamo pagrindo nenustatė. Apeliantė yra pensininkė, neįgalumas nustatytas neterminuotai, taip pat nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Apeliantės gaunama pensija ir kitos išmokos sudaro 623,68 Eur, dar nedidelę priemoką moka savivaldybė. Apeliantė santaupų neturi, jos buvo pasisavintos. Iš apeliantės priteistos valstybei L. B. bylinėjimosi išlaidos apeliantei yra per didelė materialinė našta, kuri iš esmės pablogintų jos turtinę padėtį, todėl nuo tokių išlaidų apeliantė turėtų būti atleista. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl L. B. atleidimo nuo D. S. rūpintojos pareigų ir prašo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiais aspektais.

44. Atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantės sutikimo, jog L. B. būtų paskirta jos rūpintoja civilinėje byloje Nr. e2YT-8651-547/2023 nėra, nors toks sutikimas pagal CPK 509 straipsnio 7 dalį yra būtinas. Apeliantės įgaliojimas nesuteikė teisės jos vardu nei L. B., nei advokatei iškelti tokios bylos. Pareiškime nurodytos melagingos žinios, kad sūnus motina nesirūpino, šiame procese ir dukra pripažino, kad po vyro mirties motina rūpinosi sūnus, kad gyveno pas jį. L. B. dėl savanaudiškų tikslų veikė nuo apeliantės slapčia, ateityje siekė jos vardu užvaldyti turtą, likusį po vyro mirties. Dėl nurodytų aplinkybių L. B. parodymai negalėjo būti vertinami kaip objektyvūs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8651-547/2023, kuria D. S. nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta L. B., įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 1 d.

45. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kitų suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas) ir/ar naujai inicijuotoje civilinėje byloje prašyti panaikinti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. CPK yra įtvirtinta instancinė priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo tvarka, todėl tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas toje konkrečioje išnagrinėtoje byloje (bet ne naujose bylose) galėtų konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ar neteisėtas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis ir 111 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000). Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8651-547/2023 yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl L. B. paskyrimo D. S. rūpintoja nepasisako.

46. CK 3.246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Pagal CK 3.246 straipsnio 3 dalį globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.

47. Taigi, esminis skirtumas tarp globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų ir globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo pareigų yra aplinkybių konstatavimas, ar globėjas (rūpintojas) negali tinkamai atlikti pareigų dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių (dėl paties globėjo (rūpintojo) ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių), ar globėjas (rūpintojas) savo pareigas atlieka netinkamai, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymus teismo posėdyje, darė išvadą, kad nepasitvirtino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog rūpintoja paskirta L. B. savo pareigas atliko netinkamai, neužtikrino rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad apeliantė sutiko išvykti pas dukrą, bet tai nereiškė, kad ji atsisakė sūnaus priežiūros bei, kad atvyko nuolat gyventi; Atvykus pas dukrą, paaiškėjo, kad apeliantė buvo apgauta, ją užrakino, neleido su niekuo bendrauti, atėmė telefoną, pilnai kontroliavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės pareiškime dėl nušalinimo nuo rūpintojo pareigų nurodoma, jog dukra apeliantę įkalbėjo persikelti pas ją, pažadėjo geriau ja pasirūpinti, sutvarkyti nuosavybės dokumentus, todėl apeliantė sutiko vykti gyventi pas dukrą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja, būdama veiksni ir galinti suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, laisva valia priėmė sprendimą vykti gyventi į dukros namus.

49. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad dukra niekada apeliantei nekvietė į namus gydytojo, kad ją apžiūrėtų, suteiktų kokią nors pagalbą. Apeliantei taip pat nebuvo daromi jokie tyrimai. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad apeliantei gyvenant pas dukrą jos sveikata nebuvo suprastėjusi, ką patvirtina ir į bylą pateikti medicinos dokumentų išrašai, tačiau gyvendama pas dukrą dėl netinkamo ir nepakankamo maitinimo apeliantė jautėsi silpnai. Gydytoja teismui nesakė, kad apeliantės sveikata nebuvo suprastėjusi, kadangi jos sveikatos būklė nebuvo lyginama su kokiais tai laikotarpiais. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.

50. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus medicininius dokumentus, nurodė, kad 2023 m. spalio 27 d. medicinos dokumentų išrašo anamnezės 3.1. grafoje nurodoma, kad „<...> būna pykčio, panikos epizodai, mėto daiktus, rėkia, kviesta gmp <...>“, grafoje 3.4 taikytas gydymas nurodoma, kad „tęsiamas medikamentinis gydymas pagal paskyrimus“. 2024 m. vasario 9 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo grafoje „būklės įvertinimas“ nurodoma gydytojos įvertinimas pacientės somatinės bendros būklės, kuri, kaip gydytoja teismo posėdyje patvirtino, buvo tokia pati, kaip ir pasakojo dukra, pareiškėja emociškai buvo sveika, o grafoje „taikytas gydymas: tęsiamas paskirtas gydymas pagal paskyrimus“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad minėti duomenys patvirtina, jog apeliantės sveikata buvo rūpinamasi ir jos sveikata nebuvo pablogėjusi, o juo labiau, kad sveikata (jeigu ir būtų pablogėjusi) būtų pablogėjusi dėl rūpintojos netinkamai atliktų pareigų.

51. Apeliantė taip pat nurodo, kad jos dukra prieš jos valią buvo pasisavinusi jos asmens dokumentus (pasą ir neįgaliojo pažymėjimą), papuošalus, kuriuos atgavo tik padedant policijai ir sūnui. Tačiau vien tai, kad D. S. rūpintoja L. B. savo žinioje turėjo jos asmens dokumentus (pasą ir neįgaliojo pažymėjimą), papuošalus ir kitus savo motinos daiktus, kuriuos jai (bei jos sūnui) pareikalavus grąžino, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad rūpintoja L. B. savo pareigas atliko netinkamai. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog rūpintoja L. B. neteisėtai pasisavino jos santaupas, pensiją ar kitas išmokas. Byloje surinkti duomenys tokių apeliantės teiginių nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

52. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad nebuvo jokių svarbių priežasčių dėl kurių L. B. būtų negalėjusi atlikti rūpintojos pareigų. Taigi įstatyminio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl atleidimo nuo rūpintojos pareigų nėra ir teismas tokio neginčijamo pagrindo nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliantės argumentais.

53. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo aplinkybės, kad tarp jų susiklostė itin konfliktiški santykiai, keliantys įtampą, neigiamas emocijas, tačiau tai nepatvirtino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad L. B. rūpintojos pareigas atliko netinkamai, neužtikrino rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantės dukra L. B. atsižvelgdama į tai, jog jos ir motinos santykiai tapo itin konfliktiški, dėl to, kad tokie santykiai kenkia tiek motinai, tiek jai, o ji nėra pajėgi susitvarkyti, taip pat įvertinusi turimas buities sąlygas (nedaug vietos bute), priėmė sprendimą motiną paguldyti į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad L. B. negalėjo atlikti savo pareigų dėl svarbių priežasčių, todėl nušalinti ją nuo rūpintojos pareigų nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

54. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės D. S. atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iš pateikto atskirojo skundo, apeliantė nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus bei šalių parodymus, o tiesiog teikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų ir paaiškinimų turinio. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia suinteresuotų asmenų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu.

55. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt.).

56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo

57. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi priteisė iš pareiškėjos D. S. valstybei 429,17 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. papildomu sprendimu atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo ir priėmė papildomą sprendimą, papildomai priteisdamas iš pareiškėjos D. S. valstybei 143,75 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu.

58. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad iš apeliantės priteistos valstybei L. B. bylinėjimosi išlaidos apeliantei yra per didelė materialinė našta, kuri iš esmės pablogintų jos turtinę padėtį, todėl nuo tokių išlaidų apeliantė turėtų būti atleista. Apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo, be kita ko, nurodo, kad terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo atnaujintas nepagrįstai, neaišku dėl ko padidėjo valstybės išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, be to, apeliantė laiko, kad pareiškimas buvo tenkintas iš dalies (50 procentų), todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai.

59. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

60. Šioje byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu būtent dėl suinteresuoto asmens L. B. nušalinimo nuo rūpintojos pareigų, paskiriant jos rūpintoju V. S.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimo dėl L. B. nušalinimo nuo rūpintojos pareigų netenkino, todėl pagrįstai pareiškėjos D. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, o suinteresuoto asmens L. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Byloje suinteresuotas asmuo L. B. nesutiko būti nušalinta nuo rūpintojos pareigų, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjos valią rūpintoju paskirti sūnų V. S. ir kitas aplinkybes, sutiko būti atleista nuo rūpintojos pareigų. Būtent dėl nušalinimo nuo rūpintojos pareigų ir kilo esminis ginčas bei tik šiuo klausimu buvo skirtingas dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl valstybės patirtų išlaidų priteisimo būtent iš pareiškėjos. Civiliniame procese galioja bendra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, todėl teismo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas. Bylą inicijavusi pareiškėja turėjo įvertinti, kad pareiškimas dėl rūpintojo nušalinimo nuo pareigų gali būti atmestas ir jai gali tekti sumokėti priešingos šalies patirtas išlaidas.

61. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

62. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 1 dalis).

63. Šiuo atveju Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi priteisus iš pareiškėjos D. S. valstybei 429,17 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, paaiškėjo, jog 2024 m. kovo 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje apskaičiuotos ir nurodytos ne visos valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. B. (pagal advokatės 2024 m. kovo 19 d. prašymą iš viso buvo paskaičiuota 18,05 val.). Suinteresuoto asmens L. B. atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė 2024 m. balandžio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą išmokėti jai užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, prašant papildomai sumokėti už pasirengimą nagrinėti bylą ir dalyvavimą 2024 m. kovo 25 d. teismo posėdyje, kelionę į/iš veiksmo atlikimo vietos (iš viso 2 val. 70 min.), taip pat patikslino kitiems atliktiems procesiniams veiksmams skirtą laiką (dalyvavimo teismo posėdyje). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą advokatei už teiktą teisinę pagalbą (22,55 val.) išmokėti 572,92 Eur.

64. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-769-922/2024 priėmimo. Prašyme nurodė, kad Tarnybos Kauno skyrius 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. ATP-202416282 suteikė L. B. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl nušalinimo nuo rūpintojo pareigų. 2024 m. gegužės 6 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-04892 patvirtina, jog valstybė patyrė 572,92 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu L. B., todėl pirmosios instancijos teismas, priimant papildomą sprendimą, valstybės naudai priteisė iš pareiškėjos papildomai 143,75 Eur (572,92 Eur – 429,17 Eur) išlaidų.

65. Taigi, byloje susidariusių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią ribą (CPK 96 straipsnio 6 dalis), priteisimo klausimas teismo turėjo būti išspręstas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos motyvai, kuriais iš esmės nurodoma, kad po 2024 m. balandžio 12 d. teismo nutarties priėmimo paaiškėjus, kad ne visos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu L. B., iš pareiškėjos buvo priteistos, yra pagrindas atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo ir priimti papildomą sprendimą, valstybei priteisiant 143,75 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, laikytini pagrįstais bei atitinkantys nustatytą teisinį reglamentavimą.

66. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė tiek bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tiek papildomo sprendimo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingus ir pagrįstus procesinius sprendimus.

67. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą ją atleisti nuo valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

68. Asmens teisės kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybei realizavimo prielaidos, tokio prašymo nagrinėjimo tvarka ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo sąlygos yra įtvirtinti CPK 96 straipsnio 7 dalyje. Šioje teisės normoje yra nustatyta kelių vertinamųjų kriterijų sutaptis, kurią būtina identifikuoti sprendžiant dėl asmens tokio pobūdžio prašymo pagrįstumo. Kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo.

69. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymo iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui neteikė, minėtas klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas, todėl atsižvelgiant į tai, kad CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliantės prašymo plačiau nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį ir 2024 m. gegužės 9 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.