Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių name su visais patogumais. Namas su aptvertu kiemu, kuklus, bet tvarkingas, prižiūrėtas, apstatytas baldais, yra reikiami namų apyvokos daiktai. Vaikas turi savo atskirą kambarį, kuriame yra lova, spinta, rašomasis stalas. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui ir laisvalaikiui. T. K., gim. (duomenys neskelbtini), lanko priešmokyklinę grupę Vilniaus lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Berniukas turi kalbos sutrikimų, lankosi pas logopedą, vaikui atlikta adenoidų šalinimo operacija, ausies operacija dėl klausos problemų. Berniukas yra alergiškas. Vaiko sveikatos priežiūra atliekama Antakalnio poliklinikoje. Paklaustas apie tėtį ir bendravimą su juo, T. K teigė, kad nesusitinka su tėčiu, nesusiskambina, nepamena kada jį matė. Berniukas sakė, kad kai tėtis buvo atvykęs į Lietuvą, su juo trumpai susitiko, paskutinį sykį tėtis jam nupirko lego policininką; kada vyko susitikimas berniukas negalėjo pasakyti. Tarnyba, atsižvelgdama į ieškovės pateiktą informaciją apie nepilnamečio T. K poreikius ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192, 3.201 straipsnių nuostatomis, sutinka, kad ieškinio reikalavimas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) atitinka nepilnamečio T. K interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo bandė susitarti, dar prieš kreipiantis į teismą. Ieškovei prašant didesnio vaikui išlaikymo atsakovas geranoriškai jį padidinti kategoriškai atsisakė. Ieškovė nurodė, kad praktiškai dvigubai padidėjo išlaidos vaiko išlaikymui, vaikas pradėjo lankyti papildomus būrelius. Nepilnametis vaikas lanko dailės studiją „Menų vaikai“, futbolą, dziudo-sambo užsiėmimus. Šiuo metu atsisakė keramikos būrelio ir vietoje jo sūnus pradėjo lankyti krepšinio būrelį. Paūmėjo vaiko sveikata – dermatitas, bronchinė astma. Vaiko poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 600 Eur, šiuo metu didesnę išlaidų dalį kompensuoja pati ieškovė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu iš atsakovo priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas neatitinka vaiko poreikių. Pasikeitė ekonominė situacija, viskas ženkliai pabrango, ypatingai maisto produktai, padidėjo augančio vaiko poreikiai. Atstovas taip pat teismo prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas apskritai nepateikė jokių nesutikimo su ieškiniu argumentų ir (ar) įrodymų.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 118 straipsnio 1 dalis). Pirmiau minėta, kad siekiant užtikrinti atsakovo A. K. teisę į teisminę gynybą, du kartus buvo tenkinti jo atstovo advokato Gerald Eswein-Bieliausko prašymai dėl nesutikimo su keliamu ieškinio reikalavimu pozicijai pagrįsti bei išdėstyti motyvus su ieškinio nesutikimu, pratęsti terminai atsiliepimui į ieškinį pateikti, atitinkamai iki 2019 m. liepos 30 d. (įskaitytinai) ir iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (įskaitytinai); tenkintas prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo. Atsakovo pozicija nebuvo gauta iki 2019 m. rugsėjo 4 d. parengiamojo teismo posėdžio, kuris buvo perkeltas rugsėjo 13 d. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymų, pateisinančių atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį nepateikimo faktą per teismo nustatytą terminą. Į 2019 m. rugsėjo 13 d. parengiamąjį teismo posėdį nei atsakovas, nei jo atstovas neatvyko. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo atstovas 2019 m. rugsėjo 12 d., 16.15 val. elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt pateikė prašymą atidėti 2019 m. rugsėjo 13 d. parengiamąjį teismo posėdį dėl advokato Gerald Eswein-Bieliausko ligos (nedarbingumas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d., apytiksliai nedarbingas arba paskutinė nedarbingumo diena 2019 m. rugsėjo 13 d.). Minėtas prašymas teisme užregistruotas 2019 m. rugsėjo 13 d., 9.57 val.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26500-930/2016 nutraukta ieškovės G. L. ir atsakovo A. K. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat sprendimu, be kita ko, iš atsakovo priteistas 175 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

CK 3.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. šalims nutraukus santuoką ir iš atsakovo priteisus 175 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui, vaikui buvo treji metai. Šiuo metu šalių vaikui yra 6 metai ir 3 mėnesiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė vaiko poreikių pasikeitimą grindžia tuo, kad priimant teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas 175 Eur išlaikymas, vaikas buvo mažametis, o dabar tokio amžiaus kai reikalingas papildomas lavinimas bei ugdymas, be to, pasikeitė ekonominė situacija. Vaikas pradėjo lankyti papildomus būrelius, turi specialiųjų poreikių. Vaikui nuo 6 mėn. nustatyta alergija maisto produktams, dabar nustatyta alergija ir dulkių erkutėms, vaiką dažnai beria, todėl reikalingi specialūs tepalai, dėl to kas mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 30 Eur. Į metus bent kartą vaikas lankosi pas alergologą. Vaikas taip pat turi kalbos sutrikimą (F80.8), dėl to lankomasi pas logopedę darželyje, poliklinikoje, taip pat lankomasi pas privačią logopedę 1-2 kartus per savaitę, mokant po 15 Eur už 1 užsiėmimą. 2019 m. rugsėjo mėn. T. K. pradėjo lankyti ikimokyklinę grupę, o nuo 2020 m. pradės lankyti mokyklą, dėl ko taip pat padidės išlaidos (ugdymosi procese, kanceliarinėms priemonėms ir kt.). Ieškovė į bylą pateikė pažymas, kurios pagrindžia išlaidas vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį: Dailės studija „Menų vaikai“ – 25 Eur, futbolo klubas „Granitas“, – 50 Eur, dziudo-sambo užsiėmimas klube „Ateities čempionai“ – 30 Eur, keramikos būrelis –16 Eur, gyvybės draudimas – 43,44 Eur, lopšelis-darželis „Vilnelė“ –50 Eur.

Kitos išlaidos, tokios kaip maistui namuose, drabužiams ir avalynei, higienos ir buities reikmenys, transporto išlaidoms, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (pateikti tik keli kvitai), tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais bei atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, yra realios bei protingo dydžio.

Ieškovė ieškinyje ir vaiko teisių apsaugos specialistai nurodė, kad vaikas turi specialių poreikių – alergija maisto produktams ir dulkių erkutėms, taip pat nustatytas kalbos sutrikimas. Ieškovė pateikė medicinos dokumentų išrašus, kurie pagrindžia aptartus vaiko specialiuosius poreikius, poreikį lankytis pas gydytojus.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2016 m. gruodžio 19 d., kuomet šalių sūnui buvo šiek tiek daugiau nei treji metai ir kuomet teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 175 Eur per mėnesį, šalių vaiko poreikiai išaugo. Vaikas pradėjo lankyti papildomus būrelius ir ikimokyklinę grupę, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių bei avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos, be to nuo 2020 m. T. K. pradės lankyti mokyklą. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2016 m. patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas nebegali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, į tai, kad valstybė skiria išmokas vaikams, teismas sprendžia, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 600 Eur per mėnesį.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė. Ieškovė dirba BĮ (duomenys neskelbtini)., vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 840 Eur per mėnesį. Duomenų, kad ieškovė turėtų kitų išlaikytinių ar kreditinių įsipareigojimų byloje nėra.

Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas Lietuvoje jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu Lietuvoje registruotų transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje niekur nedirba. Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. Kadangi atsakovas patikslinto atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti gerai apmokamą darbą byloje nėra; byloje nėra duomenų ir apie tai, ar atsakovas turi kitų išlaikytinių.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Duomenų, kad nuo 2016 m. šalių finansinės galimybės būtų esmingai pablogėjusios, byloje nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovės prašoma suma. Nustačius, kad vaiko racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 600 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 300 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškovės ieškinys, buvo patenkintas visiškai, todėl šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 33,75 Eur žyminio mokesčio (300 Eur – 175 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.).

Ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš byloje esančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. pažymos Nr. (2.16) NTP-7-4955 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 130 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų priteisimo klausimo teismas nesprendžia (CPK 98 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teisme patirta 6,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26500-930/2016 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. K. a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus 75 ct.) žyminio mokesčio ir 6,75 Eur (šešis eurus 75 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 40,50 Eur (keturiasdešimt eurų 50 ct.). Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 130 (vieną šimtą trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.