- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-246-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08720-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- G. D., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-15426-1164/2022, pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. D., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0183/22/00749.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalies argumentai
3. Antstolė R. P. kreipėsi į teismą, prašydama paskirti skolininkei G. D. baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-22-183-18299 surašymo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 10 d., iki visiško sprendimo įvykdymo.
4. Suinteresuotas asmuo (Inspekcija) su antstolės pareiškimu sutiko ir prašė skirti skolininkei iki 300 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo vykdymo dieną nuo 2022 m. gegužės 7 d., t. y. kitos po privalomojo nurodymo termino pasibaigimo dienos, iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo G. D. su antstolės pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-6864-780/2022, kurioje galimai bus priimtas nagrinėti jos 2022 m. birželio 8 d. prašymas pratęsti Privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus nustatytą/pratęstą terminą, kad galimai šis terminas bus dar kartą pratęstas. Todėl po atitinkamų teismo procesinių sprendimų įsiteisėjimo gali nelikti teisinio pagrindo reikalauti privalomo nurodymo įvykdymo. Pažymėjo, kad skolininkė su kitu asmeniu siekia įteisinti savavališką statybą, o ne nugriauti ar išardyti statinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) G. D. vienkartinę 50,00 Eur baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-725 nevykdymą; priteisė valstybei iš skolininkės 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas atsisakė priimti 2022 m. lapkričio 11 d. skolininkės G. D. atstovo teismui pateiktus prašymus, reg. Nr. DOK–139477 ir DOK–139841, ir atmetė jos prašymą priteisti skolininkei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (administracinė byla Nr. eI3-6864-780/2022) 2022 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti skolininkės ir kito pareiškėjo 2022 m. birželio 9 d. prašymo dalį, kuria buvo prašoma pratęsti skolininkei privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-613-556/2022 atmetė skolininkės bei kito pareiškėjo atskirąjį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą.
8. Teismas pažymėjo, kad skolininko atsakomybė už privalomojo nurodymo, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio.
9. Privalomasis nurodymas yra galiojantis, skolininkė iki 2022 m. spalio 31 d. akto teisėtumo neginčijo, tik teismo posėdžio metu atstovas pateikė duomenis, kad 2022 m. spalio 31 d. yra pateiktas ieškinys Marijampolės apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-8405-399/2022 (ieškinio priėmimo klausimas, teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį, neišspręstas). Privalomojo nurodymo skolininkė neįvykdė (dėl to ginčo nėra), todėl jis teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Nagrinėjamu atveju skolininkė yra gavusi atsisakymą leisti įteisinti ginčo statinį, buvo tenkintas jos prašymas pratęsti terminą privalomam nurodymui įvykdyti. Pažymėjo, kad skolininkė į Regionų apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI3-6864-780/2022) su prašymu dar kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi tik 2022 m. birželio 9 d., t. y. tik po 2022 m. birželio 1 d. patvarkymo dėl įpareigojimo įvykdymo patikrinimo Nr. S-22-183-17101 surašymo, kuriuo skolininkė buvo informuota, kad 2022 m. birželio 10 d. 8:00 val. bus atliekamas įpareigojimo įvykdymo patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad skolininkė šalina savavališkos statybos padarinius privalomajame nurodyme nurodytais būdais, t. y., šalina neteisėtai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą ir tvarko statybvietę, arba tesės aktų nustatyta tvarka siekia gauti žemės savininkų sutikimus (susitarimus) minėtoje vietoje statyti pagalbinio ūkio pastatą, į bylą nepateikta. Skolininkės procesiniuose dokumentuose ir jos atstovo teismo posėdžio metu nurodytas privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastis (nuo 2019 m. vykstantis bylinėjimasis dėl skolininkės kaimynei suformuoto per didelio sklypo (administracinės bylos Nr.eA-1390-442/2022 bei Nr.eA-2250-756/2022); privalomojo nurodymo ir antstolės dokumentų (patvarkymo ir neįvykdymo akto) rašymo apsirikimai ir neaiškumai (nesikreipiant dėl jų išaiškinimo, dokumentų, veiksmų neskundžiant, nors manant, kad jie neteisėti, ir pan.), teismas pripažino nesvarbiomis ir nesudarančiomis pagrindo nevykdyti privalomojo nurodymo.
10. Teismas sprendė, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūros nebuvo atliekamos savalaikiai, aktyviai, rūpestingai, siekiant per kuo trumpesnį laikotarpį tinkamai ir visapusiškai įvykdyti privalomąjį nurodymą jame nurodytais būdais. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo mąstą, skolininkei nepateikus antstolei ir teismui įrodymų, pateisinančių privalomo nurodymo neįvykdymo priežastis, taip pat į tai, kad skolininkė šioje vykdomojoje byloje baudžiama pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nutarė paskirti skolininkei vienkartinę 50 Eur baudą (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 771 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkė) G. D. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir šią bylą sustabdyti, prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apeliantė po 3,5 mėnesių nuo privalomojo nurodymo surašymo aktyviai siekė gauti reikiamą sutikimą, t. y. 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinę NŽT prie ŽŪM dėl sutikimo gavimo. 2021 m. spalio 13 d. NŽT atsakymas yra nekategoriškas, jame nurodoma, kad tarnyba tik dabar neturi teisinio pagrindo tenkinti tokio prašymo dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos nesuplanuotoje valstybinėje žemėje. Matyti, kad atitinkamų procedūrų metu nesuplanavus ir nesuformavus ginčo ūkiniam pastatui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo, nėra įmanomas ir privalomojo nurodymo tinkamas įvykdymas vienu iš jame nurodytų būdų.
11.2. Aktyvius apeliantės veiksmus patvirtina tai, kad teisme yra iškeltos dvi administracinės bylos pagal apeliantės skundus, bylose atsakove dalyvauja NŽT (Nr. eI3-6279-780/2021 ir Nr. eI3-8491-505/2021). Minėtose bylose priimti procesiniai sprendimai neįsiteisėję, bylos su apeliaciniais skundais yra išsiųstos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir neišnagrinėtos (Nr.eA-1390-442/2022 bei Nr.eA-2250-756/2022).
11.3. Apeliantė 2022 m. spalio 31 d. ieškiniu kreipėsi į teismą ir 2022 m. lapkričio 11 d. teisėjos rezoliucija buvo iškelta civilinė byla Nr.e2-8405-399/2022, kurioje, be kita ko, yra prašoma panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 7 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-725. Dėl to apeliantė pateikė teismui prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė. Kai teisme yra ginčijamas vykdomojo dokumento (privalomojo nurodymo) teisėtumas, jei privalomasis nurodymas jau perduotas priverstiniam vykdymui, kreipiamasi dėl vykdomosios bylos sustabdymo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-168-695/2021).
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas, skundžiama nutartimi skirdamas apeliantei baudą, teisingai ir tinkamai įvertino apeliantės veiksmus kaip nepakankamus kuo skubiau ir operatyviau pašalinti nustatytus statybos pažeidimus. Pati apeliantė atskirajame skunde pripažino, kad tik po 3,5 mėnesių nuo privalomojo nurodymo surašymo pradėjo aktyviai siekti gauti reikiamą sutikimą. Taigi, apeliantei buvo nustatytas beveik šešių mėnesio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, o 3,5 mėn. neveikimas laikytinas kaip privalomojo nurodymo vykdymo vilkinimas.
12.2. Pagal teismų praktiką, teismai paprastai skiria tęstinio pobūdžio baudas už privalomojo nurodymo nevykdymą. Šiuo atveju teismas, skirdamas ne tęstinio pobūdžio, o vienkartinę baudą, atsižvelgė į apeliantės dedamas pastangas dėl privalomojo nurodymo vykdymo. Esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms, apeliantės cituojamas LAT išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 šiuo atveju netaikytinas, nes privalomasis nurodymas apeliantei buvo surašytas vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau–ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, o ne 14 straipsnio 5 dalimi. LAT išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022 išaiškino, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Dėl to, Inspekcijos nuomone, apeliantės prašymas sustabdyti bylą yra nepagrįstas.
12.3. Pažymi, kad 2022 m. lapkričio 11 d. pasibaigus teismo posėdžiui, apeliantės atstovas pateikė teismui du naujus prašymus (reg. Nr. DOK–139477 ir DOK–139841), kuriuos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė teismui 2021 m. spalio 13 d. NŽT prie ŽŪM atsakymą G. D., kuris nebuvo teikiamas pirmosios instancijos teismui. Inspekcijos nuomone, apeliantė, įrodinėdama tam tikras aplinkybes, turi pareigą įrodymus teikti laiku, juo labiau, tokį įrodymą ji turėjo ir galėjo pateikti teik antstolei, tiek teismui. Inspekcija mano, kad apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo neturėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – antstolės 2022 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl klaidos ištaisymo, kuriame nurodyta, kad iki 2022 m. lapkričio 21d. rengtuose procesiniuose dokumentuose buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida: įrašyta sąvoka – žemes ūkio savininkų sutikimo, o ištaisyta į žemės savininkų sutikimo. Taip pat pateikė NŽT 2021 m. spalio 13 d. atsakymą apeliantei į jos 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymą. Apeliantė prašo prijungti šiuos įrodymus prie bylos ir įvertinti nagrinėjant atskirąjį skundą.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinis instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Teismo vertinimu, po skundžiamos nutarties priėmimo priimtas antstolės 2022 m. lapkričio 21 d. patvarkymas dėl klaidos ištaisymo jokios esminės reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui neturi, nes ir patvarkyme nurodyta, jog klaidos ištaisymas prieš tai priimtų antstolės patvarkymų esmės nekeičia. Todėl teikiamas įrodymas prie bylos neprijungtinas.
18. Kitas dokumentas – NŽT 2021 m. spalio 13 d. atsakymas apeliantei – kuriuo ji grindžia ir atskirąjį skundą, kai su šiuo dokumentu yra susipažinusi ir kita šalis, teismo vertinimu, susijęs su atskirojo skundo argumentais ir gali turėti reikšmės sprendžiant ginčą, todėl jis priimtinas ir vertinamas kartu su kitais įrodymais.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), 57/100 dalys ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
27. Skundžiama nutartimi teismas apeliantei paskyrė vienkartinę 50 Eur baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą.
29. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2022 m. spalio 31 d. gautas ieškovės G. D. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 7 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr.PN-725. Ieškinys teisme priimtas 2022 m. lapkričio 11 d. Inspekcija pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Byloje paskirtas parengiamasis posėdis 2023 m. kovo 15d. 9.00 val. ir 2023 m. kovo 23 d. 9.00 val. (civ. byla Nr. e2-401-399/2023).
30. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, išaiškino, kaip turi būti skaičiuojamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vykdymo terminas, privalomąjį nurodymą apskundus teismui, ir kaip privalomojo nurodymo vykdymui turi būti taikomos bendrosios CPK nuostatos dėl vykdymo proceso. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą, kurioje ginčijamas pats privalomojo nurodymo teisėtumas, nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
31. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas. Pažymėtina, kad apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-401-399/2023, kurioje ginčijamas privalomojo nurodymo teisėtumas, laikinosios apsaugos priemonės dėl privalomojo nurodymo vykdymo sustabdymo nėra pritaikytos.
Dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo
33. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 11 punktas).
34. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
35. Remiantis Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, nuostatomis, privalomojo nurodymo priverstinis vykdymas inicijuojamas patikrinus, ar privalomasis nurodymas įvykdytas ir surašius patikrinimo aktą. Nustačius, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka, jis pateikiamas pasirinktam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra statyba, išskyrus atvejus, kai yra teisinių kliūčių tai padaryti (pavyzdžiui, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), taip pat kai nėra pasibaigęs Inspekcijos sprendimo dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, privalomojo nurodymo teisėtumo apskundimo terminas, gauta informacija apie iškeltą bylą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Atitinkami veiksmai atliekami išnykus faktinėms aplinkybėms, kurios sudaro kliūtis priverstiniam vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).
36. Pažymėtina, kad Inspekcija 2022 m. gegužės 27 d. kreipimesi į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo nurodė, jog ji neturi informacijos apie teisme iškeltą bylą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir/ar privalomojo nurodymo įvykdymo termini pratęsimo.
37. Vykdomosios bylos Nr. 0183/22/00749 medžiaga nustatyta, kad 2022 m. birželio 1 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdymo patikrinimo, kuriame nurodė, kad 2022 m. birželio 10 d., 8.00 val. bus atliekamas įpareigojimo įvykdymo patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini)un. Antstolė 2022 m. birželio 10 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-183-18299, kurį pateikė apylinkės teismui.
38. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad apeliantė G. D. ir S. Ž. su prašymu atsakovei Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 9 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kuriame, be kita ko, prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 7 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-725 ir 2021 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. RE-532, kuriuo pratęsiamas minėto nurodymo Nr. PN-725 įvykdymo terminas G. D., nustatytą įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos (admin. byla Nr. eI3-122-780/2023). Teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi šį reikalavimą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-613-556/2022, prieš tai minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.
39. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcijai kreipiantis į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo nebuvo kliūčių priimti privalomąjį nurodymą vykdymui, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo nauja aplinkybė, jog teismine tvarka yra ginčijamas paties privalomojo nurodymo teisėtumas, tačiau, kaip minėta prieš tai, privalomąjį nurodymą apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas, o minėtoje civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės dėl vykdymo veiksmų sustabdymo taip pat nėra pritaikytos.
Dėl baudos skyrimo
40. CPK 771 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
41. Taigi, privalomasis nurodymas dėl padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu būdu per nustatytą terminą.
42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš nurodytų būdų. Sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
43. Nors nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas priimtas ne dėl savavalinės statybos, o dėl to, kad statinys pastatytas ne ant statytojui priklausančio žemės sklypo, o ant valstybinės žemės sklypo be žemės sklypo savininko sutikimo, tačiau minėta kasacinio teismo praktika baudos skyrimo kontekste yra analogiška, t. y. teismas, skirdamas baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, turi nustatyti, ar skolininkas sąmoningai neįvykdė privalomojo nurodymo, ar tai lėmė kitos objektyvios, nuo skolininko valios, nepriklausančios priežastys.
44. Nustatyta, kad G. D. ir kiti žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turintys ūkio pastato dalinę nuosavybę asmenys, 2021 m. gegužės 6 d. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 3 d. Sprendimą Nr. 8SK-250-(14.8.100E.), kuriuo yra nuspręsta dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo, duomenų nustatymo ir įregistravimo. Pareiškėjai skundą grindė argumentais, kad projektas yra negeras, kad žemės sklypas, priskirtas pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra per didelis ir turėtų būti sumažintas. Teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-103-780/2022, pareiškėjų skundą atmetė.
45. Apeliantei apie teismo priimtą sprendimą dėl NŽT 2021 m. kovo 3 d. sprendimo teisėtumo buvo žinoma iki 2022 m. gegužės 6 d., t. y. iki buvo pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Taip pat apeliantei buvo/turėjo būti žinoma, kad pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį privalomajame nurodyme nurodytą terminą pratęsti gali tik Inspekcija, ir tik vieną kartą tokiam pačiam pradiniam terminui. Taigi, viena vertus, apeliantė suprato/turėjo suprasti, kad pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui, ji nesugebės gauti NŽT sutikimo, kita vertus, tolimesnis bylinėjimasis teismuose tokiu kaip nurodo apeliantė pagrindu netenka prasmės. Juo labiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą (admin. byla Nr. eA-2250-1047/2022).
46. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė teismui NŽT 2021 m. spalio 13 d. atsakymą į jos 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymą, kuriame nurodė, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. rugsėjo 28 d. gavo G. D. raštą, kuriuo teikiate S. Ž. ir G. D. prašymą „<...> leisti atlikti laisvos valstybinės žemės plote, adresu (duomenys neskelbtini), esančio pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, priklausančios jai nuosavybės teise, rekonstrukciją pagal pateiktą schemą. NŽT nurodė, jog statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o kai žemės sklypai nesuformuoti, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius atskiru sprendimu gali pritarti statybos darbams tik tuo atveju, jeigu jie patenka į Reglamento 4 priede išvardytus atvejus. Reglamento 4 priedas nurodo atvejus, kada statyto teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise ar naudotis kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. NŽT informavo apeliantę, kad ji neturi teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos nesuplanuotoje valstybinėje žemėje.
47. Šios nutarties 44-46 punktuose aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad apeliantės nurodytos teismuose užvestos ir nagrinėjamos bylos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su tomis priežastimis, dėl kurių yra neįvykdytas privalomasis nurodymas laiku. Žemės sklypo savininko (jos patikėtinio) sutikimo statyti ginčo statinį apeliantė nėra gavusi iki šiol.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudos dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo taikymo klausimą išsprendė teisingai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl skolininkės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.