Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-102-1072/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00102-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19

2024 m. balandžio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. atstovės advokatės Jolantos Žukauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. RV-25-469 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. K. B. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-238/2017 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį – 12 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. B. paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. spalio 30 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2017 m. spalio 30 d.

3. Nuteistajam K. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. vasario 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. vasario 4 d., 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2024 m. vasario 4 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d. – 3 metai 11 mėnesiai 28 dienos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. B. atstovės advokatės Jolantos Žukauskienės skundas atmetamas.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. B. du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. vasario 4 d., tačiau kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai).

11. 2024 m. sausio 23 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

12. Nuteistojo atstovė advokatė skunde pažymėjo, jog lygtinio paleidimo taikymui svarbios nuteistojo pažiūros dabartiniu metu, o ne nusikaltimo padarymo metu. Tačiau apygardos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

13. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo atstovės advokatės skundo argumentus, susijusius su tuo, kad žemesnysis teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, pernelyg sumenkino socialinio tyrimo išvadoje nurodytų apsauginių kriminogeninių veiksnių svarbą, ypatingą reikšmę suteikdamas dinaminiams kriminogeniniams veiksniams. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, savo sprendimą tinkamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė žemesnysis teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Skunde nenurodyta jokių teiginių, kurie sudarytų pagrindą naikinti, jo manymu, neteisingą apylinkės teismo nutartį. Vien tik tai, kad teismas medžiagą, apibūdinančią nuteistąjį, įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti pagrindas konstatuoti, jog žemesnysis teismas pernelyg sureikšmino nuteistojo K. B. dinaminius kriminogeninius veiksnius. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, žemesnysis teismas įvertino, jog nustatyti 6 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau padarė išvadą, kad jie neatsveria nuteistojo 3 statinių ir 8 dinaminių kriminogeninių veiksnių. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nuteistasis K. B. toliau vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą socialinės reabilitacijos planą, dinaminius kriminogeninius veiksnius vis dar gali eliminuoti, kadangi jų šalinimas iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tačiau nekyla abejonių, kad pastaruoju metu stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys ir pastangos tinkamai elgtis. Skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad apylinkės teismas visapusiškai neįvertino apsauginių kriminogeninių veiksnių, kurie patvirtina nuteistojo K. B. pasirengimą gyventi laisvėje neizoliuotai, nedarant teisės pažeidimų ar tai, kad nevertino, jog trumpalaikių išvykų metu jis nėra padaręs jokių teisės pažeidimų ir kai kartu rodo, kad K. B. likusią bausmės dalį gali atlikti prižiūrimas, tačiau neizoliuotas nuo visuomenės, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Priešingai nei nurodoma skunde, žemesnysis teismas įvertino ne tik dinaminius kriminogeninius veiksnius, tačiau įvertino ir apsauginius kriminogeninius veiksnius. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne vienas apsauginis veiksnys egzistavo dar prieš K. B. nusikalstant, tačiau tai nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė, todėl vien aplinkybės, kad nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi gyvenamąją vietą, palaikančius socialinius ryšius ar, kad neturi žalingų įpročių nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis K. B. savo mąstymą bei elgesį pakeitė esmingai ir pataisos procesas jam jau yra baigtas. Pritartina žemesniojo teismo pateiktam vertinimui, jog pastaruoju metu K. B. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, o tai, aukštesniojo teismo manymu, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Pagrindo kitaip vertinti nesudaro ir skunde akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad trumpalaikių išvykų metu nenustatyti jokie pažeidimai. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų (pvz., teisės išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų) ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį žemesnysis teismas tinkamai neįvertino teigiamų K. B. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, žemesniojo teismo vertinimu, K. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam pritaria ir aukštesnysis teismas.

15. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo instituto taikymui vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti, pagrindo manyti kitaip nesudaro ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad K. B. vien teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu stebimas mažiausiai 4 metus laiko. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2019 m. spalio 18 d. atlikus K. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tokia pati rizika nustatyta ir 2022 m. birželio 28 d., 2023 m. rugsėjo 1 d. ir 2024 m. sausio 23 d. vertinimų metu, todėl spręsti, kad šis pokytis tvarus, aukštesnysis teismas šiuo metu dar neturi pagrindo.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog po ankstesnio Komisijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, rekomenduojant tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytuose priemonėse, nuteistasis gana aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse (užsiėmimuose, susijusiuose su skolų valdymų, lėšų tvarkymu; su ugdymu nuteistųjų įgūdžius, sudarant sąlygas įsilieti į darbo rinką; viešojo kalbėjimo mokymuose; elgesio pataisos programoje, sėkmingas išvykimas į trumpalaikes išvykas, 2023 m. gruodžio 18 d. paskatinimas už nepriekaištingą elgesį, tęsiama darbinė veiklą, dalyvavimas sportinės srities pozityvaus užimtumo priemonėse) tik patvirtina, kad K. B. elgesys yra nukreiptas teigiama linkme ir sudaro realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo nebuvo vienareikšmiška, du komisijos nariai neįžvelgė galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad K. B. turi tobulintinų sričių, kurios reikalauja tęstinių ir tikslingų veiksmų, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.

18. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

19. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji K. B. neatlikta bausmės dalis už eilės jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai darantis įtaką sprendimui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį K. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

20. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Todėl vien aplinkybė, kad Komisija pirmąjį kartą priima sprendimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą dar nereiškia, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra baigtas ir lengvesne likusios bausmės atlikimo forma bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

22. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti žemesniojo teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam K. B. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. B. atstovės advokatės Jolantos Žukauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.