- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-885-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01036-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Kretingos rajono „Šilo rago“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būreliui dėl medžiotojų būrelio valdybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio sprendimo panaikinimo ir jo pagrindu paskirtos nuobaudos – sprendimo pašalinti iš medžiotojų būrelio narių – panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio valdybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio sprendimą nuo priėmimo momento ir panaikinti jo pagrindu paskirtą nuobaudą – pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis yra medžiotojų būrelio narys ir atsakovo valdybos posėdžio, įvykusio 2018 m. rugpjūčio 29 d., balsavimo metu priimtu sprendimu buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio narių. Ieškovas nurodo, kad sprendimas, kuriuo nuspręsta pašalinti jį iš atsakovo narių, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą, iš kurio sužinojo, kad 2018 m. liepos 1 d. vykusiame valdybos posėdyje buvo svarstomi klausimai, susiję su medžiotojų būrelio veikla, ir 25 narių kreipimasis į valdybą dėl jo veiklos medžiotojų būrelio atžvilgiu. Taip pat buvo informuotas, kad valdybos posėdžio metu būrelio valdyba priėmė sprendimą jį kviesti į valdybos posėdį 2018 m. rugpjūčio 28 d., kad jis pateiktų paaiškinimus dėl reikalavimo pašalinti jį iš būrelio narių. Nurodė, kad su būrelio nariais nebendravo apie dvejus metus, todėl, supratęs išankstines būrelio valdybos nuostatas, nusprendė nevykti į valdybos posėdį. 2018 m. rugpjūčio 29 d. gavo pranešimą, kuriuo buvo pranešta, kad valdybos sprendimu yra šalinamas iš medžiotojų būrelio narių nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., tačiau valdybos sprendime nėra aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos ir nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas nepatvirtintas medžiotojų būrelio antspaudu. Mano, kad procedūriniai pažeidimai lėmė, kad ieškovas nėra informuotas, dėl kokių nustatytų pažeidimų yra pašalintas iš būrelio, ir jis neturi galimybės argumentuotai atsikirsti, įgyvendinti savo teises apskųsti sprendimą. Nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. medžiotojų būrelio įstatuose nėra nurodyta dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklą pateikimo nariams tvarka, taip pat nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu. Pažymėjo, kad įstatuose nėra įteisintas terminas, per kurį valdybos priimtą sprendimą turi teisę apskųsti visuotiniam susirinkimui iš būrelio pašalintas narys. Įstatuose taip pat nėra nustatyta galimybė visuotiniam narių susirinkimui svarstyti ar nagrinėti valdybos sprendimus, priimti nutarimus ar daryti kitokią įtaką valdybos sprendimams dėl pašalintų iš būrelio medžiotojų. Pažymėjo, kad nuo 2016 m. nedalyvauja medžioklėse, todėl neturėjo galimybės bendrauti su medžiotojų būrelio nariais, nebuvo su jais susitikęs ir 2016–2018 metais jokių pažeidimų nepadarė. Nurodė, kad narių pranešime išdėstyti teiginiai apie neva 25 medžiotojų aprašytą ieškovo diskredituojančią, destruktyvią ir kenkėjišką veiklą akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Nurodė, kad kaltinimai dėl nario mokesčio nemokėjimo taip pat yra visiškai nepagrįsti. Iki 2016 m. nario mokestį buvo galima mokėti dengiant jį 2 procentų parama. 2017 m. gegužės 6 d. įvykusiame visuotiniame būrelio „Šilo ragas“ narių susirinkime buvo nuspręsta, kad būrelio nario mokestis iš 2 procentų paramos nėra mokamas. Pažymėjo, kad jo priklausymas kitam būreliui, kaip asociacijai, negali būti laikomas kenkimu „Šilo rago“ medžiotojų būrelio interesams ir jo teisių pažeidimu, nes „Šilo rago“ medžiotojų būrelio įstatų 19 punkte nustatyta, kad kiekvienas būrelio narys turi teisę būti kitų asociacijų nariu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad sprendimas pašalinti ieškovą iš medžiotojo būrelio narių buvo priimtas valdybos posėdyje, laikantis nustatytos tvarkos, už šį sprendimą vienbalsiai balsavo visi valdybos nariai, todėl ieškovo teiginiai, kad jis neteisėtai ir be pagrindo yra pašalintas iš atsakovo narių, yra nepagrįsti. Valdybos posėdžio metu buvo konstatuota, kad ieškovas nėra sumokėjęs visų nario mokesčių, prašymas juos atidėti ar išdėstyti dalimis negautas. Valdybos posėdžio metu valdybos narys V. P. patvirtino, kad medžioklių metu asmeniškai yra gavęs kitų medžiotojų nusiskundimų dėl ieškovo netinkamo elgesio, kad ieškovas sąmoningai ignoruoja pareigas, nustatytas medžiotojų būrelio įstatuose, todėl yra pagrindas šalinti jį iš būrelio narių. Šis sprendimas ieškovui buvo išsiųstas ir jo gautas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. medžiotojų būrelio valdybos susirinkimas svarstė 25 būrelio narių kreipimąsi į valdybą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, kuriame buvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis turėtų būti pašalintas iš būrelio narių. Nurodyta, kad tarp būrelio narių ir ieškovo nuolat kyla konfliktinių situacijų ir nesutarimų. Pažymėjo, kad ieškovas ignoruodamas būrelio įstatų 21.3 punktą, kuriame numatyta, kad būrelio narys turi teisę susipažinti su būrelio dokumentais, gauti visą būrelio turimą informaciją apie jo veiklą, nesikreipdamas į valdybą, 2016 m. spalio 25 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą dėl būrelio galbūt netinkamai tvarkomos finansinės apskaitos, dėl to buvo atliekamas būrelio finansinis patikrinimas ir buvo pakenkta būrelio reputacijai. Pažymi, kad ieškovas iki 2018 m. liepos 16 d. nėra sumokėjęs būrelio nario mokesčio, be to, 2017 m. gegužės 6 d. vykusio visuotinio būrelio narių susirinkimo metu jis gąsdino būrelio narius, trukdė susirinkimui, todėl susirinkimo dalyviai iškėlė klausimą dėl ieškovo kenkėjiško elgesio. Už šį sprendimą iš 39 būrelio narių balsavo 37 būrelio nariai, 2 susilaikė. Pažymi, kad ieškovas buvo informuotas tiek elektroniniu laišku, tiek registruotu laišku, tačiau ieškovas posėdyje nedalyvavo. Nurodė, kad ieškovas pats pripažįsta, kad į antrąjį valdybos posėdį nevyko sąmoningai, nes žinojo išankstinį valdybos narių nusistatymą dėl jo.
3. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovo atsiliepimą. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 6 d. susirinkime nedalyvavo, todėl netinkamai elgtis negalėjo. Pažymėjo, kad atsakovas aprašo ir pakartotinai vertina tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo nagrinėtos skiriant ieškovui nuobaudą – įspėjimą 2016 metais, kurios jau buvo nagrinėtos ir įvertintos Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi panaikinant atsakovo skirtą nuobaudą. Teismui priėmus nutartį būrelio vadovybė ieškovui nesudarė galimybės medžioti, pateikus prašymus neišduodavo medžioklės lapų, nors kitiems būrelio nariams būdavo išduodami medžioklės lapai net ir nepateikus prašymo raštu. Ieškovas nebuvo informuojamas apie būrelio organizuojamas talkas ir neturėjo galimybės bendrauti su kitais medžiotojais. Iki atleidimo iš medžiotojų būrelio ieškovas iš atsakovo nebuvo gavęs nei valdybos posėdžio protokolo, nei kitų dokumentų, kurie paaiškintų, dėl kokių nusižengimų ir kokių teisės aktų pažeidimų jam buvo skirta nuobauda. Nurodė, kad valdybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis 2018 m. liepos 16 d. „Šilo rago“ medžiotojų būrelio 25 narių rašytiniu pranešimu, kuriame išdėstyta jokiais įrodymais nepagrįsta dalies būrelio narių subjektyvi nuomonė dėl ieškovo neva diskredituojančios, destruktyvios, kenkėjiškos veiklos prieš atsakovą. Priimant ginčijamą sprendimą apsiribota tik valdybos nario V. G. paaiškinimu, jog nėra sumokėti visi nustatyto dydžio nario mokesčiai, ir valdybos nario V. P. nuomone, kad pranešime išdėstytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę, nes organizuojamų medžioklių metu ne kartą pats asmeniškai yra gavęs kitų būrelio narių nusiskundimų dėl ieškovo elgesio. Kokių pareigų ieškovas nevykdė, kokius konkrečiai įstatų punktus jis pažeidė ir kokie įrodymai tai patvirtina, valdybos posėdyje nebuvo nustatyta. Dėl pavėluoto nario mokesčio sumokėjimo 2018 m. ieškovas pastabų iš būrelio valdybos negavo, jam 30 EUR nario mokestis nebuvo padidintas. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas nemoka nario mokesčio, o neesminis pavėlavimas negali būti pagrindas pašalinti jį iš būrelio. Pažymėjo, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie valdybos posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, nes ieškovas SMS žinute informuotas nebuvo. Ieškovas pripažįsta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą „Dėl atvykimo dalyvauti valdybos posėdyje“, tačiau mano, kad tai nėra įrodymas, kad jis jį gavo ir perskaitė laiku ir turėjo laiko pasirengti posėdžiui. Ieškovas nurodė, kad „Šilo rago“ medžiotojų būrelio įstatai prieštarauja Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, kur nustatyta, jog visuotinis narių susirinkimas sprendžia ir kitus šiame įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 700 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. būrelio valdybos posėdžio sprendimo priėmimo procedūrų pažeidimų nurodė, kad iš byloje esančio atsakovo būrelio pirmininko pranešimo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas rašytinis pranešimas apie vyksiantį 2018 m. rugpjūčio 28 d. posėdį, kurio metu bus svarstomas medžiotojų būrelio grupės narių pareiškimas dėl pareiškėjo elgesio dėl būrelio. Šis pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu laišku ir registruotu laišku. Ieškovas patvirtino, kad jis gyvena nurodytu adresu, jo pareiškime teismui taip pat nurodytas toks pats gyvenamosios vietos adresas, kuriuo buvo siųstas pranešimas. Atsakovo pareiga yra pranešti apie posėdį ir šią pareigą atsakovas tinkamai įvykdė, informavimo būdą pasirenka pats atsakovas, nes kvietimo į valdybos posėdį siuntimo tvarka nėra reglamentuota būrelio įstatais. Ieškovas ne kartą susirašinėjo su medžiotojų būrelio pirmininku elektroniniais laiškais ir ieškovas neprieštaravo dėl tokio susižinojimo būdo. Be to, pareiškėjas žinojo, kad vyks valdybos posėdis, nes pats patvirtino, kad perskaitė jam siųstą elektroninį laišką. Ieškovas posėdyje nedalyvavo nesant svarbių priežasčių, todėl teismas konstatavo, kad jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad žinojo apie posėdžio vietą ir laiką, bet į posėdį nevyko, nes numanė valdybos sprendimą.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo padarytų veiksmų kvalifikavimo ir pašalinimo iš būrelio nurodė, kad nario pareigas nustato būrelio įstatai. Teismas nustatė, kad ieškovas ne pirmą kartą būrelio narių yra kaltinamas konfliktišku elgesiu, todėl buvo svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio narių. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu buvo informuotas apie 25 barių rašytinį kreipimąsi dėl ieškovo diskredituojančios, destruktyvios ir kenkėjiškos veiklos būrelio atžvilgiu, todėl valdyba priėmė sprendimą kviesti į jį valdybos posėdį, kad jis pateiktų paaiškinimus dėl reikalavimo pašalinti iš būrelio narių, vadovaujantis būrelio įstatų 23.3 punktu. Medžiotojų būrelio valdyba informavo ieškovą dėl jo pašalinimo iš būrelio narių nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. Pažymėjo, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad visai nedalyvauja būrelio veikloje ir nebendrauja su kitais nariais medžiotojais, o siekia gauti plotą medžioti atskirai. Pažymėtina, kad medžiotojų būrelio įstatų 22.4, 22.3 punktai numato, kad būrelio narys privalo aktyviai dalyvauti būrelio organizacinėje veikloje, visada garbingai reprezentuoti būrelio nario vardą, palaikyti būrelio vadovybės ir narių teisėtas iniciatyvas, gerbti visų kitų narių nuomonę, geranoriškai dalyvauti organizuojamuose renginiuose. Vadovaujantis medžiotojų būrelio įstatais, protingumo ir sąžiningumo principais vertintina, kad pareiškėjo elgesys gali būti vertinamas kaip kenkėjiškas ir keliantis destrukcijas būrelio narių atžvilgiu. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrindai ir tvarka reglamentuojami medžiotojų būrelio įstatų 33.8 punkte. Atsakovas pašalindamas ieškovą iš būrelio narių nesvarstė kitos alternatyvos, tačiau atsakovas švelnesnės nuobaudos neskyrimą atsakovui motyvavo tuo, kad ieškovas nevykdo būrelio įstatuose nustatytų reikalavimų, daugiau kaip dvejus metus visiškai nedalyvauja būrelio veikloje, nemoka mokesčių, dėl jo destruktyvios veiklos yra ne kartą kalbėta, o medžioklėse jis ir taip nedalyvauja, todėl įstatuose numatytos alternatyvos nebūtų efektyvios. Teismas su šiuo atsakovo argumentu sutiko ir sprendė, kad ieškovas turėjo galimybę atvykti į valdybos posėdį, paaiškinti savo elgesį, išdėstyti savo motyvus ir prašyti taikyti švelnesnę nuobaudą nei pašalinimą iš būrelio, o susirinkimas buvo organizuotas nesant padarytų esminių procedūrinių pažeidimų.
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl nario mokesčio mokėjimo nurodė, kad vienas iš ieškovo atleidimo iš būrelio narių pagrindų buvo nario mokesčio nemokėjimas būreliui. Nurodė, kad ieškovo 2018 m. nario mokestis buvo sumokėtas 2018 m. birželio 28 d. (100 EUR) ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. (80 EUR), nors pagal medžiotojų būrelio Vidaus tvarkos taisyklių 1 punktą būrelio narys privalo iki kiekvienų metų birželio 1 dienos sumokėti būrelio nario mokestį nepriklausomai nuo to, ar jis dalyvauja medžioklėse ar ne, išskyrus atvejus, kai būrelio narys pateikia raštišką prašymą būrelio valdybai dėl nario mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Ieškovas nepateikė prašymo būrelio valdybai dėl nario mokesčio sumokėjimo atidėjimo, vertintina, kad mokesčių mokėjimo vėlavimas negali būti neesminis. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kokia būrelio nario mokesčio suma buvo sumokėta už 2017 metus, taip pat nėra rašytinių įrodymų apie Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriui sumokėtą nario mokestį už 2016 ir 2017 metus, todėl vertintina, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. valdybai priimant sprendimą privalomi nario mokesčiai buvo sumokėti pavėluotai ir ne visi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) A. B. prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti „Šilo rago“ medžiotojų būrelio valdybos posėdžio 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo priėmimo momento, panaikinti šio nutarimo pagrindu paskirtą nuobaudą – pašalinimą iš medžiotojų būrelio „Šilo ragas“ narių, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Apeliantas dėl nutarimų valdybos posėdyje priėmimo procedūrų pažeidimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į analogišką situaciją, kuri buvo išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017 pagal A. B. ieškinį atsakovui medžiotojų būreliui „Šilo ragas“ dėl valdybos posėdžio 2016 m. rugpjūčio 9 d. protokolo 2 punkto nutarimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu nuo priėmimo momento ir šiuo nutarimu paskirtos nuobaudos panaikinimo, kurioje Klaipėdos apygardos teismas pripažino, jog apie valdybos posėdį būrelio narys nebuvo tinkamai informuotas, nes pranešimas nebuvo išsiųstas SMS žinute, ir tai yra 2016 m. liepos 28 d. būrelio įstatų 27 punkto pažeidimas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas padarė tuos pačius pažeidimus, SMS žinutės neatsiuntė. Ta aplinkybė, kad apeliantui buvo išsiųstas elektroninis laiškas ir registruotas laiškas ir apeliantas pastarojo neatsiėmė, yra nereikšmingas, be to, laiško neatsiėmimas iš pašto neįrodo, jog ieškovas tyčia neatsiėmė laiško. Pažymi, kad nors gavo elektroninį laišką, tačiau jį perskaitė tik išvakarėse prieš posėdį, todėl tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui neturėjo galimybių. Apelianto teigimu, medžiotojų būrelio įstatai prieštarauja Asociacijų įstatymo nuostatoms, kadangi, remiantis būrelio įstatais, visuotiniam būrelio susirinkimui nėra suteikta teisė svarstyti ar nagrinėti būrelio valdybos sprendimus.
5.2. Apeliantas dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. valdybos posėdžio nurodė, kad iš valdybos posėdžio protokolo akivaizdžiai matyti, kad posėdyje nedalyvavo 2018 m. liepos 16 d. pranešimą pasirašę grupės nariai, jie nepasisakė, paaiškinimų nepateikė. Teismo teiginys, kad būrelio valdyba „išklausė grupės narių paaiškinimus“, neatitinka tikrovės. Pagal posėdžio protokolą valdybos posėdyje dalyvavo tik 5 valdybos nariai. Duomenų, kad kiti būrelio nariai būtų buvę kviesti į šį posėdį ar būrelio nariai buvo informuoti apie tokį posėdį, teismui nepateikta. Apelianto pašalinimo iš būrelio klausimas buvo išspręstas mažame būrelio valdybos narių rate, todėl buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, pažeidžiantis visų būrelio narių, o ne vien tik apelianto, kurio narytės klausimas sprendžiamas, interesus, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad valdybos narių sprendimas buvo priimtas pagal 2018 m. liepos 16 d. 25 grupės narių pranešime pateiktus melagingus ir A. B. diskredituojančius faktus. Pažymi, kad apeliantas nuo 2016 m. nedalyvauja medžioklėse, todėl neturėjo galimybės bendrauti su medžiotojų būrelio „Šilo ragas“ nariais, nebuvo su jais susitikęs. A. B. bendrauja per būrelio pirmininką, šis bendravimas vyksta formaliai, nes į A. B. prašymus ar paklausimus būrelio pirmininko R. J. atsakymai būna arba neigiami, arba jie iš viso nebūna teikiami. Teismas netikrino visų bylai reikšmingų aplinkybių, įrodymų, nors ir išreikalavo iš medžiotojų būrelio „Šilo ragas“ reikalingus dokumentus, o priimdamas sprendimą padarė tikrovės neatitinkančias išvadas, kad „pats ieškovas teismo posėdžio metu prisipažino, kad visai nedalyvauja būrelio veikioje ir nebendrauja su kitais nariais medžiotojais, o siekia gauti plotą medžioti atskirai“.
5.3. Apeliantas dėl mokesčių (ne)sumokėjimo ir senaties taikymo nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad A. B. nedalyvavo medžioklėse priverstinai, nes realiai jam nebuvo leidžiama medžioti, nebuvo išduodami medžioklės lapai, jo prašymai buvo ignoruojami. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tokia diskriminacija apribojant apelianto teisę medžioti pažeidė apelianto ir atsakovo teisių pusiausvyrą ir sukūrė teisiškai nepagrįstą apelianto teisių ribojimą. Teisė dalyvauti asociacijos veikloje buvo apribota neteisėtais medžiotojų būrelio veiksmais, todėl būtų visiškai neteisinga, nesąžininga ir neprotinga reikalauti įvykdyti pareigą mokėti nario mokestį, kai dėl neteisėtos atsakovo veiklos jis negalėjo pasinaudoti asociacijos nario teisėmis. Pažymi, kad teismas nepagrindė, kokiu pagrindu ir kokiais teisės aktais vadovaujantis apeliantas nebūdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus nariu turi mokėti mokesčius šiai organizacijai. Dėl nuobaudos skyrimo senaties nurodo, kad vien aplinkybė, jog nurodyti asmens veiksmai prieštaravo būrelio įstatams, savaime nėra pakankama laikyti to asmens pašalinimą iš būrelio teisėtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-484/2014 yra nurodęs, kad nei Asociacijų įstatyme, nei būrelio įstatuose nenustatyta, per kiek laiko nuo būrelio įstatų pažeidimo gali būti sprendžiamas nario pašalinimo iš būrelio klausimas. Tuo tarpu administracinėje teisėje įtvirtintas bendras šešių mėnesių terminas, per kurį administracinį pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda (ATPK 35 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą Darbo kodekso 241 straipsnio 2 dalyje, negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) akivaizdu, kad sprendimas dėl A. B. pašalinimo iš medžiotojų būrelio buvo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo teismo inkriminuojamų 25 būrelio narių rašte aprašytų tariamų pažeidimų padarymo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Kretingos rajono medžiotojų būrelis „Šilo ragas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
6.1. Atsakovas dėl nutarimų valdybos posėdyje priėmimo procedūrų pažeidimo nurodo, kad būrelio įstatų 27 punktas numato, kad apie visuotinį būrelio narių susirinkimo sušaukimą būrelio valdyba ne vėliau kaip prieš septynias dienas informuoja kiekvieną būrelio narį telefonu (SMS). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pranešimas apeliantui buvo išsiųstas elektroniniu laišku ir registruotu laišku. Nors įstatuose buvo numatyta, kad apie visuotinį susirinkimą yra informuojama SMS žinute, atsakovas, stengdamasis tinkamai apeliantą informuoti apie būsimą susirinkimą, panešimą išsiuntė elektroniniu laišku ir papildomai registruotu laišku. Atsakovo pareiga yra pranešti apie posėdį ir šią pareigą atsakovas tinkamai įvykdė, informavimo būdą pasirenka pats atsakovas, nes kvietimo į valdybos posėdį siuntimo tvarka nėra reglamentuota būrelio įstatais. Apeliantas žinojo, kad vyks valdybos posėdis, nes pats patvirtino, kad perskaitė jam siųstą elektroninį laišką. Apeliantas A. B. posėdyje nedalyvavo nesant svarbių priežasčių, todėl teismas teisingai nusprendė, kad jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.
6.2. Atsakovas dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. valdybos posėdžio nurodė, kad klausimas dėl apelianto pašalinimo iš būrelio narių buvo nagrinėjamas valdybos posėdyje, nagrinėjimo metu dalyvavo penki valdybos nariai. Būrelio įstatuose nėra numatyta, kad į valdybos posėdžius privaloma kviesti ir daugiau būrelio narių, būrelio nariai yra kviečiami į būrelio narių visuotinius susirinkimus. Dėl apelianto pašalinimo iš būrelio narių pranešimą buvo padavę 25 būrelio nariai, kurie aiškiai išsakė savo nuomonę apie apeliantą, todėl pakartotinai juos kviesti į valdybos posėdį nebuvo būtinybės. Apeliantas į valdybos posėdį piktybiškai neatvyko, yra konfliktiško charakterio, nedalyvavo būrelio veikloje, todėl jam ir buvo paskirta griežčiausia poveikio priemonė. Pažymi, kad apeliantas, įsteigęs medžiotojų būrelį „Alksna“, siekia paimti iš „Šilo rago“ medžiotojų būrelio ir suformuoti medžioklės ploto vieneto daugiau kaip 2700 ha, taip mažinti būrelio medžioklės plotus ir kenkti kitiems būrelio nariams. Akivaizdu, kad jis su kitais keliais nariais būdamas medžiotojų būrelio „Alksna“ nariu savęs nebelaiko kartu ir būrelio „Šilo ragas“ nariu. Pats apeliantas teismo posėdžio metu pripažino, kad visai nedalyvauja būrelio veikloje ir nebendrauja su kitais nariais. Šiais savo veiksmais apeliantas pažeidė medžiotojų būrelio įstatų 22.4, 22.3 punktus, kurie numato, kad būrelio narys privalo aktyviai dalyvauti būrelio organizacinėje veikloje, visada garbingai reprezentuoti būrelio nario vardą, palaikyti būrelio vadovybės ir narių teisėtas iniciatyvas, gerbti visų kitų narių nuomonę, geranoriškai dalyvauti organizuojamuose renginiuose.
6.3. Atsakovas dėl mokesčių (ne)sumokėjimo ir senaties taikymo nurodo, kad apelianto 2018 m. nario mokestis buvo sumokėtas 2018 m. birželio 28 d. (100 EUR) ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. (80 EUR), nors pagal medžiotojų būrelio Vidaus tvarkos taisyklių 1 punktą būrelio narys privalo iki kiekvienų metų birželio 1 dienos sumokėti būrelio nario mokestį nepriklausomai nuo to, ar jis dalyvauja medžioklėse ar ne, išskyrus atvejus, kai būrelio narys pateikia raštišką prašymą būrelio valdybai dėl nario mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Vidaus tvarkos taisyklių 1 punkte numatyta, kad, nesumokėjus nario mokesčio iki nustatyto terminio, metinis nario mokestis padidėja 30 EUR. Apeliantas nepateikė prašymo būrelio valdybai dėl nario mokesčio sumokėjimo atidėjimo, vertintina, kad mokesčių mokėjimo vėlavimas negali būti neesminis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl informavimo apie būrelio valdybos 2018 m. rugpjūčio 28 d. posėdį
9. Apeliantas nurodo, kad atsakovas pažeidė įstatų 27 punktą ir jam apie valdybos posėdį nebuvo tinkamai pranešta SMS žinute. Teigia, kad atsakovės siųsto registruoto laiško negavo, o elektroninį laišką perskaitė tik dieną prieš posėdį, todėl neturėdamas laiko pasiruošti į posėdį nevyko. Atsakovė su nurodytais argumentais nesutinka, nurodo, kad įstatų 27 punktas taikomas tik tuo atveju, kai šaukiamas visuotinis susirinkimas. Pažymi, kad apeliantui buvo išsiųstas registruotas laiškas, kuris grįžo neįteiktas, tačiau apeliantui buvo išsiųstas ir elektroninis laiškas, kurį apeliantas perskaitė, todėl, atsakovės teigimu, apeliantas žinojo apie valdybos posėdį ir žinojo, kad bus sprendžiamas apelianto šalinimo iš būrelio narių klausimas.
10. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas) byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio valdybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. šaukiamo susirinkimo teisėtumo klausimą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai įvertino valdybos posėdžio organizavimo procedūrinius aspektus.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešimą „Dėl atvykimo dalyvauti valdybos posėdyje“ apeliantui siuntė registruotu laišku, nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. vyks būrelio valdybos posėdis, kuriame bus sprendžiamas A. B. pašalinimo iš „Šilo rago“ medžiotojų būrelio narių klausimas dėl diskredituojančios, destruktyvios, kenkėjiškos veiklos būrelio. Prie laiško atsakovas pridėjo medžiotojų būrelio narių rašytinį pranešimą ir išaiškino, kad, neatvykus nurodytu laiku, valdyba klausimą dėl apelianto pašalinimo nagrinės apeliantui nedalyvaujant. Pateiktame pranešime nurodytos apelianto šalinimo priežastys. Iš byloje esančio voko matyti, kad pranešimas buvo išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 2 d., tačiau grąžintas 2018 m. rugsėjo 5 d. apeliantui neatsiėmus siuntos per saugojimo terminą (b. l. 53–54). Šalys neginčija nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantas buvo informuotas ir elektroniniu laišku, kurį apeliantas tvirtina perskaitęs dieną prieš posėdį (b. l. 16). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas susirašinėjo elektroniniais laiškais nuo 2017 m. gegužės 5 d. (b. l. 61) iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 31–32).
13. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai informuotas apie valdybos posėdį, kadangi, remiantis būrelio įstatų 27 punktu, apeliantas turėjo būti informuotas SMS žinute. Teigia, kad posėdžiui pasiruošti neturėjo laiko, kadangi elektroninį laišką perskaitė tik dieną prie posėdį.
14. Remiantis būrelio įstatų 27 punktu nustatyta, kad apie visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimą būrelio valdyba ne vėliau kaip prieš septynias dienas informuoja kiekvieną būrelio narį telefonu (SMS), o susirinkimo darbotvarkę ir nutarimų projektus svarstomais klausimais pageidaujantiems siunčia elektroniniu paštu arba skelbia būrelio interneto svetainėje. Nagrinėjamu atveju 2018 m. rugpjūčio 28 d. vyko būrelio valdybos posėdis, kuriame buvo svarstomas apelianto pašalinimo iš medžiotojų būrelio klausimas (b. l. 66–77). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodytu argumentu, kad medžiotojų būrelio valdyba apie posėdį apeliantą turėjo informuoti ir SMS žinute, kaip nurodyta įstatų 27 punkte. Pirmiausia pažymėtina, kad įstatų 27 punktas siunčiant SMS žinutes taikomas tik tuo atveju, kai yra šaukiamas visuotinis būrelio narių susirinkimas. Antra, kaip matyti iš būrelio įstatų 27 punkto, yra numatyta galimybė pageidaujantiems būrelio nariams susisiekti ir elektroniniu paštu. Nagrinėjamu atveju apelianto ir atsakovo susisiekimas vyko elektriniais laiškais ilgą laiko tarpą, kaip matyti, jau nuo 2017 m. gegužės 5 d. (b. l. 61), todėl laikoma, kad apeliantas išreiškė sutikimą gauti informacija ir elektroniniais laiškais, pažymint ir tai, kad būrelio įstatai iš esmės nenumato būrelio narių šaukimo tvarkos į būrelio valdybos posėdį. Trečia, apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino analogiškų aplinkybių, nustatytų Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017, tačiau su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl nutarimo panaikinimo, priimto neeilinio visuotinio susirinkimo, o nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl panaikinimo nutarimo, priimto būrelio valdybos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl įstatų 27 punkto taikymo, kuris taikytinas tik tuo atveju, kai yra šaukiamas visuotinis būrelio susirinkimas, laikoma, kad šios civilinės bylos ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017 nustatytos aplinkybės 2017 m. birželio 16 d. ratio decidendi nesutampa.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta nutarties 14 punkte, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie būrelio valdybos posėdį. Pažymėtina, kad apeliantui buvo nurodytos jo šalinimo priežastys, jis buvo supažindintas su šiam klausimui reikšmingais duomenimis, tai yra apeliantui buvo siunčiami būrelio narių rašytiniai pranešimai dėl netinkamo apelianto elgesio, taip pat pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Apeliantas nurodo laišką gavęs ir perskaitęs dieną prieš posėdį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas buvo informuotas ir žinojo, dėl kokių priežasčių buvo šalinamas iš būrelio, tačiau žinodamas apie vykstantį posėdį jame atsisakė dalyvauti, nenurodė objektyvių nedalyvavimo priežasčių, neprašė posėdžio atidėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 11–15 punktuose, konstatuojama, kad apelianto teisė į informaciją ir gynybą medžiotojų būrelio susirinkime sprendžiant jo pašalinimo klausimą nebuvo pažeista ir organizuojant valdybos posėdį atsakovas nepadarė procedūrinių pažeidimų.
Dėl medžiotojų būrelio įstatų atitikties Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatai
16. Apeliantas nurodo, kad atsakovo įstatai prieštarauja Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatai, kadangi, vadovaujantis būrelio įstatais, nėra nustatyta galimybė visuotiniam narių susirinkimui svarstyti ar nagrinėti valdybos sprendimus, priimti nutarimus ar daryti kitokią įtaką valdybos sprendimams dėl pašalintų iš būrelio medžiotojų.
17. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018). Asociacijos įstatus keičia visuotinis narių susirinkimas (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); jis sprendžia ir kitus įstatyme bei konkrečios asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų asociacijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.
18. Atsakovo įstatų 33.8 punkte nurodyta, kad būrelio valdyba turi teisę spręsti klausimą dėl nario pašalinimo. Įstatų 33.8.1–33.8.4 punktai įtvirtina aplinkybes, kada būrelio valdyba gali spręsti dėl nario pašalinimo iš būrelio, tai yra kai narys praranda teisę medžioti, kai nario veikla kenkia kolektyvui ir nesuderinama su būrelio tikslais (33.8.1 punktas), pažeidus įstatus, medžioklės taisykles, būrelio vidaus tvarkos taisykles (33.8.2 punktas), atsisakius arba nepateisinamai delsiant mokėti būrelio narių tikslinius ar kitus mokesčius (33.8.3 punktas), nevykdant visuotinio būrelio narių susirinkimo, valdybos ir kitų būrelio organų nutarimų (33.8.4 punktas). Įstatų 32 punktas numato, kad laikotarpiu tarp visuotinių susirinkimų būrelio veiklai kolegialiai vadovauja ir visas problemas sprendžia būrelio valdyba. Būrelio valdybą sudaro 7 asmenys, kuriuos trejų metų kadencijai iš būrelio narių renka visuotinis būrelio narių susirinkimas. Įstatų 33.8 punktas nustato, kad būrelio valdyba priima sprendimus dėl būrelio narių pašalinimo iš būrelio:, tai yra jeigu būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja būrelio tikslams (4.6.1 punktas); jeigu būrelio narys nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (4.6.2 punktas); jeigu būrelio narys iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka kasmetinio nario mokesčio (4.6.3 punktas); jeigu nesilaiko būrelio visuotinio susirinkimo ir valdybos priimtų sprendimų, savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės bei viešąją tvarką (4.6.4 punktas).
19. Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovo įstatų 33.8 punkto, būrelio valdyba turi teisę spręsti klausimą dėl nario pašalinimo, tačiau išaiškinta, kad pašalintasis tokio būrelio valdybos nutarimą turi teisę apskųsti visuotiniam būrelio narių susirinkimui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovas įstatais nustatė, kad pirmiausia būrelio nario šalinimo klausimas yra nagrinėjamas būrelio valdyboje ir būrelio valdybai priėmus sprendimus dėl nario pašalinimo būrelio valdybos sprendimas yra skundžiamas visuotiniam narių susirinkimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatų 23, 23.3 ir 33.8–33.8.4 punktuose pakankamai aiškiai suformuluoti pašalinimo iš medžiotojų būrelio teisiniai pagrindai. Įstatų 23 ir 33.8–33.8.4. punktuose įvardyti konkretūs pažeidimai, kurių kiekvienas sudaro savarankišką pagrindą būrelio valdybai pašalinti narį iš būrelio.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 16–20 punktuose, konstatuojama, kad apelianto argumentai dėl atsakovo įstatų prieštaravimo Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punktui yra nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi nagrinėjamu atveju visuotinis narių susirinkimas nustatė būrelio valdybos kompetenciją spręsti būrelio narių šalinimo klausimą, bei būrelio valdybos narių priimtų sprendimų apskundimo galimybes.
Dėl procedūrinių pažeidimų 2018 m. rugpjūčio 28 d. vykdant valdybos posėdį
21. Apeliantas nurodo, kad apelianto pašalinimo klausimas buvo išspręstas vienbalsiu valdybos narių sprendimu, nekviečiant į posėdį būrelio narių. Teigia, kad 25 būrelio narių 2018 m. liepos 19 d. pranešime nurodyti melagingi duomenys, kurie neatitinka tikrovės, be to, pažymi, kad apeliantas nuo 2016 metų nedalyvauja medžioklėse, todėl neturėjo galimybės bendrauti su būrelio nariais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė apelianto elgesio pažeidimų teisės aktų nuostatomis. Atsakovas su apelianto argumentais nesutinka, nurodo, kad apelianto veikla kenkia būreliui, apeliantas nemoka nario mokesčių.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli, laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario) ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. liepos 16 d. „Šilo rago“ medžiotojų būrelio 25 nariai pateikė pranešimą Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio pirmininkui dėl medžiotojo A. B. diskredituojančios, destruktyvios, kenkėjiškos veiklos „Šilo rago“ medžiotojų būrelio atžvilgiu. Nurodė, kad apelianto elgesys pasirašiusių būrelio narių atžvilgiu yra konfliktiškas, įžeidus. Pažymi, kad apeliantui netinka medžioklių tvarka, o jo elgesys prieštarauja medžiotojų būrelio įstatams (b. l. 75–77).
24. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apelianto pašalinimo klausimas iš esmės grindžiamas įstatų 23 punktu, 33.8.1 ir 33.8.2 punktais dėl apelianto netinkamo elgesio su būrelio nariais, 33.8.3 punktu dėl delsimo mokėti mokesčius. Su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju 2018 m. rugpjūčio 28 d. valdybos posėdis įvyko esant procedūrinių pažeidimų, nesutinkama. Iš įstatų 34.1 punkto matyti, kad būrelio valdybos posėdžiai šaukiami pirmininko nuožiūra arba reikalaujant 1/2 daliai valdybos narių. Šiuo atveju posėdis buvo šaukiamas pirmininko iniciatyva, atsižvelgiant į būrelio narių gautą pranešimą (nutarties 16 punktas).
25. Įstatų 34.2 punktas numato, kad posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusę jos narių, o nutarimai priimami dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma, viešu arba slaptu balsavimu. Jeigu būrelio valdybos balsai pasiskirsto po lygiai, lemia būrelio pirmininko balsas. Įstatų 32 punktas numato, kad būrelio valdybą sudaro 7 asmenys. Įstatų 34.3 punktas numato, kad valdybos posėdžiai atviri, juose gali dalyvauti revizijos komisija ir kiti norintys dalyvauti būrelio nariai. Iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo valdybos pirmininkas R. J., valdybos narys I. B. – sekretorius, valdybos nariai – V. G., V. P., A. Z., tai yra posėdyje dalyvavo daugiau nei 1/2 dalis valdybos narių (b. l. 66–67) (įstatų 34.2 punktas). Už apelianto pašalinimą balsavo visi dalyvavę valdybos nariai vienbalsiai (įstatų 32 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad valdybos posėdžio organizavimas ir balsavimas už apelianto pašalinimą iš būrelio buvo organizuojamas tinkamai, nepažeidžiant procedūrinių aspektų.
26. Įstatų 34.4 punktas numato, kad būrelio valdybos posėdžiai yra protokoluojami. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. vykusio posėdžio protokolas yra pateiktas, pasirašytas medžiotojų būrelio „Šilo ragas“ pirmininko ir sekretoriaus I. B..
27. Apeliantas taip pat dėsto aplinkybes, kad būrelio nariai pateikė melagingą informaciją apie apelianto elgesį. Teigia, kad apelianto narystė kitame medžiotojų būrelyje „Alksna“ negali būti laikoma kenkimu atsakovui, nes apelianto prašymas padalyti medžioklės plotus nėra neteisėtas veikimas. Atsakovas su šiais argumentais nesutinka, iš esmės nurodo, kad apeliantas yra konfliktiškas, būrelio veikloje nedalyvauja, nemoka mokesčių, be to, priklauso kitam medžiotojų būreliui „Alksna“, todėl akivaizdu, kad savęs nebelaiko medžiotojų būrelio „Šilo ragas“ nariu.
28. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta – kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
29. Atsižvelgiant į nutarties 28 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir materialiuosius apelianto pašalinimo iš būrelio narių aspektus. Iš byloje esančių įrodymų, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantas su būrelio nariais nesutaria nuo 2016 m. rugsėjo 8 d., kai apeliantui buvo paskirta drausminė nuobauda už neetišką elgesį su būrelio nariais (Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-28-474-2017). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būrelio nariai ne kartą skundėsi apelianto elgesiu (b. l. 75–77), kaip matyti, apeliantas taip pat įtarinėjo būrelio narį galbūt priklausant užsienio valstybės saugumo komitetui (b. l. 25–26), skundė Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai atsakovą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo (b. l. 34), be to, apeliantas pripažįsta, kad vėlavo sumokėti mokesčius.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas priklauso medžiotojų būreliui „Alksna“, be to, apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno argumento, kad jo pašalinimas iš atsakovo būrelio narių sukelia jam nepatogumų. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, į kasacinio teismo praktiką, kad kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (nutarties 29 punktas), konstatuotina, kad apeliantas buvo pašalintas iš būrelio narių nesant padarytų esminių procedūrinių ir materialinių pažeidimų ir apelianto pašalinimas iš būrelio, remiantis apelianto pateiktais argumentais, nesukuria jam nepatogumų medžioti, kadangi, kaip pats apeliantas nurodo, būrelio veikloje nedalyvavo ilgą laiko tarpą, be to, apeliantas nepraranda galimybės medžioti, nes priklauso kitam būreliui, o taikyta sankcija, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių rašytinių visetą (CPK 185 straipsnį), laikytina proporcinga apelianto padarytiems ir įstatuose nurodytiems pažeidimams.
Dėl senaties termino taikymo
31. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino laiko tarpo, praėjusio nuo apeliantui inkriminuojamų veiksmų padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo. Teigia, kad medžiotojų būrelis iki šiol nėra informavęs apelianto, už kokius konkrečius, kada padarytus veiksmus jis pašalintas iš būrelio narių. Pažymi, kad nuo būrelio inkriminuojamų veiksmų iki priimto sprendimo praėjo nepateisinamai daug laiko, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.
32. Pirmiausia, nei Asociacijų įstatyme, nei būrelio įstatuose nenustatyta, per kiek laiko nuo būrelio įstatų pažeidimo gali būti sprendžiamas nario pašalinimo iš būrelio klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014 nurodė, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais turi būti atsižvelgiama į terminą nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo iš narių būrelio priėmimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būrelio nariai pranešimą apie netinkamą apelianto elgesį pateikė 2018 m. liepos 16 d. ir turinyje nurodė, kad apeliantas turėjo sumokėti nario mokestį iki 2018 m. liepos 1 d., tačiau apeliantas iki 2018 m. liepos 16 d. vengė sumokėti nario mokestį ir taip nevykdo būrelio įstatų 22.2 punkto (b. l. 75–77). Kaip matyti, būrelio pirmininkas gavęs narių prašymą 2018 m. rugpjūčio 2 d. siuntė pranešimus apeliantui dalyvauti 2018 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje (b. l. 16–18), taip pat įvykus 2018 m. rugpjūčio 28 d. valdybos susitarimui (b. l. 66–67) išsiuntė 2018 m. rugpjūčio 29 d. pranešimą, kuriuo apeliantas informuotas dėl apelianto pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas vėlavo sumokėti mokesčius, kurie turėjo būti sumokėti iki 2018 m. liepos 1 d., taip pat į tai, kad apeliantas iš būrelio narių buvo pašalintas praėjus ne daugiau kaip dviem mėnesiams (nutarties 22 punktas), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuo pažeidimo padarymo iki nuobaudos paskyrimo nepraėjo ilgas laiko tarpas, todėl apelianto argumentai dėl senaties taikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 300 EUR advokato pagalbos išlaidų rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteisiamos 300 EUR bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būreliui iš apelianto A. B. 300 EUR bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.