Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Rūtos Petkuvienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovams D. U., G. U. ir N. U. dėl kreditoriaus reikalavimo į paveldimą turtą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

26. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

27. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomą rašytinį įrodymą – duobkasių paslaugų kainoraščio pavyzdinį ekranvaizdį. Apelianto nuomone, minėto įrodymo turinys pagrindžia apeliacinio skundo argumentus dėl laidojimo išlaidų duobkasiams dydžio pagrįstumo.

28. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateiktas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, be to, prašomas priimti naujas įrodymas neturi esminės įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl spręstina, kad nėra pagrindo naują įrodymą priimti (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir atsakovo G. U. motina, atsakovų N. U. ir D. U. močiutė A. U. (e. t. 1, b. l. 6). Kauno rajono 2-ojo notaro biuro notarės rašte nurodoma, kad po palikėjos mirties yra užvesta paveldėjimo byla, dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiosios sūnūs G. U., G. U. ir vaikaičiai N. U., D. U. (e. t. 1, b. l. 14). Ieškovas 2022 m. spalio 5 d. atsakovams pareiškė kreditorinį reikalavimą, kuriuo prašė lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 (Nerijaus ir Deimantės dalis dalinama per pusę), t. y. po 6 898 Eur atlyginti ieškovo turėtas išlaidas (e. t. 1, b. 1. 9–10). 2022 m. spalio 18 d. minėtą pareiškimą ieškovas pateikė Kauno r. 2-ajam notarų biurui, prašydamas jį perduoti atsakovams (e. t. 1, b. l. 11–12).

31. Į bylą pateikti įvairių medžiagų apmokėjimo kvitai ir sąskaitos faktūros (e. t. 1, b. l. 14–152), ekspertės aktas (e. t. 1, b. l. 23–24, 25–62). Ekspertizės akte (e. t. 1, b. l. 23–24) užfiksuota, kad statybos-pagerinimo darbų išlaidos – 9 480,65 Eur (2007 m. atliktas langų remontas – 258,99 Eur; 2015 m. įrengtas drenažas apie pastatą, įrengtos šildomos grindys su laminuotų grindlenčių ir keraminių plytelių danga, sumontuoti radiatoriai – 6 583,01 Eur; 2018 m. įrengta mūrinė pertvara, atlikta kambario apdaila, pakeistos keturios vidaus ir vienos lauko durys, užvežtas juodžemis ir pasėta žolė – 456,56 Eur; 2020 m. ūkio pastate sumontuota vonia, plautuvė, boileris ir pajungimo vamzdynas, sumontuotas stogo latakas ir lietvamzdis – 1 449,63 Eur; 2021 m. atliktas gyvenamojo namo kamino remontas – 101,66 Eur; 2022 m. įrengtos skardinės vėjalentės, remontuota kiemo danga, išpiltas žvyras – 630,80 Eur).

32. Ieškovo pateiktoje patirtų išlaidų sąmatoje (e. t. 1, b. l. 77–78) nurodyta, kad ieškovas iš viso patyrė 18 000,31 Eur išlaidų. Iš jų: 1) 9 480,65 Eur vertės statybos-pagerinimo darbų išlaidų (2007 m. atliktas langų remontas – 258,99 Eur; 2015 m. įrengtas drenažas apie pastatą, įrengtos šildomos grindys su laminuotų grindlenčių ir keraminių plytelių danga, sumontuoti radiatoriai – 6 583,01 Eur; 2018 m. įrengta mūrinė pertvara, atlikta kambario apdaila, pakeistos keturios vidaus ir vienos lauko durys, užvežtas juodžemis ir pasėta žolė – 456,56 Eur; 2020 m. ūkio pastate sumontuota vonia, plautuvė, boileris ir pajungimo vamzdynas, sumontuotas stogo latakas ir lietvamzdis – 1 449,63 Eur; 2021 m. atliktas gyvenamojo namo kamino remontas – 101,66 Eur; 2022 m. įrengtos skardinės vėjalentės, remontuota kiemo danga, išpiltas žvyras – 630,80 Eur); 2) kuro sąnaudos – 2 340 Eur (20 000 km:100 x 9=1800 l x 1,3 Eur); 3) išlaidos augalams – 963,10 Eur (400 eglių x7 Lt : 3,4528 = 810 Eur; graikinis riešutas – 35 Eur; persikas – 15 Eur; kriaušė – 14 Eur; abrikosas – 15 Eur; 2 obelys – 24 Eur; 2 trešnės – 26 Eur; 2 vyšnios – 24 Eur); 4) laidojimo išlaidos ir paminklas: 5 216,56 Eur (laidojimo išlaidų sąskaita – 1 358 Eur (e. t. 1, b. l. 65, 71); laidojimo salė ir gedulingi pietūs – 604 Eur (e. t. 1, b. l. 66, 70); šermenys (kuras 85,26 Eur) – 175,56 Eur (e. t. 1, b. l. 68, 69); už mišias – 250 Eur; duobkasiams – 270 Eur; giesmininkei – 250 Eur; ketvirtinių mišios – 150 Eur; ketvirtinių giesmininkei – 50 Eur; ketvirtinių pietūs – 192 Eur (e. t. 1, b. l. 67, 70); kapo sutvarkymas – 100 Eur; metinių pietūs – 317 Eur (e. t. 1, b. l. 72); mišios – 200 Eur; giesmininkei – 100 Eur; kapavietės sutvarkymas –1 200 Eur (e. t. 1, b. l. 71)). Šioje patirtų išlaidų sąmatoje taip pat nurodyta, kad: palikėja paliko 2 500 Eur, po motinos mirties gauta pašalpų – 1 265,88 Eur (368,00 Eur + 897,88 Eur). Išlaidų ir pajamų balansas – 14 234,43 Eur (2 500 + 1265,88 – 18 000,31).

33. Iš žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad palikėja 2011 m. kovo 3 d. ir 2016 m. kovo 31 d. pardavė jai priklausiusius žemės sklypus už atitinkamai 20 000 Lt ir 17 000 Eur (e. t. 2, b. l. 112–126).

35. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-985-1085/2024, ieškinį atmetė. Dėl šio teismo sprendimo ieškovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį mirusios motinos įpėdiniams dėl, ieškovo teigimu, mirusiosios interesais patirtų išlaidų, susijusių su jai priklausiusios sodybos remontu, pagerinimu, transportu, bei palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimo priteisimo. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimus dėl ieškovo, kaip palikėjos kreditoriaus, teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš įpėdinių ir dėl atsakovų pareigos atlyginti palikėjos laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidas.

Dėl ieškovo, kaip palikėjos kreditoriaus, teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš įpėdinių

37. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl palikėjos palikimą priėmusių įpėdinių prievolės atlyginti ieškovui, pastarojo teigimu, palikėjos interesais jo patirtas išlaidas, remontuojant, atnaujinant palikėjos sodybą, bei transporto išlaidas (ne)egzistavimo. Ieškovas reiškė reikalavimus atsakovams, kaip palikimą priėmusiems įpėdiniams, dėl 10 443,75 Eur išlaidų, patirtų remontuojant, atnaujinant palikėjos sodybą, ir palikėjos interesais patirtų 2 340 Eur transporto išlaidų atlyginimo.

38. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo reikalavimus dėl patirtų išlaidų atlyginimo iš įpėdinių. Teismas konstatavo, kad ieškovui neatsirado reikalavimo teisė pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams dėl išlaidų, patirtų remontuojant, atnaujinant palikėjos sodybą, bei transporto išlaidų atlyginimo, nes palikėja mirties momentu nebuvo ieškovo skolininkė. Teismas argumentavo, kad ieškovas neįrodė buvus ieškovo ir jo motinos prievolinius santykius; byloje nėra duomenų, jog palikėja būtų įsipareigojusi ieškovo prašomas sumas grąžinti ar kad iki palikėjos mirties ieškovas būtų reikalavęs tokių skolų grąžinimo. Be to, teismas sprendė, kad iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog ieškovo nurodomos sumos buvo apmokėtos iš ieškovo asmeninių lėšų, palikėjai įsipareigojus jas grąžinti ar įsipareigojus palikti ieškovui sodybą mainais už atliktus pagerinimus.

39. Apeliantas su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad: nepagrįsta teismo išvada dėl prievolinių santykių nebuvimo: pateikti įrodymai ir ieškovo atlikti darbai, motinai nuosavybės teisėmis priklausančios sodybos pagerinimas patvirtina, jog buvo susidarę ieškovo ir palikėjos prievoliniai santykiai; pateikti medžiagų pirkimo kvitai ir sąskaitos, įvertinant motinos amžių, patvirtina, kad visa tai nupirko ieškovas; atsakovai nepateikė įrodymų, kad palikėja mokėjo ieškovui už atliktus sodybos pagerinimus, nupirktas medžiagas ar augalus, todėl teismo išvados pagrįstos tik prielaidomis; atsakovai neįrodė, kad ieškovas neatliko pareigos rūpintis motina, ieškovas palikėjos interesais važiavo pas palikėją, taip pat šią aprūpino būtinais pirkiniais, vežė į medicinos įstaigas, todėl ieškovo prašomos priteisti kuro sąnaudos yra pagrįstos.

41. Pažymėtina, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, turi nurodyti aiškų faktinį skolos atsiradimo pagrindą ir turi procesinę pareigą įrodyti to pagrindo buvimą. Taigi, būtent ieškovui, prašančiam priteisti skolą, visų pirma, tenka pareiga įrodyti teisinių santykių, iš kurių jis kildina skolos atsiradimą, buvimą bei patį skolos faktą (CPK 178 straipsnis).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines šios bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, nurodytą teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė turintis reikalavimo teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams dėl išlaidų, patirtų remontuojant, atnaujinant palikėjos sodybą, bei transporto išlaidų atlyginimo, t. y. ieškovas neįrodė jį su palikėja siejusių teisinių prievolinių santykių, neįrodė, kad palikėja jos mirties momentu buvo ieškovo skolininkė (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Pirma, vien aplinkybės, kad buvo atlikti ieškovo nurodomi darbai, kad buvo pagerinta palikėjai nuosavybės teisėmis priklausiusi sodyba, kad buvo pirktos medžiagos, o darbus atliko ieškovas, nepatvirtina, jog medžiagos ir darbai buvo apmokėti ieškovo, o ne palikėjos lėšomis. Ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Nors ieškovas pateikė medžiagų pirkimo kvitus, sąskaitas faktūras, nurodydamas, kad jis pirko medžiagas ir savo lėšomis už jas sumokėjo, tačiau šie ieškovo paaiškinimai, jog jis savo lėšomis sumokėjo už medžiagas, prieštarauja byloje teiktiems liudytojų paaiškinimams ir rašytiniams įrodymams, dėl to, visos įrodomosios medžiagos kontekste, vertintini kaip nepatikimi. Byloje nenuginčyti atsakovų teiginiai, kad po palikėjos mirties ieškovas vienintelis galėjo patekti į jos gyvenamąjį būstą; dauguma liudytojų patvirtino, jog palikėja kruopščiai vedė išlaidų apskaitą ir kaupė jas pagrindžiančius dokumentus; taigi, ieškovo, gyvenusio kartu su palikėja ir galėjusio laisvai apžiūrėti jos būstą po jos mirties, pateikti kvitai, sąskaitos faktūros nepatvirtina juos apmokėjusio asmens ir lėšų šaltinio.

44. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotinas pagrindas pagrįstam teismo įsitikinimui, jog pati palikėja sumokėjo už jai nuosavybės teise priklausančios sodybos remonto, atnaujinimo, pagerinimo darbus, taip pat transporto išlaidas. Didžioji dalis liudytojų nurodė, kad palikėja buvo sąžininga, su visais skrupulingai atsiskaitydavo bei turėjo pinigų, visus sodybos pagerinimo darbus apmokėjo iš savo asmeninių lėšų, saugojo kvitus už statybines medžiagas. Liudytoja N. U., buvusi A. U. marti, nurodė, kad palikėja turėjo nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypus, namą. Liudytoja nurodė, kad tikslių aplinkybių neatsimena, tačiau vienas sklypas buvo parduotas, o iš gautų lėšų buvo atlikti palikėjos namo remonto darbai, pirktos statybinės medžiagos (žvyras, cementas ir kt.) ir sutvarkyta sūnaus kapavietė. Nors remonto darbus ir atliko ieškovas, tačiau darbus finansavo pati A. U.. Liudytoja nurodė, kad yra mačiusi, kaip ieškovas su sutuoktine nupirkdavo A. U. maisto produktų, o ši jiems atiduodavo grynus pinigus. Liudytoja A. R. nurodė, kad jos močiutė buvo palikėjos sesuo, jos mama turėjo labai artimą santykį, dažnai bendraudavo su palikėja. Apie namo remonto darbus nurodė, kad liudytojai žinoma, jog palikėja pasakė liudytojos mamai, kad pardavė žemės sklypus ir gautus pinigus atidavė ieškovui, kad šis atliktų remonto darbus. Kito pokalbio metu nurodė, kad darbai iki galo nėra atlikti, nes pinigai pasibaigė. Liudytojas H. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog palikėja pardavė žemes tam, kad dalį pinigų skirtų remonto darbams, kitą dalį skyrė laidotuvėms ir santaupoms; kad palikėja griežtai laikydavosi taisyklės, jog visos pramogos ir darbai, kurie vyksta pas ją, yra iš jos lėšų, todėl ir remonto bei statybos darbus apmokėjo ji pati; pažymėjo, kad net atvažiuojant pas ją į svečius ir atvežant maisto, ji visada atiduodavo pinigus. Liudytoja A. U., G. U. sutuoktinė, nurodė, kad palikėja turėjo turto, buvo pardavusi žemes, gaudavo pensiją, todėl pati save išlaikė; liudytojai žinoma, kad palikėja gautas lėšas už parduotas žemes skyrė pragyvenimui, remonto darbams; nurodė, kad A. U. buvo labai atsakinga, skrupulingai tvarkė savo finansus, skaičiuodavo ir stebėdavo išlaidas. Atsakovų teigimu, palikėja visas pinigines lėšas skaičiavo, išlaidas rašėsi į užrašus, o išlaidų mokėjimo kvitus rinko, kaupė. Ieškovas būtent šiuos kvitus ir pateikė teismui kaip savo, jais grindžia savo reikalavimą. Ieškovas, vienintelis po motinos mirties galintis įeiti į motinos namus, vienintelis apžiūrėjo visus namų valdoje esančius daiktus, dokumentus ir pan. Visi darbai atlikti išimtinai motinai mokant už medžiagas ir atlygintinus darbus.

45. Teismas pagrįstai nenustatė pagrindo abejoti šiais liudytojų ir atsakovų paaiškinimais, nes jie neprieštarauja tarpusavyje, sutampa dėl detalių, yra nuoseklūs, logiški. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas nurodė, jog palikėja atliekamus darbus ir sąnaudas rašėsi į savo žurnalą, tačiau vėliau jos žurnalas dingo, o atsakovai nurodė, kad vienintelis ieškovo turėjo galimybę patekti į palikėjos namus po pastarosios mirties, ko ieškovas neginčijo. Nors liudytoja R. U., ieškovo sutuoktinė, nurodė, kad ieškovas visus darbus atliko iš savo lėšų, kurias gavo 2004 m. pardavus butą, tačiau šie liudytojos paaiškinimai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad jie prieštarauja byloje esantiems kitų liudytojų paaiškinimams, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo gautas lėšas pardavus butą, šia aplinkybe pats ieškovas nesirėmė ir jos neįrodinėjo, be to, liudytoja kaip ieškovo sutuoktinė, laikytina suinteresuota bylos baigtimi.

46. Antra, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktos 2011 m. kovo 3 d. ir 2016 m. kovo 31 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, iš kurių matyti, kad palikėja pardavė jai priklausiusius žemės sklypus, atitinkamai, už 20 000 Lt ir 17 000 Eur. Tai patvirtina aplinkybę, kad palikėja turėjo finansinių galimybių pasigerinti savo buitį ieškovo nurodomu darbų atlikimo laikotarpiu. Liudytojai taip pat nurodė, kas palikėja, pardavusi žemės sklypus, pradėjo sodybos remonto, atnaujinimo darbus.

47. Trečia, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų turėjęs lėšų palikėjai priklausančios sodybos remonto-pagerinimo darbams. Ieškovo dėstomas aplinkybes, kad jis savo asmeninėmis lėšomis apmokėjo remonto ir kitus sodybos pagerinimo darbus, patvirtino tik viena liudytoja – ieškovo sutuoktinė, kurios paaiškinimai, minėta, vertintini kaip nepatikimi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų atlikti sodybos remonto, pagerinimo darbus, pirkti reikalingoms medžiagoms.

48. Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad palikėja būtų įsipareigojusi ieškovo prašomas sumas tiek už sodybos remonto, pagerinimo darbus, tiek ieškovo nurodomas transporto išlaidas grąžinti, ar kad iki palikėjos mirties ieškovas būtų reikalavęs tokių skolų, t. y. sodybos remonto, pagerinimo išlaidų, šios interesais ieškovo patirtų transporto išlaidų, grąžinimo. Taip pat nėra įrodymų, kad palikėja žadėjo po savo mirties palikti ieškovui sodybą mainais už atliktus darbus. Nors ieškovas nurodo, kad palikėja žadėjo jam po savo mirties palikti sodybą, tačiau toks pažadas neįrodytas kitais galimai jį patvirtinti galinčiais įrodymais, be to, nesudaro pagrindo spręsti buvus ieškovo ir palikėjus prievolinius teisinius santykius. Palikėja tokią savo valią galėjo įgyvendinti sudarydama testamentą, tačiau testamentas, kuriame ji būtų išdėsčiusi patvarkymą dėl jai priklausančio turto, nebuvo sudarytas. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybė, jog palikėja nesudarė testamento dėl sodybos palikimo ieškovui, teikia papildomą pagrindą ieškovo teiginius, jog ieškovas leido savo asmenines lėšas, tikėdamasis gauti sodybą, nes palikėja buvo išreiškusi valią perduoti sodybą ieškovui, pripažinti deklaratyviais ir neįrodytais. Nagrinėjamu atveju testamentas sudarytas nebuvo, o asmens pažadas ateityje sudaryti testamentą, net jeigu toks ir buvo, nesukuria jokių teisių ar pareigų.

49. Apibendrinant paminėtą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas neįrodė buvusių prievolinių skolos teisinių santykių su palikėja ir, atitinkamai, savo reikalavimo teisės pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams dėl išlaidų, patirtų remontuojant, atnaujinant palikėjos sodybą, bei transporto išlaidų atlyginimo, nes nebuvo įrodyta, kad palikėja mirties momentu būtų buvusi ieškovo skolininkė. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Dėl palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimo priteisimo

50. Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų dalies jo patirtų palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad jis organizavo palikėjos laidotuves, apmokėjo visas laidotuvių bei kapavietės sutvarkymo išlaidas, iš viso patyrė 5 216,56 Eur išlaidų. Ieškovas nurodė, kad yra gavęs 368 Eur laidojimo pašalpą iš Kauno rajono savivaldybės bei 897,88 Eur laidojimo pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, be to, palikėja buvo palikusi 2 500 Eur savo laidotuvių išlaidoms. Ieškovas minėtas pašalpas ir pačios velionės paliktą sumą atėmęs iš sumokėtų laidojimo ir kapo sutvarkymo sumų, prašė teismo priteisti iš atsakovų 1 450,68 Eur jo patirtų palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimą.

51. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų pareigos atlyginti palikėjos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas (ne)buvimo, konstatavo, kad pagrįstos, protingos ir būtinos išlaidos, patirtos laidojant palikėją – 3 662 Eur, o, atsižvelgiant į tai, kad pati velionė paliko 2 500 Eur, 1 265,88 Eur ieškovas gavo laidojimo pašalpų (iš viso 3 765,88 Eur), minėtos sumos (3 765,88 Eur) turėjo pakakti palaidoti palikėją ir sutvarkyti jos kapavietę, todėl ieškovo reikalavimą dėl laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo iš atsakovų atmetė kaip nepagrįstą. Teismas argumentavo, kad: 1) pagrįstos, protingos ir būtinos yra šios ieškovo nurodytos patirtos išlaidos: 1 358 Eur už velionės aprangą, karstą, žvakes, gėles, velionės paruošimą, karsto nešimą, transporto išlaidas; 604 Eur už laidojimo salę ir gedulingus pietus; 1 200 Eur už kapavietės sutvarkymą; 2) protinga ir proporcinga suma bažnyčiai, duobkasiams ir giesmininkei – 500 Eur, o ne 770 Eur (t. y. 250 Eur už šv. mišias, 270 Eur duobkasiams, 250 Eur giesmininkei) kaip nurodo ieškovas; 3) ieškovo nurodytos išlaidos, susijusias su ketvirtinių ir metinių organizavimu (išlaidos šv. mišioms, už pietus, giesmininkei), nepagrįstos, nes tokios išlaidos nepriskiriamos prie būtinųjų laidojimo išlaidų; 4) 175,56 Eur išlaidos už šermenis ir 100 Eur už kapo sutvarkymą, nepagrįstos, nebūtinos, papildomai nurodant, kad byloje nepateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai.

52. Ieškovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad: 1) teismas, spręsdamas dėl atsakovų pareigos atlyginti palikėjos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, nepagrįstai remiasi CK 6.291 straipsniu; 2) atsakovai, nusprendę priimti palikimą, privalėjo užimti aktyvią poziciją organizuojant laidotuves ir kitas tradiciškai nusistovėjusias apeigas bei teikti savo pasiūlymus; 3) teismas nepagrįstai sprendė, kad protinga ir proporcinga suma bažnyčiai, duobkasiams ir giesmininkei yra 500 Eur, be to, nenurodė, kokio dydžio turėjo būti atitinkamos sumos; 4) teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui 175,56 Eur išlaidų už šermenis, 100 Eur už kapo sutvarkymą, kaip objektyviai nepagrįstų, nebūtinų bei nepagrįstų įrodymais, nes 175,56 Eur išlaidas už šermenis (maistas pavaišinti atvykusius iš toliau ir kuro sąnaudos) patvirtinantys dokumentai yra pateikti į bylą, o 100 Eur kainavo sutvarkyti kapavietę prieš ketvirtines (ieškovas dėl savo sveikatos būklės to padaryti negalėjo); 5) teismo teiginiai, kad ketvirtinių ir metinių organizavimo išlaidos (išlaidos šv. mišioms, už pietus, giesmininkei) nepagrįstos, prieštarauja laidojimo apeigų tradicijoms.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nepagrindžia ieškovo teiginių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo.

54. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovai privalo atlyginti ieškovui jo patirtų palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks byloje pareikštas reikalavimas yra ne palikėjo kreditoriaus reikalavimas, bet įpėdinių (paveldėtojų) kreditoriaus reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį, nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją.

55. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, jog, atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, spręstina, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas, tokiu atveju tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, skolininkai prievoliniame teisiniame santykyje turi prievolę atlyginti kreditoriui jo reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant dėl konkretaus atlygintinų išlaidų dydžio, taikytini teisingumo, protingumo, proporcingumo principai ir atsižvelgtina į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes.

56. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovui patyrus palikėjos laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidas, atsakovai turi prievolę padengti ieškovui dalį jo patirtų išlaidų. Pažymėtina, kad tokios prievolės neginčija ir atsakovai. Ginčas byloje kilęs dėl laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, kurių dalį turėtų atlyginti atsakovai, dydžio. Atsakovų teigimu, ieškovo nurodomos patirtos išlaidos nepagrįstai didelės, neatitinka protingumo kriterijaus, o pagrįstas ir protingas išlaidas padengė velionės santaupos laidotuvėms ir ieškovo gautos išmokos, todėl, atitinkamai, atsakovams nekyla papildoma prievolė atlyginti išlaidų dalį, kuri pripažintina nepagrįsta, neprotinga ir patirta ieškovo rizika. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tokiems atsakovų teiginiams pritarė, t. y. konstatavo, kad ieškovo prašomos priteisti nurodytos išlaidos pernelyg didelės, neatitinkančios protingumo kriterijaus, dalis jų nepagrįstos, o pagrįstas ir proporcingas išlaidas padengė velionės santaupos bei ieškovo gautos išmokos. Dėl to ieškinio reikalavimus dėl šių išlaidų teismas atmetė.

57. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, t. y. apeliantas mano, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškiniu prašomos priteisti sumos bei nepagrįstai atsisakė priteisti dalį ieškovo patirtų palikėjos laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai dalį išlaidų laikė neįrodytomis, o dalį nebūtinomis. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių pritarti apeliacinio skundo argumentams.

58. Pirma, minėta, apeliantas turėjo laidojimui skirtas lėšas – 3 765,88 Eur, iš jų: iš valstybės gautas 368 Eur ir 897,88 Eur dydžio laidojimo pašalpas bei palikėjos paliktus 2 500 Eur laidotuvėms. Be to, iš liudytojų bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų darytina išvada, jog palikėjos laidotuvių metu giminės ir artimieji prisidėjo prie laidojimo išlaidų kompensavimo piniginėmis aukomis. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo H. U. paaiškinimai, jog laidotuves organizavo ieškovas, tačiau visa giminė po laidotuvių sunešė tiek pinigų, jog buvo pasakyta, kad gautų lėšų užteks ne tik laidotuvėms, bet ir keturnedėliui bei metinėms. Liudytoja N. U. nurodė, kad davė ieškovui grynų pinigų tik atvykus į laidotuves. Šių liudytojų paaiškinimų ieškovas neginčijo, nepaneigė, be to, nenurodė, kokia suma buvo paaukota dalyvavusių palikėjos laidotuvėse asmenų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas disponavo didesne, negu ieškovo nurodyta 3 765,88 Eur suma, palikėjai palaidoti.

59. Antra, pirmiau aptarta laidotuvėms sukaupta suma laikytina pakankama ir protingo dydžio, leidžiančia pagrįstai tikėtis, jog už tokią sumą bus padengiamos visos būtinos laidojimo bei kapavietės sutvarkymo išlaidos. Dėl to ieškovas, organizuodamas palikėjos laidotuves, ketvirtines, metines, ruošdamasis tvarkyti kapavietę, paėmęs laidojimui skirtas lėšas – tiek išmokas, tiek velionės santaupas, tiek artimųjų aukas – ir žinodamas apie minėtą palikėjos laidojimui turimų lėšų sumą, turėjo dėti pastangas jos neviršyti ir / arba derinti su atsakovais patiriamų išlaidų dydį, ypač, jei turimos lėšos būtų viršijamos. Sutiktina su atsakovų teiginiais, kad, to nepadaręs, ieškovas prisiėmė riziką dėl savo vienasmeniškai priimtų sprendimų dėl laidotuvių, ketvirtinių, metinių, kapavietės sutvarkymo išlaidų, viršijusių tam surinktą sumą, atlyginimo.

60. Trečia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 3 662 Eur suma laikytina pagrįstomis, protingomis ir būtinomis išlaidomis laidojant palikėją bei sutvarkant kapavietę. Byloje nėra ginčo dėl dalies laidojimo išlaidų – 1 358 Eur už velionės aprangą, karstą, žvakes, gėles, velionės paruošimą, karsto nešimą, transporto išlaidas; 604 Eur už laidojimo salę ir gedulingus pietus; 1 200 Eur už kapavietės sutvarkymą pagrįstumo, protingumo ir būtinumo. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad protinga ir proporcinga suma aukai bažnyčiai, duobkasiams ir giesmininkei – 500 Eur, o ne 770 Eur, kaip nurodo ieškovas. Manytina, konkretus ieškovo mokėtinos sumos, kaip aukos bažnyčiai, dydis nebuvo nustatytas, todėl aukos dydį buvo galima nustatyti savo nuožiūra, atsižvelgiant į galimą tam skirti sumą, o mokėtinos sumos giesmininkei, duobkasiams priklausė taip pat ir nuo ieškovo pasirinkimo, atsižvelgiant į tai, kad kainos už tokias paslaugas skiriasi, priklausomai nuo paslaugos tiekėjo, taip pat nuo to, ar naudojamasi laidojimo namų paslaugomis, ar privačiai tokias paslaugas atliekančių asmenų paslaugomis, todėl pripažintina, jog ieškovas, atsižvelgdamas į palikėjos paliktų lėšų ir gautų laidojimo pašalpų dydį, negavęs kitų galimų įpėdinių pritarimo dėl šios laidojimui skirtos sumos viršijimo, turėjo atsakingai vertinti tiek skiriamos bažnyčiai aukos dydį, tiek pasirenkamų duobkasių ir giesmininkės teikiamų paslaugų kainas jų atitikties turimoms galimybėms apmokėti, protingumo ir proporcingumo principams aspektu, o to nepadaręs, nesuderinęs sumų dydžio su atsakovais, prisiėmė galimą tokių išlaidų neatlyginimo riziką. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad 175,56 Eur išlaidos už šermenis ir 100 Eur už kapo sutvarkymą nebuvo būtinos; nepateikti 100 Eur už kapo sutvarkymą išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis 3 662 Eur dydžio palikėjos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, tuo tarpu velionės paliktų bei ieškovo gautų laidojimo pašalpų bendra suma – 3 765,88 Eur, taigi, iš esmės, šios ieškovo turėtos sumos turėjo pakakti ir 100 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidoms prieš ketvirtines sumokėti. Sprendžiant dėl konkretaus atlygintinų išlaidų dydžio, taikytini teisingumo, protingumo, proporcingumo principai ir atsižvelgtina į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines aplinkybes. Nors, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, mirusio asmens ketvirtinių ir metinių organizavimas atitinka Lietuvoje esamus laidojimo apeigų papročius, tačiau, minėta, ieškovas, atsižvelgdamas į palikėjos paliktų lėšų ir gautų laidojimo pašalpų dydį, artimųjų finansines aukas prisidedant prie išlaidų, taip pat patirtų išlaidų dydį, neišklausęs kitų įpėdinių pozicijos dėl laidojimui skirtos sumos viršijimo, patiriamų išlaidų dydžio, ketvirtinių ir metinių organizavimo, prisiėmė galimą tokių išlaidų neatlyginimo riziką.

61. Apibendrinant paminėtą, įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų pareigos atlyginti palikėjos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Jį naikinti arba pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad ieškovas siekia įvertinti kitaip, sau palankiai į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

Dėl procesinės bylos baigties

62. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti šio sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (H. v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

65. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovams iš apelianto galėtų būti priteisiamas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos atsakovams nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

66. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo G. U. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-985-1085/2024, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.