Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams P. G., D. V. ir R. P. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų P. G., D. V. ir R. P. (toliau – ir atsakovai) lygiomis dalimis 330,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto Šiaulių miesto savivaldybėje savininkai, todėl jiems kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-268 ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.

3. Atsakovai P. G., D. V. ir R. P. atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo P. G. 93,56 Eur, iš atsakovės D. V. – 116,89 Eur, iš atsakovės R. P. – 120,39 Eur vietinės rinkliavos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui vietinės rinkliavos administravimą ir 2006 gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurios nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti vietinę rinkliavą bei naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Teismas nustatė, jog vietinė rinkliava iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo skaičiuojama vadovaujantis Tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), kurie galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tarybos 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Teismas aptarė Nuostatų 10, 12, 14 punktus, nustatė, kad atsakovai bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių miesto savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto dalį, todėl sprendė, jog jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Pažyma „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ patvirtino, kad atsakovų įsiskolinimas už vietinę rinkliavą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. yra: P. G. – 93,56 Eur, D. V. – 116,89 Eur, R. P. – 120,39 Eur. Aptaręs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsnį, teismas sprendė, kad atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl iš jų priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 15,30 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjektui aspektu bei pareiškėjo struktūrą ir nustatė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas vertino, kad šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais (Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos, kurioje yra specializuota skolų išieškojimų grupė). Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

7. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas sprendime remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri neatitinka nagrinėjamo ginčo specifikos, jose nesprendžiamas vietinės rinkliavos išieškojimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, bylos nėra analogiško pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismų praktika gali būti teisingai pasiremta tik teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumos kontekste ir tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos (2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009). Skiriasi iš esmės bylų, kuriomis teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės. Teismo sprendime minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo (viešojo administravimo subjekto) patirtų išlaidų atlyginimo pareiškėjui atsisakius pateikto skundo ir bylą nutraukus, tačiau šia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatmetė atsakovo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas tik sumažino.

8.2. Teismo sprendime minimose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018 ir 2019 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018 – bylos nėra analogiškos, o 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019 nėra ginčo / suformuotos teisės aiškinimo taisyklės dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektui.

8.3. Analogiško pobūdžio bylose jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019; 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016; 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1261-575/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-535-492/2017; 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017 ir kt.). Analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neformuoja praktikos visiškai atmesti prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į teismą. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteistinos.

8.4. Teismo sprendime minimo pareiškėjo struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo ikiteisminio skolų išieškojimo funkcijas (komunikuoja su klientais, siunčia raginimus sumokėti įsiskolinimus ir pan.), o teisminio proceso metu skolas išieškoti pareiškėjo resursai nėra pakankami. Teismo praktika, atmetant pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, akivaizdžiai skatina skoloms išieškoti samdyti teisininkus darbo santykių pagrindu. Tokia perspektyva nereiškia, jog pareiškėjas skolų išieškojimo išlaidų nepatirs. Priešingai – tokia praktika lems naujus pareiškėjo patiriamus, darbuotojų užmokesčiui lygius kaštus, kurių tiesiogiai neatlygins prievolę tinkamai ir laiku mokėti vietinę rinkliavą pažeidęs vietinės rinkliavos mokėtojas. Tai reiškia, kad rinkliavos nemokantys asmenys nepatirs visiškai jokių nepatogumų, susijusių su rinkliavos priteisimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek šiuo sprendimu patenkinus pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti iš atsakovo P. G. 93,56 Eur, iš atsakovės D. V. – 116,89 Eur, iš atsakovės R. P. – 120,39 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

11. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik jo prašymo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

12. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

13. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

14. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

15. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2020 m. lapkričio 10 d., taip pat šioje nutartyje paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Nepaisant paminėtos galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

16. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis.

17. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jos gali būti mažinamos, tačiau šiuos argumentus paneigia aktualiausia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021).

18. Bylinėjimosi išlaidų institutas yra taikomas ir jį reglamentuojančios ABTĮ teisės normos yra aiškinamos įvairaus pobūdžio bylose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 pateiktais kriterijais sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, tačiau ir kitomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kuriose buvo plėtojama aukščiau aptarta praktika.

19. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.