Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-24 · Administracinė byla Nr. eI-1386-484/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
eI-1386-484/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03958-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas
SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
I. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1386-484/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03958-2022-64Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei I. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės I. S. 43,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Rinkliava), 2,32 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašyme nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir rinkliava). Rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Pareiškėja pagal Rinkliavos nuostatus atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

Paaiškina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m. valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 46.96 kv. m). Atitinkamai atsakovei taikoma prievolė mokėti Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina Rinkliavos suma – 43,00 Eur. Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovei pateikti 2 mokėjimo pranešimai, kurie buvo išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei Rinkliavos nuostatų nustatytais terminais rinkliavos nesumokėjus, pareiškėja tuo pačiu adresu taip pat pateikė atsakovei 2 priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau jis taip ir nebuvo padengtas.

Nurodo, kad atsakovei pradelsus rinkliavos mokėjimo terminus, vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 83 punktu, taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 2,32 Eur.

Procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir delspinigių priteisimas.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Rinkliavos mokėtojai yra visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jų įgalioti asmenys, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). VASA, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Remiantis byloje pateikto valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2063-556/2018 ir kt.).

Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2637-442/2018). Taigi, vietinė rinkliava yra privaloma visiems atitinkamoje teritorijoje esantiems atliekų turėtojams ir jie šią rinkliavą privalo mokėti.

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės turėtą nekilnojamą turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalėjo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą ji būtų sumokėjusi.

Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Remiantis MAĮ 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Kadangi šiuo atveju nėra teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, MAĮ 68 straipsnio nuostatos dėl senaties termino taikytinos vietinės rinkliavos atžvilgiu.

LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139,140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Nustatyta, kad atsakovei 43 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 2019 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10935423. Atsakovė buvo informuota apie mokėtiną sumą. Vadinasi, atsakovei vietinė rinkliava (už 2018-2019 m.) buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Aplinkybė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 21 d., neturi jokios teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir LVAT praktika, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-601-442/2021).

Rinkliavos nuostatų 59 punkte nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavos nuostatų 60 punktas). Pagal šių nuostatų 62 punktą delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstas ir tenkinamas.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus pažymėtina, jog nepaisant to, kad viešojoje informacijoje nėra pateikta detali pareiškėjos struktūra ir skyrių pavadinimai, tačiau susipažinus su administracine informacija nustatyta, kad savivaldybės įmonėje dirba direktorius, tarnybų vadovai, skyrių vadovai (6 asmenys) bei vyriausieji specialistai (49 asmenys). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja taip pat galėjo į teismą kreiptis dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau šia teise nesinaudojo (LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021 ir Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-188-442/2022 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. S. savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 43 (keturiasdešimt tris) eurus nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir 2,32 Eur (du eurus ir trisdešimt du centus) delspinigių.

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė