Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Jūratės Petraškienės ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo K. B. skundo atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl Alytaus kalėjimo viršininko sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija nusprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą, manydami, kad pareiškėjo reikalavimas kildinamas iš bausmės vykdymo ir labiausiai susijęs su bausmės vykdymo teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2024 m. kovo 28 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai rūšinio teismingumo klausimą Regionų administracinio teismo Kauno rūmams. Specialioji teisėjų savo nutartyje nurodė, kad su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnis, o nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas tuo aspektu, ar byloje susiklostė civiliniai ar administraciniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliu – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis).

Klausimą dėl pareiškėjo K. B. skundo nagrinėjanti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. panaikinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 50 straipsnio 3 dalį, nebeliko teismų funkcijos nustatyti bausmės atlikimo vietą, todėl šiuo metu bendrosios kompetencijos teismai nebeturi įgaliojimų spręsti klausimų dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog BPK 362 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat BVK numatytus klausimus, išskyrus BVK 76 straipsnio 5 dalyje numatytuosius, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Tačiau, BVK yra konkrečiai įtvirtinta, kokius klausimus bausmių vykdymo metu sprendžia bendrosios kompetencijos teismas – dėl juridinio asmens likvidavimo bausmės vykdymo (BVK 11 straipsnio 4 dalis), dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo laiko (BVK 16 straipsnio 2 dalis), dėl prevencijos priemonės, taikomos saugumui laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose užtikrinti, taip pat ypatingosiomis situacijomis (BVK 76 straipsnio 5 dalis), dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo (BVK 82 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 5 dalis), dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme (BVK 88 straipsnis), dėl iš dalies atidėto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo panaikinimo (BVK 89 straipsnio 1 dalis). Taigi, BVK nenustatyta, kad klausimai, susiję su bausmės atlikimo vieta, perkėlimu iš vienos grupės į kitą, būtų priskirti bendrosios kompetencijos teismams.

Kaip matyti iš byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, pareiškėjas K. B. terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu nuosprendžiu nuteistajam K. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo nustatyta atlikti pataisos namuose (šiuo metu laikoma pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vieta). Pagal 2022 m. birželio 28 d. BVK pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196, kuriuo įtvirtintos naujos pataisos įstaigų rūšys, 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namų lengvojoje, paprastojoje arba drausmės grupėje, įsigaliojus šio įstatymo 1 straipsniui, atitinkamai laikomi atliekančiais bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvojoje, paprastojoje arba drausmės grupėje. Taigi savaime laikoma, kad nuteistasis jau atlieka bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Ši bausmės atlikimo vieta pagal šiuo metu galiojantį BVK gali būti pakeista, vadovaujantis BVK 37 straipsniu, kuriame įtvirtintos konkrečios sąlygos, kurioms esant nuteistasis iš vienos laisvės atėmimo bausmės vietų rūšies gali būti perkeltas į kitą (tiek švelnesnio, tiek griežtesnio tipo) ir šis perkėlimas vykdomas, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 patvirtintu nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašu. Pažymėtina, kad sprendimai dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo skundžiami Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui arba ABTĮ nustatyta tvarka (BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo K. B. skundas atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl Alytaus kalėjimo viršininko sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagal teismingumą priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl grąžintinas nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 228 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 ir 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl Alytaus kalėjimo viršininko sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams

Nutartis neskundžiama.