Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eTA-188-442/2022 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03002-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1 (S)

2022 m. sausio 26 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą prašymą atsakovei N. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu priteisti iš atsakovės N. K. (toliau – ir Atsakovė) 65,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Centras prašyme nurodė, kad Atsakovė bylai aktualiu laikotarpiu turėjo nekilnojamojo turto Akmenės rajono savivaldybėje, todėl jai kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

3. Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. sprendimu Centro prašymą patenkino visiškai, priteisė iš Atsakovės Centrui 65,07 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., Centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio l dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 31 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 punktu, apibendrino, kad savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T-197 nuo 2008 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104(E) ir 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-61 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatus, Centras administruoja vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Rinkliava Atsakovei apskaičiuota Nuostatų 4.1 ir 4.2. punktų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), 4.12 punkto, 12 punkto, 12.1 punkto ir 15 punkto (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 29 d.), 12.1 punkto (redakcija, galiojusi po 2019 m. kovo 29 d.) nustatyta tvarka pagal Atsakovės turimo būsto gyventojų skaičių. Pagal Nuostatus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 ir 6.59 straipsniu, vietinės rinkliavos mokėjimas yra Atsakovės prievolė, kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti Atsakovė negali.

6. Teismas, nustatęs, kad Atsakovė ginčo laikotarpiu gyveno Akmenės rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje, padarė išvadą, kad ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl iš jo priteistina Centro prašoma sumokėti vietinė rinkliava, nes Atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip vietinės rinkliavos mokėtojos, prievolę mokėti šią rinkliavą.

7. Spręsdamas dėl Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008)

8. Vertindamas Centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgė į tai, jog Centre veikia struktūrinis padalinys (Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba) kuriame veikia specializuota skolų išieškojimų grupė. Teismas padarė išvadą, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba, teismo vertinimu, perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už Vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai, pagal kuriuos administraciniame procese atsirado teismo įsakymas. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad Centras galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija).

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, ką nustatė, ir atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problema, byla nesudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, o Centras turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą teisme, teismas, pripažinęs, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, Centro prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

10. Centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, Centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant proporcingai patenkinto materialinio reikalavimo daliai.

11.1. Analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, netenkinęs Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą.

11.2. Pagal pirmosios instancijos teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą analogiško pobūdžio bylose, priteisiamų bylinėjimosi išlaidų vidurkis svyruoja 15 Eur dydžio sumoje, kas yra dešimtimis kartų mažesnė suma, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius ir nurodytus kriterijus. Tokių minimalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, o taip pat nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo. Priešingai, net ir tokių minimalių bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas, suponuoja šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, teisės pažeidėjui suteikiant didesnį pranašumą ir skatinant nepagarbą teisei ir teisingumui.

11.3. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priteisti iš Atsakovės Centro prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vis dėlto nenustatė aplinkybės, jog Centras būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau, tai nepaneigia Centro teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo – įgyvendinimą, už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių Centras savo struktūroje neturi ir kurių samdymas, priešingai, būtų neproporcingas bei perteklinis visų rinkliavą mokančių gyventojų lėšų švaistymas.

11.4. Pirmosios instancijos teismo nurodomo Centro struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo skolų administravimo funkcijas, tame tarpe ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Centro struktūroje dirbantys asmenys yra užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl, paneigus Centro teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė.

11.5. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas susijęs su tam tikru kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Todėl visiškas bylinėjimosi išlaidų nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį.

11.6. Pagal nuosekliai suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų materialiųjų reikalavimų apimtyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas Centro prašymas priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Centras, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, priteisiant iš Atsakovės Centro patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos Centro apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo atveju vertina tik dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Atitinkamai ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. bylinėjimosi išlaidas.

16. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad, patenkinus Centro prašymą, jis turi teisę gauti iš Atsakovės savo išlaidų atlyginimą, nėra. Ginčo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra būtinos, teisėtai ir pagrįstai atsisakė iš Atsakovės jas priteisti.

17. Vertindama Centro apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog priteisiamos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

18. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad Centras teismui prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo padavė 2020 m. gruodžio 28 d., aktualu pažymėti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus ABTĮ 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

19. Teisėjų kolegija, aptartą teisinį reguliavimą įvertinusi Centro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl teisinio atstovavimo pajėgumų atžvilgiu, daro išvadą, kad Centras, siekdamas prisiteisti iš Atsakovės vietinę rinkliavą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, t. y. teismo įsakymo institutu. ABTĮ įtvirtinus šią supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarką iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, nes teikiant pareiškimą išduoti teismo įsakymą pakanka užpildyti patvirtintą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis.

20. Tai įvertinusi, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Centro apeliacinio skundo argumentai, susiję su Centro struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis, nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo.

21. Teisėjų kolegija kritiškai vertina Centro apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo savo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pirma, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o ne žemesnės instancijos teismai. Antra, aptarti Centro argumentai iš esmės paneigti naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-946-552/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021), pagal kurią analogiško pobūdžio bylose, kuriose tenkinti prašymai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nepasinaudojus supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, nepriteisiamos.

22. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota po aptartos supaprastintos kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarkos įsigaliojimo, analogiško pobūdžio bylose kaip nagrinėjamu atveju, daro išvadą, kad neturi pagrindo nuo jos nukrypti (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl nagrinėjamu atveju Centro apeliaciniame skunde nurodyta ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus bendra tvarka dėl vietinės rinkliavos priteisimo, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos, priešingai nei apeliaciniame skunde dėsto Centras, nepaneigia pirmosios instancijos teismo atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl likusių Centro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų vertinimas teisiškai nebereikšmingas.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimo dalį Centro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.