Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. RV-25-469 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir jam vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta – 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. vasario 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. vasario 4 d., 2/3 bausmės atliko – 2024 m. vasario 4 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d. – 3 metai 11 mėnesių 28 dienos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. RV-25-469 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgdama į tai, kad po 2023 m. rugsėjo 19 d. Komisijos nutarimo (kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomenduota tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis), nuteistasis rekomendacijų vykdomo laikotarpiu: sėkmingai dalyvavo „Skolų valdymas, išieškojimo procesas, lėšų tvarkymas“, socialinių įgūdžių „Karjeros portretai“ užsiėmimuose; 2 valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose, elgesio pataisos programoje „Tik tu ir aš“; sistemingai išvyksta į trumpalaikes išvykas; 2023 m. gruodžio 18 d. buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką; tęsia darbinę veiklą (t. y. užsiima individualia veikla, kuri yra prilyginta darbinei veiklai); dalyvauja sportinės srities pozityvaus užimtumo priemonėse. Nurodoma, kad nors nuteistojo K. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – išliekanti vidutinė, tačiau vertinimo metu pastebimi teigiami pokyčiai mąstymo ir elgesio srityje (šie teigiami pokyčiai buvo nustatyti remiantis nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos „Tik tu ir aš“ pasiektais rezultatais). Nuteistasis kasdieninėje veikloje yra ramus, elgiasi santūriai, emocijų kontrolės problemų ar jų prielaidų pastaruoju laikotarpiu nepastebima, stebima teigiama elgesio dinamika, nuteistasis paskatintas 11-ą kartą, nuteistasis siekia save realizuoti darbinėje veikloje, įsitraukia į pozityvų užimtumą, vykdė jam Komisijos skirtas rekomendacijas, dalyvavo elgesio pataisos programoje. Nurodoma, kad pastaruoju metu stebimas nuteistojo K. B. disciplinuotas elgesys ir pastangos teigiamai elgtis (pažymima, kad nuteistasis nuo 2020 metų drausmine tvarka nebaustas), be to, stebimas įsitraukimas į jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, teigiami kriminogeninių rizikos poreikių valdymo aspektai. Atsižvelgdama į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir balsų dauguma (3 balsai „už“, 2 „prieš“) nutarė taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė: siūlo netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi nors pastaruoju metu yra stebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau negalima neatsižvelgti į padarytas nusikalstamas veikas, neatliktos bausmės laiką bei, kaip minima socialinio tyrimo išvadoje, aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje.

Atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė: siūlo netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi nuteistasis K. B. yra nuteistas už labai sunkias nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje, nusikalto atlikdamas laisvės apribojimo bausmę. Drausmine tvarka baustas 3 kartus. Kadangi nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos bausmės, tikslinga būtų svarstyti galimybę nuteistąjį perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, taip padedant jam sėkmingiau integruotis į visuomenę (t. 1, b. l. 2-4).

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 1S-117-579/2020). Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, jam vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta – 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta, kad nuteistasis K. B. 2/3 bausmės atliko 2024 m. vasario 4 d., likusi neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d. – 3 metai 11 mėnesių 28 dienos. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. vasario 4 d., 2020 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, o nuo 2023 m. kovo mėn. perkeltas atlikti bausmę į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kuriame šiuo metu ir atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad Komisijai nuteistasis yra pristatomas antrą kartą. 2023 m. rugsėjo 19 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-25-3054 buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo pagal BVK straipsnio 4 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, buvo vienbalsiai (5 balsai „prieš“) konstatuota, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo K. B. skundas dėl minėto Komisijos nutarimo, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis.

Nuteistojo K. B. atžvilgiu atliktų (2019 m. spalio 18 d. atlikto (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir 2022 m. birželio 28 d. atlikto (duomenys neskelbtini) pataisos namuose) pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo taikant OASys metodika metu buvo nustatyta, kad nuteistojo K. B. pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. 2023 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo atliktas K. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (atlikto vertinimo metu pažymima, kad atliekant vertinimą (duomenys neskelbtini) kalėjime nesivadovauta (duomenys neskelbtini) kalėjime atlikto vertinimo rezultatais). Paskutinio vertinimo metu, t. y. 2024 m. sausio 23 d., kurio metu pakartotinai įvertinta nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika taikant OASys metodika, buvo nustatyta, jog išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pastarojo vertinimo metu buvo pastebėti teigiami pokyčiai mąstymo ir elgesio srityje, t. y. sugebėjimo identifikuoti problemas bei mąstymo lankstumo srityse (nurodoma, kad šie teigiami pokyčiai buvo nustatyti remiantis nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos „Tik tu ir aš“ pasiektais rezultatais). Tad tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju K. B. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra tokie akivaizdūs, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis K. B. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu oficialiai patvirtino gyvenamąją vietą (taip pat yra pateiktas nuteistojo motinos sutikimas, kuriame ji neprieštarauja, jog lygtinio paleidimo atveju K. B. minėtoje gyvenamojoje vietoje galės gyventi kartu su ja); patvirtino, jog turės galimybę įsidarbinti; nuosekliai vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones orientuotas į jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatytus kriminogeninius poreikius, įsitraukia į resocializacijos procesą: dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose (t. y. sėkmingai dalyvavo 6 iš 7 užsiėmimų „Skolų valdymas, išieškojimo procesas, lėšų tvarkymas, kuriuos vedė Vilniaus arkivyskupijos Carito Nuteistųjų konsultavimo centras (2023 m. lapkričio 10 d. išduotas pažymėjimas); dalyvavo 16 ak. val. trukmės socialinių įgūdžių „Karjeros portretai“ užsiėmimuose, ugdant laisvės atėmimo bausme nuteistųjų socialinius įgūdžius, sudarant palankesnes sąlygas įsilieti į darbo rinką ar grįžti į formalią švietimo sistemą atlikus bausmę; dalyvavo 2 valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose; dalyvavo elgesio pataisos programoje „Tik tu ir aš“), vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai (tuo užsitikrindamas teisėtas pajamas), palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais bei sistemingai išvyksta į trumpalaikes išvykas už pataisos įstaigos teritorijos ribų Vilniaus kalėjime (duomenų apie užfiksuotus pažeidimus negauta), dalyvavo tikslinėse intervencinėse priemonėse, yra stebimas nuteistojo siekis atsiriboti nuo negatyvios aplinkos. Be to, remiantis vertinimo rezultatais, stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistasis paskatintas 11-ą kartą (paskutinį kartą – 2023 m. gruodžio 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu paskatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką), siekia save realizuoti darbinėje veikloje, įsitraukia į pozityvų užimtumą, vykdė jam Komisijos skirtas rekomendacijas, dalyvavo elgesio pataisos programoje, dalyvauja sportinės srities pozityvaus užimtumo priemonėse; yra įgijęs kelias specialybes (t. y. (duomenys neskelbtini)). Pabrėžiama, kad pastaruoju metu stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys ir pastangos teigiamai elgtis (nuteistasis baustas 3 kartus – paskutinį kartą 2020 m., nuobaudos negalioja), stebimas įsitraukimas į jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, teigiami kriminogeninių rizikos poreikių valdymo aspektai, neturi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų. Vis tik pabrėžtina, jog toks nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, lemiančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl K. B. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais K. B. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – didelis teistumų skaičius (t. y. 4); nusikalto atlikdamas laisvės apribojimo bausmę; nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – oficialios darbinės patirties stygius; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio; nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankami gebėjimai priimti priežiūrą; negatyvios nuostatos visuomenės atžvilgiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, kas gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, siekius, tikslus. Šiuo metu K. B. yra nustatyti net 8 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant su 2023 m. rugsėjo 4 d. socialinio tyrimo išvada, paskutinio vertinimo metu nustatyta tik vienu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu mažiau. Teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis K. B. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Nors nagrinėjamu atveju nustatyti net šeši apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (t. y. nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą bei specialybes; formaliai patvirtino gyvenamosios vietos bei įsidarbinimo galimybes laisvėje; palaiko tarpusavio ryšius su artimaisiais; nėra psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų; išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; palankus požiūris intervencinių priemonių taikymo atžvilgiu, gebėjimas priimti teikiamas rekomendacijas), tačiau teismo vertinimu, minėti apsauginiai veiksniai neatsveria nuteistojo trijų statinių ir aštuonių dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Asmens elgesio ir mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, dėl to svarbu kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina ir likusią neatliktą bausmės dalį (neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d. – 3 metai 11 mėnesių 28 dienos), kuri atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį bei nuteistojo asmenybę, vertintina kaip reikšminga neatliktos bausmės dalis ir leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai dar nepasiekti.

Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad K. B. elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu keitėsi į teigiamą pusę – nustatyta, kad nuo 2020 m. nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, o kasdieninėje veikloje nuteistasis yra ramus, elgiasi santūriai, emocijų kontrolės problemų ar jų prielaidų nepastebima, pats nuteistasis analizuodamas savo ankstesnį gyvenimo būdą, nėra linkęs neigti savo nusikalstamų veiksmų bei linkęs pripažinti, kad tuometinis jo elgesys bei orientacija pasižymėjo priešingomis teisei vertybėmis. Komisijos nutarime pabrėžiama, kad nuteistasis pripažįsta, jog pagrindinės probleminės sritys, skatinusios jo kriminalinį elgesį, buvo jį supanti aplinka bei poreikis užsitikrinti kuo geresnę materialinę gerovę. Pripažintina, jog šiuo metu yra pastebimi teigiami nuteistojo K. B. pokyčiai sugebėjimo atpažinti savo problemas bei mąstymo lankstume, nuteistasis geba objektyviai įvertinti savo problemų kilmę bei situacijų, pasibaigusių jo įkalinimu pasekmes, neneigia asmeninės kaltės bei atsakomybės. Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste pripažintina, jog nors šiuo metu pastebimas nuteistojo K. B. elgesio pozityvus pokytis, tačiau jį įvertinus anksčiau aptartų duomenų visumoje, įskaitant ir pokyčius nuo paskutinio Komisijos nutarimo, pripažintina, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme yra stebima vis dar nedidelį laiko tarpą (pabrėžtina – išskirtinai nuo paskutinio Komisijos nutarimo priėmimo), kuris, įvertinus nuteistajam paskirtos bausmės laiką, suponuoja išvadą, jog nuteistajam K. B. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo – priešingai, nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Dėl to teismo vertinimu, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Juolab, kad analogišką poziciją pateiktame atsiliepime nurodė ir prokuroras.

Matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakankamai aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Aptariamu atveju buvo nustatyta apsauginių kriminogeninių veiksnių (t. y. turimas vidurinis išsilavinimas ir įgytos specialybės, formaliai patvirtinta gyvenamoji vieta ir įsidarbinimo galimybė, palaikomi ryšiai su artimaisiais bei kiti apsauginiai veiksniai), tačiau šiuo metu vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių, kurių nuteistasis iki šiol nesumažino, K. B. turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. O tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam toliau taikant socialinės reabilitacijos priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį K. B., jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2024 m. vasario 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-25-469 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. B..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.