Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ir atsakovės I. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos, laikinai einančios Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-71-1042/2023 pagal ieškovo V. Š. ieškinį priteisti iš atsakovės I. Š. 21 070,73 Eur skolą regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas prijungta prie Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-188-856/2023.

5. Ieškovas nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki priverstinio vykdymo proceso pradžios kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui sumokėjo 206 829,24 Eur. Atsakovė mokėjimų pagal kredito sutartį nevykdė. Kreditorė 2020 m. birželio 16 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl 77 016,03 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2020 m. birželio 16 d. iki skolos visiško išieškojimo dienos, 204,14 Eur išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu ir išdavimu, pateikė vykdyti antstoliui R. K. Antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0098/20/01163.

6. 2021 m. sausio 14 d. tarp AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo ir UAB „Žvalguva“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Žvalguva“ įsigijo reikalavimo teisę iš AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo į 38 719,97 Eur negrąžinto kredito pagal 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį, priskaičiuotas procesines palūkanas, netesybas ir kitas kredito sutarties ar vykdomojo įrašo pagrindu ieškovo mokėtinas sumas. Antstolio 2021 m. sausio 29 d. patvarkymu pirminis kreditorius pakeistas naująja kreditore UAB „Žvalguva“.

7. Vykdomojoje byloje Nr. 0098/20/01163 antstolis iš ieškovo išieškojo 38 260,94 Eur skolą ir 3 542,07 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 41 803,01 Eur. Ieškovas savo lėšomis taip pat padengė ir kitą vykdomojoje byloje Nr. 0098/20/01163 neapmokėtos skolos dalį – 42 141,47 Eur (CBP-3596). Dėl to ieškovas iš atsakovės reikalauja priteisti pusę ieškovo įvykdytos solidariosios prievolės kreditoriui pagal kredito sutartį, t. y. 145 386,86 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

8.1. priteisti iš atsakovės I. Š. ieškovui V. Š. 90 515,32 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

8.2. kitą ieškinio dalį atmesti;

8.3. priteisti iš ieškovo V. Š. atsakovei I. Š. 510,53 Eur bylinėjimosi išlaidas;

8.4. priteisti iš ieškovo V. Š. 257,71 Eur žyminį mokestį valstybei;

8.5. priteisti iš atsakovės I. Š. 216,29 Eur žyminį mokestį valstybei;

8.6. grąžinti atsakovei I. Š. 85 Eur žyminį mokestį.

9. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi, nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir išspręsti kiti klausimai, susiję su jų tarpusavio turtiniais ir neturtiniais santykiais. Šioje byloje buvo padalintas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas ir jų bendros prievolės, be kita ko, pripažįstant, kad buvusių sutuoktinių neįvykdytos prievolės Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal kredito sutartis yra solidariosios šalių prievolės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, santuokos nutraukimo byloje priimti procesiniai sprendimai yra galiojantys ir saisto šalis.

10. Ieškovė Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-3377-907/2023 pateikė prašymą atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje dėl neįregistruoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas tik dėl neįvykdytų prievolių Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal sudarytas kredito sutartis, iš kurių kylančios prievolės po santuokos nutraukimo pripažintos solidariomis, o procesas dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo nagrinėjamas kitais pagrindais, konstatavo, jog byla dėl proceso atnaujinimo įtakos nagrinėjamam ginčui neturi.

11. Teismas nustatė, kad šalys neginčija, jog ieškovas, vykdydamas kredito sutartis, iš viso sumokėjo 396 715,11 Eur ir pusę šios sumos, t. y. 198 357,54 Eur prašo priteisti iš atsakovės kaip solidarios bendraskolės. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi, pakeista dalimi konstatuota, kad atsakovė I. Š. nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d., t. y. santuokos nutraukimo bylos inicijavimo, visiškai nusišalino nuo ūkio veiklos, joje nedalyvavo ir prie turto sukūrimo bei gausinimo neprisidėjo, ieškovas vienas vykdė visą augalininkystės ūkio veiklą, kuriai reikalingas nepertraukiamumas ir tęstinumas, organizavo ne tik savo nuosavos žemės apdirbimą, sėją, priežiūrą, derliaus nuėmimą, jo pridavimą supirkėjams, technikos priežiūrą ir jos aptarnavimą bei remontą, bet ir papildomai iš privačių asmenų nuomojo žemę, kasmet daugiau nei 500 ha, mokėjo žemės nuomos mokestį, dengė įsipareigojimus kreditoriams bei prisiėmė naujus, reikalingus ūkio veiklai organizuoti. Dėl šios priežasties buvo atmestas I. Š. reikalavimas priteisti kompensaciją iš V. Š. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė I. Š. nuo santuokos nutraukimo bylos inicijavimo ūkio veikloje visiškai nedalyvavo, prie turto sukūrimo ir gausinimo neprisidėjo, teismas priėjo išvadą, jog ieškovas negali reikalauti iš atsakovės laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki santuokos nutraukimo įvykdytų prievolių bankams pagal kredito sutartis ir gali reikalauti tik tos prievolės dalies, kurią įvykdė po teismo sprendimo, kuriuo konstatuotas prievolių solidarumas, priėmimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės ½ dalį 8 855,23 Eur skolos, sumokėtos Luminor Bankui ir ½ dalį 206 829,24 Eur skolos, sumokėtos AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui.

12. Teismas pažymėjo, kad, teismui priėmus sprendimą nutraukti šalių santuoką (2019 m. lapkričio 19 d.), anksčiau minėtos prievolės pripažintos solidariomis, todėl atsakovei atsirado solidarioji pareiga kartu su buvusiu sutuoktiniu įvykdyti kreditoriams prievoles pagal kredito sutartis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nutraukus santuoką būtų įvykdžiusi jai tenkančią solidariųjų prievolių dalį. Atsakovė neneigia, kad šių prievolių nevykdė. Ieškovas apmokėjo kitas skolas, todėl jis turi teisę reikalauti iš bendraskolės ½ dalies to, ką jis sumokėjo kreditoriams tiek pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tiek antstoliui.

13. Teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo vykdymo procese iš ieškovo V. Š. išieškota 97 086,16 Eur Luminor Bankui, 41 803,01 Eur UAB „Žvalguva“ (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo reikalavimo teisių perėmėjai). Pats ieškovas sumokėjo 42 141,47 Eur skolą UAB „Žvalguva“. Iš viso ieškovas sumokėjo 181 030,64 Eur pagal solidariąsias jo ir atsakovės prievoles. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė ½ dalį jo įvykdytų prievolių, t. y. 90 515,32 Eur ir palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Apeliaciniame skunde ieškovas V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai aiškino santuokos nutraukimo byloje netenkinto atsakovės reikalavimo priteisti kompensaciją už santuokos metu sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą ir šioje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo santykį. Vien tai, kad atsakovės reikalavimai santuokos nutraukimo byloje buvo atmesti, negali pabloginti ieškovo padėties šioje byloje. Priešingai, būtent atsakovės reikalavimų atmetimas santuokos nutraukimo byloje lemia ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Santuokos nutraukimo byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų sumažinęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, turtą švaistęs, leidęs asmeninėms reikmėms, santuokos metu piktybiškai nevykdęs prievolių ir šie veiksmai būtų pagrindas priteisti kompensaciją. Skundžiamas sprendimas šioje dalyje nelogiškas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

14.2. Skundžiamame sprendime ne kartą nurodyta, kad ieškovui negali būti priteisiamos jo sumokėtos lėšos kreditoriams nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki santuokos nutraukimo. Tačiau nėra aišku, kodėl skundžiamame sprendime pasirinkta būtent nurodyta data ir su kuo ši data siejama, nes šalių faktinis gyvenimas skyrium prasidėjo 2016 m. rugpjūčio 19 d. Tikėtina, kad tai pirmosios instancijos teismo klaida, kurią privalo ištaisyti Lietuvos apeliacinis teismas, nes trejų metų laikotarpis, kurio metu buvo vykdomos solidariosios prievolės, yra reikšmingas.

14.3. Santuokos nutraukimo byloje nėra pasisakyta, kad iki santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos įvykdytos ieškovo solidariosios prievolės turi būti laikomos įvykdytomis iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto. Šioje byloje atsakovė įrodinėjo ir siekė, kad teismas pripažintų, jog prievolės AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui ir Luminor Bankui įvykdytos iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovo solidariųjų prievolių įvykdymas ir regreso teisė į solidarųjį skolininką (atsakovę), o ne ieškovo ir atsakovo bendro santuokoje įgyto turto identifikavimas ir padalinimas. Nuo faktinio gyvenimo skyrium (t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d.) šalys nebevedė bendro ūkio, todėl nuo nurodyto momento sutuoktinių gautos pajamos negali būti laikomos bendra sutuoktinių nuosavybe, ir tai yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

14.4. Atsakovė nepagrįstai įrodinėjo, kad ieškovas prievoles įvykdė iš bendrų ieškovei ir atsakovui priklausančių pajamų, gautų iš ūkio veiklos 2016–2020 m. Ieškovė ūkio veikloje nedalyvavo ir kitaip prie jo neprisidėjo nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. Didžioji dalis prievolių įvykdyta po santuokos nutraukimo, kai ieškovė ir atsakovas nebeturėjo bendrų pajamų ir tai įvyko vėliau nei ūkis gavo 2016–2020 m. laikotarpio pajamas. Ieškovas pažymi, kad būtent dėl jo darbo ir pastangų ūkyje gautos pajamos buvo skirtos atsiskaitymui su kreditoriais. Po faktinio šalių gyvenimo skyrium sukurtas turtas nėra bendras. Šalims nuosavybės teise priklauso 187,796 ha žemės ūkio paskirties žemės. Iš tokio ploto žemės ūkio veiklos nebūtų įmanoma per trejus metus grąžinti 785 905,08 Eur kreditų. Ieškovas 2016–2019 m. iš privačių asmenų nuomojo žemę, o tai nėra šalių bendras turtas. Žemės nuomotojams ieškovas mokėjo nuomos mokestį grynaisiais pinigais, panaudodamas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo iš užauginto naujo derliaus gautas pajamas ir naujus kreditus. Ieškovas santuokos nutraukimo byloje pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kiek jam kainavo tolesnis ūkininko ūkio veiklos vykdymas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir kokias naujas asmenines prievoles jis privalėjo prisiimti tam, kad būtų galima grąžinti bendrus kreditus, t. y. įvykdyti solidariąsias abiejų šalių prievoles. Tik todėl, kad vienas ieškovas įvykdė solidariąsias sutuoktinių prievoles, jis įgijo naujų įsipareigojimų bankams ir kitiems kreditoriams, be kurių finansavimo ūkininko ūkio veikla nebūtų įmanoma. Po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ūkininko ūkio veiklai ir solidariųjų prievolių vykdymui ieškovas patyrė daug išlaidų, gavo naujų paskolų ir prisiėmė naujų įsipareigojimų, kuriuos įvykdė vienas ir ateityje vykdys asmeniškai.

15. Apeliaciniame skunde atsakovė I. Š. prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovo V. Š. reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti visas atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Santuokos nutraukimo byloje nuspręsta solidariomis pripažinti neįvykdytas prievoles, buvusias bylos iškėlimo metu (2016 m. rugpjūčio 19 d.), t. y. prievoles Luminor Bankui pagal 2014 m. vasario 11 d. kredito linijos sutartį ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį. Kitoje sprendimo ir nutarties rezoliucinės dalies pastraipoje prievolės kitiems kreditoriams, kurios buvo bylos iškėlimo metu, bet iki bylos išnagrinėjimo pabaigos įvykdytos, taip pat pripažintos solidariomis, tačiau nustatyta, kad jos įvykdytos iš bendrų sutuoktinių pajamų. Santuokos nutraukimo byloje priimti teismo sprendimai reiškia, kad prievoles po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2016 m. rugpjūčio 19 d.) ir santuokos pasibaigimo (2020 m. birželio 10 d.) ieškovas vykdė iš bendrų sutuoktinių pajamų, o solidariomis prievolėmis kreditoriams Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pripažintos tik tos, kurių ieškovas buvo neįvykdęs santuokos ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momentu (2020 m. birželio 10 d.), o ne santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną (2016 m. rugpjūčio 19 d.). Teismas, konstatuodamas, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl skolų mokėjimo iš bendrų buvusių sutuoktinių lėšų, gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra), negali turėti įtakos nagrinėjamam ginčui ir dėl to nevertindamas aptartų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas. Šis pažeidimas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas antrą kartą neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir netinkamai išsprendė ginčą.

15.2. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl sumų, kurios po santuokos nutraukimo iš ieškovo išieškotos ir kurias sumokėjo pats ieškovas, vykdydamas solidariąsias prievoles. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai nustatė santuokos nutraukimo momentą. Šalių santuoka nutraukta ne 2019 m. lapkričio 19 d., o 2020 m. birželio 10 d., t. y. įsiteisėjus sprendimui dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimo momentas aktualus, sprendžiant dėl lėšų, kuriomis ieškovas padengė prievoles kreditoriams, kilmės.

15.3. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad ta aplinkybė, jog ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriams, savaime nereiškia, jog bendraskolių solidariosios prievolės dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju šalių solidariosios prievolės kreditoriams Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui nebuvo padalytos, šalys, buvę sutuoktiniai, išliko solidariosios prievolės subjektai, prievolių vykdymo tvarka ir dalys nebuvo nustatytos, todėl nagrinėdamas ieškovo reikalavimą teismas privalėjo vertinti, ar yra pagrindas tokiam reikalavimui, ar atsakovė gali būti laikoma atsakinga už ½ dalį solidariomis pripažintų prievolių. Tai, kad šalių santuokos nutraukimo byloje priimtu sprendimu klausimas dėl bendro turto padalinimo yra išspręstas, nepašalina teismo pareigos spręsti dėl ieškovo atgręžtinio reikalavimo pagrįstumo, o atsakovės pareikšti atsikirtimai nereiškia reikalavimo iš naujo dalinti bendrą turtą, kurie turėtų būti nagrinėjami atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje.

15.4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti prievolių kreditoriams kilmę, lėšų panaudojimą, nustatyti, iš kokių lėšų buvo įvykdytos prievolės kreditoriams ir įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovė pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje ūkininko ūkis priteistas ieškovui. Ūkininko ūkio pagrindinė veikla – augalininkystė, vykdant veiklą buvo dirbama 187,47 ha šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios žemės ir apie 500 ha nuomojamos žemės. Prievolė Luminor Bankui įgyta pagal ieškovo, kaip ūkininko, sudarytą 2014 m. vasario 11 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditas buvo skirtas ūkininko ūkio veiklos vykdymui (apyvartinėms lėšoms, technikos įsigijimui ir pan.). Ieškovas, be atsakovės žinios ir sutikimo, pakeitė kredito linijos sutarties sąlygas, t. y. pakeitė kredito grąžinimo terminą, atsisakė atsakovės laidavimo, padidino įsipareigojimo mokestį. Ieškovas prievolės Luminor Bankui neįvykdė, todėl santuokos nutraukimo byloje prievolė pripažinta solidariąja. Prievolė kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui taip pat įgyta ieškovo, kaip ūkininko, pagal 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus. Kreditas buvo skirtas ūkininko ūkio veiklos aptarnavimui. Ieškovas prievolių AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui neįvykdė, todėl santuokos nutraukimo byloje ši prievolė taip pat pripažinta solidariąja.

15.5. Šalių santuokos nutraukimo byloje ūkininko ūkio pajamos, gautos už 2016–2020 m. derlių, Nacionalinės mokėjimo agentūros mokėtos išmokos, kurios šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, į dalinamo turto balansą nebuvo įtrauktos ir nebuvo dalinamos. Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis 2016–2020 m. ieškovui išmokėta 422 902,85 Eur. Šios išmokos buvo pakankamos įvykdyti prievoles kreditoriams. Kredito sutarties su AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu 1.9 punkte nustatytas ieškovo įsipareigojimas užtikrinti Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų gavimą į banke esančią ieškovo sąskaitą visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį, taip užtikrinant kredito grąžinimą, tačiau ieškovas pervestas išmokas išsigrynindavo, Nacionalinei mokėjimo agentūrai nurodė lėšas pervesti į kitą sąskaitą.

15.6. Atsakovė reikalavimo padalinti ūkininko ūkio pajamas nereiškė dėl ūkio veiklos specifikos ir tinkamo prievolių ūkio kreditoriams įvykdymo. Dėl to atsakovė turėjo teisėtą lūkestį, kad ūkininko ūkio pajamomis ieškovas padengs santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu kreditoriams turėtus įsipareigojimus, skirtus ūkio veiklai. Atsakovė visos informacijos apie įsipareigojimų kreditoriams vykdymą neturėjo, nes ieškovas be atsakovės sutikimo keitė sutarčių ir prievolių įvykdymo sąlygas. Išvada, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo atsakovė nusišalino nuo ūkininko ūkio veiklos, neteisinga. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu atsakovė negyveno kartu su ieškovu, nes tai buvo neįmanoma, dėl to atsakovė neturėjo galimybės daryti įtakos, kad ieškovas gaunamas ūkininko ūkio pajamas skirtų tikslinių paskolų grąžinimui. 2016–2020 m. ūkininko ūkio veikloje naudojant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, jau po asmeninių ir solidariųjų prievolių kreditoriams įvykdymo, ieškovas gavo 1 248 322 Eur grynojo pelno, kuris nutraukiant santuoką nebuvo dalinamas ir buvo pakankamas įvykdyti prievoles kreditoriams Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui.

15.7. Santuokos nutraukimo byloje nuspręsta „pripažinti V. Š. prisiimtas prievoles, atsiradusias po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 19 d., asmeninėmis V. Š. prievolėmis: <...> visas kitas prievoles, atsiradusias atsakovui V. Š. pagal jo arba V. Š. ūkininko ūkio sudarytus sandorius ir prisiimtus įsipareigojimus“. Atsižvelgiant į tai, kad su Luminor Banku sudarytą kredito linijos sutartį ir su AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu sudarytą kredito sutartį ieškovas keitė po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo sudarytais susitarimais, taip prisiimdamas naujus įsipareigojimus, prievolės šiems kreditoriams pagal pacituotą teismo sprendimo rezoliucinę dalį laikytinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis, nes ieškovas ir kreditoriai sutartis modifikavo be atsakovės žinios ir sutikimo.

15.8. Iš atsakovės nepagrįstai priteista pusė vykdymo procese antstolio R. K. iš ieškovo išieškotų sumų kreditoriams. Išieškojimas buvo vykdomas tik iš ieškovo. Kreditoriui Luminor Bankui 2020 m. birželio 30 d. notaro išduodame vykdomajame įraše nurodyta, kad atsakovė yra subsidiariai (įkeistu turtu) atsakingas asmuo. Vykdomojoje byloje pagal kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui 2020 m. birželio 10 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą pats ieškovas patvirtino, kad atsakovė nebėra solidariai atsakinga.

15.9. Ieškovas vienas disponavo pajamomis, gautomis už 2016–2020 m. derlių, todėl turėjo pareigą grąžinti paskolas iš gautų ūkininko ūkio pajamų. Šalių santuokos nutraukimo byloje konstatuota, kad iki 2020 m. birželio 10 d. ūkininko ūkio pajamos buvo bendros sutuoktinių pajamos ir ši aplinkybė yra prejudicinis faktas. Ieškovas ūkininko ūkio pajamas gavo ir 2020 m. vasaros pabaigoje, jau po santuokos nutraukimo, iš nuimto derliaus, kurio užauginimui buvo naudojamas bendras šalių turtas, visi šalims priklausę žemės sklypai, įskaitant ir priteistą ieškovei santuokos nutraukimo byloje. Todėl ir 2020 m. ūkininko ūkio pajamos buvo šalių bendras turtas. Tai, kad antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. 0098/20/01307 ir Nr. 0098/20/01163 prievolės išieškotojams buvo įvykdytos iš karto po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje (2020 m. birželio 10 d.), patvirtina, jog skolos sumokėtos bendromis šalims priklausančiomis pajamomis, gautomis iš ūkininko ūkio veiklos, naudojant bendrą šalių turtą, nes asmeninių pajamų ieškovas neturėjo. Tai, kad ieškovas prievoles kreditoriams Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui įvykdė naudodamas ir atsakovei priklausančias lėšas, patvirtina 2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021 patvirtina taikos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovei atlyginti 45 000 Eur žalą, patirtą negalint naudotis jai priklausančiais žemės sklypais, kuriuose ieškovas savavališkai augino derlių.

16. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1. Atsakovės reikalavimo dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą netenkinimas santuokos nutraukimo byloje neturi prejudicinio ryšio su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovės ½ dalį jo įvykdytų prievolių. Tai, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, jog bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios.

16.2. Ieškovo argumentai dėl skundžiamame sprendime neteisingai nurodytos šalių gyvenimo skyrium datos yra teisiškai nereikšmingi, nes tai rašymo apsirikimo klaida.

16.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad santuokos nutraukimo byloje nėra pasisakyta, jog iki santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos įvykdytos ieškovo solidariosios prievolės turi būti laikomos įvykdytomis iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto. Tai, kad iki 2020 m. birželio 10 d. ūkininko ūkio pajamos buvo bendros sutuoktinių pajamos, pripažinta teismo sprendimu ir šioje byloje tai yra prejudicinis faktas.

16.4. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, jog nuo faktinio gyvenimo skyrium šalys nebevedė bendro ūkio, todėl nuo nurodyto momento sutuoktinių gautos pajamos negali būti laikomos bendra sutuoktinių nuosavybe. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo ginčo, kad šalių faktinio gyvenimo skyrium data yra 2016 m. rugpjūčio 19 d., bet šalių santuokos nutraukimo byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje ieškovo nurodyto teiginio ar išvados nėra.

16.5. Atsakovės prieštaravimas ieškovo pareikštam regresiniam reikalavimui dėl ½ dalies jo įvykdytų prievolių priteisimo nereiškia, kad byloje sprendžiamas bendro santuokoje įgyto turto identifikavimas ir padalinimas. Nors santuokos nutraukimo byloje atsakovė pripažinta solidariąja skolininke, sprendžiant dėl jos prievolės grąžinti ieškovui bet kokią jo sumokėtą dalį, turi būti vertinama prievolių ir lėšų, kuriomis ieškovas padengė prievoles kreditoriams, kilmė.

16.6. Ieškovo ūkininko ūkis vertėsi augalininkyste. Prievolės Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui įgytos pagal ieškovo, kaip ūkininko, sudarytas kredito sutartis ir buvo skirtos ūkio veiklos aptarnavimui. Prieš pat santuokos nutraukimo proceso pradžią gautos ir ūkininko ūkyje panaudotos paskolų lėšos ūkiui sudarė sąlygas uždirbti pajamas, kuriomis 2016–2020 m. disponavo vienas ieškovas. Laiku negrąžinus paskolų, ieškovui likdavo didesnė dalis iš ūkininko ūkio gautų pajamų, jis jas sutaupė ir naudojo savo nuožiūra, savo poreikiams. Taigi, disponuodamas ūkininko ūkio, kuriame buvo panaudotos kreditų lėšos, pajamomis, ieškovas turėjo pareigą grąžinti paskolas iš gautų ūkininko ūkio pajamų.

17. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

17.1. Atsakovė šioje byloje negali kvestionuoti santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjusių teismo sprendimų išvadų. Manydama, kad yra turto, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje, atsakovė gali inicijuoti proceso atnaujinimą dėl tokio turto padalinimo. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovo solidariųjų prievolių įvykdymas ir regreso teisė į solidariąją skolininkę (atsakovę), o ne šalių bendro santuokoje įgyto turto identifikavimas ir padalinimas. Nuo faktinio gyvenimo skyrium šalys nebevedė bendro ūkio, todėl nuo šio momento sutuoktinių gautos pajamos negali būti laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

17.2. Tai, kad ieškovas be atsakovės sutikimo ir žinios keitė prievolių įvykdymo sąlygas, patvirtina, jog atsakovas neturėjo pinigų vienas įvykdyti solidariąsias prievoles, todėl pratęsė prievolių įvykdymo terminus. Tačiau tokie veiksmai lėmė nuostolius ieškovui. Jei ieškovas būtų veikęs pelningai, kreditai nebūtų reikalingi.

17.3. Atsakovė, kaip bendraskolė, bet kada galėjo gauti informaciją tiesiogiai iš Luminor Banko ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo. Tai, kad atsakovė nesidomėjo prievolių vykdymu, kredito įmokų nemokėjo, parodo jos nesąžiningumą ir vengimą vykdyti solidariąsias prievoles.

17.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas prievoles įvykdė iš bendrų ginčo šalims priklausančių pajamų, gautų iš ūkio veiklos 2016–2020 m. Ieškovė nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. ūkio veikloje nedalyvavo, o didžioji dalis prievolių įvykdyta jau po santuokos nutraukimo, kai šalys nebeturėjo bendrų pajamų. Kreditoriams Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui vykdomieji įrašai išduoti įsiteisėjus sprendimui santuokos nutraukimo byloje. Priešingai nei teigia atsakovė, prievolės šiems kreditoriams nebuvo įvykdytos iš karto.

17.5. Atsakovės minimoje Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra nurodyta, kad 45 000 Eur mokama kaip atsakovės patirtos žalos atlyginimas ar nuostoliai. Atsakovės pateikti skaičiavimai apie pelną, gaunamą iš konkretaus žemės sklypo, nesusiję su faktinėmis pajamomis ir pelnu, kuris gaunamas iš konkrečiame sklype išaugintos produkcijos.

17.6. Prievolių Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui solidarumas šioje byloje negali būti ginčijamas ir kvestionuojamas. Be to, po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise buvo priteista daug ūkininko ūkio žemės sklypų ir žemės ūkio technikos. Tai reiškia, kad ieškovas skubiai turėjo pirkti arba nuomoti analogišką techniką, nes priešingu atveju ūkis nebūtų galėjęs vykdyti veiklos (neliko traktorių, kombainų, trąšų barstytuvų ir pan.). Tik dėl ieškovo pastangų ūkio veikla buvo išsaugota, nors tuo pačiu ieškovas vienas vykdė solidariąsias prievoles ir dėl to atsirado naujų kreditorių. Atsakovė, gavusi pusę ūkyje naudotų sklypų ir technikos, taip pat galėjo vykdyti solidariąsias prievoles, tačiau to nepadarė. Nors atsakovė teigia, kad paskolos buvo skirtos ūkio veiklai vykdyti ir ji negavo šių pinigų, tačiau atsakovė perėmė techniką, kuri buvo pirkta iš Luminor Banko ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo gautų kreditų. Taigi, atsakovė valdo turtą, gautą iš ūkio veiklai skirtų kreditų. Atsakovė piktavališkai siekia tik perimti turtą ir išvengti solidariųjų prievolių įvykdymo kreditoriams. Po solidariųjų prievolių įvykdymo ūkio veikla išbalansuota, ieškovas priverstas skolintis pinigus skoloms dengti, patiria nuostolius, mokėdamas palūkanas.

17.7. Atsakovė, analizuodama, iš kokių pinigų ieškovas turėjo vykdyti solidariąsias prievoles kreditoriams Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, ignoruoja faktą, kad prievolės buvo įvykdytos ne atsakovės nurodytais metais, o vėlesniu laikotarpiu. Ieškovo nuomone, teismas turi vertinti ūkio finansinius duomenis laikotarpiu, kada prievolės buvo faktiškai įvykdytos, nes tik tai leistų nustatyti, iš kokių lėšų ir kokiu būdu ieškovas vienas vykdė prievoles.

17.8. Atsakovė apeliaciniame skunde ignoruoja faktą, kad santuokos nutraukimo byloje bendro dalintino turto suma nebuvo mažinama neįvykdytų solidariųjų prievolių suma, nebuvo vertinama ir analizuojama, iš kokių pinigų solidarūs skolininkai turės vykdyti solidariąsias prievoles. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo įvertintas solidariųjų skolų faktas, kurių užtikrinimui buvo įkeistas turtas (t. y. solidariosios skolos nuo šalims priteistino turto buvo įvertintos izoliuotai). Teismų praktikoje skolų (solidariųjų) priskyrimas vienam iš sutuoktinių lemia ir didesnio turto dalį (turto, kuris yra įkeistas kreditorių reikalavimų užtikrinimui). Tačiau ginčo šalių santuokos nutraukimo byloje, padalinant turtą, solidariųjų prievolių faktas neįvertintas. Ieškovui priteista didžioji dalis įkeisto turto, kuris užtikrina solidariųjų prievolių vykdymą, o atsakovei iš esmės tik nesuvaržytas turtas. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei priteista iš esmės daugiau turto nei atsakovui. Dėl to prievolės paliktos buvusiems sutuoktiniams vykdyti solidariai.

17.9. Atsakovės apeliacinio skundo argumentus paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019 pateikti išaiškinimai, kad sutuoktinis, kuris vienas po bylos dėl santuokos nutraukimo inicijavimo vykdė solidariąsias prievoles, turi teisę reikalauti kompensacijos iš kito sutuoktinio. Abiejų bylų faktinės aplinkybės nagrinėjamu klausimu iš esmės sutampa, todėl teismas turėjo pareigą vadovautis šia kasacinio teismo praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus atsakovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-150-372-2022 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos priteisimo regreso tvarka, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumu, nevertino ir nepasisakė dėl prievolių įvykdymo momento, nesprendė dėl lėšų, kuriomis ieškovas iš dalies padengė prievoles kreditoriams Luminor Bankui ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, kilmės, dėl santuokos nutraukimo byloje šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimo apimties, t. y. nenustatė ir nepasisakė dėl aplinkybių, reikšmingų nustatant šalių dalis solidariojoje prievolėje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neatskleista bylos esmė ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl faktinių aplinkybių

20. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2020 iš dalies pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nutarta: pripažinti solidariomis I. Š. ir V. Š. neįvykdytas prievoles, buvusias bylos iškėlimo metu (2016 m. rugpjūčio 19 d.) Luminor Bankui pagal 2014 m. vasario 11 d. kredito linijos sutartį, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį, Luminor Lizingas, UAB ir UAB ,,Žvalguva“; pripažinti V. Š. prisiimtas prievoles, atsiradusias po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2016 m. rugpjūčio 19 d.), asmeninėmis V. Š. prievolėmis: UAB „Naftėnas“, Luminor Bankui pagal 2018 m. balandžio 19 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2017 m. birželio 13 d. lizingo sutartį Nr. 201706F-23591, kreditorei UAB „Agrospelta“, visas kitas prievoles, atsiradusias atsakovui V. Š. pagal jo arba V. Š. ūkininko ūkio sudarytus sandorius ir prisiimtus įsipareigojimus.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2020 Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, pašalindamas iš jos motyvuojamosios dalies teiginį dėl ieškovės I. Š. patirtų sveikatos sutrikimų.

22. Nustatyta, kad ieškovas, kaip ūkininkas, su Luminor Banku (pirminė kreditorė akcinė bendrovė DNB bankas) 2014 m. vasario 11 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo suteiktas 300 000 Lt (86 886,01 Eur) kreditas. Kredito linijos paskirtis – apyvartinėms lėšoms (sėkloms, trąšoms, chemikalams, kurui, atsarginėms dalims, žemės ūkio prekėms įsigyti ir paslaugoms apmokėti). Kredito grąžinimas užtikrintas sutarties specialiųjų sąlygų 11 punkte nurodyto nekilnojamojo turto, priklausančio V. Š. , įkeitimu, I. Š. laidavimu, įformintu laidavimo sutartimi, ir UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantija, įforminta garantijos sutartimi. Sutarties specialiųjų sąlygų 15.7 punkte nustatyta, kad, neatsižvelgiant į sutartyje nustatytą kredito linijos galiojimo terminą, laikoma, jog kredito gavėjo prievolių įvykdymo terminas bankui sueina 2015 m. vasario 10 d. Šalys 2016 m. vasario 9 d. sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prievolių įvykdymo terminą pratęsė iki 2017 m. vasario 10 d. Šalys 2017 m. sausio 9 d. sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prievolių įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. vasario 10 d. Pagal šalių 2019 m. sausio 31 d. sudarytą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prievolių įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. balandžio 30 d. (DOK-6564 priedai Nr. 3–6).

23. Atsakovė I. Š. 2014 m. vasario 11 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir laidavimo sutartis) pagrindu laidavo už ieškovo, kaip ūkininko, prievoles, kylančias iš 2014 m. vasario 11 d. kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Laidavimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad skolininko ir laiduotojos atsakomybė solidarioji.

24. Pagal Luminor Banko pateiktus duomenis ieškovo pradelsta skola pagal 2014 m. vasario 11 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 2020 m. kovo 3 d. sudarė 88 248,18 Eur (86 886,01 Eur pradelsto kredito dalis, 1 337,52 Eur nesumokėtos palūkanos, 24,65 Eur nesumokėti delspinigiai (ieškinio priedas Nr. 4). Negrąžinto kredito dalis nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. liepos 9 d. nepasikeitė. Nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Luminor Bankui sumokėta 7 547,32 Eur palūkanų, 4,62 Eur delspinigių ir 1 303,29 Eur kitų mokesčių (DOK-10986 priedas Nr. 1).

25. Ieškovas, ūkininkas V. Š. , ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas (pirminė kreditorė akcinė bendrovė „Citadele“ bankas) 2015 m. kovo 16 d. sudarė kredito sutartį Nr. KS03/194. Šios sutarties pagrindu ieškovui suteiktas 300 000 Eur kreditas apyvartinėms lėšoms (žaliavoms, medžiagoms, kurui ir kitoms prekėms, susijusioms su žemės ūkio veikla, įsigyti, paslaugoms žemės ūkiui pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų priede nustatytą paslaugų sąrašą apmokėti). Galutinis kredito grąžinimo terminas 2016 m. gruodžio 31 d. Šalys 2016 m. birželio 8 d. sudarė susitarimą Nr. 1, kuriuo ieškovui suteikti papildomi 40 000 Eur. Šio susitarimo pasirašymo dieną bendra suteikta ir negrąžinta kredito suma sudarė 240 000 Eur. Šalių sudaryta kredito sutartis 2016 m. birželio 8 d. išdėstyta nauja redakcija. Pagal kreditoriaus pateiktus duomenis ieškovo skola pagal 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. KS03/194 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė 239 882,12 Eur (DOK-6564 priedas Nr. 7).

26. Ginčo šalių santuokos nutraukimo byloje Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-45-797/2019, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2020, nustatyta, kad kredito sutartis Nr. KS03/194 sudaryta santuokos metu, todėl prievolė grąžinti kreditą laikytina solidariąja.

27. Antstolio R. K kontoroje buvo pradėtos vykdyti šios vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. 0098/20/01307 pagal išieškotojui Luminor Bankui išduotą notaro vykdomąjį įrašą dėl 86 886,01 Eur skolos, 2 536,18 Eur palūkanų, 56,97 Eur delspinigių, 288,46 Eur notaro atlyginimo, 9,68 Eur notaro atlyginimo už duomenų perdavimą Hipotekos registrui ir 1 900,30 Eur palūkanų, iš viso dėl 91 677,57 Eur išieškojimo; 2) vykdomoji byla Nr. 0098/20/01163 pagal išieškotojui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui išduotą vykdomąjį įrašą dėl 74 465,75 Eur skolos, 2 182,59 Eur palūkanų, 367,69 Eur delspinigių, 204,14 Eur notaro išlaidų ir 2 157,27 Eur palūkanų išieškojimo.

28. Pagal antstolio R. K. 2021 m. birželio 4 d. pažymą vykdomoji byla Nr. 0098/20/01307 pagal Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro 2020 m. birželio 10 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš V. Š. išieškotojui Luminor užbaigta. Vykdomojoje byloje išieškota 89 777,27 Eur skola, 1 900,30 Eur palūkanos ir 5 408,59 Eur vykdymo išlaidos, iš viso išieškota 97 086,16 Eur. Šioje vykdomojoje byloje V. Š. sumokėjo 49 020,48 Eur, už V. Š. 48 065,68 Eur sumokėjo UAB „Žvalguva“.

29. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir UAB „Žvalguva“ 2021 m. sausio 14 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pirminis kreditorius perleido naujai kreditorei UAB „Žvalguva“ reikalavimą pagal 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį KS03/194 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei 2020 m. birželio 10 d. vykdomąjį raštą į 39 719,97 Eur skolą ir visas skolininko įsipareigojimų užtikrinimo priemones, kreditoriaus turimas skolininko atžvilgiu (ieškinio priedas Nr. 6). Antstolio R. K. 2021 m. sausio 29 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0098/20/01163 išieškotojas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas pakeistas nauja išieškotoja UAB „Žvalguva“.

30. Pagal antstolio R. K. 2021 m. birželio 4 d. pažymą vykdomojoje byloje Nr. 0098/20/01163 dėl skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Žvalguva“ V. Š. sumokėjo 38 260,94 Eur skolą, įskaitant palūkanas, ir 3 542,07 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 41 803,01 Eur. Pažymos išdavimo dieną vykdomojoje byloje buvo nesumokėta 41 794,29 Eur skola, įskaitant palūkanas, 10 14,05 Eur vykdymo išlaidos, iš viso 42 808,34 Eur.

31. Pagal kreditorės UAB „Žvalguva“ 2022 m. kovo 14 d. pažymą ieškovas padengė kitą vykdomojoje byloje Nr. 0098/20/01163 neapmokėtą skolos dalį – 42 141,47 Eur (ieškinio CBP-3596 priedas Nr. 5).

32. Pagal LITEKO duomenis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3377-907/2023 ieškovės I. Š. prašymas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje netenkintas. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 12 d.

Dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo

33. Byloje kilo ginčas dėl atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo, vienam iš sutuoktinių įvykdžius solidariąsias prievoles kreditoriams.

34. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, jog bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018, 36 punktas).

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje konstatuota, jog I. Š. nuo santuokos nutraukimo bylos inicijavimo ūkio veikloje nedalyvavo, prie turto sukūrimo ir gausinimo neprisidėjo, ieškovas vienas vykdė visą šio augalininkystės ūkio veiklą, kuriai reikalingas nepertraukiamumas ir tęstinumas, todėl netenkintas I. Š. reikalavimas priteisti iš V. Š. kompensaciją dėl santuokinio turto sumažinimo, prisiimant naujas pinigines prievoles, vykdant prievoles ne bankams, kuriems įkeistas turtas, bet kitiems kreditoriams. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškovas gali reikalauti tik prievolės dalies, įvykdytos po 2019 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo, kuriuo konstatuotas prievolių solidarumas. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 90 515,32 Eur, t. y. ½ dalį po 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovo įvykdytų prievolių.

39. Ginčo šalys su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Ieškovas apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo priteisti pusę jo įvykdytų solidariųjų prievolių nuo faktinio gyvenimo skyrium iki galutinio santuokos nutraukimo, neteisingai aiškino santuokos nutraukimo byloje atmestą atsakovės reikalavimą priteisti kompensaciją už santuokos metu sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, klaidingai nurodė šalių faktinio gyvenimo skyrium datą. Apeliantas taip pat pažymi, kad nuo faktinio gyvenimo skyrium (2016 m. rugpjūčio 19 d.) šalys nebevedė bendro ūkio, todėl nuo šio momento sutuoktinių gautos pajamos negali būti laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje santuokos nutraukimo byloje.

40. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės, neįvertino ir neištyrė teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, t. y. neįvertino prievolių kreditoriams atsiradimo pagrindų, kam buvo panaudoti kreditai ir kas iš to turėjo naudos, prievolių vykdymo aplinkybių. Atsakovė pažymi, kad ji nebuvo sutarčių šalis ir solidariąja skolininke tapo kaip sutuoktinė. Ieškovo ūkio pajamos, gautos už 2016–2020 m. derlių, Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtos išmokos, kurios priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nebuvo padalintos, todėl ieškovas prievoles įvykdė ir iš atsakovei priklausančios lėšų dalies. Atsakovė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė santuokos nutraukimo datą.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta bylos nutraukti santuoką iškėlimo (šalių gyvenimo skyrium pradžia) data. Ginčo šalių santuokos nutraukimo byla iškelta 2016 m. rugpjūčio 19 d. (sprendime nurodyta 2019 m. rugpjūčio 19 d.). Šis netikslumas padarytas dėl rašymo apsirikimo klaidos. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką buvo pakeistas apeliacinės instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi. Taigi, laikoma, kad santuokos nutraukimo data yra 2020 m. birželio 10 d. (CK 3.66 straipsnio 1 dalis).

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ginčo šalių apeliacinius skundus, vadovaujasi santuokos nutraukimo byloje įteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, kad prievolės Luminor Bankui (pirminė kreditorė akcinė bendrovė DNB bankas) pagal 2014 m. vasario 11 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito linijos sutartis) ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui (teisių perėmėja UAB „Žvalguva“) pagal 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. KS03/194 (kredito sutartis) iki santuokos nutraukimo buvo solidariosios sutuoktinių prievolės, kurios nutraukiant santuoką nebuvo padalintos ir buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Byloje nėra ginčo, kad šalys ir po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriams pagal kredito sutartis, taip užtikrinant kreditorių interesų apsaugą, tačiau atsižvelgiama į tai, jog santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu nebuvo modifikuoti vidiniai tarpusavio skolininkų santykiai, jų apimtis. Ta aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriams, savaime nereiškia, kad bendraskolių šių solidariųjų prievolių dalys yra lygios.

43. Nustatyta, kad paskolos pagal kredito linijos ir kredito sutartis buvo suteiktos ieškovui, kaip ūkininkui, ūkio veiklos vykdymui, t. y. apyvartinėms lėšoms (sėkloms, trąšoms, chemikalams, kurui, atsarginėms dalims, žemės ūkio prekėms įsigyti, paslaugoms apmokėti ir pan.). Šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai V. Š. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), ūkio adresas – (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisė V. Š. Ūkininko ūkyje naudojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvusiems sutuoktiniams padalintas natūra.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka peržiūrėjęs ginčo šalių santuokos nutraukimo byloje apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, konstatavo, kad ūkininko ūkis registruotas V. Š. vardu iki santuokos, todėl teismai neturėjo pagrindo spręsti, kam priklausys ūkininko ūkis. Ūkininko ūkis ir po santuokos sudarymo išliko asmenine atsakovo nuosavybe. Kasacinis teismas šios klaidos nagrinėjamo ginčo atveju nelaikė esmine, pažymėdamas, kad ūkininko ūkio pripažinimas asmenine iki santuokos įregistravusio sutuoktinio nuosavybe savaime nenulemia, kad ūkininko ūkyje naudojamas santuokos metu įgytas turtas taip pat laikytinas asmenine šio sutuoktinio nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 53 punktas).

45. Nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad kreditai buvo suteikti ieškovo asmeninio ūkio veiklai vykdyti, bet ne šeimos poreikių tenkinimui. Prievolių, kylančių iš kredito linijos ir kredito sutarčių, solidarioji prievolė nustatyta kreditorių interesams užtikrinti. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad nuo 2016 m. atsakovė ūkio veikloje nedalyvavo, savaime nereiškia, kad atsakovei tenka ½ dalis solidariojoje prievolėje. Priešingai, aptarta aplinkybė pagrindžia, kad nuo šalių santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2016 m. rugpjūčio 19 d.) atsakovas vienas vykdė ūkininko veiklą, gavo iš ūkio veiklos pajamas, išmokas ir jomis disponavo. Santuokos nutraukimo byloje ieškovo ūkio veikloje 2016–2020 m. gautų pajamų ir išmokų padalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ieškovo vardu registruotas ūkininko ūkis, įsteigtas iki santuokos su atsakove sudarymo, liko asmenine ieškovo nuosavybe ir nutraukus santuoką. Duomenų, kad atsakovei priteistas ūkininko ūkio veikloje naudotas turtas buvo įgytas iš lėšų, gautų pagal kredito linijos ir kredito sutartis, byloje nėra. Ieškovas, reikšdamas atgręžtinį reikalavimą, šių aplinkybių neįrodinėjo. Taigi, atsakovei dengiant neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, ieškovui priklausančio turto pasyvo dalis mažėtų ir atitinkamai didėtų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – ūkininko ūkio – vertė (aktyvo dalis). Atsakovei įvykdžius solidariosios prievolės dalį kreditoriams, jos turtinė padėtis negerėtų, nes visas ūkininko ūkis priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad V. Š. vardu įregistruotas ūkininko ūkis yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl pats ieškovas turi prievolę grąžinti kreditoriams kreditus, suteiktus jo ūkininko ūkio veiklos finansavimui. Taigi, atsakovė neturi pareigos regreso tvarka atlyginti ieškovui ½ dalies sumokėtų kreditų, suteiktų ieškovo ūkininko ūkio veiklos finansavimui, nei nuo faktinio šalių gyvenimo skyriumi momento, nei po santuokos nutraukimo.

47. Nustačius, kad pats ieškovas turi prievolę grąžinti kreditoriams kreditus, suteiktus jo ūkininko ūkio veiklos finansavimui, aplinkybė, ar ieškovas pinigines prievoles kreditoriams įvykdė iš asmeninių lėšų, ar iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų, nėra teisiškai reikšminga. Dėl to teisėjų kolegija apeliantų argumentų dėl prievolių įvykdymui panaudotų piniginių lėšų kilmės nenagrinėja ir šiuo aspektu nepasisako. Kiti apeliantų argumentai įtakos galutiniam bylos rezultatui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčui reikšmingas aplinkybes ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių solidariąsias prievoles ir tarpusavio atgręžtinio (regreso) reikalavimo teisės įgyvendinimą, o tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmetamas.

49. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

51. Bylą laimėjo atsakovė, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

52. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 6 050 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms sumokėti: 2 420 Eur už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą (DOK-1151); 2 420 Eur už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą (DOK-3625); 1 210 Eur už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-71-1042/2023 (DOK-4937).

53. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 6 030 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms sumokėti: 605 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-2776 priedas Nr. 2); 1 815 Eur už apeliacinio skundo parengimą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą (DOK-3887); 2 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme antrą kartą (DOK-7247); 1 210 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą (DOK-4472).

54. Atsakovė taip pat sumokėjo 3 888 Eur žyminį mokestį: 2 305 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bylą nagrinėjant pirmą kartą; 1 583 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bylą nagrinėjant antrą kartą.

55. Atsakovės patirtos teisinių pasaugų išlaidos iš esmės atitinka Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, bylos apimtis didelė, byla pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nagrinėjama du kartus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams. Taigi, atsakovei iš ieškovo priteisiama: 6 050 Eur išlaidos advokato teisinėms paslaugoms sumokėti pirmosios instancijos teisme; 6 030 Eur išlaidos advokato teisinėms paslaugoms sumokėti apeliacinės instancijos teisme; 3 888 Eur žyminis mokestis.

56. Ieškovo ieškinys atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

57. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-71-1042/2023, kuri prijungta prie nagrinėjamos bylos, ieškovui buvo atidėtas 474 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovo ieškinys atmetamas, todėl žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas, priteisiamas iš ieškovo valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

58. Atsakovės I. Š. priešieškinis nepriimtas, todėl už priešieškinį sumokėtas 85 Eur žyminis mokestis grąžinamas atsakovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl apelianto prašymo

59. Šią civilinę bylą teisėjų kolegija išnagrinėjo 2023 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka. Baigusi nagrinėti bylą, kolegija nutarė atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą 2023 m. gruodžio 21 d.

60. Ieškovas 2023 m. gruodžio 5 d., t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, pateikė 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

61. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu turi būti pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, nauji dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti ieškovo pateiktą 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6 050 Eur (šešis tūkstančius penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme, 6 030 Eur (šešis tūkstančius trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme ir 3 888 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 474 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį valstybei.

Grąžinti atsakovei I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. sausio 17 d.

Laikyti nepaduotu ieškovo V. Š. 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti šį prašymą jį padavusiam ieškovui.