Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad jis sugadino svetimą turtą, - jis, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, 2025 m. kovo 9 d., apie 13.00 val., su jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir išimdamas iš grindinio bei išmėtydamas po teritoriją tuo sugadino jam svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiančią 788,2 Eur vertės lauko dangą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas P. Š. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Jis neginčija, kad nuvažiavo į aikštelę, tačiau tikrai nesutinka su tuo, kad jis sugadino trinkeles, kadangi jos nebuvo sugadintos. Kaltinamasis paaiškino, kad jis dirbo, atlikinėjo darbus. Kartu su R. A. jie buvo susitarę, kad važiuos daryti darbų į tą objektą. Jis neginčija, kad išrinko trinkeles UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte kovo mėnesį. Jis į tą objektą vyko, nes buvo susitarimas su R. A.. Jie buvo susitarę žodžiu, tačiau sutarties nesudarė. Dėl kainų ir įkainių jie susirašinėjo SMS žinutėmis. Jis pats (P. Š.) į R. A. nesikreipė, būtent R. A. į jį kreipėsi dėl trinkelių sudėjimo. Jis nežino iš kur R. A. gavo tą objektą, to neklausė. R. B. atsiuntė jam sutartį dėl to objekto. Parodė, kad jie (R. A. ir R. B.) buvo pasirašę. Jis (P. Š.) negali pasakyti kiek darbas kainuos ir kokie terminai buvo, kadangi tas buvo senai. Su R. A. jie buvo susitarę už m² įkainį - 7 Eur už kvadratą. Preliminariai turėjo būti 1 600 m², plius minus 10-20 m², kaip R. A. jam sakė. Pagal susitarimą jis (P. Š.) turėjo išlyginti sluoksnį ir sudėti trinkeles, jokių papildomų darbų. Darbus jis pradėjo atlikinėti apie lapkričio 5-7 dieną, tiksliai pasakyti negali. Pradėjus atlikinėti darbus, savininkas kiekvieną dieną būdavo. Iki darbų pradžios jis su savininku nebuvo susitikęs, tik pradėjus darbus susipažino. Iš R. žodžių atsiskaitymas turėjo būti, jeigu jie (P. Š. ir jo darbininkai) padaro 500 m² ir tada jis (R. A.) atsiskaito su jais už padarytus darbus. Tada toliau tęs darbus, vėl padarys 500 m² ir turėjo atsiskaityti R., bet R. gyvena Kaune, jis negalėjo atvažiuoti tuo metu ir buvo sutarta, kad pinigus jam (P. Š.) sumokės R.. Pusę grynais, puse banko pavedimu pinigus vesdavo. Pavedimai buvo atliekami jam, ne R.. Jie su savininku tarėsi dėl 1 600 m², bet vėliau plotas padaugėjo. Kiek darbų buvo atlikta tiek ir sumokėti turėjo. Nuo kvadratų priklauso, nebuvo, kad ten būtent kažkokia suma nurodyta. Jam turėjo sumokėti 14 000 Eur už pilnai padarytą darbą, bet sumokėjo tik 11 000 Eur. Kvadratų ten daugiau buvo, jis pasiskaičiavo - apie 1 816 m². R. A. buvo pranešta, kad daugiau darbų buvo nei jis buvo sakęs. R. turėjo ruošti pagrindus, o iš jo (P. Š.) pusės tik išlyginamasis sluoksnis ir sudėjimas. R. padarė didesnę pusę tų pagrindų, bet vėliau gavosi taip, kad jo žmonės susirgo ir jis (R. A.) negalėjo toliau ruošti pagrindų. Jis (P. Š.) jų neturėjo ruošti ir nenorėjo, nebent už papildomą mokestį. Jis (P. Š.) R. pasiūlė, kad jis atsiųs savo žmones ir jis (P. Š.) jiems padės, kad viską greičiau padaryti. Gavosi taip, kad jis (P. Š.) viską paruošė, bet R. žmonės neatvyko. Ir ten gavosi jo paruošta 700 m². Jis (P. Š.) visą laiką bendravo su R., kuris sakė, kad sumokės už tuos pagrindus. Dėl terminų buvo didelis stabdis, nes nebuvo sumokėta. Kai jis tarėsi su R., kad jie padaro 500 m² ir jeigu nebus sumokėta, jie stabdo darbus. Su mokėjimais buvo pastoviai, kiekvieną kartą stabdymas. Paskutiniu metu buvo kelioms dienoms, ar daugiau nei savaitėmis vėlavimas, tai jie tuomet stabdė darbus. Jie turėjo padaryti 500 m², gauti atsiskaitymą ir toliau tęsti darbus. Jie padarė 1 816 m², lyg tais, ir jiems buvo sumokėta tik už 1 500 m² - 11 000 Eur. Buvo ne karta kalbėta ir net yra susirašinėjimas, kad jis (P. Š.) buvo pasiūlęs kainą, kad prie tų 11 000 Eur primokėtų dar 4-5 tūkstančius ir jie (P. Š. ir jo darbininkai) užbaigs pilnai darbus, nes tie darbai jau gaunasi papildomi. Ten buvo ir šulinių, kuriuos reikėjo padaryti. Jis (P. Š.) buvo padaręs sąrašą su kainomis ir išsiuntęs, bet asmuo neatsakė labai ilgai ir jis nesuprato, ar šis sutiko, ar ne su jo pasiūlymu ir pilnu darbų užbaigimu. Visus darbus, kuriuos jie padarė, jis (P. Š.) pateikė sumą už juos, kad apmokėtų. Prašė, kad bent jau dalį sumos sumokėtų ar kad pamokėtų bent 2 000 – 3 000 Eur už darbus ir tada jie atvažiuotų ir užbaigtų darbus iki galo. Bet asmuo pasakė, kad nemokės, tai jie ir nebevažiavo, jis (P. Š.) nenorėjo rizikuoti, nes darbų buvo daug daugiau. Vasario mėnesį jie lyg ir buvo susitarę, kad tęs darbus, jeigu gaus mokėjimą. Tai jie atvažiavo tęsti papildomai darbų, bet nesumokėjo, todėl vėl sustabdė ir išvažiavo. 2024 m. gruodžio mėnesį buvo paskutinis pavedimas ir daugiau pinigų negavo. Aikštelę jie (P. Š. ir jo darbininkai) paliko nepabaigtą, nes nesumokėjo, kaip buvo susitarę, jis suplanavo laiką, jie atvažiavo tęsti papildomų darbų, padaryti užbaigimo darbų. Jis neprisimena ar susirašinėjo ar susiskambino. Jis nežino kaip tarpusavyje sutarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nuolat R. sakė, kad nemoka pinigų, o šis sakydavo, kad susiskambins su R. dėl pinigų nemokėjimo. Ar jie tarpusavyje buvo susiskambinę jis nežino. Jie dar buvo trise susitikę objekte, gal kovo 4 dieną, aptarti visų darbų, ką turi pilnai pasidaryti, kokia suma ir kada jie atliks visus darbus. Prieš išvažiuojant iš objekto, R. pasakė, kad R. sumokėtų jam (P. Š.) dalį pinigų, kad galėtų atvažiuoti ir tęsti darbų. Kitą dieną gavo iš R. žinutę, paklausė, kada tęs darbus, o jis (P. Š.) parašė, kad negavo apmokėjimo. R. parašė, kad nemokės. Jis (P. Š.) trinkeles išrinko, nes supyko, kad žmogus pradėjo kabinėtis, kad jam viskas blogai, yra duobių ir panašiai. Objekto vadovas sakė, kad jam viskas blogai, kai jie (P. Š. ir jo darbininkai) atvažiavo paskutinį kartą, tuomet sakė, kad viskas negerai padaryta. Anksčiau dėl to nieko nesakė, tik kai atvažiavo tęsti darbus, tada sakė. R. sakė, kad jeigu nesumokės pinigų, tai jie (P. Š. ir R. A.) nuvažiuos, išardys tai sumai pinigų. Jis (P. Š.) parašė, kad dar palauktų gal sumokės ir viską sutvarkys, ramiai išsiskirstys. R. jam (P. Š.) parašė žinutę, kad jie (P. Š. ir R. A.) nuvažiuos ir išardys trinkeles, negadins, bet gaila laiko savo darbo padaryto. Trinkeles yra sunku išrinkti. Su laužtuvu iš apačios pakelti reikia, kad jas išimti ir vėliau su įrankiu specialiu, trinkelių lyginimui, jas išjudinti. Jis neskaičiavo kiek trinkelių pakėlė, gal apie 150 m², 200 m² daugiausiai, nepasakys, čia iš akies tik. Trinkelės nebuvo sugadintos. Nebuvo nei mėtomos, nei naikinamos. Sudaužytos jos kartais būna, kai iš parduotuvių ant palečių atvažiuoja. Jeigu su palete atvažiuoja, būna, kad ir sudūžta trinkelės. Buvo susikilusių trinkelių atvežtų. Jeigu jos mažai pažeistos, tai galima dėti, jeigu užsakovas neprieštarauja. Jeigu dideliame kiekyje, daug nuskilusių trinkelių, ne kiekvienas nori išmesti. Šiuo atveju užsakovas nebuvo prieš, kad būtų dedamos trinkelės, dažnai buvo objekte ir nieko nesakė, kad kažkas blogai yra. Prieš išimant trinkeles, iš jo (P. Š.) pusės visi darbai buvo padaryti, o kiti papildomi darbai nebuvo padaryti. Nes kai su R. šnekėjo tai, už visus papildomus darbus bus atskiras mokėjimas. Jis dėl R. ir R. sutarties nelabai gilinosi, jis nežino kas ten buvo parašyta, kadangi buvo su R. sutaręs dėl kvadratų ir kainos. Kai jis išiminėjo trinkeles, nebuvo nuostolių, R. pasakė, kad jam kreiva, tai jis (P. Š.) galvojo pataisyti. Išardžius trinkeles, pravažiavimas nebuvo labai įmanomas, nes buvo trinkelė ant trinkelės uždėta. Bet jeigu nuimti antrą trinkelę, buvo galima važiuoti. Atlikus papildomus darbus buvo galima pravažiuoti, jeigu pastumti į šoną. Jis išimtas trinkeles dėjo vieną ant kitos, gražiai, nemėtydamas. Lauko dangą buvo galima atstatyti ir nereikėtų jokių papildomų medžiagų. Tik pasilyginti išlyginamąją sekciją ir susidėti trinkeles. Jo veiksmai neturėjo įtakos trinkelių funkcionalumui, jos nebuvo sunaikintos ir jas galima naudoti toliau. Nebuvo naudojamos priemonės, kurios galėjo sugadinti trinkeles ar dangą. Sugadinti nebuvo jokio tikslo, tiesiog pakelti ir nuardyti savo padarytą darbą, už kurį asmuo nenorėjo sumokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. informavo, kad jeigu R. nesumokės už darbus, tai jie (P. Š. ir R.) nuardys trinkeles už tą kiekį darbų, kiek nebuvo sumokėta. Žodžiu, už skolą. Toks pokalbis buvo su R.. Jis dar sakė palaukti, gal išeis susitarti taikiai ir viską pabaigs. Tai taip ir būtų padarę, jeigu būtų sumokėjęs dalį pinigų už jau padarytus darbus. Jis nesikreipė į teismą, nes neturėjo sutarties ir nežinojo, kad galima rašyti kažkokį pareiškimą. Anksčiau jam tokių įvykių, kaip šis nepasitaikydavo, niekas niekada nesikabinėjo. Dėl to trinkelių išardymo jam nebuvo jokio tikslo. Buvo tiesiog pikta, darbai padaryti, pinigai nesumokėti, žmonės laukia pinigų. Buvo gaila savo darbų. Jis nevažiavo ten, kad sunaikinti kažką. Darbai netinka asmeniui, tai išardoma, tegu susideda kaip jam tinka. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu jis nesutiko, nes nebuvo jokio sugadinimo, kadangi tas trinkeles galima naudoti. Jis po to daugiau toje aikštelėje nebuvo, todėl nežino ar suklojo jas iš naujo. Paklaustas apie apklausos ikiteisminio tyrimo metu atlikimo tvarką, P. Š. nurodė, kad jis neturėjo jokios informacijos kaip reikėtų elgtis ir kokiu būdu spręsti visą dalyką. Per apklausą pareigūnė išaiškino dėl gynėjo, bet sakė, kad nėra jis būtinas. Jis paklausė pareigūnės nuomonės, bet ji sakė, kad nebūtina, nes sakė viskas bus paprasta teisme ir viską išsiaiškinti galima be gynėjo. Tyrėja pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąmata, kuri yra „iš lempos“. Jis rodė tyrėjai susirašinėjimą, bet ji sakė, kad tą reikėtų pasiimti į teismą su savimi. Dėl visų darbų jam likusi neapmokėta suma yra 3 773 Eur. Jis (P. Š.) kreipėsi į R. dėl neapmokėtos sumos, skambino, rašė žinutes, kad yra susidariusi skola. Taip pat jis ir R. siuntė, kad yra tokia suma už padarytus darbus. Taip pat jis su juo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu kalbėjo (t. 1, b. l. 194-201).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad buvo reikalingi atlikti darbai, todėl surado rangovą, pasirašė sutartį ir rangovas pradėjo darbus. Tuos darbus turėjo pabaigti iki gruodžio mėnesio, tačiau konkrečios dienos nepamena. Jie supirko medžiagą, atvažiavo daryti darbus, pradėjo daryti tuos darbus, o jų bendrovė už darbus atsiskaitė, jokių klausimų nebuvo. Trinkelės buvo dedamos tik geros, jokių brokuotų nebuvo dedama į objektą, o kurios nuskilusios buvo atidedamos į šalį. Darbai užsitęsė, nepabaigė darbų laiku ir atvažiavo tada P. Š. po naujų metų pabaigti tuos darbus ir su rangovu buvo sutarę, kad pabaigia darbus ir jie sumoka 3 000 Eur, bet tų darbų taip ir neatliko. Paskui atvažiavo, išardė trinkeles, išardydamas pažeidė trinkeles, yra užfiksuota tiek policijos nuotraukose, tiek medžiagoje. Tos trinkelės buvo brutaliai išardytos, siūlės sustumdytos ir buvo sekmadienis. Po pietų nebuvo galima naudotis aikštele, reikėjo atlikti papildomus darbus, kad galėtų transportas išvažiuoti iš aikštelės. Buvo sutrukdytas ne vienos įmonės darbas, nes transportas negalėjo išvažiuoti iš aikštelės, todėl jie kreipėsi į policiją. Jų bendrovė sutartį sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra R. A.. Sutarties bendra suma buvo 15 000 Eur. Darbų pabaiga turėjo būti gruodžio 21 dieną. Darbai buvo nepabaigti, nes darbuotojai dirbo šitame objekte, vėliau išvažiavo į kitą ir taip gavosi, kad užsitęsė tie darbai ir nespėjo laiku pabaigti. Jie buvo viską sutarę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau jų žmogus atvažiavo ir pradėjo tuos darbus. Buvo sumokėta P. ir buvo sumokėta „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats nenuspręsdavo kas kam moka, tiesiog paprašydavo, kad sumokėti P., nes R. retai atvažiuodavo į Vilnių. Darbų buvo padaryta praktiškai didžioji dalis, liko padaryti darbų už 3 000 Eur. Dėl nepadarytų darbų jie gavo 11 000 Eur. Buvo daug darbų nepadaryta, aikštelė nebuvo dar priduota naudojimui, priėmimo perdavimo aktas nebuvo pasirašytas aikštelės, tai už tai ir nebuvo sumokėta. Buvo susitarimas, buvo atvažiavęs R. A., buvo P. Š. ir buvo sutarta, priimtas bendras sprendimas, kad jie atvažiuoja, pabaigia darbus, buvo likę sumokėti 3 000 Eur, jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) netaiko jokių baudų, jis padaro darbus ir jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsiskaito. Buvo sutarta, kad padaro darbus pilnumoje ir tada priduoda objektą ir atsiskaito. Susitikimas buvo galimai vasario pabaigoje, kovo pradžioje. Po to susitikimo asmuo neatvažiavo. Kai turėjo atvažiuoti, tiksliai nepasakys, pradžioje savaitės, buvo atvažiavę ir susitarę, kad nuo kitos savaitės atvažiuoja, pradeda darbus, padaro darbus, jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsiskaito ir pabaigia šitą klausimą. Jie neatvažiavo vieną savaitę, tada jis (R. B.) P. Š. klausė, o šis pasakė, kad jam tas objektas nepatinka ir nebevažiuos. Jis (R. B.) reikšdavo pretenzijas dėl siūlių nelygių, P. Š. jas pataisė, bet ten reikia išimti trinkeles ir perdėti kitoje vietoje ir jie buvo pažadėję, kad tai padarys ir sutvarkys. Taip pat P. Š. žadėjo sutaisyti ten kur buvo duobės ir teigė, kad viską labai gerai daro. Jis (R. B.) į aikštelę atvyko kovo mėnesį ir pamatė, kad trinkelės išimtos. Trinkelių buvo išimta tiek, kad yra įvažiavimas į aikštelę ir nuo įvažiavimo linijos buvo išardytos trinkelės, kad tiesiog transportas negalėtų pajudėti. Užblokavo visą aikštelę, visą transportą. Jis (P. Š.) kai ėmė trinkeles, ėmė su laužtuvu ir jas pažeidė. Jos nebuvo sugadintos prieš tai, buvo sugadintos išėmimo metu. Buvo labai didelė problema greitai susirasti kitą rangovą, kuris greitai galėtų padaryti tuos darbus, kad transportas galėtų naudotis aikštele. Tai čia buvo labai didelis iššūkis susirasti. Buvo apklausta ne viena bendrovė, bet jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) surado bendrovę, kuri iš karto sutiko daryti darbus ir jie tų trinkelių nebegalėjo sudėti, nes jis specialiai sustumdė siūles, kad negalėtų įdėti trinkelių. Tai jie turėjo išrinkti didelį plotą trinkelių, yra nufilmuota, tada astijas prisitraukti, suvibruoti viską ir sudėti kitomis trinkelėmis. Dalį trinkelių panaudojo, kurios liko nesugadintos, dalį reikėjo pirkti. Sąmatoje matosi, kad trinkelės iš viso 594, tai čia yra tos, kurios buvo sugadintos trinkelės ir pirktos naujas. Kurios buvo geros, atstatė atgal. Sugadinto grindinio viso buvo 788 Eur, kas susidaro iš medžiagų, kurias pirko rangovas, sąmatoje nurodyta su darbais, ten turėtų būti viskas nurodyta. Akmens akcijos, betono akcijos, tai čia yra tos medžiagos, kurias pirko rangovas, kad atstatytų trinkeles, o visą kitą buvo darbai. Po įvykio jis (R. B.) paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasakė kokia yra situacija, kad atvažiavo rangovas ir P. Š. galimai padarė vandalizmo atvejį, išardė teritoriją, užtvėrė teritoriją, transportas negali išvažiuoti. Jis (R. B.) taip pat prašė, kad R. A. atsiųstų savo žmogų sutvarkyti. Sakė bandys susikalbėti su asmeniu, bet nepavyko, todėl sakė kreiptis į policiją. Jis (R. B.) bendravo su R. A., buvo viskas suderinta, sakė, P. Š. tiek darbų padarė, todėl prašė jam perduoti pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių problemų su R.. Labai mandagiai ir pagarbiai išsprendė tą klausimą, kad tie darbai būtų pabaigti. Dėl 3 000 Eur sumos jie tarėsi visi trise. Buvo susitarta, kad P. Š. atvažiuoja ir pabaigia darbus. Jie atsiskaito, pasirašo priėmimo – perdavimo aktą ir viskas pagal sutartį užbaigta. Jo sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo atlikti jiems darbus. Kaltinamasis atsirado kiek vėliau, tai jis negalėjo būti paminėtas sutartyje. Tiek P. Š., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasakyta dėl netinkamai atliktų darbų. Darbų pradžioje buvo kalbėta, kad vieni darys pagrindą, kiti – trinkelės dės. Jis matė kaip buvo atliekami darbai, kokia jų eiga. Buvo tartasi, kad bus padaryti darbai ir jie atsiskaitys. Labai norėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į priekį sumokėtų, bet jis (R. B.) sakė, kad nemokės. Dar siūlymas buvo, kad išskaidyti tą sumą, pusę likusių darbų padaro, UAB „(duomenys neskelbtini)“ P. Š. sumoka, kad jam ramu būtų, kitą likusią padaro ir vėl sumoka. Jis (R. B.) P. Š. pasakė, kad jis (R. B.) sudarė sutartį su įmonę ir dėl mokėjimų P. Š. turi derintis su įmonės atstovu, kaip jie tarėsi, kaip ten kas tai čia jau jų reikalai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad reikia perduoti pinigus, padaryti mokėjimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip ir padarė, bet jokių papildomų kainų jie derinti negalėjo, nes sutartis buvo sudaryta su „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktą civilinį ieškinį jis gali pagrįsti dokumentais. Paskaičiavimai buvo atlikti rangovo, kuris sutiko greičiausiai padaryti ir viską sutvarkyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė juo sutartį, kad per tam tikrą laiką atliks darbą ir viskas. Tik sąmata buvo padaryta ir pateikta, bei sutartis pasirašyta. Jis pats dažnai atvažiuodavo į objektą pasižiūrėti kaip yra klojamos trinkelės, tačiau nebuvo kiekvieną dieną (t. 1, b. l. 194-201).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Kaltinamojo apklausa vyko prieš 4 mėnesius, sunku kažką detaliai pasakyti, bet kiek atsimena, apklausa vyko vieną kartą. Ji išsikvietė asmenį į apklausą, pareiškė įtarimus pagal BK 187 straipsnį 1 dalį. Apklausos metu žmogus prisipažino, savo kaltę pripažino visiškai, buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, parodyti vaizdo įrašai, jis teigė, kad vaizdo įrašuose yra būtent jis. Buvo paklausta asmens ar turi kokių nors prašymų, buvo paklausta ar asmuo nori samdytis advokatą, ar ne, žmogus atsakė, kad ne. Pasirašė protokolus ir viskas, tada kartu su prokuroru priėmė sprendimą, kad kaip ir viskas, reikia perduoti jį į teismą, nes žmogus tiesiog atsisakė tenkinti civilinį ieškinį. Tuo momentu, kai aiškino dėl gynėjo, kaltinamasis jo jis atsisakė. Kadangi jie turi daug apklausų, jie daug kartų to žmogaus neklausinėja ar tikrai jam reikalingas gynėjas. Jie (policijos pareigūnai) ateina, išsiaiškina ar žmogus nori advokato ir ar tęsia procesinius veiksmus toliau. Šiuo atveju P. Š. pasakė, kad jam gynėjas nereikalingas ir jie toliau tęsė darbą. Dėl tokio pasakymo, kad „gynėjas nelabai yra reikalingas, nes viskas ir taip aišku“, tai čia buvo paties asmens pozicija, kai ji padavė apklausos protokolą ir asmuo jį perskaitė. Kaltinamasis pats nusprendė, kad gynėjo jam nereikia. Jie (policijos pareigūnai) kai žmogus nemoka valstybinės kalbos, kai yra suimtas, nuteistas, tada net neklausia ar reikia gynėjo, o iš karto samdo advokatą. Tikrai taip nebuvo, kad ji būtų pasakysiu, jog šioje byloje viskas aišku. Ji su P. Š. viską apsitarė, jis buvo informuotas, kad ikiteisminis tyrimas bus perduotas į teismą, jis sutiko, buvo supažindintas ir pasirašė ant pavedimo. Ji pati klausė ar P. Š. turi ką nors pridėti prie bylos, tačiau asmuo atsisakė kažką pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tikrai negalėjo būti atsisakyta priimti asmens pateikiamus įrodymus. Su asmeniu buvo bendraujama iki pačio teismo, viskas buvo paaiškinta apie pačią eigą, žmogus skambino kelis kartus, visa informacija buvo suteikta. Kaltinamasis neprašė prijungti susirašinėjimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“| ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis tik sakė, kad su juo susirašinėja, tačiau kaip minėjo prokuroras, tai neturi jokios nebuvo jokios reikšmės su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apie kažkokius darbus, kurie visiškai buvo įvykdyti, o apie šitas dienas, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, apie patį susitarimą nebuvo išvis jokios kalbos. P. Š. parodė jai vieną žinutę, kurios turinyje buvo nurodyta: „Labas, kur tu?“, o paklausus ar nori kažką pridėti prie bylos, P. Š. atsisakė. Ji tikrai negalėjo P. Š. sakyti, kad įrodymai bus vertinami teisme, todėl ikiteisminio tyrimo metu nėra tikslinga nieko prijungti, kadangi ji, kaip policijos pareigūnė, puikiai žino žmogaus teises. Pagal tvarką pats asmuo papasakoja apie įvykį, tada jam užduodami klausimai, paskui užduodami papildomi klausimai, kurie yra aktualus tiek policijos pareigūnams, tiek prokurorui. Aptariant apklausos metu duotus parodymus, liudytoja paaiškino, kad parodymus jie duoda kaip atspausdintą tekstą ir ji pati tą tekstą pagarsina, parodo ekraną, kuriame yra surašyti parodymai, paklausia ar jie atitinka ir atspausdina ir dar duoda paskaityti. Apklausos metu kaltinamasis jokių pretenzijų neturėjo. Liudytoja taip pat detalizavo, kad pirmosios apklausos metu kaltinamajam buvo išaiškinta teisė į gynybą. Su kaltinamajam aptariant pareikštą civilinį ieškinį, šis nurodė, kad jam jis yra per didelis ir buvo nuspręsta kreiptis į teismą, dėl ko kaltinamasis neprieštaravo. Dėl paties civilinio ieškinio dydžio, apimties, jie (policijos pareigūnais) turėjo visas sąmatas, visus dokumentus ir jie neturi teisės sakyti, kad kažkoks civilinis ieškinys yra per didelis ar per mažas. Civilinį ieškinį pateikė įmonė su tam tikrais dokumentais, kuriais remdamiesi jie (policijos pareigūnai) šią įmonę pripažino civiliniais ieškovais. Kiek ji pamena, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino, kad atvažiavo su jam priklausančiu automobiliu ir išrinko dalį trinkelių su tam tikru daiktu, kuris negadina, ir sudėjo šalia, bet tai nekeičia fakto, vis tiek tas trinkelių dėjimas nebegali būti daromas su tomis pačiomis trinkelėmis, tai yra pripažįstama kaip turto sugadinimas. Žmogus minėjo, kad tai padarė iš nusivylimo (t. 2, b. l. 3-10).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad užsakovas jam (R. A.) pasiūlė savo projektą - trinkelių klojimą. Jie susitiko, susidėliojo smulkmenas, kainas, bet jis (R. A.) nepasirašė, tik žodžiu sutarė visas detales. Jis (R. A.) jokio uždarbio negavo, tik susitarė, kad užsakovas jam atveš 15 juodžemio mašinų, ką jis ir padarė. Toliau buvo susitarimas, kad jo bendrovė padaro 500 m² ir užsakovas sumoka iš karto pinigus, tada toliau tęsia darbus. Jis (R. A.) užsakovo nepažinojo, nebuvo matęs, todėl norėdamas, kad nebūtų apgavysčių už atliktą darbą prašė sumokėti ir tik tada jo bendrovė toliau tęs darbus. Toks ir buvo susitarimas. Jo bendrovė padarė 500 m², užsakovas sumokėjo, po to vėl padarė, kadangi jam (R. A.) atvežė juodžemio. P. Š. prisijungė tęsti tuos darbus, nes pagrindą jis (R. A.) su kitais darbininkais darė, pusę to ploto. Tada kai P. Š. prisijungė, jis (R. A.) jam (P. Š.) ir užsakovui sakė, kad šie susitartų dėl tolimesnių veiksmų ir kad mokėjimas vyktų tiesiogiai P.. Viskas kaip ir buvo gerai, aišku užsakovas visada vėluodavo sumokėti, kai jis (R. A.) darbus perdavė P., nes jis (R. A.) gal kažkaip išsireikalaudavo to užmokesčio už tuos 500 m². Taip viskas ir vyko – P. dirbo ir tikėjo, kad užsakovas sumokės. Tai vis tempdavo, tempdavo ir jau pats galas buvo, užsakovas buvo nepatenkintas, kad kažko tuo metu vis jie (R. A. bendrovė ir P. Š.) nepadaro, tačiau jie jam paaiškindavo, kad kažkas susirgo ir kažkiek užsitęsė viskas. P. geras darbuotojas, turi savo brigadą, todėl jis (R. A.) užsakovui pasiūlė būtent jį, nes jis labai gerai dirba ir sakė užsakovui, kad nepergyventų, nes P. viską kokybiškai darė. Kai jau gale reikėjo tuos pinigus mokėti, buvo strigimas, nes P. jam (R. A.) paskambindavo vis. Kai liko tas galas, tai jie (R. A. bendrovė ir P. Š.) pasakė, kad tegul užsakovas sumoka sumą už tą, ką jie padarė ir užsakovas pasakė, kad nesumokės, kadangi tegul jie pirma pabaigia darbus ir tada jis tik sumokės. Ir tuo metu dėl to prasidėjo konfliktas. Konfliktas prasidėjo ne su juo (R. A.), bet jis P. puikiai supranta, nes jie (R. A. bendrovė ir P. Š.) nepažįsta tų žmonių, kam rizikuoti pakabinti ant savęs didelę sumą ir ten jau kaupėsi – galimai apie 4 000 ar 5 000 Eur. Jis (R. A.) patarė, kad šis nerizikuotų ir tegul užsakovas pirma sumoka, o tik tada jis tęstų darbus, tačiau P. vis tęsė darbus, nes tikėjo, kad žmogus sumokės, o iš užsakovo pusės vis kažkokių priekaištų būdavo. Jis turi susirašinėjimą su užsakovu, iš kurio iš karto matosi, kad žmogus nenori mokėti, laukia, o po to pabaigi darbus, o sutarties kaip ir nėra oficialios ir atsiranda baimė kažkokia. Aišku, P. buvo piktas, susinervinęs, kad jau kažkas vyksta. Jis (R. A.) užsakovui yra sakęs, kad negalima taip daryti – arba jis sumoka, arba jie (R. A. ir P. Š.) kažką daro, nes negali taip vykti, jie nenori nieko sugadinti. Ir tada jis (R. A.) visą tą procesą stebėjo per telefoną, per žinutes ir po to įvyko tas konfliktas. Jo (R. A.) manymu, užsakovas nesąžiningai elgėsi, jis įžvelgė gudravimą tame ir įvyko kaip įvyko. Žmogus dirbo savo darbą, reikia sumokėti. Liudytojas detalizavo, kad kai spalio 23 d. buvo sudaryta sutartis, tai ją pasirašė tik viena šalis, jis pats (R. A.) šios sutarties nepasirašė. Kada tiksliai P. Š. įsitraukė į darbus jis tiksliai negali pasakyti. Sutartis buvo sudaryta žodžiu. Surašyta sutartis buvo raštu tam, kad būtų tiksliau, tačiau jis (R. A.) jos nepasirašė, kadangi jam netiko kaina. Užsakovas sakė, kad bus 1 600 m² ir įtraukė į tą sutartį bei pasakė, kad gali mokėti 15 000 Eur. Jis (R. A.) sakė, kad čia nėra 1 600 m², yra daugiau ir už tai reikės mokėti daugiau. Užsakovas bandė traktuoti, kad tokia suma yra sutartinė ir jam (R. A.) netiko. Visi girdėjo kai užsakovas sutiko, kad reikės papildomai mokėti. P. įsitraukė trinkeles dėti, gal už savaitės ar dviejų nuo to susitarimo. Gruodžio pabaigoje buvo sutarta pabaigti, bet dėl orų sąlygų nepavyko. Kiek jam žinoma, P. irgi dirbo žodiniu susitarimu. Jie (R. A. bendrovė ir P. Š.) tiesiog tęsė darbus ir užsakovas po to nebevykdė mokėjimų. Jis (R. A.) bandė važiuoti ir tartis su užsakovu, o paskutinį kartą jau buvo pykčiai. Buvo likę kažkiek kvadratų, užsakovas sakė pabaigti, o ten jau kabėjo nemaža suma. Jis (R. A.) matė, kad užsakovas gudrauja, nori, kad jie pabaigtų ir po to jau tegul eina į teismą ir ginčijasi. Trinkelių klojimo darbai buvo pabaigti, buvo likę kraštai, prie bortų, šlavimai, pjovimai. P. darė tai, ko jam nepriklauso, bet jis sutiko padaryti ir sakė, kad nori padaryti bei pabaigti, tegul sumoka nors kažkiek. P. turėjo darbininkams mokėti, o užsakovas nesutiko. Jis (R. A.) neprisimena kiek sumokėjo ir kiek buvo likę sumokėti, P. pasakytų tiksliau. Atsiskaitoma buvo grynais. Pradžioje būdavo, kad jam (R. A.) paduodavo pinigus, o jis tada P., nes jis (R. A.) vykdė pradinį susitarimą. Po to, kai jau buvo pusė to objekto padaryta, kai jam (R. A.) tas žemes suvežė, vis tiek pelno jis negauna, tai kam jam reikia perdavinėti tuos pinigus, tai tada jis P. sakė, kad būtent jam tiesiai duotų tuos pinigus. Jie buvo susitikę visi trys, su P. ir užsakovu, buvo ne vieną kartą toks susitikimas. P. visą laiką, kai kas nors atsitinka, tai visą laiką jam (R. A.) paskambina ir sako, kad turime problemą, užsakovas nemoka ar kažką. Kadangi jis (R. A.) tą projektą pradėjo, tai ir jis turėjo spręsti. Jis (R. A.) surinkdavo visus į krūvą, nustatydavo dieną ir susitikdavo gyvai. Paskutinis susitikimas buvo kaip ir normalus, susitarė, kad paduos kažkokią dalį pinigų ir toliau tęs darbus, užbaigs, kad nebūtų problemos, susikirto rankomis ir viskas, nebuvo problemos. Kitą dieną P. skambina ir sako, kad jam nemokės, atsisako tą 1 600 Eur pradinį įnašą mokėti ir viskas. Jeigu kažkas įvyksta gruodžio mėnesį ar mato, kad vėluoja, tai gali išsiųsti laišką oficialų su pranešimu, kad yra vėluojama, baudos kažkokios atitinkamos gali būti skiriamos, o nelaukti kovo mėnesio, kol pabaigs ir tada sakyti, kad nemokės, nes pavėlavo su darbų atlikimu. Tokiuose veiksmuose jis įžvelgia tą gudravimą ir kiekvienas žmogus tą įžvelgtų. Jeigu žmogus laukia dėl oro sąlygų tai žiema buvo, tai suprantama, kad žiema buvo, ir sniego ir lietaus buvo. Jų buvo žodinis susitarimas, tai nebuvo įrašyta kažkur, jis nepasirašė vien dėl to, kad tai buvo žiema. Jeigu žmogus matytų, kad nespėjama, tai pagal susitarimą jis nutrauktų. Užsakovas jiems į priekį nemokėjo, jis mokėdavo už padarytą darbą. Jeigu būtų pamatęs, kad jie (R. A. bendrovė ir P. Š.) sudėjo 500 m² ir jie vėluoja, sakytų, kad jiems nemokės už tuos 500 m² ir jie gali išeiti iš objekto, bet jis laukė iki kovo mėnesio. Jis pats nekalbėjo apie trinkelių išrinkimą. Su P. nebuvo tokio pokalbio, o su užsakovu, tai tiesiog žmogui kažką pasakai, bandai teisingai išspręsti problemą. Tai ir sakai, jeigu nenori mokėti, tai jie tada savo darbą išrinks ir padės gražiai, tęskite savo darbus, jeigu nenori mokėti. Gerbūvio darbas taip ir vyksta. Jeigu nenori mokėti, tai tu savo darbą atmeti. Jis neprisimena kokia buvo sutarta suma dėl 500 m². Tiesiog reikia paimti 15 000 Eur ir padalinti iš 1 600 ir gausis kvadrato kaina. Jis negali pasakyti kiek kainuoja 500 m² trinkelių sudėjimas. Jie buvo įvardinę 15 000 Eur už 1 600. Kai padalini šitą sumą, gauni kvadrato kainą kart 500 m², tai tokia suma ir lieka, čia su pagrindais ir viskuo. Konfliktas buvo dėl to, kad kvadratūra didesnė pasidarė pagal plotį, nors užsakovas sakė 1 600 ir čia konfliktas įvyko, nes kvadratūra didesnė ant 1 700 ir 200 m², jeigu būtų 50 m² tai gal būtų kažkur lanksčiau, o kadangi 200 m², tai suma jau susidaro. Iš pradžių užsakovas neatsisakė sumokėti, kai padarė 500 m² ir sumoka iš karto, o kada padarė 500 m², nesumokėjo ir kai dar padidėjo suma 200 m², P. pradėjo daryti, o užsakovas sakė, kad turi pabaigti ir tik tada sumokės. Tai suma susidarė labai didelė, tai faktas, kad darbininkas, jis bijo prarasti tokią sumą. Buvo prašyta, kad bent kažkiek sumokėti, kad darbininkai galėtų toliau dirbti. Jam (R. A.) iš pradžių buvo įtarimas, kad užsakovas nenori mokėti, bet esmė yra tokia, kad kai susikirto rankomis, kai buvo susitikę, jie susitarė, kad sumokės tą 1 600 Eur sumą ar nors 1 000 Eur, kad jie galėtų tęsti darbus, o sekančią dieną užsakovas atsibudo pagalvojęs ir sakė, kad jie tegul pirmą pabaigia darbus, o tik tada sumokės. Jis (R. A.) betarpiškai bendravo tiek su užsakovu, tiek kaltinamuoju. Su abiem bendravo todėl, kad pradžioje jis (R. A.) darė kitą objektą, jam kaina netiko, kai užsakovas pasakė kainą, tada jis (R. A.) pasiūlė P.. Bet kas jam (R. A.) patiko, kad užsakovas į kitą jo objektą atvežė 15 mašinų juodžemio, kur jam labai reikėjo. Užsakovui kainavo benzinas, mašinos juodžemio, jos brangios yra, tai jis (R. A.) sutiko jam pagelbėti tuo klausimu ir pasiūlė P., jis geras darbininkas. Suma nebuvo sutarta už juodžemį, užsakovas pasakė tiesiog, kad jam atveš nemokamai. Kaltinamasis dirbo žodiniu susitarimu su juo (R. A.), vėliau jis (R. A.) perleido ir jis tarėsi su užsakovu pats. Kai buvo pusė objekto padaryta, P. su užsakovu dėl pinigų tarėsi pats. Dėl pinigų perdavimo pradžioje jis (R. A.) dalyvavo iki kol buvo padaryta pusė objekto. Tada buvo pasakyta, kad jie tiesiogiai bendrautų. Kai trinkelės buvo išimtos jis (R. A.) tame objekte nebuvo. Po to karto, kai buvo visi trys susitikę, daugiau objekte jis (R. A.) nebuvo. P. vėliau jį (R. A.) buvo kitur atvažiavęs. Klojant trinkeles jis (R. A.) nedalyvavo, buvo tik tarpininkas. Prieš tai dirbo jo darbininkai, kad jie išlygintų tą pagrindą ir taip toliau. Jis visą laiką atvažiuodavo, paprašė dar vamzdį iškloti, tai dar vamzdį išklojo. Kalbant apie trinkeles, jis nematė ar jos buvo su defektais. Užsakovas paklausė kur gauti pigiau, jie (R. A. su užsakovu) gražiai bendravo, todėl pasiūlė jam kelias vietas. Jis atsivežė tas savo trinkeles, kas lietė pagrindą ir taip toliau, jam buvo sakyta atsivežti skaldą geriau, bet jis kur taupė, naudojo savo skaldą ir jis (R. A.) sakė, kad už pagrindą neatsakys, jeigu užsakovas veži ne pagal projektą. Dėl darbų kokybės priekabiavimai prasidėjo po to konflikto, vėliau jo darbininkai buvo susirgę, tai užsakovas buvo nepatenkintas, kad dvi dienos praėjo, niekas neatvažiavo. Dėl P. trinkelių dėjimo kokybės jis (R. A.) neturėjo priekaištų ir galima pamatyti pagal darbus, nes važiavo į objektus, kokybiškai sudėta, o paskui atsiranda tokie gudravimai, kad pradeda kabinėtis tai prie vieno, tai prie kito. Užsakovui jis yra sakęs, jei kažkas negerai, tai ji sutvarkys, kadangi už savo darbus atsako. Kaina buvo tik už darbus, be medžiagų. Technika ir viskas absoliučiai turėjo būti pagal susitarimą užsakovo. P. buvo atsivežęs savo kombainą. Viskas pagal susitarimą turėjo būti užsakovo, o jų tik darbas.

Perklausius garso įrašus Nr. 06, 07,08, 09, liudytojas R. A. nurodė, kad savo balsą juose atpažino, jis kalbėjo su kaltinamuoju. Paklausus apie garso įrašuose girdimas jo nurodytas frazes apie siekį išrinkti trinkeles, liudytojas paaiškino, kad bendraudamas su žmonėmis gali kažką pasakyti, vis tiek to niekada nedarysi. Jis niekada su P. Š. nėra diskutavęs apie tai, kad važiuoti ir nusirinkti trinkeles. Tai yra kažkokia pasakymo forma, kad žmogus suprastų, sumokėtų. Visur pas jį (R. A.) gražiuoju minima, kad jis nori gražiuoju susitarti, jeigu ten kažkas bus tai, kad jis (R. A.) savo dalį jam sumokėsiu. Bet, kad važiuoti nusirinkti ar daryti kažką blogo, tiesiog, buvo iš burnos išeita, kad jis (R. A.) tai padarys, bet iš tiesų jis (R. A.) niekada to neplanavo daryti ir nenorėjo tą daryti. Po įvykio užsakovas jam paskambino ir klausė ar jis (R. A.) nurinko trinkeles, į ką jis atsakė, kad ne. Tada užsakovas klausė ar ne jo (R. A.) darbuotojai nurinko, į ką jis atsakė, kad nieko nežino, kadangi jis išties nieko nežino ir tik po to sužinojo. Galima buvo kreiptis į teismą, bet nebuvo jokios sutarties ir pinigai vaikščiojo grynais. Tai jis (R. A.) neturi įrodymų kas kiek sumokėjo, todėl klausimas ką tame teisme galima įrodyti. Už tai viskas žodžiu, jis kaip paminėjo balso įraše, kad likutis po pusę paduota tiek, ir dabar susitarta, kad užsakovas P. turi tiek ir tiek paduoti. Teisme tai nieko negaliotų. Tas visas įvykis atrodė, kad išsispręs gražiai, bet ten kažkokių pasakymų, ne pagąsdinimų, o pasakymų buvo, kad susirinks trinkeles. Žmonės į tai ir nereaguoja, nori gražiai susimokėti. Be to ten nedidelis likutis buvo pabaigti tas trinkeles. Čia jeigu mato, kad piktybiškai nemoka, tai kokį sprendimą P. galėjo priimti, teismu nieko neišgausi, jis visai jokios sutarties neturėjo (t. 2, b. l. 3-10).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad yra išrinktos ir sugadintos trinkelės, adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės savininkas laukė vietoje, turėjo pretenzijų. Jam atvykus su kitu pareigūnu T. Šostak, juos pasitiko pareiškėjas R., paaiškino, kad jo įmonei priklausanti teritorija, kuri dalinai buvo aptverta segmentine tvora, bet praėjimas buvo galimas į ją ir kiemas išklotas trinkelėmis. Kieme stovėjo keli automobiliai, berods sunkvežimiai, autobusiukas ar du, krovininiai ir matėsi išardytos trinkelės eilėmis. Jis nepamena kiek tų trinkelių eilių buvo, kadangi tai viskas vyko kovo mėnesį. Buvo standartiškai priimtas pareiškimas iš pareiškėjo, atlikti visi pirminiai būtini procesiniai veiksmai, tai įvykio vietos apžiūra. Trinkelės buvo išimtos tik tam tikrose vietose, kiek pamena. Nebuvo taip, kad visa aikšte butų išrinkta. Matosi sugadinta eilių struktūra. Pati aikštelė buvo išrinkta, ne grynai įvažiavimais, tokiais tarpais. Išimtos trinkelės tikrai galėjo trukdyti transportui važiuoti. Apžiūros protokole nurodęs, kad pažeistas išklotų trinkelių vientisumas, jis turėjo omenyje, kad pačios trinkelės yra išrinktos. Jo tikslas objekto apžiūra, tai ne jo kompetencija, kad pasakyti ar galima, ar negalima trinkeles naudoti dar kartą ir atstatyti į vietą. Jis nematė, kad trinkelės būtų išdaužytos ar išmėtytos. Atvykę jie bendravo su pareiškėju, kuris nurodė, kad yra vaizdo stebėjimo kameros, buvo jam išsiųstas reikalavimas pateikti vaizdo įrašus. Ta situacija buvo susijusi su tuo, kad įvyko konfliktas dėl neapmokėjimo. Jis negali atsakyti ar buvo sutarta visa teritorijos plotą iškloti trinkelėmis. Jis apžiūrinėjo tik pačią teritoriją, įvykio vietą. Čia turi turėti specialių žinių, kad suprasti kaip tos trinkelės išardytos, ar galima naudoti vėliau, ar ne. Nebuvo tikrinta kas po trinkelėmis. Vizualiai matėsi tik žvyras. Jis nežiūrėjo nei koks pagrindas, nei sluoksniai kokie. Tik buvo toks vientisumas, išklota trinkelėmis, tai tas vientisumas buvo pažeistas. Matavimai jokie nebuvo atliekami. Nebuvo nustatyta trinkelių būklė. Trinkelės buvo išsikraipiusios, vis tiek, jeigu išiminėji tas trinkeles, jas lygiai kad ir kaip bebūtų nepavyktų išrinkti (t. 2, b. l. 18-21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. Š. parodė, kad visiškai prisipažįsta. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimas jam yra pagarsintas, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Su įtarimu sutinka. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašyta, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. P Prisipažįsta, kad įvykio dieną 2025 m. kovo 9 d., apie 13.00 val. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Į šią teritoriją atvyko su tikslu išardyti teritorijoje sudėtą trinkelių dangą, kurią sudėjo jis pats. Taip pasielgė, kadangi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui nepatiko atliktų darbų kokybė (2025 m. sausio mėnesį paskutinį kartą buvo dirbta objekte, dėta lauko danga), tad jis atsisakė, pagal pateiktą darbų sąmatą, jam sumokėti likusią sumą už darbą. Viso už atliktą darbą įmonė jam pažadėjo sumokėti 14.779 Eur, tačiau sumokėjo tik 11 000 Eur, iki šiol pilnai neatsiskaitė. Tad jis, suprasdamas, kad įmonei nepatiko atliktas darbas, nusprendė savo darbą išardyti. Taip pat nori pasakyti, kad trinkelių danga buvo išardyta ne laužtuvo pagalba, tačiau naudojant trinkelių koregavimo įrankį. Jis laužtuvą naudojo tik pirmoms trinkelėms pakelti. Visos išardytos trinkelės buvo tvarkingai sudėtos, pažeistos minimaliai. Įvykio dieną jis išardė apie 150 m² trinkelių, tikrai ne visą lauko plotą. Po to įsėdo į sau priklausantį automobilį ir išvažiavo. Nori pasakyti, kad su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi šiuo metu visai nebendrauja, jokio kontakto nepalaiko. Savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau civiliniame ieškinyje nurodytos sumos jis atlyginti neketina, jo nuomone, pareikštos sumos dydis yra neadekvatus, todėl taikytis neplanuoja. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas sutrumpintu įrodymų tyrimu ir byla būtų baigiama kaltinamuoju aktu (t. 1, b. l. 55-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 9 d., apie 13.40 val. atvyko į įmonę nurodytu adresu. Atvykęs pastebėjo, kad yra sugadintas įmonei priklausantis kiemas, t. y dalinai išardytos trinkelės (išimtos trinkelių juostos) akivaizdžiai matosi įkišus laužtuvą tarp trinkelių, taip sugadinant keletą trinkelių juostų, taip padarant didelę materialinę žalą, kurią šiai dienai vertina apie 5 000 Eur, tačiau tikslius duomenis pateiks tyrimo eigoje. Teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kuriose yra užfiksuota, kaip 2025 m. kovo 9 d., apie 10.30 val. į įmonės teritoriją, kuri yra aptverta pastatoma laikina segmentine tvora (kuri yra nerakinama), atvyko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, autobusiukas raudonos spalvos, iš jo išlipo vyriškis, kuris su laužtuvu rankose ėmė iškėlinėti trinkeles, taip sugadindamas įmonės kiemo grindinį. Kaip jis įtaria, kiemo grindinį galėjo sugadinti asmuo, kuris prieš tai dirbo su trinkelių klojimu. Kiek jam yra žinoma, jo vardas yra P. Š.. Su minėtu asmeniu buvo kilęs konfliktas ankščiau, nes asmuo buvo išreiškęs pretenziją dėl trinkelių išklojimo apmokėjimo. Bet jis dėl trinkelių išklojimo buvo pasirašęs sutartį su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, su direktoriumi R. A.. Pasirašant sutartį, buvo aptarti darbų terminai bei jų mastai ir darbų atlikimo suma. Kiek jam žinoma, R. A. darbų atlikimą pavedė atlikti asmeniui, P. Š., kuris ir klojo įmonės teritorijoje trinkeles. Asmenį nustatė pagal įmonės rekvizitus. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, prie apklausos pateiks teritorijos vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotus įrašus (t. 1, b. l. 10-15).

R. B. 2025m. kovo 9 d. pareiškime užfiksuota, kad 2025 m. kovo 9 d. R. B., atvykęs į savo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pastabėjo, kad yra sugadintos įmonės teritorijoje paklotos trinkelės – dalinai išardyta aikštelė, išklota trinkelėmis (trinkelės ištrauktos). Jam padarytą žalą vertina 5 000 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 6).

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatą, matoma teritorija aptverta laikinai pastatoma segmentine tvora. Į teritoriją galima patekti per stumdomus vartus, kurie yra atidaryti ir nėra rakinami. Praėjus pro vartus, matomas trinkelėmis išklotas kiemas. Dalis kiemo išklotų trinkelių yra išardytos, t.y. išardytos penkios trinkelių linijos apie 10 - 20 metrų ilgio, 2 - 3 metrų tarpais viena nuo kitos. Tarp išardytu trinkelių linijų yra pažeistas visų išklotų trinkelių vientisumas, jos matosi yra pastumtos bei sujudintos nuo trinkelių paklojimo vietos. Kairėje įmonės kiemo pusėje matomas vieno aukšto gamyklinės patalpos, ant kurios matomos vaizdo stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 16-24).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. kovo 10 d. sąmatoje Nr. 1 nurodyta, kad bendra darbų kaina objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra 13392,52 Eur. Šią sumą sudaro – 340 m² trinkelių nurinkimas ir valymas (3 400 Eur), 340 m² trinkelių dėjimas, lyginant akmens acijas (6 800 Eur), 30 t akmens acijų (450 Eur), 2 t granito acijų (160 Eur), 594 vnt. trinkelių (178,2 Eur), 1 vnt. šiukšlių išvežimas (80 Eur) (t. 1, b. l. 25).

Vaizdo įrašų 2025 m. kovo 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai patalpinti IBPS sistemoje pavadinimu „New folder“. Atidarius vaizdo įrašą „VLC player“ vaizdo įrašų leistuvu, vaizdo įraše matome šviesus paros metas, dalinai aptverta teritorija, už teritorijos ribų stovinčius krovininius vilkikus, taip pat kelią, grįstą skalda (Foto Nr. 1). Vaizdo įrašo ekrano kairiajame kampe matome datą bei laiką – 2025 m. kovo 9 d., 12:07:08 val.“, matome, kaip atbuline eiga stumiasi raudonos spalvos automobilis („(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilyje sėdi vienas asmuo, kuris ir vairuoja minėtą automobilį. (Foto Nr. 2). 12:07:24 minėtas raudonos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ išvažiuoja iš vaizdo kamerų matymo ribų. Atidarius antrą vaizdo įrašą, jame matome, kaip pro aptvertą teritoriją pro tvoros šoną pravažiuoja jau minėtas raudonos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 9 d., 10:35:58 val. (Foto Nr. 5). Atidarius trečią pateiktą vaizdo įrašą, jame matome dalinai segmentine pastatoma tvora aptvertą teritoriją, kurios grindinys klotas trinkelėmis, teritorijoje stovi dvi priekabos ir toliau nuo kameros kairiajame kampe stovi du sunkvežimiai, vienas iš jų raudonos spalvos (kabina) kitas mėlynos spalvos (kabina), šalia stovi baltos spalvos krovininis autobusiukas, laikas 2025 m. kovo 9 d., 09:54:08. (Foto Nr. 6). 2025 m. kovo 9 d., 10:37:49 val. vaizdo įrašo dešiniajame kampe matome, kaip į teritoriją įeina vyriškis, kurio požymiai: žalsva striukė iki liemens, ant galvos dėvi žalsvos spalvos kapišoną, dėvi mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, avi tamsiais sportiniais batais. Minėtas vyriškis rankoje laikydamas metalinį strypą, pasilenkia prie grindinio ir iš jo pradeda išiminėti trinkeles. (Foto Nr. 7). Vyriškis išimtas trinkeles deda vieną šalia kitos. 2025 m. kovo 9 d., 10:52:46 val. vyriškis nusiima striukę ir nuo galvos gaubtą bei toliau išiminėja trinkeles, tai daro eilėmis. (Foto Nr. 8) (t. 1, b. l. 34-42).

2024 m. spalio 23 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. A., su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. B., susitarė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trinkelių įrengimo darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja priimti darbus ir už juos sumokėti. Darbų pradžia nurodyta 2024 m. spalio 23 d., darbų pabaiga – 2024 m. gruodžio 21 d. Mokėtina suma 15 000 Eur. Atsiskaitymo tvarka – po pagrindų paruošimo – 25 procentai visos sumos, 50 procentų visos aikštelės suklojimo – 30 procentų sumos, likusi suma – po visų darbų užbaigimo. Sutartį pasirašė R. B. (t. 1, b. l. 116).

2024 m. gruodžio 3 d. PVM Sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – trinkelių klojimą už 2 000 Eur (t. 1, b. l. 118).

2024 m. gruodžio 23 d. PVM Sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – trinkelių klojimą už 3 000 Eur (t. 1, b. l. 119).

R. A. ir P. Š. susirašinėjimo fotonuotraukose užfiksuota, kad R. A. ir P. Š. nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. kovo 5 d. bendravo apie trinkelių klojimą objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 120-153).

P. Š. ir R. B. susirašinėjimo fotonuotraukose užfiksuota, kad P. Š. ir R. B. nuo 2024 m. gruodžio 15 d. iki 2025 m. kovo 4 d. bendravo apie trinkelių klojimą objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 154-187).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

BK 187 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį (tiesiogine ar netiesiogine tyčia padarytą) svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydį. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (toliau – ir LAT) baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas yra apibrėžiamas turto verte nuo 3 MGL (150 Eur) iki 10 MGL (500 Eur). Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, Nr. 2K-14-387/2022, Nr. 2K-268-628/2023). Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).

Šioje baudžiamojoje byloje P. Š. yra kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. kovo 9 d., apie 13.00 val., atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), išėmė bei išmėtė ten esantį grindinį ir tokiu būdu sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 788,20 Eur vertės turtą.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad kaltinamasis P. Š. bylai aktualiu laiku lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir ten dalinai išrinko esančią lauko dangą, nekilo. Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo pats kaltinamasis, pripažinęs, kad iš tikrųjų 2025 m. kovo 9 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir ten išrinko jo paties anksčiau sudėtas trinkeles, o tokius veiksmus jis atliko, kadangi nebuvo laikomasi sudaryto susitarimo dėl trinkelių klojimo darbų ir su juo nebuvo iki galo atsiskaityta (t. 1, b. l. 55-58, 194-201). Pirmiau paminėtą aplinkybę taip pat įrodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad 2025 m. kovo 9 d. atvyko į bendrovės teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur pamatė dalinai išardytas trinkeles. Teritorija buvo stebima vaizdo kameromis, todėl jis, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, pamatė, kad tą pačią dieną į teritoriją atvyko kaltinamasis ir išrinko lauko dangą (t. 1, b. l. 10-15, 194-201). Bylai aktualiu laiku ir vietoje įvykusį ir kaltinamojo atliktą grindinio išrinkimo faktą taip pat įrodo byloje pateikta vaizdinė medžiaga, detalizuota vaizdo įrašų 2025 m. kovo 19 d. apžiūros protokole, bei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, aptarti 2025 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 16-24, 34-42).

Be kita ko, šioje baudžiamojoje byloje nekilo ginčas ir dėl to, kad tarp P. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. buvo kilęs ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vykdytų trinkelių klojimo darbų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaltinamasis P. Š. nuosekliai teigė, kad nuo 2024 m. pabaigos atliko trinkelių klojimo darbus teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Šiuos darbus organizavo R. A. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo sudariusi sutartį su R. B. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo žiniomis, šios bendrovės buvo sudariusiosios rašytinę sutartį, o su juo buvo sudaryta žodinė sutartis. Pagal šį susitarimą dalį darbų – pagrindo paruošimą turėjo atlikti R. A., o jis jau buvo atsakingas už trinkelių sudėjimą. Buvo sutarta, kad jis pakloja 500 m², po ko jam sumoka ir jis toliau tęsia darbus. Galiausiai gavosi taip, kad jam turėjo sumokėti 14 000 Eur, o sumokėjo tik 11 000 Eur. Dėl darbų atlikimo eigos ir apmokėjimo ne kartą buvo kalbama tiek su R. A., tiek su R. B., o 2025 m. vasario mėnesį įvyko susitikimas, kurio metu buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka bent dalį pinigų ir jis toliau tęsia darbus, tačiau jokių pinigų jis negavo (t. 1, b. l. 55-58, 194-201). Iš esmės analogiškas aplinkybės nurodė ir teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. A., patvirtinęs, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta dėl trinkelių klojimo darbų teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Pirminius darbus atliko būtent jo vadovaujama bendrovė, o jau už pačių trinkelių klojimą buvo atsakingas P. Š., su kuriuo buvo sudarytas žodinis susitarimas. Atliekant trinkelių klojimo darbus, padidėjo užsakymo plotas, ko pasėkoje buvo išklotas didesnis plotas, tačiau užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenorėjo to apmokėti. Paskutinio susitikimo metu, kuris vyko 2025 m. vasario mėnesį ir jame be jo paties dalyvavo P. Š. ir R. B., buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka bent dalį pinigų už atliktus darbus, o P. Š. tada tęsia darbus. Nors toks susitarimas buvo pasiektas, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip ir nesumokėjo likusių 3 000 Eur – kitą dieną P. Š. jį informavo, kad R. B. atsisakė mokėti (t. 2, b. l. 3-10). Be kita ko, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. B. patvirtino, kad buvo kilę nesutarimai su kaltinamuoju P. Š. dėl trinkelių klojimo darbų. R. B. teigimu, buvo vėluojama su darbų atlikimu, todėl nuspręsta, kad šie pabaigia trinkelių klojimo darbus ir tik tada jis sumoka likusius 3 000 Eur, kas neįvyko, kadangi P. Š. likusių darbų nepabaigė. Dėl nepadarytų darbų buvo sumokėta tik 11 000 Eur suma, o aikštelė taip ir liko nepriduoda ir priėmimo – perdavimo aktas nebuvo surašytas (t. 1, b. l. 10-15, 194-201). Galiausiai, nesutarimas dėl trinkelių klojimo darbų atlikimo eigos ir apmokėjimo tvarkos yra užfiksuotas kaltinamojo P. Š. teismui pateiktame susirašinėjime su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. A., kurio metu yra sprendžiamas klausimas dėl susitarimo su R. B., taip pat aptariama jų bendra pozicija, bei susirašinėjime su R. B., kuriame yra nesutariama dėl darbų atlikimo laiko, taip pat apmokėjimo tvarkos (t. 1, b. l. 120-153, 154-187).

Taigi, pirmiau aptarti įrodymai, įvertinti tiek kartu, tiek atskirai, nesuteikia pagrindo teismui abejoti, kad tarp kaltinamojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė rangos teisiniai santykiai, kaip tą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXIII skyrius, kurių pagrindu kaltinamasis įsipareigojo pakloti trinkeles teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už šiuos darbus apmokėti. Neginčijamai nustatyta, kad šių santykių metu tarp šalių kilo nesutarimai tiek dėl rangos darbų atlikimo eigos, tiek dėl apmokėjimo tvarkos ir būtent dėl šių nesutarimų, kaltinamasis P. Š. bylai aktualiu laiku ir vietoje dalinai išrinko jo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje paklotą grindinį.

Šios teismo išvados kontekste pabrėžtina, jog nors kaltinamasis P. Š. viso proceso metu neneigė, kad išrinko dalį trinkelių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškai nesutiko su tuo, kad šių veiksmų atlikimo metu sugadino trinkeles ir turėjo tokį tikslą. Pasak kaltinamojo, jis trinkeles tvarkingai sudėjo į vieną eilę, jų išėmimui naudojo specialiai trinkelių klojimui pritaikytą įrankį, todėl jokių trinkelių nesugadino, ko pasėkoje iš jo reikalaujama atlyginti žala yra nepagrįsta, kadangi siekiant atkurti dangos vientisumą būtų užtekę tas trinkeles sudėti atgal. Kartu kaltinamasis nurodė, kad tokiais savo veiksmai jis jokio turto gadinti nenorėjo. Anaiptol, tokie jo veiksmai buvo sąlygojami išimtinai tos aplinkybės, kad jam nebuvo sumokėta už padarytą darbą (t. 1, b. l. 55-58, 194-201). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas įvykio vietos apžiūrą atlikęs policijos pareigūnas R. A. patvirtino, kad pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą, pastebėjo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo išrinkta dalis trinkelių, dėl ko buvo pažeistas pačios aikštelės vientisumas, tačiau pačios trinkelės nebuvo išdaužytos ar kaip nors išmėtytos (t. 2, b. l. 18-21). Svarbu ir tai, jog iš byloje pateiktų vaizdo įrašų, detalizuotų 2025 m. kovo 19 d. apžiūros protokole, matyti, kad iš tikrųjų į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko vyras (P. Š.), kuris su tam tikru plonu įrankiu išrinko dalį trinkelių ir jas nuosekliai sudėliojo šalia išrinkimo vietos (t. 1, b. l. 34-42). Tuo tarpu, bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. B. nurodė, kad kaltinamasis trinkeles iš aikštelės išrinko su laužtuvu, jos buvo brutaliai išardytos, apgadintos, todėl jam buvo būtina nedelsiant kreiptis dėl dangos sutvarkymo, už ką jis iš viso sumokėjo 13 392,52 Eur, o jam priklausančio apgadinto turto (trinkelių, acijų) vertė sudarė 778,20 Eur (t. 1, b. l. 10-15, 194-201). Svarbu ir tai, jog jokie papildomi procesiniai veiksmai, nukreipti į automobilių stovėjimo aikštelės būklės įvertinimą, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti, o ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvusi lauko danga buvo sutvarkyta jau kitą dieną po įvykio.

Taigi, aptarus pirmiau teismo išvardintų įrodymų turinį, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tarp kaltinamojo P. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. kilo ginčas dėl kaltinamojo bylai atliktų veiksmų – dalies jo paklotų trinkelių išrinkimo pasekmių. Kaltinamojo teigimu, jis jokios žalos, išimdamas trinkeles, nepadarė, o R. B. teigimu, dėl tokių pastarojo veiksmų kilo akivaizdūs padariniai, kuriuos jis turėjo pašalinti nedelsiant ir dėl to buvo padaryta didesnė nei 13 000 Eur turtinė žala. Be kita ko, ginčas kilo ir dėl lauko dangos išrinkimo būdo. Kaltinamasis teigė, kad jis trinkeles išrinko itin tvarkingai ir jų nesuskaldė bei nesugadino, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodė, kad pastarojo veiksmai buvo itin brutalūs, nulėmę trinkelių, o vėliau ir visos lauko dangos akivaizdų sugadinimą.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo, tiek į įvykio vietą atvykusio pareigūno parodymus, taip pat juos sugretinęs su byloje pateikta vaizdine medžiaga ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotomis fotonuotraukomis, neturi pagrindo teigti, kad kaltinamasis P. Š., išrinkdamas trinkeles, tai darė tokiu būdu, kurį nurodė R. B.. Anaiptol, trinkeles buvo išrinktos nuosekliai, jas tvarkingai sudedant šalia išrinkimo vietos. Be kita ko, nenustatyta, kad šių veiksmų atlikimui buvo naudojamas R. B. paminėtas laužtuvas. Priešingai, vaizdinėje medžiagoje P. Š. rankose yra užfiksuotas nors ir ilgas, tačiau plonas įrankis, paties kaltinamojo nurodytas kaip įrankis skirtas būtent trinkelių klojimui. Juo labiau, paminėtoje vaizdinėje medžiagoje (vaizdo įraše, fotonuotraukose) taip pat nėra užfiksuotos sudaužytos ar suskilusios trinkelės, kas visumoje pirmiau aptartų aplinkybių nesudaro pagrindo pripažinti, kad P. Š. atlikti veiksmai buvo tokio pobūdžio, kurį nurodė R. B..

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamojo P. Š. bylai aktualiu laiku ir vietoje atlikti veiksmai nepasižymėjo civilinio ieškovo atstovo akcentuotu pavojingumu, taip pat įvertinus tarp kaltinamojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, teismas plačiau apie tarp šalių kilusį ginčą dėl P. Š. išrinktos dangos vertės nepasisakys, kadangi teismo vertinimu, jau vien kaltinamajam inkriminuoti veiksmai nėra priskirtini baudžiamosios teisės reguliavimo dalykui.

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).

Kita vertus, kiekvienai nusikalstamai veikai būdingi du esminiai požymiai – jos pavojingumas ir draudžiamumas arba priešingumas baudžiamajam įstatymui. Nusikalstama veika yra pavojinga visuomenėje vyraujančių vertybių sistemai. Nusikalstamomis pripažįstamos ne šiaip pavojingos, o pačios pavojingiausios veikos, kuriomis kėsinamasi į didžiausias vertybes. Nusikalstamos veikos pavojingumui įvertinti vartojamos dvi sąvokos – pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį pirmiausia apibūdina vertybių, į kurias kėsinamasi, pobūdis, taip pat pačios veikos ir įstatyme nurodytų padarinių pobūdis, kaltės forma. Tokiais atvejais, kai įstatymų leidėjas kriminalizuoja teisės pažeidimą, už kurį nustatyta kita, ne baudžiamoji, teisinė atsakomybė, baudžiamajame įstatyme paprastai yra nustatyti papildomi kriterijai, rodantys tokios veikos pavojingumą (pavojinga veikimo priemonė, didelė žala, piktavališki tikslai ir t. t.). Jei tokių požymių nenustato įstatymo leidėjas, veikos pavojingumą, remdamiesi konstituciniais ir baudžiamosios teisės principais, privalo įvertinti teismai.

Pažymėtina, jog svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Pirmiau nurodytas teisinio reguliavimo dvilypumas lemia, kad teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, turi apsvarstyti, ar už tokio pobūdžio veiką būtina taikyti baudžiamosios teisės poveikio priemones ir ar nepakanka apsiriboti tik civilinės teisės nustatytais gynimo būdais. Priimant šį sprendimą, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės, atskleidžiančios tokios veikos (teisės pažeidimo) pavojingumą, vertinamas bendras aplinkybių kontekstas, vadovaujamasi proporcingumo principu, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) kriterijus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Už padarytą žalą sugadinant ir sužalojant svetimą turtą, nepriklausomai nuo svetimo turto vertės, yra nustatyta ir civilinė atsakomybė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Paminėtos teismų praktikos ir teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju nekyla objektyvių abejonių, kad tarp kaltinamojo P. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl trinkelių klojimo objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susiklostė rangos teisiniai santykiai, kurių eigoje atsirado nesutarimų tiek dėl darbų atlikimo eigos, tiek dėl apmokėjimo tvarkos. Šiems nesutarimams trunkant pakankamai ilgą laiką ir vis nepasiekiant bendro situacijos sprendimo būdo, P. Š. išrinko dalį jo paklotų trinkelių. Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad pirmiau paminėtais veiksmais P. Š. būtų norėjęs sugadinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Anaiptol, pastarasis nuosekliai viso proceso metu teigė, kad tokius veiksmus atliko išimtinai dėl to, kad jam buvo nesumokėta už atlikus darbus likusi suma, dėl kurios anksčiau buvo pasiektas tarpusavio susitarimas. Tokiu būdu jis siekė sumažinti tą darbų apimtį, kurią atliko, ir už kurią nebuvo sumokėta. Be kita ko, baudžiamojo proceso metu nenustatyta, kad P. Š. atlikti trinkelių išėmimo veiksmai pasižymėjo dideliu pavojingumu. Priešingai, neginčijamai nustatyta, kad P. Š. trinkeles išrinko su trinkelėms kloti naudojamu įrankiu, jas tvarkingai sudėjo prie pat išėmimo vietos, o jų akivaizdūs apgadinimai jokiais procesiniais veiksmais nebuvo užfiksuoti. Itin svarbu ir tai, jog kaltinamojo veiksmų atlikimo metu automobilių stovėjimo aikštelė dar nebuvo priduota naudojimui ir priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Galiausiai pastebėtina ir tai, šioje byloje aptariamus kaltinamojo veiksmus nustatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, disponuodamas aktualiais kaltinamojo kontaktiniais duomenimis ir su juo bendravęs dar 2025 m. kovo 4 d. (prieš penkias dienas iki įvykio), į patį kaltinamąjį nesikreipė ir su juo pastarojo atliktų veiksmų neaptarė. Juo labiau, pastarasis dėl dalinės lauko dangos išardymo į teismą civilinio proceso tvarka taip pat nesikreipė.

Visos pirmiau teismo aptartos aplinkybės, o būtent – tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kurių metu kilo tarpusavio nesutarimų; kaltinamojo atliktų veiksmų motyvas – negautas apmokėjimas už atlikus darbus; šių veiksmų pobūdis – trinkelės buvo ištrinktos nuosekliai ir sudėtos tvarkingai; paties rangos objekto neužbaigtumas, o galiausiai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišnaudota galimybė pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, leidžia teismui objektyviai pripažinti, kad P. Š. veiksmai nepasižymėjo tokiu pavojingumu, kurio reikalauja baudžiamoji teisė. Priešingai, jie buvo atlikti nesugebėjus tarpusavio pagarbos ir geros valios principais išspręsti tarp rangos santykių šalių kilusių nesutarimų. Teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lauko dangos išrinkimo aplinkybės ir teisinė P. Š. atsakomybė gali būti sprendžiama ne kraštutinės priemonės – baudžiamosios teisės pagrindu, o civilinio proceso tvarka. Todėl nenustačius, kad kaltinamojo P. Š. bylai aktualiu laiku ir vietoje atlikti veiksmai, o būtent – dalies trinkelių (lauko dangos) išėmimas, siekia tą pavojingumo laipsnį, kurio reikalauja baudžiamoji teisė, pripažintina, kad P. Š. nepadarė jam inkriminuotos ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir yra išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindais.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 13 3392,52 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 30).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčio veikos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. Š. išteisintinas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių, taip pat vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jam nepaskirta. Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – dvi USB laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. Š. (P. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 13 392,52 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – dvi USB laikmenas, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.