Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-18-780/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-02-02
Bylos Nr.
A8.-18-780/2018
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00114-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
D. Š.
Advokatai
Vilis Žilionis
Kategorijos
  • 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.38pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A-18-780/2018
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00114-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.8; 1.5.4; 9.38; 21.9.9 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. vasario 2 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Aušrai Sujetienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Š. ir jo atstovui advokatui Viliui Žilioniui,

Kauno teritorinės muitinės atstovei Redai Gervelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenan­čio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. 2017 m. spalio 18 d. 16 val. 15 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ame km automobiliu „Iveco Daily 35C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno prekes: 16 porų batų, 362 vienetus kelnių, 192 vienetus džinsų, 200 vienetų striukių, 786 vienetus megztų drabužių, 84 vienetus vaikiš­kų džemperių, 85 kilogramus maišų iš plastiko, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Neteisėtai gabentų prekių vertė yra 12 961,48 Eur, t. y. 344,2 baziniai bausmių ir nuobau­dų dydžiai, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administ­ra­cinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 18 d. iš Lenkijos Varšuvos miesto bazių vežė protokole nurodytas prekes, bet jų įsigijimo dokumentų neturėjo su savimi. Paaiškino, kad prekių dokumentai buvo pas jų pirkėjus, kurie važiavo kitu automobiliu. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą. Prašo nekonfiskuoti jam nepriklau­sančių prekių ir jas grąžinti teisėtiems savininkams. Patvirtino, kad prekių savininkai jam pateikė visus prekių įsigijimo dokumentus ir jis pateikė juos teismui. Prašo skirti mažesnę baudą, negu ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administra­ci­nio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3). Daiktų paėmimo protokolas (b. l. 4), Kauno teritorinės muitinės pareigūnių Vaidos Bagdanavičienės. ir Loretos Dambrauskienės tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 7), prekių sulaikymo protokolas Nr. 7KMB101839 (b. l. 8), muitinės mobiliosios grupės tikrinimo aktas Nr. KM710457.11 (b. l. 16) patvirtina, kad 2017 m. spalio 18 d. 16 val. 15 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ame km patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Iveco Daily 35C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. Š., kuris gabeno prekes: 16 porų batų, 362 vnt. kelnių, 192 vnt. džinsų, 200 vnt. striukių, 786 vnt. megztų drabužių, 84 vnt. vaikiškų džemperių, 85 kg maišų iš plastiko, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Kauno teritor­i­nės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus viršininkės tarnybinis pranešimas dėl prekių vertės patvirtina, kad D. Š. gabentų prekių muitinė vertė be privalomų sumokėti mokesčių yra 12 961,48 Eur, o vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 17 545,48 Eur (b. l. 17). Iš byloje esančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 24, 25, 27, 28, 29, 30, 31, 58, 59, 62) ir N. L., V. V., T. T., Ž. K., R. T., W. T., A. S., G. S., J. V. ir N. D. paaiškinimų–liudijimų (b. l. 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 64, 65, 66) matyti, kad dalis gabentų prekių 2017 m. spalio 18 d. pirkta Lenkijoje ir už jas sumokėta 32 897,36 zlotai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. Š. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno prekes, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, todėl jo kaltė yra įrodyta ir veika pagrįstai kvali­fikuota pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kuri numato atsakomybę už prekių, kurių vertė viršija trisde­šimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų adminis­­tracinių nusižengimų požymių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad gabentų prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentų neturėjo todėl, kad jų jam nedavė prekių siuntėjas o jie buvo pas pirkėjus kitame automobilyje, ir aplinkybė, kad vėliau buvo pateikti dalies gabentų prekių įsigijimo dokumentai (sąskaitos), nešalina jo admi­nis­tracinės atsakomybės ir neturi reikšmės veikos kvalifi­ka­­vimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnyje numatytame pažeidime pavo­jin­­ga veika laikoma prekių gabenimas be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsar­gu­mo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo doku­mentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepa­tei­kė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N14-1220/2006, 2007 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-266/2007, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis adminis­t­ra­ci­nė­je byloje Nr. ATP-178-332/2014; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis adminis­­tra­cinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017). D. Š. pripažino, kad žinojo, jog veža­moms prekėms reikia turėti atitinkamus dokumentus, todėl jų neturėdamas veikė tyčia, savo rizika ir padarė nusižengimą.

ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Institucija, kvalifikuodama administra­ci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, gabenamų prekių vertę nustatė pagal Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus išvadą, kurio­je prekės vertintos kaip neturinčios Sąjungos prekės statuso, nes tik tokioms prekėms muitinė nusta­to muitinę jų vertę. Išvadoje pažymėta, kad: prekės turi Sąjungos prekių statusą ir nėra įrodymų, jog jos būtų įvežtos iš trečiųjų šalių; jeigu būtų nustatyta, jog prekės įvežtos iš trečiųjų šalių, prekės būtų apmokestinamos importo muitu ir importo PVM (b. l. 17). Nors gabendamas prekes D. Š. neturėjo jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau iš vėliau pateiktų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 24, 25, 27, 28, 29, 30, 31, 58, 59, 62) matyti, kad didžioji dalis gabentų prekių 2017 m. spalio 18 d. pirkta Lenkijoje ir už jas sumokėta 32 897,36 zlotai. Taigi, akivaizdu, kad šios prekės nėra įvežtos į Lietuvą iš trečiųjų šalių ir išvadoje nurodyti mokes­čiai joms nėra taikomi. Todėl gabentų prekių vertė, nurodyta išvadoje, turi būti laikoma ne su įskaitomais privalo­mais sumokėti mokesčiais paskaičiuota 17 545,48 Eur suma, o 12 961,48 Eur suma be privalomų sumokėti mokesčių. Nepaisant to, net ir 12 961,48 Eur suma žymiai viršija ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą (sudaro 344,2 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius), todėl veikos kvalifikacijos tai nekeičia. Nors po to, kai administracinis nusižen­gi­mas buvo užfiksuotas, buvo pateikti dalies gaben­tų prekių įsigijimo dokumentai, tačiau pažymė­tina, kad pateiktos sąskaitos nepateisina viso admi­nist­­ra­cinio nusižengimo protokole nurodyto D. Š. gabento prekių kiekio įsigijimo, todėl nusta­tyti visų prekių vertę pagal įsigijimo sando­rio dokumentus nėra galimybės. Be to, iš aukščiau nurodytų sąskaitų matyti, kad dalis gabentų prekių 2017 m. spalio 18 d. pirkta Lenkijoje ir už jas sumokėta 32 897,36 zlotai, o pagal oficialų Europos centrinio banko valiutų kursą 2017 m. spalio 18 d. vieno zloto vertė buvo lygi 4,2277 eurų, todėl bendra šių prekių vertė pagal pateiktus jų įsigijimo dokumentus yra 7 781,38 eurų, kas sudaro 206,6 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, tai yra žymiai viršija ANK 214 straipsnio 3 dalyje numa­tytą trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą. Taigi, akivaizdu, kad net ir skaičiuo­­jant gabentų prekių vertę pagal sandorio vertę, kurią patvirtina pateikti dokumentai, bet kuriuo atveju gabentų prekių vertė žymiai viršija trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą ir veikos kvalifikacijos nekeičia.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, muitinės pareigūnai, neturėdami visų prekių įsigijimo doku­mentų, prekių vertę galėjo nustatyti patys, remda­miesi antriniais muitinio įvertinimo metodais, įskaitant tapačių ar panašių prekių verte, tik neskaičiuojant mokėtinų mokesčių, taikomų prekėms įvežtoms iš trečiųjų šalių (Sąjungos muitinės kodekso, nustatyto 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamen­to ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, 74 straipsnis). Todėl nutarimu patikslintina gabentų prekių vertė nurodant ją – 12 961,48 Eur (344,2 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi Lietu­vos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobau­­dų dydžio patvirtinimo“ redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., kai bazinis bausmių ir nuobau­dų dydis buvo 37,66 Eur, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. jis yra 50 Eur. ANK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įsta­ty­­mus, galiojusius nusižen­gi­mo pada­rymo metu. Pagal teismų praktiką Lietuvos Respublikos baudžia­mojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies (šiuo atveju tai taikytina ir ANK 3 straipsnio 2 daliai) nuostatos netai­ko­mos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis (šiuo atveju bazinis bausmių ir nuobaudų dydis); šie dydžiai vertin­ami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-519/2006, 2008 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutar­tis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138/2012).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­t­ra­cinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs admi­nistracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsako­my­bę sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveik­ti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedary­tų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

Nors D. Š. 2014 m. buvo baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimus ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o tokį administra­ci­nį nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 34–35). Byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinky­bė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis nurodo, kad dirba, gauna minimalų atlygini­mą (b. l. 54, 68–69). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad prekių savininkai pateikė didžiosios dalies prekių įsigijimo dokumentus, todėl šiuo nusižengi­mu nesukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai, nusta­tytai verslo, valdymo tvarkai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisin­gumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustato­mos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavo­jingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valsty­bės interesams konkrečiu atve­ju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai pada­ryto administracinio teisės pažei­di­mo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankci­joje numatytos nuobaudos griež­­tumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsako­my­bę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numaty­ta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administra­ci­nės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Š. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje minimali bauda. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, kadangi net ir minimalios 1 000 Eur baudos pasky­rimas už pirmą kartą padarytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį, padarytos veikos pavojingumą, nusižengimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padary­tam pažeidimui. Minimali sankcijoje numatyta bauda yra didelė, todėl už pirmą kartą padarytą tokio pobūdžio nusižengimą, kuris, atsi­žvel­giant į pateiktus prekių įsigijimą patvirtinan­čius dokumentus, neigiamų pasekmių valstybės ekono­mikai ir konkurencinei verslo aplinkai nesukė­lė, būtų akivaizdžiai per didelė ir neatitiktų teisin­gumo principo. Todėl teismas daro išvadą, kad 500 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju bus pakan­kama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, o tokios baudos paskyrimas atitiks admi­nis­tracinei nuobaudai keliamus tikslus.

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą adminis­tra­ci­nį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalies nusižengimų sąrašą, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavy­­bės teise priklausantis turtas. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 daly­je numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Prekių (krovinio) konfiskavimas negali būti skiriamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovinio) savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis admi­nis­tracinėje byloje Nr. N62-2709/2010, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administra­ci­nė­je byloje Nr. N62-3245/2010; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis administraci­nė­je byloje Nr. ATP-405-354/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis adminis­tra­ci­nė­je byloje Nr. ATP-562-255/2015, 2017 m. spalio 31 d. nutartis administra­ci­nio nusižen­gimo byloje Nr. AN2-465-255/2017).

Byloje nustatyta, kad dalis gabentų prekių priklauso ne jas gabenusiam D. Š., o kitiems asmenims: 192 vnt. kelnių (džinsų) – V. V. (b. l. 27, 57); 240 vnt. kelnių – J. V. (b. l. 29, 65–66); 16 porų batų – N. L. (b. l. 31, 56); 122 vnt. kelnių – W. T. (b. l. 61–62); 786 vnt. megztų drabužių – N. D. ir R. T. (b. l. 19, 24, 25, 60–61, 66–67); 84 vnt. vaikiškų drabužių – G. S. (b. l. 30, 64–65); 26 vnt. striukių – A. S. (b. l. 28, 62–63); 57 vnt. striukių – Ž. K. (b. l. 59); 85 kg maišų iš plastiko (prekių sulaikymo protokole nurodyta, kad 2 466 vienetai – b. l. 8) – T. T. (b. l. 22, 58). Todėl šios prekės nekonfiskuotinos ir grąžinti­nos savininkams ar jų įgaliotiems asmenims nutarimui įsiteisėjus.

Likusios prekės – 117 vnt. striukių, gabentos be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, jos yra administracinio nusižengimo dalykas, kurį neteisėtai gabeno D. Š., duomenų, kad šios prekės jų gabenimo metu teisėtai pagal įsigijimo dokumentus priklausė kam nors kitam nėra, todėl šios prekės konfiskuotinos (ANK 214 straipsnio 4 dalis).

Byloje pateikta 2017-10-18 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. K. įsigijo 45 vnt. kelnyčių ir 72 vnt. palaidinių (b. l. 64), nepatvirtina 117 vnt. striukių įsigiji­mo vien dėl to, kad prekių vienetų kiekis sutampa su 117 vnt. striukių, kurių įsigijimo nepagrindžia minėtos dvi sąskaitos, išrašytos A. S. ir Ž. K. (26 vnt. + 57 vnt. striukių). Nėra jokių įrodymų, kad nustatant sulaikytų prekių kiekį ir jų pavadinimus muiti­nės pareigūnai padarė klaidą, vienas prekes pavadindami kitų pavadinimu, kaip teigia D. Š. atstovas. Pažymėtina, kad teismo vertėja patvirtino, jog 2017-10-18 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lenkų kalba nurodytos prekės „spodenki“ yra kelnytės, o prekės „bluzki“ – palaidinės (b. l. 64). Taip pat pabrėžtina, kad daiktų paėmimo protokolą, kuriame užfiksuoti 200 vnt. striukių (b. l. 4), ir prekių sulaikymo protokolą Nr. 7KMB101839, kuriame taip pat užfiksuoti 200 vnt. striukių (b. l. 8), surašė skirtingos muitinės pareigūnės, o prekių vertinimą, kuriame taip pat konstatuotas 200 vnt. sulaikytų striukių kiekis, atliko Kauno teritor­i­nės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pareigūnai (b. l. 17), kurie prekes betarpiškai apžiūrėjo nustatydami joms priskirtiną klasifikavimo kodą. Todėl trims skirtingiems pareigūnams konstatavus, jog buvo sulaikyta 200 vnt. striukių, nėra jokio pagrindo advokato iškeltai prielaidai, kad kažkokios kitos prekės per klaidą buvo pavadintos striukėmis. Galiausiai pažymėtina, kad pati prekių savininkė A. K. savo paaiškinime– liudijime nurodė, jog ji įsigijo būtent 45 vnt. kelnaičių ir 72 vnt. bliuskučių (b. l. 63), o ne striukių. Todėl remiantis šių prekių įsigijimo sąskaita negali būti pateisinamas 117 vnt. striukių įsigijimas, nes tai yra skirtingos prekės.

Kadangi D. Š. patvirtino, jog jis pateikė teismui visus jo gabentų prekių savininkų turimus prekių įsigijimo dokumentus, o 117 vnt. striukių įsigijimo dokumentų nėra, pripažintina, kad nenustačius, jog 117 vnt. striukių iš gabentų 200 vnt. priklauso kitam savi­ninkui, šios prekės privalomai konfiskuotinos (ANK 214 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

nutaria:

D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respub­likos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda.

2017 m. lapkričio 23 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 17075174312) paimtas prekes, saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, – 117 vnt. striukių, nutarimui įsiteisėjus konfiskuoti.

Prekes, paimtas 2017 m. lapkričio 23 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 17075174312), saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, nutarimui įsiteisėjus grąžinti savininkams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų turimus įsigijimo dokumentus:

- 16 porų batų – N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 192 vnt. džinsų – V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 362 vnt. kelnių – J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir W. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 786 vnt. megztų drabužių – N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 84 vnt. vaikiškų džemperių – G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 85 kg maišų iš plastiko – T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 83 vnt. striukių – Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarimą išsiųsti grąžinamų prekių savininkams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (17075174312). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjas Ramūnas Šarka