Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai D. S. ir jos atstovei advokatei Angelei Ikasalienei, suinteresuotam asmeniui L. B. bei jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, suinteresuotam asmeniui V. S., išvadą teikiančios institucijos – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl nušalinimo nuo rūpintojo pareigų, suinteresuoti asmenys L. B., V. S., išvadą teikianti institucija byloje – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja D. S. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nušalinti jos rūpintoja paskirtą L. B. nuo rūpintojos pareigų ir jos rūpintoju paskirti V. S..

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą. Papildomai nurodė, kad susiklosčius tokiems konfliktiškiems santykiams tarp pareiškėjos ir jos dukters L. B. toliau tęsti rūpybą nėra įmanoma, prašė teismo nuožiūra spręsti klausimą ar atleisti, ar nušalinti L. B. nuo rūpintojos pareigų.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. S. ((duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Šeimos gydytoja) nurodė, kad ji yra pareiškėjos D. S. gydytoja, yra mačiusi ją pora kartų. Taip pat yra mačiusi ir pažįstanti suinteresuotus asmenis, t. y., L. B. bei V. S.. Nurodė, kad pareiškėją vieną kartą matė kartu su sūnumi savo kabinete. Pažymėjo, kad pareiškėja perrašyta buvo iš kitos gydytojos. Dėl mamos sveikatos kreipdavosi dukra, užsirašydavo planiniuose vizituose vaistų išsirašymui, bendrai apie mamos būklę pakalbėti. Daug vaistų pareiškėjai skiriama nebuvo, vaistus buvo galima tęsti ir dviem, ir trims mėnesiams. Pareiškėjai buvo diagnozuota arterinė hipertenzija, judėjimo sutrikimas, cukraligė, kojų opos, specialistų komanda pareiškėją lankydavo namuose. Vieną kartą dėl motinos sveikatos kreipėsi ir sūnus, tačiau kreipdavosi ir dukra. Dukra tikrai kreipdavosi planiškai užsiregistravusi, dėl tyrimų įsivertinimo. Dukra atvykdavo pas ją (gydytoją), teigdavo, kad susigydė opas, kad mama pikta ar agresyvi darosi, sakė, kad motina pykdavo ar daiktus mėtydavo. Buvo siunčiama specialisto konsultacijai dėl lėtinės kraujagyslių ligos. Pažymėjo, kad norint patekti į globos namus, turi būti reikiama paraiška, esant poreikiui į saugos ligoninę šeimos gydytojas siuntimą gali rašyti. Nurodė nepamenanti ar tokį siuntimą į slaugos ligoninę rašė pareiškėjai. Praeitą mėnesį pas ją (gydytoją) pareiškėjos apsilankymas vyko „gyvai“, t. y. pareiškėja atvyko su neįgaliojo vežimėliu su sūnumi, pridavė tyrimus. Nurodė, kad pareiškėja buvo pilnai orientuota, adekvati. Dukros teigimu pareiškėja gulinti lovoje, todėl vizitai buvo vienos dukros. Jai (gydytojai) dukra teigė, kad pareiškėja sunkiai judanti, kad buvę pykčio priepuoliai. Kiek jai žinoma, tai specialistų komandos mergaitės, kurios vyksta pas ligonį į namus, nebuvo pastebėjusios pareiškėjos pykčio priepuolių, ar kad ji nesukalbama, ar kažkas netvarkoje. Nurodė, kad dukra jai buvo nurodžiusi, kad motina buvo pikta, tuomet buvo nukreipta specialisto psichiatro konsultacijai. Po pareiškėjos apsilankymo „gyvai“ apibūdino, kad pareiškėja – lėtinėmis ligomis serganti moteris, orietuota, adekvati moteris, kontaktiška, suprantanti klausimus, atsakanti prasmingai, buvo rami, jokių pykčių epizodų nebuvo. Nurodė, kad ankstesnius įrašus darydavo dukros žodžiais, taip pat žiūrėjo į ankstesnius gydytojų įrašus. Tiek dukra buvo sakiusi, kad motina turi judėjimo problemų, tiek tą pastebėjo D. atvykus į gydymo įstaigą. Tik dukra akcentavo, kad gulinti lovoje. Pažymėjo, kad D. atvykus į gydymo įstaigą somatinė bendra būklė pacientės būklė buvo tą ką ir pasakojo dukra, tik dukra sakiusi, kad gulintis lovoje žmogus, kad sauskelnės keičiamos, tačiau pareiškėja emociškai buvo sveika, „drūta“ moteris. Paaiškino, kad įrašas 2023 m. spalio 27 d. išraše – siuntime, kad „pacientė nekritiška savo ligų atžvilgiu“, padarytas iš dukros pasakojimų, kas reiškia, kad pacientė gal nepastoviai išgerianti vaistus, nesuprantanti savo sveikatos problemų sunkumo. Nurodė, kiek prisimena, pareiškėjai dėl psichinės sveikatos vaistai nebuvo skiriami. Nurodė, kad dukra teigė, kad yra poreikis motiną paguldyti į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių dėl motinos emocinės sveikatos, neramumo, silpnumo, kad dukra nesusitvarko.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja K. S. ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinio darbo organizatorė) nurodė pažįstanti pareiškėją ir suinteresuotus asmenis. Ji turėjo surašyti du buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo aktus, vienas buvo pas B. namuose, kitas buvo pas S. namuose kaime. Atvykus pas D. S. į B. namus, buvo vieno kambario butas, jos atžvilgiu vietos mažoka, kadangi ji visiškai nevaikšto, tokioje erdvėje buvo mažoka tos vietos, tačiau moteris teigė, kad dukra ja rūpinasi gerai ir buvo pasakyta, kad čia yra laikinai, būtent čia (bute), kad atšilus orui važiuos į kaimą, teigė, kad čia gerai, tačiau pastebėjo, kad moteris tikrai kalbėjo nedaug, sakė, kad rūpinasi, kad prižiūri, kad viskas gerai. Taip pat D. S. sakė, kad su atmintimi prastai, kad nevaikšto, kad neapsitarnauja, kad ja čia rūpinasi. Pažymėjo, kad pagal tą informaciją, kurią jai pateikė, ji 2023 spalio 12 d. surašė tyrimo aktą. 2024 m. sausio 4 d. buvo surašytas aktas D. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kur vyko su savo kolege, tačiau tyrimo aktą ji pateikė. Esminis dalykas ką pastebėjo, kad D. S. bute kalbėjo labai mažai, nurodant ko negali ir kad viskas tvarkoje. 2024 m. sausio 4 d. moteris labai daug ir labai ilgai apie save kalbėjo, pasirodė, kad ir atmintis nestreikuoja, ji klausėsi žmogaus, o pati moteris kalbėjo. Moteris šiek tiek juda apie savo lovą, patalpa didelė, gyvenamasis namas, įsikūrusi vienam dideliam kambarį, pastatytas biotualetas, mini šaldytuvas, stalas, mikrobangų krosnelė. Moteris gali pasiimti maistą ir pasišildyti, reikalui esant eina į biotualetą. Moteris taip pat sakė, kad ji šiek tiek eina, sakė, kad su kėde kiek galėdama nuo vienos iki kitos pozicijos gali judėti. Liudytoja apklausta K. S. nurodė, kad ji manė, kad moteris visiškai nevaikšto, pasirodo, kad šiek tiek vaikšto, judėjimas šiek tiek buvo. Ji klausė moters kodėl to nenurodė pirmo lankymo metu, moteris jai atsakė, kad prie dukros nenorėjo sakyti visos tiesos, nurodė, kad bijojo dukros, tačiau neįvardijo dėl ko. Pažymėjo tai, kad jai atvykus surašyti akto, jai buvo pranešta, kad dėl mamos saugumo yra filmuojama ir viduje ir lauke, tas paminėta ir akte. Tuomet moteris pati sakė, kad jai čia geriau, labai aiškiai viską aiškino, t. y. kad nesituština, kad sūnus paskambina ir ji kalba su sūnumi, kad maistą pasiima tada kada nori, kad kiekvieną dieną atveža šiltą maistą. Kokią informaciją jai pateikė, tokią ji ir parašė. Jai atrodė, kad situacija kardinaliai pasikeitusi, kad moteris daug laimingesnė. Kai susitiko su moterimi kaime ji daug ir atvirai kalbėjo, emociškai atrodė laimingesnė nei buvo moterį mačiusi pirmuoju atveju, matėsi, kad ji laiminga, sakė kad jai yra gerai. Maisto tikrai buvo, įvardinti negalinti koks buvo maistas, bet buvo įvairaus maisto padėta, šalia lovos buvo biotualetas, priešais stalas, mikrobangų krosnelė visai šalia šaldytuvo. Moteris sūnui jokių priekaištų neturėjo. Kai lankėsi pas jos dukrą bute spalio mėn., dukros B. teigimu padarytas įrašas, kad laukiami teisiniai procesai, kad gal būt pavyks grįžti į kaimą kur motinai bus geriau. Teigė, kad bute neįgaliajam vežimėliui vietos nėra. L. B. buvo pasakyta, kad laukia teisiniai procesai, po kurių jai su mama tikriausiai pavyks grįžti į kaimą, kur bus daugiau vietos neįgaliam asmeniui, todėl ką ji girdėjo, tą nurodė ir buities tyrimo akte. Dėl teisinių procesų, pati moteris minėjo, kad jos su mama neįsileidžia į namą (užrakinti namai). Dėl to ir buvo pažymėta, kad vyks teisminiai procesai. Buvo pasakyta, kad D. S. naudoja sauskelnes ir viskas vyksta į sauskelnes, pati D. S. nedaug kalbėjo, kalbėjo daugiausia dukra. Pirmą kartą tikrinant neįgaliam asmeniui sąlygos buvo nevisiškai geros, nes nedaug vietos, o D. S. teigė, kad viskas jai gerai. 2023 spalio 12 d., kai lankėsi, D. S. sėdėjo ant lovos, neįgaliojo vežimėlio nematė. Tuomet moteris rodė, kad ji su sauskelnėmis, teigė, kad dukra viską sutvarko. Nebuvo kalbama apie dukros planus močiutę paguldyti į slaugos ligoninę.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. B. (D. S. anūkas, L. B. sūnus) nurodė, kad jis buvo mylimiausias anūkas, padėdavo seneliams, važiuodavo į (duomenys neskelbtini), maistą nupirkdavo, paskutines dvi savaites iki senelio mirties ir maistą gamindavo. Kai senelis mirė dėdė Vytautas sugalvojo, kad jiems su močiute reikia išvažiuoti iš namų iš (duomenys neskelbtini), nes močiutė ten gyventi negali, nes jai reikia specialios priežiūros, sakė, kad jis nesusigadintų gyvenimo, todėl norėjo, kad jis išvažiuotų iš ten, tuomet išvyko. Močiutė buvo pas dėdę V. namuose buvo apie 3 – 3,5 savaitės. Vėliau jie buvo iškvieti pokalbiams dėl turto dalybų, tarp V. ir L. buvo visokių dramų. Jis kartu su mama buvo. Kai senelis mirė dėdė V. atvyko su mama į (duomenys neskelbtini), pranešė kad mirė senelis. Močiutę išsivežė V. pas save į namus, po trijų su puse savaitės jie ją pasiėmė, nes močiutė prašė, kad ją kuo greičiau iš ten pasiimtų, nes jai ten buvo labai blogai. Močiutė sakė, kad jai buvo grasinama, kad užmuš. Apie pusė metų, nuo liepos mėn. iki lapkričio mėn. močiutė buvo pas juos. Močiutė visą gyvenimą buvo labai konfliktiška, gyvendama kaime konfliktuodavo su seneliu ir pas juos namuose taip pat buvo, nes močiutė visą gyvenimą mamos nekentė, ją mušė. Tą jam pasakojusi mama, to pats nematė. Močiutei gyvenant pas juos namuose, kartą užėjus pykčio priepuoliui močiutė daužė tualeto plyteles, daužė patį tualetą. Močiutė turėjo važiuoti į slaugą (duomenys neskelbtini), nes jie norėjo, kad močiutė apsigydytų. Nurodė, kad iš vakaro močiutei buvo pranešta, kad ji važiuos į slaugą (duomenys neskelbtini). Iš pradžių močiutė nedavė jokių pinigų, tačiau porai mėnesių iki močiutės vykimo į slaugos ligoninę, jo mama persivedė iš močiutės sąskaitos į savo sąskaitą pinigų močiutės priežiūrai. Jis yra tik girdėjęs, kad močiutė turi santaupų, t. y., 30 000 Eur namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodė, kad jie į tuos namus (duomenys neskelbtini) kaime negalėjo įeiti. Močiutė jam konkrečiai nesakė kur yra padėjusi santaupas, tą informaciją buvo sakiusi mamai, bet mama irgi neturi raktų nuo namų. Jis nevežė jokių pinigų, jo močiutė neprašė važiuoti ir atvežti pinigų. Mamai močiutė sakė kur yra padėti pinigai, bet mama jam nesakė. Mama sakė, kad žino kur yra santaupos, bet konkrečios vietos neįvardijo. Kai močiutė išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), močiutės santaupos buvo paliktos namuose (duomenys neskelbtini). Kai jie išsivežė močiutę buvo ir V. S.. Jie močiutę pasiėmė iš V. S. namų (duomenys neskelbtini). Jie išvažiavo iš kaimo po senelio mirties ((duomenys neskelbtini)), V. S. užrakino namus ir daugiau nebegrįžo. Mama tinkamai rūpinosi močiute, jis mamai padėjo, perrišdavo močiutės kojų žaizdas, gydė jas. Močiutė maitinosi valandomis nuo 8 – 9 val. pusryčiai, nuo 13 – 14 val. pietūs, nuo 19 – 20 val. vakarienė, taip pat duodavo močiutei ir įvairių saldumynų. Jis kartu su močiute ir mama negyveno, bet dažnai atvažiuodavo ten. Vaistus visada paimdavo mama, ir mama vaistus jai paduodavo, viskas tvarkoje būdavo. Močiutė buvo prieš ligonines, poliklinikas. Per visą pusmetį jiems užteko 2000 Eur močiutės priežiūrai. Tuos pinigus senelis buvo padovanojęs mamai gimtadienio proga. Taip pat ir jis dar prisidėdavo, nes tai jo močiutė. Į sąskaitą buvo pervedama močiutės pensija ir tuomet buvo imama tik jos reikmėms lėšos. Buvo iškviesta greitoji pagalba, nes močiutę buvo ištikęs stiprus agresijos protrūkis, nes pradėjo kalbėti apie pinigus. Močiutė turėjo telefoną, kai dėdė V. paskambindavo, tai leisdavo močiutei su juo kalbėti, tačiau jis tik porą kartų skambino, jeigu močiutė ir skambindavo V., tai jie to nematydavo. Telefono sąskaitą jie pildydavo. Močiutė valgė įvairų maistą, o vėliau būdavo nepatenkinta maistu, tačiau tam neturėjo jokio pagrindo. Jis buvo tuo metu, kai buvo iškviesta greitoji pagalba, kurią iškvietė mama. Tačiau jokios kalbos apie močiutės vežimą į psichiatrinę nebuvo, močiutė pati taip pagalvojo. Nebuvo iškviesta policija, tik medicinos pagalbos tarnyba, niekada policija nebuvo kviečiama. Daugiau jokių tarnybų nebuvo, buvo gal keturis kartus atvykusi mobilioji pagalba. Mama gavo rūpintojo statusą, kadangi pas juos buvo mažai vietos, buvo kilę agresijos priepuoliai, todėl buvo priimtas sprendimas apgydyti močiutę patalpinant į slaugą. Kol gyveno močiutė pas mamą, mama konsultavosi su gydytojais. Kol senelis buvo gyvas jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jis į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiuodavo, kai turėdavo laiko ir kai iškviesdavo senelis, tačiau (duomenys neskelbtini) kaime negyveno, tik gyveno dvi savaites kai reikėjo pagalbos močiutei ir seneliui, tuomet V. juos buvo palikęs likimo valiai. Šiuo metu jis mokosi, nedirba. Kai močiutę mama pasiėmė į (duomenys neskelbtini) esantį butą, jis niekur nedirbo, vėliau dirbo (duomenys neskelbtini) (8 mėn.) ir (duomenys neskelbtini) (4 mėn.). nurodė, kad turėjo santaupų, (duomenys neskelbtini) uždirbdavo 750 Eur, (duomenys neskelbtini) 700-800 Eur. Už butą (duomenys neskelbtini) mokėjo jis kartu su sese, pragyveno iš santaupų. Jis nesenai iš savo lėšų nusipirko mašiną už 1500 Eur. Motina kitos gyvenamosios vietos, be (duomenys neskelbtini) esančios, neturi. Kai močiutė gyveno pas mamą, mama kartu su močiute visą laiką nakvodavo. Motina turi draugą, su kuriuo susitinka tik dienos metu. Močiutė, išvykdama iš (duomenys neskelbtini) kaimo, raktų nuo sodybos neturėjo, raktai buvo spynoje, kuriuos pasiėmė V. S.. Jis nežinojo, kad išvažiuoja su visam, ten paliko visus daiktus, negalvojo, kad juos išvis. Močiutė nenorėjo išvažiuoti, sakė, kad jai ir ten gerai, prašė, kad jis ją prižiūrėtų, tačiau jam buvo didelis stresas po senelio mirties. Mama močiutei gamino maistą, prausdavo močiutę, t. y. močiutė atsisėsdavo ant tualeto, atnešdavo dubenį taip ir prausdavosi, dušas yra, bet sunku įkelti. Močiutei buvo sudaryta galimybė pasiimti maisto, jeigu mama kur išeidavo, jis likdavo kartu su močiute. Močiutė buvo patenkinta mamos ir jo (abiejų) prižiūra, vėliau prasidėjo priekabiai ir rodė nepasitenkinimą, turbūt dėl santaupų, kurių jie nepaėmė. Jie sakė močiutei, kad jie pabandys paimti, bet negalėjo paimti, nes neturėjo raktų nuo sodybos. Nurodė, kad nebuvo taip, kad jie ieškojo sodybos, ketindami ją pirkti. V. S. perrišdavo močiutei žaizdas, kai močiutė gyveno kaime, ir buvo gyvas senelis. Kai močiutė gyveno pas mamą, tuomet jis žaizdas perrišdavo. Teismas nustatė, kad mama yra močiutės rūpintoja, turbūt močiutė pati prašė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8651-547/2023 D. S. nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta jos dukra L. B.. Varėnos rajono savivaldybės administracijoje 2023 m. gruodžio 21 d. gautas V. S. pareiškimas dėl jo motinos D. S. rūpybos, kuriame pateikta informacija, kad 2023 m. lapkričio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8651-547/2023 jo motinos D. S. rūpintoja paskirta jo sesuo L. B. netinkamai atlieka rūpintojos pareigas, dėl to prašoma patikrinti nurodytus faktus ir esant pagrindui iškelti civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 494 straipsnio pagrindu dėl L. B. nušalinimo nuo rūpintojo pareigų, spręsti klausimą dėl kito asmens paskyrimo rūpintoju.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad teismui nutarus atleisti/nušalinti nuo rūpintojos pareigų L. B., tikslinga D. S. rūpintoju paskirti V. S.. Išvadoje nurodė, kad Skyriuje 2023 m. gruodžio 21 d. gauta informacija iš V. S., kad 2023 m. lapkričio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8651-547/2023 jo motinos D. S. rūpintoja paskirta jo sesuo L. B. netinkamai atlieka rūpintojos pareigas. Dėl to skyriaus socialinio darbo organizatorė buities ir gyvenimo sąlygų tyrimo aktu pateikė informaciją, kad susisiekus su rūpintoja paskirta L. B. dėl gautos V. S. informacijos, moteris teigė, kad yra apšmeižta ir nurodė, kad dalyvaus teismo posėdyje, kuriame pateiks savo paaiškinimus. Taip pat nurodė, kad 2024 m. sausio 4 d. aplankius D. S., nustatyta, kad moteris deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir nuo praėjusių metų gruodžio 27 d. faktiškai ten gyvena. Namas, kuriame ji gyvena, nuosavybės teise priklauso jai ir jos sūnui V. S.. Namo plotas 120 kv. m., jo būklė tinkama gyventi. Nuo 2023 m. gruodžio 27 d. D. S. prižiūri ir ja rūpinasi kartu negyvenantis, tačiau lankantis sūnus V. S., kuris D. S. teigimu, kiekvieną dieną atvyksta iš (duomenys neskelbtini) miesto pas motiną, pakūrena krosnį, pateikia šviežio maisto. V. S. socialinio darbo organizatores informavo, kad motinos sutikimu jos kambaryje dėl jos saugumo yra pastatyta vaizdo kamera, tikslu stebėti ką ji veikia ir kaip jaučiasi. Moteris džiaugėsi, kad sūnus aprūpina įvairiais maisto produktais, nes, pasak jos, kai gyveno pas dukrą buvo ribojamas maistas, jo trūkdavo. Skundėsi, kad dukra nepadėdavo tvarkantis asmens higienoje ir neatliko tinkamai rūpintojos pareigų. Socialinio darbo organizatorės konstatavo, kad D. S. šiuo metu tinkamai prižiūrima, jai sudarytos sąlygos pavalgyti, kai nori to pati, namuose šilta. Sūnaus V. S. teigimu, namuose kūrenamos trys krosnys, kad užtikrintų šilumą namuose bei, kad neužšaltų vanduo. D. S. tikisi, kad sūnus ir toliau ją rūpinsis, padės visais sveikatos bei dokumentų tvarkymo klausimais. D. S. teigimu, sūnus atlieka namuose visus buitinius darbus, padeda jai nusiprausti ir tinkamai ją prižiūri. Moteris sutinka, kad dukra L. B. būtų atleista nuo rūpintojos pareigų ir jos rūpintoju būtų paskirtas sūnus V. S.. Nurodyta, kad prašomas rūpintoju paskirti V. S. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su šeima: sutuoktine ir dviem vaikais. Vyriškiui nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2024 m. birželio 22 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jis gauna netekto darbingumo pensiją – 202,14 eurus, nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. SODROS duomenų bazėje rodomas kaip verslo liudijimą įsigijęs asmuo. Pačio V. S. teigimu, jis šiuo metu nedirba, nes turi problemų su kelio sąnariais. Vyriškio teigimu, jo darbas susijęs su stogų dengimu, todėl žiemos laikotarpiu darbų nėra. Skyrius neturi duomenų, kad V. S. anksčiau būtų nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų. Skyriaus socialinio darbo organizatorė rekomenduoja V. S. skirti motinos rūpintoju.

Iš prie ieškinio pateiktų priedų matyti, kad 2023 m. gruodžio 21 d. pareiškėja D. S. pateikė Varėnos rajono policijos komisariatui pareiškimą dėl asmens dokumentų pasisavinimo, taip pat Varėnos r. 2 – ojo notarų biuro notarei pareiškimą dėl įgaliojimų panaikinimo bei 2023 m. gruodžio 21 d. V. S. sutikimas atlikti motinos D. S. rūpintojo pareigas, kuriuo patvirtinama, kad V. S. sutinka būti paskirtas motinos D. S. rūpintoju.

Iš prie atsiliepimo pateikto Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 9 d. rašto dėl įrašymo į sąrašą matyti, kad L. B. 2023 m liepos 27 d. pateikto prašymo pagrindu yra įrašyta į asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą.

2024 m. vasario 15 d. į bylą pateikti medicininiai dokumentai, t. y., D. S. 2024 m. vasario 15 d. medicininis pažymėjimas, 2024 m. vasario 9 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, 2023 m. spalio 27 d. E027. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas bei V. S. 2024 m. sausio 18 d. medicininis pažymėjimas. Pateiktas santuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad suinteresuotas asmuo sudaręs santuoką su A. S., taip pat V. S. sutuoktinės A. S. rašytinis sutikimas, kuriuo ji sutinka, kad jos vyras globotų, prižiūrėtų savo motiną bei A. S. profesinio mokymo diplomas, iš kurio matyti, kad V. S. sutuoktinė A. S. yra įgijusi socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją.

2024 m. kovo 25 d. suinteresuoto asmens L. B. atstovės pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad tarp V. S. ir L. B. vyko susirašinėjimas dėl motinai reikalingų asmeninių daiktų.

Pažymėtina tai, jog prie bylos prijungta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinė byla Nr. e2YT-8651-547/2023. Šioje byloje pateikta Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2023 m. spalio 17 d. išvada Nr. Ptr-21, kuria remiamasi.

Rūpyba gali būti steigiama ne tik ribotai veiksniam, bet ir veiksniam fiziniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.279 straipsnio 1 dalis). CK 3.279 straipsniu yra siekiama užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų asmuo turi dėl sveikatos būklės. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu paskirtas rūpintojas atstovauja rūpintiniui atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimą dėl šių veiksmų paprastai priima rūpintinis, kuris yra veiksnus ir gali suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, tik dėl objektyvių priežasčių jų negali atlikti pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

Pareiškimą dėl veiksniam asmeniui paskirto rūpintojo atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų taip pat gali paduoti rūpintinis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 494 straipsnio 3 dalis).

CPK 509 straipsnyje reglamentuoti veiksniam asmeniui skiriamos rūpybos ir rūpintojo aspektai.

Pagal CPK 509 straipsnio 1 dalį, CK 3.279 straipsnio 1 dalį veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Nustatydamas rūpybą ir skirdamas rūpintoją veiksniam asmeniui, teismas taip pat turi išsiaiškinti ne tik tai, ar veiksnus asmuo nesugeba įgyvendinti savo teisių dėl sveikatos būklės (liga, senyvas amžius ar pan.), bet ir tai, ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, pagal savo asmenines, moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis), t. y. ar galės įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus. Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 509 straipsnio 8 dalis).

Remiantis nurodytais pagrindais, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8651-547/2023, konstatavus, kad D. S., kuriai veiksnumas nėra apribotas, turi specialiųjų poreikių ir dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, negali savimi pasirūpinti savarankiškai, jai buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta jos dukra L. B..

CK 3.246 straipsnio 2 dalis numato, kad globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Pagal CK 3.246 straipsnio 3 dalį globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.

Taigi, esminis skirtumas tarp globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų ir globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo pareigų yra aplinkybių konstatavimas, ar globėjas (rūpintojas) negali tinkamai atlikti pareigų dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių (dėl paties globėjo (rūpintojo) ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių), ar globėjas (rūpintojas) savo pareigas atlieka netinkamai, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Pareiškimu prašoma nušalinti paskirtą rūpintoją ir paskirti naują.

Pareiškėja bei jos atstovė prašydama nušalinti paskirtą rūpintoją nuo pareigų nurodo, kad pareiškėja po savo vyro mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), išvyko gyventi pas savo sūnų V. S.. Ten gyvendama sulaukė anūko skambučio, kuris jai pasakė, kad iš jos namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, parvežė jos santaupas, kurias žadėjo atiduoti, todėl ji sutiko vykti pas dukrą L. B.. Jai atvykus pas dukrą L. B. į butą, ji buvo užrakinta bute. Teigė, jog jie (dukra su anūku) melavo ir santaupų neatidavė. Teigė, jog pareiškėja buvo išviliota iš sūnaus V. buto, dukrai pažadėjus, kad bus inicijuojami teisminiai procesai dėl paveldėtos sodybos ir santaupų. Dėl to ji atsisakė sūnaus V. priežiūros. Tačiau atvykus gyventi pas dukrą, buvo suvaržytas pareiškėjos bendravimas telefonu su sūnumi ir giminėmis, buvo teigiama, kad jokių santaupų jai negrąžins ir bus siekiama ją pripažinti neveiksnia. Po kurio laiko dukra pareiškėją išvežė į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, kur ji atgavusi telefoną paskambino savo sūnui, kuris ją pasiėmė. Taip pat nurodo, kad gyvenant pas dukrą jai buvo tiekiamas netinkamas maistas, t. y., bulvių patiekalai – kugeliai, cepelinai, tačiau ji yra turėjusi kepenų susirgimų, todėl jai gydytojai tokio maisto nerekomendavo valgyti, tokį maistą jai buvo pavojinga valgyti, tačiau ji valgė, nes neturėjo kito pasirinkimo. Dukrai jai tiekiamo maisto su ja pačia nederino. Taip pat nurodė, kad dukros nebūdavo namuose, ji išeidavo pas drauges. Pažymėjo tai, jog ją pažemino tai, jog dukra jai iškvietusi greitąją medicinos pagalbą reikalavo ją išvežti į psichiatrinę ligoninę. Kol gyveno pas dukrą pareiškėja buvo nelaiminga. Socialinei darbuotojai surašant buities tyrimo aktą dukra liepusi jai tylėti, todėl ji bijodama dukros tylėjo. Taip pat nurodė, kad su ja pačia dukra nederino vykimo į slaugos ligoninę, į kurią atvežta pusė metų neprausta. Nurodė, kad dukra ja naudojosi, tačiau neužtikrino jos interesų.

Suinteresuotas asmuo D. B. ir jos atstovė nesutinka, kad rūpintoja netinkamai rūpinosi savo mama. Nurodo, kad ji gerai atliko savo kaip rūpintojos pareigas, t. y., užtikrino būtinųjų motinos poreikių tenkinimą, gamino geros kokybės ir šiltą maistą, tiekė jį šiltą, skalbė rūbus, kreipėsi į gydymo įstaigas dėl sveikatos priežiūros, į savivaldos instituciją dėl būsto sąlygų gerinimo, užtikrino tinkamą higieną ir kita. Tačiau nesutarimai su D. S. prasidėjo, kai 2023 m. spalio 9 d. motina jai pasakė, kad sūnui V. S. reikia duoti pinigų kažkokiems reikalams, susijusiems su žeme. Jai paprieštaravus, motina labai supyko, pradėjo svaidyti daiktus, gadinti bute esantį turtą, šaukti, kad ji norinti ja atsikratyti, dėl ko jai teko kviesti medikus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymus teismo posėdyje, daro išvadą, jog nepasitvirtino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad rūpintoja paskirta L. B. savo pareigas atliko netinkamai, neužtikrino rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Nors bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodo, kad ji iš sūnaus buto buvo išviliota, dukrai pažadėjus inicijuoti teisminius procesus dėl paveldėtos sodybos ir santaupų, tačiau pareiškime nurodo, kad dukrai pažadėjus geriau ja pasirūpinti, sutvarkyti nuosavybės dokumentus, ji sutiko vykti gyventi pas dukrą. Tačiau akivaizdu, kad pareiškėja, būdama veiksni ir galinti suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, priėmė sprendimą vykti gyventi į dukros namus. Iš šalių paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad po pareiškėjos vyro mirties tarp šalių susiklostė itin konfliktiški santykiai, kaip šalys nurodo, dėl palikimo bei santaupų. Tačiau pabrėžtina, kad šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjos pareiškimas dėl rūpintojos nušalinimo nuo rūpintojos pareigų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja gyveno dukros namuose nuo 2023 m. liepos mėnesio iki 2023 m. gruodžio 21 d. Iš prijungtos prie šios bylos civilinės bylos Nr. e2YT-8651-547/2023 matyti, kad pareiškėja, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 30 d. paskirto advokato, į teismą dėl rūpybos jai bei rūpintojos paskyrimo kreipėsi 2023 m. spalio 3 d. Pateikto pareiškimo pagrindu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2023 m. spalio 17 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad susipažinus su teismui pateiktais įrodymais, atsižvelgus į surinktą informaciją, nustatytas aplinkybes, tikslinga D. S. rūpintoja paskirti L. B.. Pažymėtina tai, kad prieš teikiant nurodytą išvadą teismui buvo lankytasi D. S. gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. spalio 12 d. surašytas buities ir gyvenimo sąlygų aktas.

Pareiškėja nurodė, kad socialinei darbuotojai surašant buities tyrimo aktą dukra liepusi jai tylėti, todėl ji bijodama dukros tylėjo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja K. S. ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinio darbo organizatorė), surašiusi 2023 m. spalio 12 d. buities ir gyvenimo sąlygų aktą, nurodė, kad atvykus pas D. S. į B. namus, buvo vieno kambario butas, jos atžvilgiu vietos buvo mažoka, kadangi moteris visiškai nevaikšto, tačiau moteris teigė, kad dukra ja rūpinasi gerai ir buvo pasakyta, kad čia, būtent vieno kambario bute, yra laikinai, kad atšilus orui važiuos į kaimą. Kaip pati liudytoja nurodė, kad moteris kalbėjo mažai, tačiau teigė, kad čia gerai, nurodant ko negali ir kad viskas tvarkoje. Taip pat liudytoja nurodė, kad 2024 m. sausio 4 d. lankantis moters gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, jai atrodė, kad situacija kardinaliai pasikeitusi, kad moteris daug laimingesnė, daug kalbėjo, taip pat geresnės gyvenimo sąlygos, t. y., įsikūrusi viename dideliame kambaryje, kuriame gali judėti neįgaliojo vežimėlio pagalba.

Pažymėtina, tai, kad nors liudytoja patvirtino, kad pirmą kartą tikrinant buities ir gyvenimo sąlygas neįgaliam asmeniui buitinės sąlygos buvo nevisiškai geros, nes nedaug vietos, tačiau nenurodė pastebėjusi jokių kitų požymių, dėl kurių jai būtų kilusi abejonė, kad pareiškėja blogai rūpinamasi ar daromas poveikis, todėl laikytina, jog pareiškėjos nurodytas teiginys nepagrįstas byloje esančia medžiaga bei liudytojos K. S. parodymais.

Taip pat pareiškėja teigia, kad jos rūpintoja paskirta dukra nesirūpino jos sveikata ir gerove, jai buvo tiekiamas netinkamas maistas, t. y., toks tokio gydytojai nerekomendavo. Taip pat nurodė, kad su ja pačia dukra nederino vykimo į slaugos ligoninę, į kurią atvežta pusė metų neprausta.

Suinteresuotas asmuo L. B. nurodo, kad tarp jos ir motinos nesutarimai prasidėjo, kai 2023 m. spalio 9 d. motina pasakiusi, kad sūnui V. reikia duoti pinigų, o jai paprieštaravus, motina labai supyko, pradėjo svaidyti daiktus, gadinti bute esantį turtą, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Šias nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. B..

Teismo posėdyje apklausta liudytoja, pareiškėjos D. S. gydytoja E. S. nurodė, kad dėl mamos sveikatos kreipdavosi jos dukra, kurį būdavo užsirašiusi planiniuose vizituose vaistų išsirašymui, bendrai apie mamos būklę pakalbėti, pažymėjo, kad pareiškėją taip pat namuose lankydavo specialistų komanda, D. S. gyvenant dukros namuose pavyko užsigydyti opas. Gydytojai dukra teigusi, kad pareiškėja gulinti lovoje, sunkiai judanti, kad buvę pykčio priepuoliai, dėl ko buvo nukreipta specialisto psichiatro konsultacijai, tačiau psichinės sveikatos vaistai jai nebuvo skiriami. Praeitą mėnesį pas gydytoją pareiškėja atvyko „gyvai“ su neįgaliojo vežimėliu su sūnumi, pridavė tyrimus. Po pareiškėjos apsilankymo „gyvai“ apibūdino, kad pareiškėja lėtinėmis ligomis serganti moteris, orientuota, adekvati moteris, kontaktiška, suprantanti klausimus, atsakanti prasmingai, buvo rami, jokių pykčių epizodų nebuvo. Pažymėjo, kad D. atvykus į gydymo įstaigą somatinė bendra būklė pacientės būklė buvo tą ką ir pasakojo dukra, tik dukra sakiusi, kad gulintis lovoje žmogus, kad sauskelnės keičiamos, tačiau pareiškėja emociškai buvo sveika, „drūta“ moteris. Nurodė, kad dukra gydytojai buvo teigusi, kad yra poreikis motiną paguldyti į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių dėl motinos emocinės sveikatos, neramumo, silpnumo, kad dukra nesusitvarko.

Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo aplinkybės, kad tarp jų susiklostę itin konfliktiški santykiai, keliantys įtampą, neigiamas emocijas, tačiau tai nepatvirtina pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad L. B. nesirūpino motinos sveikata.

Tiek pati L. B. nurodžiusi, tiek gydytoja patvirtinusi, jog jai dukra buvo nurodžiusi, kad motina darosi pikta, ją ištinka pykčio priepuoliai, dėl ko kartą buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, tačiau kaip gydytoja patvirtino, nukreipus pareiškėją specialisto – psichiatro konsultacijai, psichinės sveikatos vaistai jai nebuvo skiriami. Gydytoja taip pat nurodė, kad atvykus į gydymo įstaigą somatinė bendra pacientės (pareiškėjos) būklė buvo tokia pati, kaip ir pasakojo dukra, tik dukra buvo sakiusi, kad gulintis lovoje žmogus, kad sauskelnės keičiamos, tačiau pareiškėja emociškai buvo sveika, „drūta“ moteris. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai gyvenant pas dukrą jos sveikata nebuvo suprastėjusi, ką patvirtina ir į bylą pateikti medicinos dokumentų išrašai. Pažymėtina tai, jog 2023 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo anamnezės 3.1. grafoje nurodoma, kad „<...> būna pykčio, panikos epizodai, mėto daiktus, rėkia, kviesta gmp <...>“, kaip gydytoja patvirtino, tai surašyta iš pareiškėjos žodžių, tačiau grafoje 3.4 taikytas gydymas nurodoma, kad „tęsiamas medikamentinis gydymas pagal paskyrimus“. 2024 m. vasario 9 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo grafoje „būklės įvertinimas“ nurodoma gydytojos įvertinimas pacientės somatinės bendros būklės, kuri, kaip gydytoja teismo posėdyje patvirtino, buvo tokia pati, kaip ir pasakojo dukra, pareiškėja emociškai buvo sveika, o grafoje „taikytas gydymas: tęsiamas paskirtas gydymas pagal paskyrimus“. Tai dar kartą patvirtina, kad pareiškėjos sveikata buvo rūpinamasi ir jos sveikata nebuvo pablogėjusi.

Nors pareiškėja nurodo, kad ją pažemino tai, jog dukra jai iškvietusi greitąją medicinos pagalbą reikalavo ją išvežti į psichiatrinę ligoninę, tačiau šis teiginys nepatvirtintas byloje esančia medžiaga. Byloje liudytoju apklaustas L. B. patvirtino aplinkybę, kad tą dieną, kai tarp mamos ir močiutės kilo konfliktas, ko pasekoje buvo iškviesta greitoji pagalba, jis buvo tuose namuose, tačiau nurodė, kad jokios kalbos apie močiutės vežimą į psichiatrinę ligoninę nebuvo, močiutė pati taip pagalvojo. Taip pat nurodė, kad niekada nebuvo iškviesta policija. Kaip detaliai aptarta aukščiau, po 2023 m. spalio 9 d. tarp pareiškėjos ir jos dukros kilusio konflikto, pareiškėjai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kas pažymėta ir 2023 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše, ir dėl ko, kaip pareiškėja nurodo, ji jautėsi dukros pažeminta, tačiau tai nepatvirtina, kad L. B. reikalavimo išvežti pareiškėją į psichiatrinę ligoninę tikslu ateityje pareiškėją pripažinti neveiksnia.

Taip pat pareiškėja teigia, kad jai buvo tiekiamas netinkamas maistas, t. y., tokio gydytojai nerekomendavo. Teismo posėdyje apklausta gydytoja E. S. nenurodė, kad pareiškėjai buvo teiktos rekomendacijos kokio maisto produktų pareiškėjai negalima vartoti. Šių aplinkybių taip pat nepatvirtina į bylą pateikti 2023 m. spalio 27 d. ir 2024 m. vasario 9 d. medicinos dokumentų išrašai.

Pareiškėja teigia, kad be jos sutikimo, prieš jos valią, buvo atvežta į (duomenys neskelbtini) slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Suinteresuotas asmuo L. B. su tokiu teiginiu nesutinka, nurodydama, kad su motina buvo derintas jos išvykimas į gydymo įstaigą, tačiau atvykus ten, ji persigalvojo ir su sūnaus V. S. pagalba išvyko į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Šią nurodytą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas L. B.. Liudytoja apklausta pareiškėjos gydytoja E. S. patvirtino, kad dukrai L. B. nurodžius, kad dėl motinos emocinės sveikatos, neramumo, silpnumo, taip pat ir dėl to, kad pati L. B. nesusitvarko, atsirado poreikis motiną paguldyti į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių dėl ko ir buvo duotas siuntimas. Akivaizdu, kad pareiškėjos dukra L. B. atsižvelgdama, kad jos ir motinos santykiai tapo itin konfliktiški, dėl to, kad tokie santykiai kenkia tiek motinos, o ji nėra pajėgi susitvarkyti, taip pat įvertinusi turimas buities sąlygas, priėmė tokį sprendimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad L. B. negalėjo atlikti savo pareigų dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad atvykus gyventi pas dukrą, buvo suvaržytas pareiškėjos bendravimas telefonu su sūnumi ir giminėmis. Suinteresuotas asmuo L. B. neigia nurodytas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo V. S. nurodė, kad po to, kai motina išvyko gyventi pas seserį, jo ir motinos ryšiai nutrūko, nurodė, kad iš motinos neturėjo žinių, jis pats rudens pradžioje – 2023 m. spalio 7 d. skambino motinai, tačiau ji neatsiliepė, todėl susisiekė su seserimi klausė gal reikia motinai drabužių, sesuo parašė, kad reikia kad parvežtų, jis nuvažiavo į kaimą, surinko daiktus, šiltus drabužius, ko motina prašiusi, ir atvežė seseriai perduoti, su kuria nebendrauja 7 metus. Nurodė, kad vieną dieną lapkričio mėn. važiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau paliko telefoną namuose, grįžęs namuose rado motinos praleistą skambutį, jis skambino atgal, bet susisiekti nepavyko. Liudytoju apklaustas L. B. nurodė, kad močiutė turėjo telefoną ir buvo pildoma močiutės telefono sąskaita, jie leisdavo jai bendrauti su sūnumi, tačiau V. S. tik pora kartų yra skambinęs močiutei. Taigi, pats suinteresuotas asmuo V. S. patvirtino, jog tarp jo ir motinos ryšiai buvo nutrūkę dėl ko jis su mama visiškai nebendravo, taip pat jis ilgą laiko tarpą nebendravo ir su seserimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad L. B. buvo suvaržiusi pareiškėjos bendravimas telefonu su sūnumi ir giminėmis.

Byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjos teiginio, kad L. B. pasisavino jos pensiją ir priežiūros kompensacijas. L. B. teigia, jog visą laiką motiną išlaikė iš savo lėšų, o motina gaunamas lėšas taupė. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių L. B. pareiškėjai skiriamų lėšų pasisavinimą. Pažymėtina tai, kad L. B., prižiūrėdama ir rūpindamasi motina, turėjo užtikrinti jos būtinuosius ir specialiuosius poreikius, todėl turėjo teisė naudoti motinos gaunamas lėšas jos poreikių užtikrinimui.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad L. B. prieš jos valią buvo pasisavinusi jos asmens dokumentą bei neįgaliojo pažymėjimą, kuriuos atgavo tik padedant policijai ir sūnui bei 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui pareiškimą dėl asmens dokumentų pasisavinimo. L. B. nesutinka su tokiu pareiškėjos teiginiu nurodydama, kad pareiškėja buvo namuose todėl ir dokumentai buvo laikomi namuose. Akivaizdu, kad esant ribotam pareiškėjos judėjimui, jos rūpintojai teko rūpintis visais iškilusiais klausimais. Pažymėtina tai, kad pareiškėja savo dukrai buvo išdavusi įgaliojimą, todėl tvarkant tam tikrus klausimus buvo reikalinga turėti ne tik įgaliojimą bet ir asmens dokumentą. Policijos pareigūnams informavus L. B. apie gautą pareiškėjos pareiškimą, dokumentai buvo grąžinti. Todėl laikytina, kad šis pareiškėjos teiginys nesudaro pagrindo suinteresuotą asmenį L. B. šalinti nuo rūpintojos pareigų.

Nenustatyta, kad D. S. rūpintoja paskirta L. B. netinkamai atliko rūpintojos pareigas ir neužtikrino rūpintinės teisių ir interesų apsaugos, naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad rūpintoja paskirta L. B. negalėjo atlikti savo pareigų dėl svarbių priežasčių, todėl ji ne nušalintina, bet atleistina nuo pareiškėjos D. S. rūpintojos pareigų (CPK 494 straipsnio 1 dalis).

CPK 494 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog globėją ar rūpintoją atleidus arba nušalinus nuo pareigų, kito globėjo ar rūpintojo paskyrimo klausimas sprendžiamas atitinkamai pagal šio skyriaus antrojo ar trečiojo skirsnių nuostatas.

Pažymėtina, jog pareiškėja prašė rūpintoju skirti konkretų asmenį, t. y., savo sūnų V. S.. Jos pagrindiniai motyvai, kad sūnus nors kartu su ja negyvena, tačiau nuolat ja rūpinasi.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė ir jo atstovė duodama išvadą nurodė, jog neprieštarauja, kad nušalinus ar atleidus pareiškėjos rūpintoją L. B. nuo pareigų nauju rūpintoju paskirti jos sūnų V. S.. Nurodė, jog jis atitinka keliamus reikalavimus rūpintojui, supažindintas su rūpintojo statuso pareigomis.

Išreikalavus duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog V. S. neteistas. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog per penkerius metus asmuo, kurį prašoma paskirti rūpintoju, turi galiojančių nuobaudų. Pagal byloje pateiktą medicininį pažymėjimą, V. S. rūpintoju būti gali, nes medicininių kontraindikacijų nenustatyta.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvadą laikytina, kad byloje pateikti medicininiai duomenys apie suinteresuoto asmens V. S. sveikatos būklę, jo sutikimas išreikštas tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu, rodo, kad nėra kliūčių jį paskirti pareiškėjos rūpintoju, jis taip pat nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau jo padarytų nusižengimų pobūdis netrukdo atlikti rūpintojo pareigas. Dėl išdėstyto, pateiktas pareiškėjos D. S. pareiškimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 3.279 straipsnis, CPK 509 straipsnis).

Suinteresuotam asmeniui V. S. išaiškintina, kad paskyrus jį rūpintoju, jo kaip rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, gali būti nustatomos pagal D. S. ir jo, rūpintojo V. S. sudarytą pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise, sutartį.

Pareiškėjos atstovė į bylą pateikusi prašymą priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikti tai patvirtinantys mokėjimo dokumentai.

CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu būtent dėl suinteresuoto asmens L. B. nušalinimo nuo rūpintojos pareigų, paskiriant jos rūpintoju V. S.. Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl L. B. nušalinimo nuo rūpintojos pareigų nepatenkintas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.

Suinteresuoto asmens L. B. atstovė į bylą pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 22 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybė patyrė 429,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimas nušalinti L. B. nuo rūpintojos pareigų yra atmestas, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 23,79 Eur, kurios priteisiamos iš pareiškėjos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 494, 509 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies ir atleisti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintojos pareigų, D. S. rūpintoju paskiriant V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti V. S., kad paskyrus jį rūpintoju, jo kaip rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, gali būti nustatomos pagal D. S. ir jo, rūpintojo V. S. sudarytą pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise, sutartį.

Priteisti iš pareiškėjos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 429,17 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 17 ct) išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš pareiškėjos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinei (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Nutartis vykdoma skubiai, tačiau per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.