- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-334-896/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09976-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- S. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Kategorijos
2-69-3-09976-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.12; 3.2.6.12.2
2023 m. kovo 7 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17265-451/2022 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei S. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo patvirtinta 2022 m. lapkričio 11 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo A. Ž. ir atsakovės S. Ž., ir nutraukta civilinė byla Nr. e2-17265-451/2022. Minėta nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
2. 2022 m. gruodžio 14 d. į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, kuriame prašoma: 1) atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti; 2) išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą A. Ž..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymą tenkino, atnaujino terminą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui pateikti prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, priteisė iš atsakovės S. Ž. valstybei 225,80 Eur išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau – ir Tarnyba) prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo motyvavo tuo, kad apie 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17265-451/2022 sužinojo tik antrinę teisinę pagalbą teikusiai advokatei pateikus ataskaitą, t. y. 2022 m. lapkričio 22 d. Be to, Tarnyba pažymėjo, jog advokatus, teikiančius antrinę teisinę pagalbą ir Tarnybą sieja ne pavaldumo, bet sutartiniai santykiai, t. y. advokatai nėra Tarnybos darbuotojai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Teismas sutiko su Tarnybos nurodytais motyvais, todėl praleistą terminą, nustatytą CPK 277 straipsnio 2 dalyje, atnaujino.
5. Teismas nustatė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 451,60 Eur. Iš byloje pareikšto ieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų teismas sprendė, kad šalys viena kitai padarė nuolaidų, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismas padarė išvadą, kad valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos atstovaujant ieškovą priteistinos iš atsakovės, tačiau, atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų proporcijas bei į tai, kad atsakovė nereikalauja iš ieškovo savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei priteisė 225,80 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė S. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimti naują nutartį - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai atnaujino terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti. Visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovas buvo atstovaujamas advokatės K. M., kuri turi nuolatinę sutartį su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovui A. Ž. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tai yra sprendimas nebuvo nutrauktas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, būdama suinteresuota atgauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėjo pareigą domėtis civilinės bylos Nr. e2-172655-451/2022 eiga, jos baigtimi ir savalaikiai pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Advokatės ataskaita buvo pateikta 2022 m. lapkričio 22 d., t. y. nepraėjus 20 dienų terminui prašymui pateikti. Tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir advokatą sieja ne pavaldumo, o sutartiniai santykiai, neturi jokio teisinio pagrindo atnaujinti terminą prašymui pateikti. Prašymas dėl papildomo sprendimo yra pareikštas nesavalaikiai dėl pačios tarnybos neveikimo, nors apie sudarytą taikos sutartį jau tapo žinoma 2022 m. lapkričio 22 d. Tarnybos nurodytos priežastys nėra laikytinos svarbiomis.
6.2. Šalys sudarė taikos sutartį, kuria iš esmės ieškovo A. Ž. siektas teisinis rezultatas buvo įgyvendintas, tai yra atsakovė S. Ž. sutiko, kad būtų pakeista nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, būtų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Dalies pareikšto ieškinio reikalavimų ieškovas A. Ž. atsisakė. Atsakovė S. Ž. pateikė atsiliepimą, dalyvavo paskirtame parengiamajame teismo posėdyje, sutiko sudaryti taikos sutartį parengiamojo teismo posėdžio metu, tai yra ginčas buvo išspręstas. Byloje vyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, po kurio buvo sudaryta taikos sutartis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek ieškovo, pareiškiant ieškinį teisme, kuris buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tiek ir atsakovės S. Ž. procesinis elgesys buvo tinkamas, tai yra jie sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kadangi abiejų šalių procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas, jų bylinėjimosi išlaidų nesąlygojo netinkamas priešingos šalies procesinis elgesys byloje, todėl bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš atsakovės S. Ž. neturėjo būti priteistos.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria valstybei priteistos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 99 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
11. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti. Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Praleistas minėtas terminas gali būti atnaujintas CPK 78 straipsnyje nurodytais pagrindais.
12. Pažymėtina, kad pagal CPK 78 straipsnio 6 dalies normas, atskirasis skundas gali būti duodamas dėl teismo nutarties, kuria atmetamas prašymas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Nutartis, kuria procesinis terminas atnaujinamas atskiruoju skundu neskundžiama. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria Tarnybai atnaujintas terminas prašymui dėl papildomos nutarties priėmimo pateikti, t. y. patenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo, nepatenka į apeliacinio nagrinėjimo dalyką, todėl apeliantės nurodyti argumentai dėl CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo nepagrįstumo ir neteisėtumo nevertintini.
13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad iš apeliantės valstybei negali būti priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kadangi abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas.
14. Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą šaliai bylos nagrinėjimo metu. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei yra atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.
15. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
16. Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl būtent atsakovė yra atsakinga už valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių ieškovas yra atleistas, o atsakovė nėra atleista. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, jog šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, jog atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, taip pat įvertino patenkintų reikalavimų proporcijas ir iš atsakovės priteisė tik pusę valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir laikantis proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimo išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimą valstybei. Atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.