Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdemaro Bavėjano, Aloyzo Kruopio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjos advokatės Jolantos Žukauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 249 straipsnio 2 dalį - dvylikos metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme;

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės K. B. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. spalio 30 d.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2017 m. spalio 30 d.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.

Iš K. B. už keliones išlaidas liudytojams V. B. ir E. S. valstybei priteistos 20,88 Eur proceso išlaidos.

Iš K. B. valstybei priteistos 624,40 Eur ekstradicijos išlaidos pagal 2016 m. liepos 22 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nutarimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su D. E., K. C., A. D., T. B., A. D., K. G., R. T., R. A., D. B., L. S., V. U. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent: ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, A. mieste D. E. ir K. C. organizavo nusikalstamą susivienijimą, tai pasireiškė asmenų parinkimu ir suvienijimu bendrai nusikalstamai veiklai turint tikslą daryti labai sunkius tęstinius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jas sistemingai platinti bei, siekiant užtikrinti šią neteisėtą veiklą, neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, daryti kitus nusikaltimus. Laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. į nusikalstamo susivienijimo veiklą sutikę atlikti jiems priskirtus vaidmenis buvo įtraukti: ne vėliau kaip nuo 2008 m. kovo mėn. – A. D., K. B., A. D., T. B., D. B., L. S., V. U., nuo 2008 m. liepos mėn. – K. G., laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. – R. T., laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. – R. A., be to, narkotinių medžiagų platinimui nuo 2010 m. gegužės mėn. parinktas nusikalstamam susivienijimui nepriklausantis bendrininkas G. D.Laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. balandžio 8 d. šio nusikalstamo susivienijimo veiklai vadovavo D. E., o nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. šio nusikalstamo susivienijimo veiklai vadovavo K. C., tai pasireiškė sprendimų dėl nusikalstamo susivienijimo veiklos priėmimu, nusikalstamos veiklos planų parengimu, bendrininkų bendrai nusikalstamai veiklai parinkimu ir jų vaidmenų paskirstymu, nurodymų asmeniškai arba per kitus nusikalstamo susivienijimo narius bendrininkams davimu ir užduočių paskirstymu, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti nusikalstamos veiklos užtikrinimui svarbūs klausimai, tarp jų konfliktinių situacijų sprendimas su kitais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais narkotines ar psichotropines medžiagas platinančiais, asmenimis, rengimu, nurodymu taikyti psichologinį ir fizinį smurtą neatsiskaitančių ar kitus susitarimus pažeidžiančių bendrininkų atžvilgiu davimu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo kainų nustatymu, iš nusikalstamos veiklos gautų piniginių lėšų rinkimu ir panaudojimu mokant bendrininkams atlygį, įsigyjant narkotines ir psichotropines medžiagas, ryšio priemones ir kitas nusikaltimams daryti reikiamas priemones bei kitiems mokėjimams būtiniems nusikalstamai veiklai užtikrinti. Vykdant nusikalstamą veiklą D. E., K. C., A. D., K. B., A. D., T. B., K. G., R. T., R. A., parinko ir verbavo bendrininkus narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimui, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas skirstydami į mažesnius kiekius ir perduodami bendrininkams platinantiems jas vartojantiems asmenims, nurodė pardavimo kainas ir rinko už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas gautus pinigus, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą neatsiskaitančių ar kitus susitarimus pažeidžiančių bendrininkų atžvilgiu bei vykdė kitas užduotis. Vykdydami prisiimtą vaidmenį L. S., V. U. ir D. B. neteisėtai įgijo, laikė narkotines ar psichotropines medžiagas ir pardavinėjo jas vartojantiems asmenims bei rinko iš pastarųjų pinigus, kuriuos perdavinėjo nusikalstamo susivienijimo nariams iš kurių tiesiogiai gaudavo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, vykdė kitas užduotis.Nusikalstamo susivienijimo nariai skirtingomis sudėtimis, laikydamiesi konspiracijos ir kiekvienas atlikdamas savo vaidmenį, dalyvavo padarant labai sunkų tęstinį nusikaltimą – neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių – daugiau kaip 10 gramų heroino ir 500 g kanapių, bei psichotropinių – daugiau kaip 2 gramus 2-CB ir nenustatyto kiekio amfetamino, medžiagų turint tikslą jas platinti, ir, siekdami užtikrinti šią neteisėtą veiklą - neteisėtą disponavimą ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, neteisėtą laisvės atėmimą, vagystę. K. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos turėdamas tikslą ją platinti, o būtent: jis ne vėliau kaip nuo 2008 m. kovo mėn. skirtingais laikotarpiais A. sutarė su D. E., K. C., A. D., A. D., K. G., R. T., R. A., L. S., V. U. neteisėtai įgyti, laikyti, gaminti ir kiekvieną dieną platinti A. mieste narkotines medžiagas – heroiną ir sudarė nusikalstamą planą, pagal kurį pasiskirstė vaidmenimis. Laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. sausio mėn., veikdami pagal susitarimą, laikydamiesi konspiracijos ir kiekvienas atlikdamas savo vaidmenį, D. E., K. C. ir A. D. užtikrino neteisėtą miltelinio pavidalo heroino įgijimą ir atgabenimą į A., saugojimą slėptuvėse ir paskirstymą bei perdavimą mažesniais kiekiais K. B., A. D. ir K. G., o šie užtikrino nuolatinį perdavimą apie 2 g miltelių, kurių sudėtyje yra heroino, juo prekiaujantiems L. S. ir V. U., bei iš pastarųjų už parduotus narkotikus gautų pinigų perdavimą D. E., K. C. ir A. D.. L. S. ir V. U. gamino skysto pavidalo heroiną ir namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), A., bei kitose A. vietose, sistemingai pardavinėjo skysto heroino dozes narkotikus vartojantiems asmenims, padarydami iš apie 2 g miltelių, kurių sudėtyje yra heroino, ne mažiau kaip 110 ml skysto pavidalo dozių ir parduodami jas narkotikus vartojantiems asmenims po 1 ml skysčio, kuriame yra ne mažiau kaip 0,003 g heroino, už 6 litus, dalį gautų pinigų – 5 litus nuo 1 ml, perduodami K. B., A. D. ir K. G.Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 m. liepos 21 d., veikdami pagal susitarimą, laikydamiesi konspiracijos ir kiekvienas atlikdamas savo vaidmenį, K. C. užtikrino neteisėtą miltelinio pavidalo heroino įgijimą ir atgabenimą į A., saugojimą slėptuvėse ir paskirstymą bei perdavimą mažesniais kiekiais K. B., K. G., R. T. ir R. A., o šie užtikrino nuolatinį perdavimą apie 2 g miltelių, kurių sudėtyje yra heroino, juo prekiaujantiems L. S. ir V. U., bei iš pastarųjų už parduotus narkotikus gautų pinigų perdavimą K. C.. L. S. ir V. U. bei nuo 2010 m. gegužės mėn. prie nusikalstamos veiklos prisijungęs nusikalstamam susivienijimui nepriklausantis G. D. gamino skysto pavidalo heroiną ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kitose A. vietose, sistemingai pardavinėjo skysto heroino dozes narkotikus vartojantiems asmenims, padarydami iš apie 2 g miltelių, kurių sudėtyje yra heroino, ne mažiau kaip 110 ml skysto pavidalo dozių ir parduodami jas narkotikus vartojantiems asmenims po 1 ml skysčio, kuriame yra ne mažiau kaip 0,003 g heroino, už 6 litus, dalį gautų pinigų – 5 litus nuo 1 ml, perduodami K. B., R. T., K. G. ir R. A. Tokiu būdu K. B., veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais D. E., K. C., A. D., R. T., A. D., K. G., R. A., L. S., V. U. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu G. D., vykdė tęstinę nusikalstamą veiklą ir neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – daugiau kaip 10 g heroino (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 ir 2007-12-14 įsakymo Nr. V-1033 redakcija patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“), turėdamas tikslą jas platinti. Nuteistojo K. B. gynėja advokatė Jolanta Žukauskienė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti K. B. išteisinamąjį nuosprendį.Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl K. B. yra nepagrįstas, neobjektyviai išnagrinėtos bylos aplinkybės, teismo išvados grindžiamos abejotinais ir ginčytinais įrodymais, abejonės dėl tam tikrų bylos aplinkybių vertintos kaltinamojo nenaudai, byla išnagrinėta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje ir tai, apeliantės manymu, turėjo įtakos nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Anot nuteistojo K. B. gynėjos, Kauno apygardos teismas nusprendė, jog byloje esančių faktinių duomenų ir įrodymų pakanka K. B. kaltei pagrįsti. Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų T. B., D. B., L. S., V. U. parodymais, įslaptinto liudytojo parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, slapto sekimo protokoluose, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir slaptų tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose ir kitur užfiksuotais duomenimis. Apeliantė pažymi, kad minėti duomenys vienareikšmiškai K. B. kaltės nepatvirtina, kelia labai daug abejonių ir yra nepakankami. Nuteistojo K. B. gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojų T. B., D. B., L. S. ir V. U. parodymai nepatikimi ir kelia abejonių, nes šie liudytojai patys dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, platino narkotines medžiagas, tačiau yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį kaip asmenys, padėję atskleisti susivienijimo narių nusikalstamas veikas. Apeliantė skunde pažymi, kad siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, šie asmenys gali duoti nebūtinai teisingus parodymus, juolab kad, apeliantės teigimu, V. U. parodymus davė neprisiekęs, nes buvo nuteistas, už parodymų teisingumą atsakomybė jam netaikoma. Nuteistojo gynėjos teigimu, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymai patys savaime visa apimtimi nepatikimais negali būti laikomi, tačiau rimtas abejones dėl šių liudytojų parodymų patikimumo kelia toliau nurodomos aplinkybės. Pirmiausia, kad liudytojų T. B., D. B., L. S. ir V. U. parodymų dėl K. B. kaltės nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl jau nuteistų nusikalstamo susivienijimo narių, 2016 m. sausio 18 d. nuosprendyje pažymėjo, kad L. S., V. U., T. ir D. B. yra suinteresuoti duoti parodymus, nes buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jų parodymais vadovavosi, nes juos atitiko kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad K. B. kaltė iš esmės grindžiama tik liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymais. Be to, anot nuteistojo gynėjos, L. S. ir V. U. parodymus iš dalies paneigia slapto sekimo protokolai. Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirtas K. B., L. S., namo, esančio (duomenys neskelbtini), slaptas sekimas. Apeliantė teigia, kad per visą šį laikotarpį nebuvo užfiksuota, kad K. B. būtų susitikęs su L. S., V. U., taip pat, kad būtų lankęsis adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko prekyba narkotikais (nuosprendžio 50-51 psl.). Anot nuteistojo gynėjos, tai iš dalies prieštarauja L. S. ir V. U. parodymams, kad jie susitikdavo su K. B., paimdavo iš jo heroiną ir atiduodavo jam pinigus už parduotą heroiną. Nuteistojo gynėjos teigimu, prieštaravimai dėl šių aplinkybių nepašalinti, abejonės išspręstos kaltinamojo K. B. nenaudai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Iš esmės vienų liudytojų nepatikimi parodymai (L. S.) grindžiami kitų liudytojų nepatikimais parodymais (V. U.) ir atvirkščiai, tačiau kiti objektyvūs bylos duomenys jų parodymų ne tik nepatvirtina, bet net ir paneigia.Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad liudytojų T. B., D. B., L. S. ir V. U. parodymų teisingumas apie K. B. labai abejotinas atsižvelgiant į kitų liudytojų apklausų aplinkybes ir pasiūlymus apkalbėti nekaltus asmenis. Susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu apeliantė daro išvadą, jog nusikalstamam susivienijimui nepriklausančio nuteistojo G. D. paaiškinimai apie tai, kad jam buvo pasiūlyta duoti parodymus prieš kitus kaltinamuosius, kurie patvirtintų L. S. parodymus, rodo tyrimo neobjektyvumą. Anot apeliantės, dėl to gali būti apkaltinti ir nuteisti visiškai nekalti asmenys, taigi tai leidžia abejoti asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymais prieš K. B., nes už tyrimui reikšmingų parodymų davimą jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Anot nuteistojo gynėjos, šie liudytojai turi labai aiškų ir suprantamą suinteresuotumą – išvengti bausmės už pačių padarytus nusikaltimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad abejones dėl tyrimo neobjektyvumo sukėlė ir liudytojų G. D., E. S., G. L., A. B. parodymai, duoti teisme nagrinėjant K. B. bylą. Nuteistojo gynėjos teigimu, iš skunde pacituotų šių liudytojų parodymų matyti, kad asmenys buvo apklausinėjami girti, abstinencijos būsenoje, kad siūlyta duoti parodymus prieš nepažįstamus asmenis, siekiant patvirtinti L. S. parodymus. Dėl to, nuteistojo K. B. gynėjos manymu, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymai prieš K. B. turėtų būti vertinami itin atidžiai, visas abejones vertinant K. B. naudai.Nuteistojo K. B. gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad iš liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymų, matyti, kad parodymai dėl K. B. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nenuoseklūs, prieštaringi ir dėl to laikytini nepatikimais, nepakankamais K. B. kaltei pagrįsti. Apeliantė skunde analizuoja liudytojų L. S. ir V. U. parodymus ir nurodo, kad iš jų matyti, jog nei L. S., nei V. U. heroino K. B. nė karto nebuvo perdavęs ar paėmęs pinigų už gautą heroiną. Apeliantė pažymi, kad šie liudytojai davė išsamius parodymus apie prekybos heroinu laikotarpius, platinimo schemą, buvo sutikę padėti atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenį narkotikų platinime, parodymus davė ne kartą, todėl nėra pagrindo manyti, kad pamiršo nurodyti K. B., kurį vėliau nuolat mini kaip pagrindinį narkotikų tiekėją.Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad paminėti L. S. ir V. U. parodymai nepatvirtina, kad K. B. būtų jiems tiekęs narkotikus, o ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. liepos 21 d. ir 2010 m. gruodžio 8 d., t. y. kitų asmenų sulaikymo dienomis, planuoti proceso veiksmai dėl K. B. nebuvo atlikti, nes jis tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos (t. 25, b. l. 21-27), ikiteisminiame tyrime nebuvo gauta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad K. B. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir platino narkotines medžiagas bei pareikšti jam įtarimus. Apeliantės manymu, nesant kitų objektyvių duomenų apie K. B. kaltę pagrindiniais įrodymais tampa L. S. ir V. U. parodymai, kurie buvo keičiami tuo pačiu metu, t. y. 2011 m. gruodžio mėnesį, ir nuo to laiko abiejų liudytojų parodymai tapo analogiškais, vienas kitą papildančiais. Apeliantė skunde pateikia šių liudytojų parodymų analizę.Nuteistojo gynėjos manymu, L. S. ir V. U. parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas dėl reikšmingų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad jų parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais dėl K. B. kaltės. Anot apeliantės, jų parodymų nepatikimumą rodo ir tai, kad jie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir turi suinteresuotumą byloje - išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat aplinkybės, nurodytos apeliacinio skundo 3 psl., 2 p.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas K. B. apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymu pripažino įslaptinto liudytojo parodymus, tačiau pažymėjo, kad šio liudytojo parodymai nėra pagrindinis K. B. kaltės įrodymas, šie parodymai, nors ir bendro pobūdžio, tačiau atitinka kitus byloje esančius liudytojų parodymus, kitus duomenis, ir yra viena iš tarpinių grandžių įrodymų visete, sudarančių loginę įrodymų grandinę ir leidžiančių konstatuoti, kad K. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistojo gynėjos teigimu, su šia teismo išvada negalima sutikti, nes įslaptinto liudytojo parodymai yra bendro pobūdžio. Apeliantė pažymi ir tai, kad įslaptinto liudytojo parodymai yra ne tik bendro pobūdžio, bet ir prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Be to, liudytojas dėl savo statuso specifiškumo į daugelį svarbių klausimų atsakyti negalėjo, o teismo posėdyje jo parodymai didžiąja dalimi buvo susiję su K. B. neigiamomis charakterio savybėmis. Liudytojas taip pat nurodė, kad prieš 11-12 metų K. B. figūravo nužudant žmogų kartu su D. E., K. C., kad K. B. visada būdavo per suvažiavimus miškuose ir konfliktus šalia D. E., K. C., dar kitaip vadinamos „strielkės“.Įslaptinto liudytojo nurodytos aplinkybės dėl K. B. žiaurumo, neprognozuojamo elgesio, peilio nešiojimosi, žmonių puldinėjimo ir pan., anot apeliantės, neatitinka liudytojų L. S., V. A., T. B., policijos pareigūno D. P. parodymų ir tik liudytojas V. U. yra parodęs, kad 2008 metais K. B. yra jį sumušęs prie „D.“ tvenkinio, tačiau teismo posėdyje patikslino, kad sumušė ne 2008 m., o 2010 m. vasarą ir tai, apeliantės nuomone, leidžia pagrįstai abejoti, ar K. B. apskritai smurtavo, nes 2010 m. balandžio - rugsėjo mėnesiais K. B. buvo slapta sekamas ir nebuvo užfiksuota, kad su V. U. būtų susitikęs, be to, 2010 m. pavasarį K. B. išvyko dirbti į Angliją, o vėliau į Kazachstaną pas savo žmonos tėvus. Dėl K. B. dalyvavimo susirinkimuose miškuose sprendžiant konfliktus, kad jis būdavo šalia E., šias aplinkybes, anot apeliantės, paneigia tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek T. B. parodymai. K. B. nedalyvavo 2009 m. apšaudant R. A. ir G. Š., taip pat nedalyvavo kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais vykdant kitus nusikaltimus: K. sumušimą, „Ž." sumušimą, neteisėtą laisvės atėmimą, automobilio vagystę ir kitus. Taigi, apeliantės nuomone, įslaptinto liudytojo nurodytų aplinkybių apie tai, kad K. B. buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo narys ir visada buvo šalia E., nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nuteistojo gynėja nurodo, kad T. B. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad K. B. nedalyvaudavo susivienijimo narių susirinkimuose, kur dalyvaudavo visi (išskyrus prekeivius narkotikais, vadinami „b.“), K. B. susirinkimuose nėra matęs. Aplinkybės dėl K. B. dalyvavimo 2003 m. nužudant Ž. nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas. Apeliantės teigimu, įslaptinto liudytojo parodymai netikslūs, neatitinka kitų liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos ir negali būti laikomi patikimu įrodymu dėl K. B. kaltės. Be to, dėl įslaptinto liudytojo statuso specifiškumo, parodymai neinformatyvūs, liudytojas į daugelį klausimų negalėjo atsakyti, kad nebūtų atskleista jo tapatybė.Apeliaciniame skunde nuteistojo K. B. gynėja taip pat nurodo, kad K. B. kaltė taip pat grindžiama liudytojo D. B. parodymais, tačiau atkreipia dėmesį, kad jie yra neinformatyvūs, liudytojas nurodo ne faktines aplinkybes apie K. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir prisidėjimą prie labai didelio kiekio narkotikų išplatinimo, o išreiškia savo subjektyvią nuomonę apie tai, kad K. B. priklausė nusikalstamam susivienijimui „B.“. Anot apeliantės, liudytojui nėra žinomos aplinkybės apie tai, kokius „taškus" laikė K. B., kam tiekė narkotikus, kaip vyko prekyba, jam nėra žinoma apie konkrečius nusikalstamo susivienijimo narių reikalus, jų veiką, susirinkimus, juose dalyvavusius asmenis ir pan., nes jis buvo tik narkotikų prekeivis ir jam niekas nieko nepasakodavo. Apeliantė teigia, kad šio liudytojo parodymai paremti paskalomis, spėliojimais, subjektyviu liudytojo suvokimu, nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių, todėl negali būti reikšmingu įrodymu, patvirtinančiu K. B. kaltę.Tuo tarpu liudytojas T. B., apeliantės teigimu, ikiteisminiame tyrime aiškiai išdėstęs aplinkybes apie nusikalstamo susivienijimo veiklą, K. B. vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje bei narkotikų platinime, apklaustas Kauno apygardos teisme nagrinėjant bylą dėl K. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų sukėlė rimtas abejones dėl jo dalyvavimo jas darant, kadangi teismo posėdžio metu liudytojas T. B. mažai ką galėjo paaiškinti teigdamas, jog neatsimena. Nuteistojo gynėja nurodo, kad neįtikina tai, jog liudytojas daug ko nepamena, nes jis pats buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo narys, ikiteisminio tyrimo metu apie tas pačias aplinkybes buvo apklausiamas ne kartą, davė parodymus teismo posėdyje nagrinėjant bylą nuteistų nusikalstamo susivienijimo narių atžvilgiu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, procesai vyko gana ilgą laiką, šiuo metu liudytojas yra saugomas, todėl nesuprantama kaip liudytojas galėjo viską pamiršti. Nuteistojo K. B. gynėja pažymi, jog teismo posėdžio metu T. B. nurodė, kad K. B. yra geras žmogus, tik blogai, kad šiuo metu su juo taip vyksta. Teigė, kad praėjo daug laiko, nenori apkalbėti žmonių. Nuteistojo gynėjos manymu, liudytojo nenoras duoti parodymus prisidengiant tuo, kad viską pamiršo, taip pat apeliacinio skundo 3 psl. 2 p. išdėstytos aplinkybės dėl kitų liudytojų apklausų, T. B. nenoras apkalbėti K. B. verčia rimtai suabejoti, ar K. B. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, juolab, kad liudytojas nurodė, jog K. B. nedalyvavo apšaudant Š. ir A., nedalyvavo sumušant K., nebuvo tame bute, kur buvo laikomas ir mušamas „ž.“, nėra matęs, kad K. B. būtų smurtavęs. Anot liudytojo, K. B. ginklų neturėjo, taip pat jam nėra žinoma, kad K. B. žinojo, jog kiti nusikalstamo susivienijimo nariai turi ginklų, nėra matęs, kad K. B. su savimi turėtų peilį, nusikalstamo susivienijimo narių susitikimuose K. B. nedalyvaudavo. Apeliantės teigimu, šios aplinkybės rodo tai, kad K. B. nebuvo nusikalstamo susivienijimo nariu, nes dalyvavimas susitikimuose, pasitarimuose yra vienas iš nusikalstamo susivienijimo požymių, kurio K. B. veiksmuose nėra.Apibendrindama, nuteistojo K. B. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas pripažindamas liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymus patikimais įrodymais, patvirtinančiais K. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, juolab, kad jų nepatvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja taip pat teigia, kad K. B. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir prisidėjęs prie labai didelio kiekio heroino (daugiau kaip 10 g) išplatinimo, nes K. B. veiksmuose nėra nusikalstamam susivienijimui būdingų požymių, numatytų BK 25 straipsnio 4 dalyje, taip pat teismų praktikoje pripažintų neformaliųjų požymių.Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad K. B. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo narių rengiamuose susirinkimuose, liudytojas T. B. netgi parodė, kad K. B. juose nedalyvavo, taip pat nėra duomenų, kad K. B. būtų prisidėjęs prie bendrų lėšų surinkimo, jų panaudojimo rengiant nusikaltimus, apmokant advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialinę pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus ir pataisos namų pateiktų duomenų nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, jų bendrininkai bei šeimos nariai vieni kitiems perdavinėjo siuntinius, darė pinigines perlaidas, tačiau duomenų apie tai, kad K. B. būtų nors kartą suteikęs materialinę paramą kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ar pats iš jų būtų gavęs paramą, byloje nėra. Be to, nuteistojo gynėja pažymi, kad K. B. praeityje apskritai nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, jam parama net nebuvo reikalinga.Nuteistojo K. B. gynėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad K. B. laikėsi konspiracijos ir tuo tikslu nuolat keitė telefono numerius, naudojosi ne savo vardu registruotu automobiliu. Nuosprendžiu konstatuota, kad K. B. nuolat keitė abonentinius numerius ir naudojosi abonentiniais telefonų numeriais, nurodytais nuosprendžio 74 lape, tačiau, apeliantės teigimu, vienintelis telefono numeris kuriuo naudojosi K. B. ir kurį nuteistasis pripažįsta, yra abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, kad telefonas būtent su šiuo abonentiniu numeriu ir buvo rastas pas K. B. 2010 m. balandžio 14 d. atliekant asmens kratą, kai K. B. buvo sulaikomas įtariant jį padarius plėšimą, sulaikymo metu. Ikiteisminis tyrimas K. B. atžvilgiu dėl plėšimo nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto matyti, jog operatyvinėmis priemonėmis buvo nustatyta, kokiais telefonų numeriais naudojosi kiekvienas iš nuteistųjų. Nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nuosprendyje (26 psl.) nurodė, kad A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte (t. 27, b. l. 60) nurodyta formuluotė, kad rašte esantys duomenys buvo gauti iš neoficialių šaltinių, siekiant pagrįsti operatyvinėmis priemonėmis gautus duomenis yra akivaizdžiai neteisinga, vis dėlto, nagrinėjant bylą K. B. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendyje pateiktų išaiškinimų, ir nepaisant to, kad K. B. neigė keitęs telefono numerius ir naudojosi vieninteliu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nepagrįstai priskyrė K. B. operatyvinėmis priemonėmis nustatytus telefono numerius, iš šių numerių siųstas SMS žinutes, įeinančius ir išeinančius skambučius ir atitinkamai padarė nepagrįstą išvadą apie K. B. nuolatinį, intensyvų kontaktavimą telefonais su nuteistais nusikalstamo susivienijimo nariais. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojas, pareigūnas R. Ž., atlikęs operatyvinius veiksmus, 2017 m. kovo 20 d. teismo posėdyje paaiškino, kad telefono numerių priklausomybė K. B. nustatyta iš balso, nes K. B. balsas jam gerai pažįstamas. Apeliantės manymu, su tokiu būdu nustatyta telefonų numerių priklausomybe negalima sutikti, nes šiam tikslui reikalinga skirti fonoskopinę ekspertizę, o ne pasitikėti pareigūno klausa, nes pareigūnas gali ir suklysti, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais ar abejotinais įrodymais. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nustatyta, kad iš K. B. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurį jis ir pats pripažįsta, 2008-2010 m. laikotarpiu su R. T. naudotu abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 21 kontaktas, su K. C. naudotu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nustatyti 2 kontaktai, su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais kontaktų nėra (nuosprendžio 74 psl.). Teismo posėdžio metu klausantis telefoninių pokalbių K. B. pažino tik savo žmonos Z. balsą, o dėl savo balso abejojo ir pripažino savo pokalbį su Z. Dėl paminėtų priežasčių, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė K. B. visus kontaktus iš skirtingų telefono numerių, nors visi byloje esantys pokalbiai naudojant šiuos numerius perklausyti nebuvo ir K. B. dėl jų paaiškinimų nepateikė (nuosprendžio 14 psl).Apeliantės nuomone, išdėstytos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad K. B., keisdamas telefono numerius, laikėsi konspiracijos ir intensyviai bendravo su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais. Nuteistojo gynėjos vertinimu, šiuo atveju svarbu ir tai, kad atliekant kratas nuteistų nusikalstamo susivienijimo narių gyvenamosiose vietose, buvo rasta dešimtys SIM kortelių, jų dėklų, taksofono kortelių, telefono aparatų, o pas K. B. jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu SIM kortelių, jų dėklų, telefonų ar kitų reikšmingų daiktų rasta nebuvo, niekas nebuvo paimta. Iš K. B. epizodinio, nepastovaus kontaktavimo telefonais su K. C. ir R. T., apeliantės teigimu, negalima daryti vienareikšmės išvados apie K. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes pagal teismų praktikoje suformuluotus neformaliuosius nusikalstamo susivienijimo požymius, toks bendravimas nėra laikomas nusikalstamo susivienijimo požymiu.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog K. B. naudojosi ne savo vardu registruotu automobiliu konspiracijos tikslu, o 2008 m. spalio - gruodžio mėn. K. B. naudoto automobilio slapto sekimo metu užfiksuota, kad K. B. juda panašiais maršrutais, kiekvieną dieną aplankydamas (duomenys neskelbtini) gatvę, kur vyko prekyba skystu heroinu, taip pat lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, kur vykdavo nusikalstamo susivienijimo narių susitikimai, kazino, kur buvo keičiami pinigai, gauti už heroiną. Gynėjos teigimu, nuteistasis K. B. 2017 m. birželio 15 d. teismo posėdyje pripažino, kad naudojosi automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, 2010 m. balandžio 14 d. sulaikant K. B. įtariant jį plėšimu, jis vairavo būtent šį automobilį. Tačiau, nuteistojo gynėjos nuomone, daryti vienareikšmės išvados, kad šiuo automobiliu K. B. naudojosi 2008 metais automobilio slapto sekimo metu, ir, kad automobilis registruotas ne K. B. vardu konspiracijos tikslu, negalima, nes šios aplinkybės nustatytos darant prielaidas ir prieštarauja K. B. parodymams, kurie, anot nuteistojo gynėjos, buvo nemotyvuotai atmesti. Apeliantė nurodo, kad 2017 m. birželio 15 d. teismo posėdyje K. B. paaiškino, jog automobilis buvo registruotas ne jo vardu, nes automobilį pirko išsimokėtinai, pardavėjui liko skolingas 2000 Lt, todėl automobilis buvo registruotas pardavėjo vardu. Gynėjos teigimu, nuteistojo paaiškinimai logiški ir nepaneigti. K. B. nepatvirtinto, kad 2008 m. šiuo automobiliu jau naudojosi, tuo tarpu K. B. parodymai šiuo klausimu buvo atmesti be jokių motyvų, išvada padaryta remiantis spėjimu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių - nuosprendžiu nustatyta (nuosprendžio 73 psl.), kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. vykdant slapto ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo gauti duomenys, kad K. C. A. dažnai susitikinėja su K. B., K. G., R. L., R. A., o pastarieji su heroinu prekiaujančia L. S. Šie ikiteisminio tyrimo duomenys ir atitinkamai teismo išvados nuteistojo gynėjos nuomone negali būti laikomi teisingais, nes minėti asmenys su L. S. negalėjo susitikti, kadangi ji laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2010 m. vasario 26 d. buvo įkalinimo įstaigoje ir neprekiavo heroinu. Apeliantė nurodo, kad liudytojos sugyventinis V. U. taip pat parodė, jog tuo metu, kai L. S. buvo įkalinimo įstaigoje, prekybos heroinu nevykdė.Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad K. B. žinojo, jog nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo ir naudojo ginklus. Anot apeliantės, vien tai, kad pagal L. S. parodymus, K. B. grasino ją nušauti, nepatvirtina fakto, kad jis turėjo ginklų ir realiai galėjo įvykdyti savo grasinimus, jei tokie grasinimai būtų buvę. Apeliantė sutinka, kad nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo ir naudojo ginklus, tačiau jos nuomone tai nepatvirtina, kad K. B. apie tai žinojo, nes darant nusikaltimus, kuriuose buvo naudojami šaunamieji ginklai, jis nedalyvavo. Gynėjos teigimu, įslaptino liudytojo parodymų apie tai, kad į vadinamąsias „strielkas" nusikalstamo susivienijimo nariai atvažiuodavo ginkluoti, o K. B. priklausė susivienijimui ir jam žinoma apie ginklus, nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nuteistojo gynėja nurodo, kad nė vienas byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, jog K. B. turėjo, naudojo ar žinojo apie ginklus. Apeliantės nuomone, nesant patikimų duomenų apie tai, kad K. B. žinojo apie ginklus, negalima daryti išvados, jog K. B. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.Nuteistojo gynėjos nuomone, K. B. kaltės nepatvirtina ir byloje esantys kratų protokolai. Atliekant kratą K. B. gyvenamojoje vietoje, nieko nerasta, o tai, kad 2010 m. jo atžvilgiu buvo suplanuoti, bet nebuvo pradėti vykdyti proceso veiksmai, nes K. B. išvyko iš Lietuvos, nėra pagrindas daryti išvadą, kad juos atlikus būtų gauta reikšmingų duomenų dėl K. B. kaltės. Apeliantė taip pat pastebi, kad V. U. atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai neturi įtakos K. B. kaltei pagrįsti, nes su atliktais veiksmais K. B. neturi nieko bendra, tuo metu su šeima gyveno ir dirbo Anglijoje, veiksmai buvo atlikti 2010 m. pabaigoje, o K. B. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje iki 2010 m. liepos 21 d.Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, kad 2010 m. balandžio 10 d. K. B. sulaikymo metu rasti pinigai buvo tą dieną L. S. perduoti pinigai (550 Lt) už parduotą heroiną. Apeliantė nurodo, kad apygardos teismas šią išvadą padarė remdamasis L. S. parodymais, tačiau ji 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad būtent tą dieną ji perdavė K. B. pinigus už suprekiautą heroiną ir juolab, negalėjo patvirtinti, kad būtent tokią sumą perdavė. Be to, apeliantės teigimu, ji nurodė, kad perduodamos sumos būdavo įvairios, mažiausia suma - 300 Lt, o kartais perduodavo apie 2000 Lt. Anot apeliantės, pats K. B. 2017 m. vasario 20 d. teismo posėdyje paaiškino pas jį rastų pinigų kilmę ir nurodė, kad tai jo ir jo žmonos pinigai, šie pinigai uždirbti jo žmonai pardavus brokuotas šlepetes. Apeliantės nuomone K. B. parodymai nemotyvuotai atmesti, nepaneigti, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad pas K. B. rasti pinigai buvo gauti už narkotines medžiagas, nepagrįsta. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad K. B. žmona Z. buvo dirbanti, uždirbo pakankamai (byloje yra duomenys apie K. B. žmonos darbo užmokestį), tuo metu šeima vaikų neturėjo, K. B. nebuvo jokio tikslo užsiimti heroino prekyba, nes materialiai šeima gyveno pakankamai gerai.Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad 2009-2010 m. laikotarpiu dėl nusikalstamo susivienijimo narių bei K. B. buvo atliekama nemažai proceso veiksmų, vykdomas gyvenamųjų vietų, asmenų naudojamų automobilių slaptas sekimas ir kiti veiksmai. Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d. buvo atliekamas K. B. bei L. S. slaptas sekimas, tačiau nebuvo gauta duomenų apie tai, kad K. B. būtų susitikęs su L. S. ar kitais nusikalstamo susivienijimo nariais. Apeliantės nuomone, tai paneigia išvadą, kad K. B. su nusikalstamo susivienijimo nariais buvo susijęs nuolatiniais ir ilgalaikiais ryšiais, taip pat paneigia L. S. ir V. U. parodymus apie tai, kad jie su K. B. susitikdavo, K. B. jiems tiekė narkotikus, paimdavo pinigus. Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. C. 2008 m. rugsėjo 26 d. slapto sekimo duomenys pavirtina, jog tą dieną pas K. C. lankėsi K. B. ir A. D. K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su K. C. yra pažįstamas nuo vaikystės, yra buvęs pas jį namuose. K. C. apklausos metu tai patvirtino. Apeliantė pažymi, kad epizodinis, trumpalaikis nepastovus asmenų bendravimas teismų praktikoje nėra laikomas pakankamu, kad būtų pripažintas nusikalstamo susivienijimo požymiu, todėl K. B. labai reti susitikimai su kai kuriais nuteistais asmenimis neleidžia daryti išvados apie K. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistojo gynėja pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant proceso veiksmus, iš nusikalstamo susivienijimo narių buvo paimtos ir ištirtos rastos medžiagos, daiktai. Byloje pateiktos specialistų išvados dėl tyrimo rezultatų, tačiau, apeliantės teigimu, nė vienas tyrimas nebuvo atliekamas dėl pas K. B. rastų, ar jam priklausančių daiktų. Nuteistojo K. B. gynėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su K. B. išvykimu iš Lietuvos, todėl nepagrįstai nustatė, kad K. B. slapstėsi nuo baudžiamojo persekiojimo. Nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį, kad K. B. niekada nėra bėgęs ar slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo, o 2011 m. pradžioje į Jungtinę Karalystę išvyko laisvai ir nevaržomai, jo atžvilgiu nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, jis nebuvo kviečiamas į apklausas, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nebuvo paskirti jokie apribojimai, todėl iš Lietuvos išvyko teisėtai. Anot apeliantės, aplinkybė, kad 2011 m. gruodžio 23 d. prokuroro nutarimu paskelbta K. B. paieška taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad K. B. slapstėsi, kadangi paieška gali būti paskelbta ne tik dėl to, kad asmuo slepiasi nuo ikiteisminio tyrimo, bet ir tuo atveju kai asmens gyvenamoji vieta yra nežinoma. Nuteistojo gynėja teigia, kad 2011 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto I apylinkės teismo nutartyje dėl suėmimo skyrimo nurodyta, jog K. B. yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, o ne kad slapstosi. Apeliantės teigimu, K. B. į Jungtinę Karalystę išvyko su žmona Z. A., ten 2011 m. liepos 8 d. jiems gimė sūnus A. B., K. B. Jungtinėje Karalystėje dirbo legaliai, mokėjo mokesčius, byloje yra pateikti elektroniniai dokumentai patvirtinantys jo gautas pajamas, turėtą socialinį draudimą, todėl, nuteistojo gynėjos teigimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad K. B. slapstėsi. Apeliantė nurodo, jog negana to, 2012 m. pradžioje iš Jungtinės Karalystės K. B. su visa šeima išvyko į Kazachstaną pas žmonos Z. tėvus, jam buvo išduota viza, nekliudomas pervažiavo Europos Sąjungos sieną, buvo tikrinamas pasų kontrolės punkte.Nuteistojo gynėja teigia, kad 2011 m. pabaigoje prokurorui G. I. faksu atsiųstame pareiškime K. B. nurodė tikslią gyvenamąją vietą Anglijoje ir vien ta aplinkybė, kad adresas buvo sunkiai įskaitomas nesudaro pagrindo išvadai, kad jis slapstosi. Apeliantė nurodo, kad K. B. nebuvo tiksliai žinoma, jog jis kviečiamas atvykti į apklausą įtariamuoju, jo įsitikinimu, jis galėjo būti kviečiamas tik liudytoju. Šaukiamas liudytoju jis neatvyko dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių, žmonos ligos (pažyma apie žmonos ligą pateikta byloje su vertimu į lietuvių kalbą), jiems reikėjo skubiai išvykti ir jis buvo pasirengęs prisiimti atsakomybę už neatvykimą liudyti. Nuteistojo gynėjos nuomone, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šaukimas K. B. būtų įteiktas asmeniškai ir, kad jis jį matė, perskaitė ir neabejotinai žinojo, kokiu statusu yra šaukiamas pas prokurorą. K. B. apie tai, kad jis kviečiamas pas prokurorą, sužinojo iš mamos, kuri nėra teisininkė, todėl nesureikšmino ir neinformavo, kad jis kviečiamas kaip įtariamasis. Teismo posėdžiuose sprendžiant K. B. suėmimo bei suėmimo pratęsimo klausimus ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nurodė, kad K. B. telefonu buvo pranešta, kad jis į apklausą kviečiamas būtent įtariamuoju. K. B. pokalbio su prokuroru fakto neneigė ir nurodė, kad tarp jo ir prokuroro pokalbis įvyko, tačiau jam nebuvo pranešta, kad kviečiamas įtariamuoju. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras ir įtariamasis K. B. skirtingai nurodo įvykusio pokalbio turinį, taip pat į tai, kad visos abejonės turėtų būti vertinamos K. B. naudai, šiuo atveju, nuteistojo gynėjos nuomone, minėta aplinkybė buvo nepagrįstai vertinama jo nenaudai ir nuo pat jo sulaikymo Ukrainos oro uoste dienos jam sukėlė itin sunkias pasekmes - nustatytas faktas, kad jis slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ir dėl šios aplinkybės jis laikomas suimtas, suėmimas nuolat tęsiamas, be to, tai galėjo turėti įtakos teismo įsitikinimo dėl K. B. kaltės formavimuisi.Teismo posėdžio metu nuteistojo K. B. gynėja prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. B. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjama baudžiamoji byla ikiteisminio tyrimo metu buvo išskirta iš kitos bylos, kurioje buvo tiriama A. suburto šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ir jo narių veikla. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-317/2013, už dalyvavimą šio nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo nuteisti D. E., K. C., A. D., A. D., R. T., K. G., R. A., V. U. BK 39¹ straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Minėtas Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine ir kasacine tvarka, dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis, tačiau, nepaisant aukštesnės instancijos teismų atliktų nuosprendžių pakeitimų, aplinkybė, jog ne vėliau kaip 2008 metais buvo suburtas šaunamaisiais ginklais ginkluotas nusikalstamas susivienijimas, kurio pagrindinė veikla buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas, liko nepakeista.Šioje baudžiamojoje byloje K. B. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad dalyvavo aptariamo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, bei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos turėdamas tikslą ją platinti. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje esminė nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar nuteistasis K. B. dalyvavo A. suburto ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir ar disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-699/2017). Dalyvavimui nusikalstamo susivienijimo veikloje būdingas pastovumas, kuris reiškia, kad kaltininkas prie nusikalstamo susivienijimo veiklos prisidėjo ne vienam kartui, bet nuolat ar ilgesnį laiką atlieka tam tikras funkcijas. Nuteistojo K. B. gynėjos manymu, byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl K. B. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Anot gynėjos, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis buvo grindžiamas nepatikimais, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais, ikiteisminis tyrimas buvo neobjektyvus, o kai kurios apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos, įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, priimtame nuosprendyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo K. B. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių BPK pažeidimų, kurie būtų susiję su duomenų, pripažintų įrodymais gavimu, jų vertinimu bei baudžiamosios bylos nagrinėjimu.Šiuo atveju svarbu paminėti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė ne tik tuos įrodymus, kurie tiesiogiai patvirtina K. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, tačiau ir tuos, kurie patvirtina nusikalstamo susivienijimo požymius, atskleidžia nusikalstamo susivienijimo narių ryšius, darytas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nors kai kurie nuosprendyje išdėstyti įrodymai tiesiogiai nuteistojo K. B. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus ir nepatvirtina, tačiau suteikia informacijos apie nusikalstamo susivienijimo struktūrą bei veiklos principus, kurie yra būtini vertinant K. B. prisidėjimą bei vaidmenį šio nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliaciniame skunde daugiausia dėmesio skiriama atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytojų T. B., D. B., L. S. ir V. U. parodymams. Gynėjos nuomone, liudytojai yra suinteresuoti išvengti baudžiamosios atsakomybės, jų duotų parodymų nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, nurodydami byloje reikšmingas aplinkybes liudytojai nebuvo nuoseklūs, taigi jų parodymai nėra patikimi ir pakankami, kad būtų konstatuota, jog K. B. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. BK 39¹ straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Atleistų pagal BK 39¹ straipsnį liudytojų parodymų vertinimui baudžiamojo proceso įstatymas nenumato specialių reikalavimų, tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas tokių asmenų parodymus apie jų pačių ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas turi vertinti atsargiau, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-249-895/2017). Atlikus išsamią byloje surinktų įrodymų analizę darytina išvada, kad pagrindo apkalbėti nuteistąjį K. B. šie liudytojai neturėjo, jų parodymai dėl esminių byloje nustatinėtinų aplinkybių yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl grįsdamas nuteistojo K. B. kaltę pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi pagrįstai. Nuteistojo gynėjos teigimu, liudytoja L. S. buvo nenuosekli nurodydama prekiavimo narkotinėmis medžiagomis pradžią, t. y. iš pradžių laikėsi pozicijos, kad prekiauti heroinu pradėjo 2010 m. ir tik 2011 m. gruodžio 19 d. apklausoje nurodė, kad prekiauti pradėjo dar 2008 metais. Gynėjos teigimu, tos pačios apklausos, įvykusios 2011 m. gruodžio 19 d. metu liudytoja pradėjo išskirtinai daug kalbėti apie K. B., kaip asmenį, tiekusį jai narkotines medžiagas, nors ankstesnėse apklausose ji nenurodė nei vieno karto, kuomet K. B. būtų perdavęs jai narkotines medžiagas. Anot gynėjos, panašiu metu ta pačia linkme savo parodymus pakeitė ir liudytojas V. U. ir tai, gynėjos nuomone, kelia pagrįstų abejonių šių liudytojų parodymų patikimumu.Išanalizavusi liudytojų L. S. ir V. U. parodymus teisėjų kolegija daro išvadą, jog vertinant juos tokiu būdu kaip tai daryti siūlo nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde, būtų pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Nuteistojo gynėja liudytojų L. S. ir V. U. parodymus aptaria atsietai ne tik nuo kitų byloje surinktų įrodymų, tačiau taip pat ir nuo pačių liudytojų vėlesnių parodymų. Gynėja pasirinktinai analizuoja tik kai kuriuos, t. y. pirmuosius liudytojų parodymus, duotus iki 2011 metų, pažymi liudytojų parodymų prieštaravimus ir tokiu būdu siekia pagrįsti, jog šių liudytojų parodymai yra nepatikimi. Vis dėlto, tokiu būdu analizuodama liudytojų parodymus nuteistojo gynėja neatsižvelgia į tai, kad liudytojai vėliau dar ne kartą buvo apklausti, davė išsamius ir itin detalius parodymus, kurie sutampa ne tik tarpusavyje, bet atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus. Pasakodami apie narkotinių medžiagų platinimą nuo 2008 metų liudytojai L. S. ir V. U. visas byloje reikšmingas aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, jų parodymai apie narkotinių medžiagų platinimo pradžią, eigą ir pabaigą tarpusavyje sutampa, t. y. tiek liudytojas V. U., tiek ir liudytoja L. S. apklausų metu nurodė, kad pirmiausia prekiauti narkotinėmis medžiagomis pradėjo V. U., jam pasiūlė K. C. ir K. B., t. y. jie buvo atėję kartu ir su jais V. U. suderino visas prekybos narkotikais detales. Narkotines medžiagas V. U. gaudavo iš K. B. Liudytojai nuosekliai parodė, kad po kiek laiko prekybą perėmė L. S., tačiau prekiauti liudytojai baigė jai išvykus atlikti bausmės. Prekiauti narkotinėmis medžiagomis liudytojai vėl pradėjo L. S. grįžus iš įkalinimo įstaigos, tai daryti L. S. pasiūlė K. B., kuris, pasikeisdamas su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais ir perduodavo liudytojams pardavimui heroiną, paimdavo pinigus. Teisėjų kolegijos nuomone, atlikus išsamią liudytojų L. S. ir V. U. parodymų analizę matyti, jog narkotinių medžiagų platinimo pradžios datą abu liudytojai siejo su išėjimu į laisvę, t. y. L. S. nurodė pradėjusi prekiauti 2010 metais, nes prieš tai, nuo 2009 m. sausio iki 2010 m. vasario buvo įkalinimo įstaigoje, tuo tarpu V. U. taip pat parodė, kad prekyba atsinaujino, kai L. S. 2010 m. pradžioje grįžo iš įkalinimo įstaigos, jis pats pradėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis 2010 m. rugpjūtį, kuomet buvo paleistas į laisvę (t. 12, b. l. 183-185, t. 19, b. l. 37-39, t. 20, b. l. 93-100, t. 27, b. l. 138, 181-183). Iš to, kas išdėstyta akivaizdu, jog kadangi prekyba narkotinėmis medžiagomis tam tikrais laikotarpiais nevyko, liudytojai įvardijo paskutinio nepertraukiamo prekybos narkotinėmis medžiagomis laikotarpio pradžią. Pažymėtina, jog liudytojai savo pirminių parodymų (dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis nuo 2010 metų) neatsisakė, bet juos papildė išsamiais ir nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtino tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl K. B. padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir susijusioje byloje dėl kitų nusikalstamo susivienijimo narių padarytų nusikaltimų. Dėl šios priežasties tai, kad liudytojai tyrimo eigoje atskleidė nusikalstamo susivienijimo narių teikiamais narkotikais prekiavę ir nuo 2008 metų, nelaikytina jų parodymų keitimu.Liudytojai taip pat buvo nuoseklūs pasakodami ir apie jiems narkotines medžiagas tiekusius asmenis. Nors tyrimo pradžioje vengė įvardyti kas jiems perdavinėdavo narkotines medžiagas, tačiau vėliau tiek liudytoja L. S., tiek ir V. U. patvirtino, kad vienas iš šių asmenų buvo K. B., su juo liudytojai narkotinių medžiagų platinimo klausimais bendravo nuo 2008 metų. Apklausta pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-317/2013 liudytoja L. S. parodė, kad asmenys, kurie perduodavo jai narkotines medžiagas ar paimdavo iš jos pinigus, nuolat keisdavosi, nebuvo taip, kad narkotines medžiagas atnešdavo ir pinigus paimdavo visuomet tas pats asmuo (t. 20, b. l. 93-97). Taigi, nepaisant to, kad liudytojai nurodė skirtingais laikotarpiais bendravę su skirtingais asmenimis, viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad K. B. buvo vienas šių jiems narkotines medžiagas teikusių ir pinigus už parduotus narkotikus ateidavusių paimti asmenų. Pastebėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų tyrimas užtruko ilgą laiką, buvo tiriama šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikla, kurioje dalyvavo ir liudytojai L. S. bei V. U. Susijusioje baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamo susivienijimo veiklos buvo nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai buvo kontroliuojami taip pat naudojant ir fizinį smurtą. Tiek liudytoja L. S., tiek ir liudytojas V. U. teismui parodė, kad prieš juos buvo naudojamas smurtas, V. U. teigė bijojęs nusikalstamo susivienijimo narių (t. 20, b. l. 93-100). Liudytojas T. B. parodė, kad buvo susitarta neatsiskaitančius asmenis kontroliuoti smurtu, parodė pats smurtavęs prieš D. N. dėl skolos (t. 20, b. l. 79-87). Atsižvelgiant į šias aplinkybes suprantama, kad pirmųjų apklausų metu liudytojų, padėjusių atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių veiklą parodymai nebuvo tokie išsamūs ir detalūs kaip tyrimo pabaigoje ar bylą perdavus į teismą, kuomet teisėsaugai buvo žinoma daugiau aplinkybių ir buvo surinkta daugiau įrodymų, patvirtinančių neteisėtą nusikalstamo susivienijimo veiklą. Liudytojų L. S. ir V. U. parodymų analizė patvirtina, kad liudytojai savo parodymų nekeitė, bet juos papildė logiškomis, kitų byloje surinktų įrodymų patvirtinamomis ir nuosekliomis aplinkybėmis, jų parodymuose teisėjų kolegija esminių prieštaravimų, kurie turėtų reikšmės nuteistojo veikos kvalifikavimui nepastebėjo, todėl apeliacinio skundo teiginį, jog liudytojų L. S. ir V. U. parodymai yra nepatikimi, nes liudytojai juos keitė, atmeta kaip nepagrįstą.Apie tai, kad K. B. priklausė šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir dalyvavo jo veikloje taip pat parodė liudytojai D. B., T. B. bei liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas. Nuteistojo gynėja kritikuoja šių liudytojų parodymus teigdama, jog jie yra nepatikimi, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Ir šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtų liudytojų parodymų patikimumu apeliaciniame skunde abejojama nepagrįstai.Pirmosios instancijos teisme liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad K. B. priklausė ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, buvo neprognozuojamas, labai aršus. Liudytojas parodė, kad K. B. prekiavo narkotikais, bendravo su broliais B., dalyvaudavo nusikalstamo susivienijimo suvažiavimuose miškuose, dalyvavo sprendžiant konfliktus („strielkes“), buvo šalia D. E. ir K. C. (t. 27, b. l. 180-181). Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad D. E. pats narkotinių medžiagų nepadavinėjo, tai darė K. B. ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai. Pagrindiniais narkotikais buvo heroinas, „žolė“, „ratai“, „ekstazy‘, kurie buvo vežami iš Kauno (t. 11, b. l. 156-157). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-76-317/2013 liudytojas taip pat patvirtino, kad K. B. priklausė ginkluotam nusikalstamam susivienijimui (t. 20, b. l. 78-79). Išanalizavus šio liudytojo parodymus galima teigti, kad apie nusikalstamo susivienijimo narius ir jų veiklą liudytojas parodė remdamasis asmenine patirtimi, jis tiksliai įvardijo nusikalstamo susivienijimo narių struktūrą, jos organizatorius ir vadovus, susivienijimo narius ir jų vaidmenis. Atitinkamai, liudytojas įvardijo K. B. kaip asmenį, perdavinėjusį narkotines medžiagas asmenims, kurie turėdavo jas parduoti. Teisėjų kolegija sutinka, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai yra pakankamai abstraktaus pobūdžio, tačiau dėl esminės aplinkybės – nuteistojo K. B. vaidmens nusikalstamo susivienijimo veikloje jie sutampa su jau nagrinėtais liudytojų L. S. bei V. U. parodymais. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams jie neprieštarauja.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja pažymi liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas bei kitų liudytojų parodymų prieštaravimus, kurie yra susiję su nuteistojo K. B. asmeninėmis savybėmis. Vis dėlto, parodymai apie asmenines K. B. savybes priklauso nuo liudytojų asmeninės patirties, todėl tarp skirtingų liudytojų parodymų natūraliai atsiranda prieštaravimų. Šie prieštaravimai turėtų reikšmės vertinant liudytojo parodymų patikimumą tik tuo atveju, jei būtų akivaizdžiai pastebimas liudytojo noras pateikti nuteistąjį kaip išskirtinai teigiamą ar neigiamą asmenybę ir tokie parodymai esmingai prieštarautų kitiems byloje surinktiems įrodymams. Šiuo atveju, tokių esminių nesutapimų nepastebėta, kadangi byloje buvo nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo palaikoma vidinė kontrolė, ji buvo paremta fiziniu smurtu, liudytoja L. S. parodė, kad K. B. prieš ją yra naudojęs fizinį smurtą, kartu su A. D. ją ir V. U. buvo išvežę į mišką. Taigi, nuteistojo gynėjos nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų nepatikimais. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai dėl K. B. dalyvavimo suvažiavimuose, konfliktų sprendime, neatitinka liudytojo T. B. parodymų. Nuteistojo gynėja teisingai pastebėjo, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistojo K. B. byloje liudytojas T. B. nurodė, kad pas R. T. rengtuose susirinkimuose K. B. nedalyvaudavo. Kita vertus, negalima teigti, jog tokie liudytojo parodymai esmingai prieštarauja liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymams, pirmiausia todėl, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, jog K. B. dalyvaudavo suvažiavimuose miškuose, o liudytojas T. B. – kad K. B. nedalyvaudavo susirinkimuose pas R. T., tačiau susirinkimai vykdavo ir kitose vietose (t. 27, b. l. 183, t. 20, b. l. 79-87). Atsižvelgiant į liudytojo T. B. parodymų visumą, K. B. nusikalstamo susivienijimo veikloje užėmė tokią poziciją, dėl kurios galėjo kontroliuoti narkotinėmis medžiagomis prekiavusių asmenų veiklą, rinkti iš jų pinigus, taip pat dalyvauti nusikalstamo susivienijimo rengiamuose susitikimuose, jis susitikinėdavo su K. C., A. D. iš jų ėmė narkotines medžiagas, taip pat bendravo su A. D., liudytoju T. B. Išanalizavus liudytojo T. B. parodymus galima teigti, kad jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymais, o apie aplinkybę, kad K. B. dalyvaudavo nusikalstamo susivienijimo narių susirinkimuose galima spręsti iš liudytojo T. B. parodymų visumos, juolab, kad K. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo susirinkimuose patvirtina ir operatyvinio sekimo metu užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad K. B. lankėsi vietose, kuriose susirinkdavo nusikalstamo susivienijimo nariai.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojų T. B. ir D. B. pirmosios instancijos teismui duoti parodymai suteikia pagrindą abejoti K. B. dalyvavimu ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Liudytojas T. B. pirmosios instancijos teisme prašė remtis jo ankstesniais parodymais, kadangi nurodė, jog nebepamena visų reikšmingų aplinkybių. Savo ankstesnius parodymus liudytojas patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti jo parodymų teisingumu. Liudytojas D. B., tuo tarpu, priklausė vadinamiesiems „b.“, kurie nebuvo kviečiami į nusikalstamo susivienijimo rengiamus susitikimus, informacija, susijusi su nusikalstamo susivienijimo struktūra, ryšiais nuo tokių asmenų buvo slepiama, todėl liudytojo parodymai yra abstraktesni nei liudytojo T. B., nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje užėmusio aukštesnę padėtį, ar liudytojų L. S. ir V. U., kurie tiesiogiai dirbo su K. B. Vis dėlto, net ir tokie liudytojo D. B. parodymai negali būti ignoruojami ir kartu su kitais byloje surinktais įrodymais patvirtina K. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.Nuteistojo gynėjos teigimu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymų patikimumą be kita ko menkina liudytojų G. D., E. S., G. L. ir A. B. apklausų aplinkybės, anot nuteistojo gynėjos, rodančios, jog liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiami pasakoti kitų liudytojų parodymus patvirtinančias aplinkybes. Liudytojai G. D. ir E. S. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi, be to, liudytojas E. S. papildomai nurodė, kad L. S. narkotikus jai tiekiančius asmenis vadino „bernais“, ji yra minėjusi, kad K. B. ir „Ž.“ (R. A.) yra tie „bernai“ (t. 27, b. l. 140-141, 144-146). Liudytoja A. B. savo ankstesnių parodymų nepatvirtino, tačiau iš jos pirmosios instancijos teismui parodytų aplinkybių akivaizdu, kad ji nesutinka su ankstesnėse jos apklausose nurodyta aplinkybe, kad ji žinojo kuo užsiima L. S., tuo tarpu teismui liudytoja nepaneigė L. S. bendravus su K. B., nurodė, kad L. S. telefonu apie jį kalbėdavo (t. 28, b. l. 128-129). Liudytojas G. L. nei patvirtino nei paneigė savo ankstesnius parodymus, reikšmingų aplinkybių, susijusių su K. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis neparodė. Jo ankstesni parodymai reikšmingi įrodinėjant aplinkybę, jog L. S. ir V. U. pardavinėjo narkotines medžiagas, tačiau tai buvo nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu. Remiantis tuo kas išdėstyta galima pagrįstai teigti, kad nors minėti liudytojai ir parodė abejojantys savo ankstesnių apklausų protokoluose nurodytos informacijos teisingumu, teigė buvę apklausti apsvaigę nuo alkoholio ar abstinencijos būsenoje, tačiau teismui perskaičius jų anksčiau duotus parodymus, liudytojai dėl šioje byloje reikšmingų aplinkybių juos patvirtino. Dėl šios priežasties nėra pagrindo manyti, kad liudytojai parodė neteisingas aplinkybes, susijusias L. S. ir K. B. tarpusavio santykiais ir kad tai kokiu nors būdu menkina taip pat ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymų patikimumą. Pažymėtina, jog nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisti liudytojai ne kartą patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu spaudimas jiems nebuvo daromas, parodymus jie davė laisva valia.Apibendrindama išanalizuotus atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymus teisėjų kolegija pažymi, jog nenustatė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrįstą pagrindą manyti, kad liudytojai L. S. ir V. U., o taip pat ir kiti nuteistojo gynėjos įvardijami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleisti asmenys šioje byloje davę parodymus, siektų specialiai apkalbėti nuteistąjį K. B. Nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad liudytojai žinojo apie vieni kitų parodymus, juos suderino. Liudytojai L. S., V. U. ir T. B. iki smulkmenų detaliai papasakojo apie narkotinių medžiagų platinimo schemą – narkotines medžiagas perdavinėjusius asmenis, nustatytas pardavimo kainas, perduodamus narkotinių medžiagų kiekius, būdus, nusikalstamo susivienijimo narių naudotas atsargumo priemones, nusikalstamo susivienijimo struktūrą, jo narių vaidmenis ir daugelį kitų aplinkybių, jų parodymai tarpusavyje sutapo. D. B., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai yra bendresnio pobūdžio, tačiau kartu su kitais byloje surinktais įrodymais taip pat patvirtina liudytojų L. S., V. U., T. B. parodymus. Išanalizavus šių liudytojų parodymus akivaizdu, kad jais buvo siekiama ne nusimesti atsakomybę ir apkaltinti jų padarytomis nusikalstamomis veikomis kitus asmenis, šiuo atveju K. B., bet papasakoti apie nusikalstamo susivienijimo vykdytą narkotinių medžiagų platinimo schemą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad liudytojai neneigė patys padarę nusikalstamas veikas, jie dėl šių aplinkybių davė išsamius parodymus. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl K. B. inkriminuotų nusikaltimų liudytojai prašė vadovautis jų ankstesniais parodymais, nurodė neturintys kuo papildyti savo parodymų, taigi nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekdami sušvelninti savo ar pabloginti nuteistojo K. B. teisinę padėtį. Galiausiai, verta paminėti ir tai, kad susijusioje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamos kitų nusikalstamo susivienijimo narių padarytos nusikalstamos veikos, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymai taip pat buvo pripažinti patikimais ir jais vadovavosi tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojų L. S., V. U., T. B., D. B. bei liudytojo, kuriam yra taikomas anonimiškumas parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Kadangi šie liudytojai patvirtino, jog K. B. buvo vienas iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narių, kurio vaidmuo buvo padalinti iš aukštesnį rangą užimančių narių gautą miltelių pavidalo heroiną jį platinusiems L. S. ir V. U., vėliau iš jų surinkti, esant būtinybei iškeisti ir perduoti aukštesnį rangą užimantiems nusikalstamo susivienijimo nariams pinigus, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina tiek minėtų liudytojų parodymus tiek ir patį K. B. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje faktą.Pirmiausia tai apžiūros protokoluose ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuota informacija, kuri tiesiogiai patvirtina liudytojų L. S. ir V. U. parodytas aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų platinimo procesu. 2010 m. liepos 16 d. apžiūros metu nustatyta, kad 2010 m. balandžio 14 d. asmens kratos metu iš K. B. paimti pinigai įvairiomis kupiūromis ir monetomis, sudarantys 550 Lt sumą. Šie pinigai buvo sudėti į polietileninį maišelį su užrašu „Golden Rose“ (t. 2, b. l. 3-10). 2010 m. balandžio 14 d. apžiūrėtas sulaikymo metu K. B. vairuotas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu vairuotojo durelių dėkle užfiksuota medžiaginė pirštinė ir trys tušti polietileniniai maišeliai (t. 24, b. l. 107-111). Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtus 550 Lt nepagrįstai laikė gautais iš L. S., kadangi, jos teigimu, L. S. 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu nepatvirtino tą dieną perdavusi tokią sumą pinigų, nurodė, kad perduodamos sumos buvo įvairios, o nuteistasis K. B. pateikė versiją dėl šių pinigų kilmės, kuri bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paneigta. Vis dėlto, teisėjų kolegija su tokia nuteistojo gynėjos pozicija nesutinka. Liudytoja L. S. negalėjo įvardyti sumos, kurią yra atidavusi K. B., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo K. B. asmens kratos iki aptariamos liudytojos apklausos praėjo septyneri metai, todėl kai kurių bylos aplinkybių ji galėjo ir neatsiminti. Liudytoja 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu patvirtino savo ankstesnius parodymus, o iš baudžiamosios bylos Nr. 1-76-317/2013 nagrinėjimo teisme metu atliktos apklausos matyti, jog už 2 gramus heroino ji turėdavo atiduoti 550 Lt, o jai pačiai likdavo 110 Lt, liudytoja parodė, kad už narkotines medžiagas jai būdavo sumokama smulkiomis kupiūromis – monetomis, smulkiais popieriniais pinigais, ji pati jų nekeisdavo, susukdavo į maišiuką ir atiduodavo. Liudytoja taip pat parodė, kad narkotinės medžiagos jai būdavo perduodamos įdėtos į juodą megztą pirštinę, perduodami narkotinių medžiagų kiekiai priklausė ir nuo paklausos (t. 20, b. l. 93-97). Liudytojas V. U. taip pat patvirtino, kad už 2 gramus heroino turėdavo atiduoti 550 Lt, jam likdavo 110 Lt (t. 20, b. l. 97-100). Atsižvelgiant į tai, kad K. B. asmens kratos metu rasti pinigai buvo smulkūs – tai buvo monetos, smulkios popierinės kupiūros, jie buvo suvynioti į maišelį kaip ir nurodė dariusi L. S., jie taip pat sudarė tokią pačią sumą kaip ir nurodė liudytojai L. S. ir V. U., t. y. 550 Lt, teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina, kad kratos metu rasti ir paimti 550 Lt buvo gauti už narkotinių medžiagų pardavimą, tuo tarpu nuteistojo K. B. versija, jog pinigai buvo gauti jo žmonai pardavinėjant šlepetes, atmestina kaip neįtikima. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokią nuteistojo versiją.Kaip minėta, atlikus nuteistojo K. B. vairuoto automobilio apžiūrą taip pat buvo rasta medžiaginė pirštinė ir tai patvirtina liudytojos L. S. bei T. B. parodymus, kad narkotinės medžiagos dažniausiai būdavo perduodamos įdėjus į pirštinę. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus kratas K. C. bei T. B. ir D. B. gyvenamosiose vietose taip pat buvo rastos medžiaginės darbo pirštinės, pastaruoju atveju pirštinėje buvusiuose polietileniniuose maišeliuose buvo rasta heroino (t. 1, b. l. 140-141, 145-146, t. 4, b. l. 78-80). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. B. asmens kratos metu bei jo vairuoto automobilio apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės patvirtina liudytojų L. S., V. U., T. B. parodymus ir leidžia pagrįstai teigti, kad pas K. B. asmens kratos metu rasti ir paimti 550 Lt buvo gauti už narkotinių medžiagų pardavimą, bei, kad K. B. vairuoto automobilio apžiūros metu rasta pirštinė buvo skirta narkotinių medžiagų perdavimui. Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymus dėl K. B. vaidmens nusikalstamo susivienijimo veikloje taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti L. S. telefoniniai pokalbiai (t. 6, b. l. 96-105). Viename jų liudytoja, 2010 m. gegužės 16 d. kalbėdama su A. B. nurodo neėmusi narkotinių medžiagų ir tik perdavusi pinigus, pasako, kad K. B. pyksta ant V. (past. V. U.) (Eil. Nr. 423), kalbėdama su G. D. nurodo, kad jie (reikia suprasti asmenys, tiekiantys narkotines medžiagas) gali specialiai nenešti ir duoti išeiginę, nurodo, kad vakare ateis K. B., todėl reikia būtinai surinkti devynis šimtus litų. Telefoninio pokalbio metu L. S. klausia G. D. „ale ką mes darysim be kaifo žinok, man jie specialiai neneš“, teiraujasi jo „vat tuoj vis tiek kokią pirmą išprekiausi a ne?“ (Eil. Nr. 437). 2010 m. birželio 2 d. vykusio telefoninio pokalbio su E. S. metu E. S. sako L. S. „ir tu geri aš jau kiek matau ant balso“, L. S. jam atsako „a tu juokauji, aš neiššneku, aš nieko nevalgius, kur man gėrimas E., kur man gėrimas, aš ant tiek pasimetus, kad (keiksmažodis), Ž. (past. R. A.) prašo sako nu nesakyk B. žinai sako taigi nurašys ant manęs, ant T. (past. V. U.), sako vėliau, praeis sako viskas, atsistatysim ant kojų žinai, sako nu man nepatogu žinai tik pradžia darbo sako <...>“ (Eil. Nr. 1086).Pažymėtina, jog dar 2009 m. gruodžio 8 d. tarp R. T. ir L. S. įvyko pokalbis, kurio metu L. S. paklausia R. T. „<...> ar girdi R., tu nežinai kur K.?“, „nes supranti aš išeinu man reikės žinai, pats žinai“ į ką R. T. atsako, kad paklaus, o L. S. priduria „<.... ir paklausk, nes man nei pinigų nėra žinai, galvoju gal“. R. T. tuomet atsako, jog susisieks (reikia suprasti K. B.) ir liepia L. S. nekalbėti nesąmonių (t. 5, b. l. 84-87, Eil. Nr. 2106). Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, 2009 m. gruodžio 8 d. L. S. pataisos namuose atliko bausmę, į laisvę buvo paleista 2010 m. vasario 26 d. (t. 12, b. l. 79-80), taigi įvykęs pokalbis tarp R. T. ir L. S. leidžia pagrįstai teigti, kad L. S. domėjosi galimybe išėjusi iš įkalinimo įstaigos toliau pardavinėti K. B. tiekiamus narkotikus. Šiuo atveju tai, kad R. T. pokalbio metu akivaizdžiai stengiasi kontroliuoti pokalbį (liepia „nekalbėti nesąmonių“, į visus L. S. klausimus atsakinėja trumpai, lyg stengdamasis pakreipti pokalbį kita linkme), nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina šią išvadą.Aukščiau nurodyti telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad L. S. su K. B. turėjo reikalų, turėjo perduoti pinigus, jaudinosi, kad gali nesurinkti reikiamos sumos. Aukščiau nurodyti pokalbiai įvyko dar iki pirmosios L. S. apklausos, jie patvirtina liudytojos duotus parodymus, o taip pat paneigia nuteistojo K. B. versiją, kad jis visiškai nepažinojo liudytojų L. S. ir V. U. (t. 27, b. l. 55-58). Pažymėtina ir tai, kad liudytoja S. V. apklausos pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. S. K. B. laikė savo „stogu“ (t. 28, b. l. 127), o tai taip pat patvirtina, kad L. S. su K. B. nebuvo paprasti pažįstami, liudytojai L. S. K. B. buvo svarbus asmuo.Nuteistojo K. B. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime taip pat patvirtina ir su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais palaikytų ryšių intensyvumas. D. E. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. balandžio 10 d. užfiksuoti 26 kontaktai su K. B. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini); K. C. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini)už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. balandžio 10 d. užfiksuoti 184 kontaktai su K. B. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini); K. C. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. balandžio 10 d. užfiksuoti 9 kontaktai su K. B. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini); A. D. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. balandžio 10 d. užfiksuoti 209 kontaktai su K. B. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini); R. T. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. balandžio 10 d. užfiksuoti 75 kontaktai su K. B. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini); K. G. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. balandžio 10 d. užfiksuoti 235 kontaktai su K. B. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini).Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurį K. C. naudojo tik bendravimui SMS žinutėmis, išklotinę už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. spalio 14 d. nustatyta, kad kontaktų su K. B. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2 kontaktai, su K. B. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 28 kontaktai, su K. B. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2 kontaktai. Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. C., išklotinę už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. spalio 14 d. nustatyta, kad su K. B. naudotu abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2 kontaktai.Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. C., išklotinę už laikotarpį nuo 2010 balandžio 10 d. iki 2010 m. spalio 14 d. nustatyta, kad kontaktų su K. B., R. T., K. G., R. A. naudotais abonentiniais numeriais nėra, kas patvirtina tą aplinkybę, jog atskiri telefonai buvo naudojami bendravimui tik su tam tikrais asmenimis.Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. T. ir D. T. (P. – S.), išklotinę už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. spalio 14 d. nustatyta, kad su K. B. naudotu abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 21 kontaktas.Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. B., išklotinę už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. spalio 14 d. nustatyta, kad su K. C. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2 kontaktai, abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 3 kontaktai, R. T. ir D. T. (P. – S.) abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 14 kontaktų, su R. T. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 51 kontaktas, su K. G. ir S. G. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1 kontaktas. Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. B., išklotinę už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. spalio 14 d. nustatyta, kad su K. C. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 28 kontaktai, su R. T. ir D. T. (P. – S.) abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1 kontaktas, su R. T. naudotu abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 52 kontaktai. Nuteistojo K. B. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog K. B. laikėsi konspiracijos ir tuo tikslu nuolat keitė telefono numerius, kadangi K. B. pripažino naudojęsis vieninteliu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas ir jo asmens kratos metu.Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. Ž. parodė, kad apie kaltinamąjį K. B. buvo nuolat gaunama operatyvinė informacija, tačiau grupuotės nariai ypatingai laikėsi konspiracijos – keisdavo telefono numerius, tarpusavyje kalbėjo šifruotai, susitikinėdavo paslapčiomis, susitikimo vietų neįvardindavo. Dėl šių priežasčių jiems ne kartą buvo taikomos Organizuotų nusikaltimų užkardymo įstatymo normos. Liudytojas parodė, kad apie tai, jog K. B. keitė telefono numerius jam buvo žinoma dėl to, kad buvo kontroliuojami kiti asmenys. K. B. atpažindavo iš balso, manierų, dėl to ir buvo nustatyta, kad kalba K. B. Kiti asmens telefono numeriai buvo nustatinėjami iš ryšių srauto (t. 27, b. l. 135-137). Iš pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 15 d. posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis pripažino, jog pokalbiuose kur kalbėta su K. B. žmona, yra jo balsas arba to nepaneigė. Išanalizavus šiuos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolus matyti, kad K. B. pokalbiuose su žmona buvo naudojami telefono Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, vien iš K. B. parodymų matyti, kad buvo naudojamas ne tik telefono numeris (duomenys neskelbtini), kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet taip pat ir kiti telefono numeriai.Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pokalbyje Nr. 256 (t. 24, b. l. 141-145) K. B. žmona naudoja telefono numerį (duomenys neskelbtini) (nuteistasis K. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino šiame pokalbyje kalbėjęs su žmona). Iš telefono pokalbių Nr. 89 ir Nr. 122 (t. 24, b. l. 141-145) matyti, kad šis telefono numeris buvo naudojamas pokalbyje su V. G. K. B. nepatvirtino šiuose pokalbiuose išgirdęs savo balsą, tačiau iš pokalbių stenogramos galima daryti išvadą, kad kalbama būtent su K. B. („1 – klausau, 2 – nu alio, 1 – ai prisiminei, 2 – ne prisiminiau man tris kartus sako kad skambink K. aš sakau vis vėliau vėliau vakare didesnis prikolas ką čia skambint iš vakaro“). Tai, kad anksčiau šiuo telefono numeriu naudojosi K. B. žmona, šią aplinkybę patvirtina. Be to, kad K. B. su žmona keitėsi telefono numeriais matyti ir pokalbiuose Nr. 150 ir Nr. 1891 (t. 24, b. l. 127-130). Taip pat pokalbiuose Nr. 51, Nr. 571, Nr. 1129 (t. 24, b. l. 137-140), iš kurių taip pat matyti, kad telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi jo žmona (Nr. 1891, t. 24, b. l. 127-130, Nr. 571 ir Nr. 1129, t. 24, b. l. 137-140), tačiau dar prieš tai, pokalbyje Nr. 51 šiuo telefono numeriu naudojosi vyras, kaip nustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnai – K. B. Nuteistasis K. B. nepaneigė ir to, kad jo balsas girdimas telefoniniuose pokalbiuose su K. C. (t. 5, b. l. 73-76). Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo matyti, kad pokalbiuose su K. C. buvo naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kurį K. B. pripažino naudojęs pokalbiuose su savo žmona kai perklausė ankstesnius jam pateiktus garso įrašus.Perklausius garso įrašus Nr. 506 ir Nr. 2531 (t. 5, b. l. 101-111) K. B. parodė, kad paskutiniajame garso įraše (Nr. 2531) savo balso neatpažįsta. Buvo nustatyta, kad pokalbyje Nr. 506 K. B. naudojo telefono numerį (duomenys neskelbtini) (tą patį, kurį pokalbyje Nr. 256 su K. B. naudojo jo žmona). Pastebėtina ir tai, kad atliekant 2010 m. liepos 21 d. kratos metu pas R. A. rastų telefonų bei SIM kortelių apžiūrą, vienoje iš SIM kortelių buvo rastas adresatas pavadinimu „B.“, kuriam buvo priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 114-125). Remdamasi šių aplinkybių visuma teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų telefono numerių priklausomybė buvo nustatyta teisingai ir, kad K. B. telefono numerius keitė konspiracijos tikslu. Tarp nusikalstamo susivienijimo narių naudotą konspiraciją patvirtina aplinkybės, kad ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai naudojo skirtingus telefono numerius, kai kurie jų buvo naudojami tik bendravimui su tam tikrais asmenimis, pokalbių metu beveik niekada nebuvo įvardijami nusikalstamo susivienijimo narių vardai, susitikimo vietos, buvo kalbama šifruotai, trumpai, nusikalstamo susivienijimo nariai vieni kitus įspėdavo apie pastebėtus policijos pareigūnus, vykdomą sekimą. Tokiu būdu buvo siekiama apsunkinti pašnekovų asmenybių nustatymą, bei nuslėpti nusikalstamo susivienijimo struktūrą ir daromas nusikalstamas veikas.Konspiracijos tikslu nusikalstamo susivienijimo veikloje taip pat buvo naudojami ir automobiliai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į slapto sekimo metu nustatytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad sekami asmenys naudojosi ne jų vardu registruotais automobiliais, tarpusavyje jais keisdavosi, naudojo skirtingus automobilius (t. 7). Išvadą dėl automobilių naudojimo konspiracijos tikslais taip pat padarė ir baudžiamąją bylą Nr. 1-76-317/2013 nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendyje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad K. B. naudojosi automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat buvo registruotas ne jo vardu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad remiantis operatyvinio sekimo bylos pateiktais duomenimis, 2008 m. rugsėjo 26 d. K. B. minėtu automobiliu buvo atvažiavęs pas K. C., jie kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves. K. B. naudoto automobilio slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2008 m. spalio - gruodžio mėn. K. B. juda panašiais maršrutais, kiekvieną dieną aplankydamas (duomenys neskelbtini) gatvę, kur vyko prekyba skystu heroinu, taip pat lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, o šiose vietovėse vykdavo nusikalstamo susivienijimo narių susitikimai, kazino, kur buvo keičiami pinigai, gauti už heroiną.Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. B. naudojosi automobiliu VW Passat konspiracijos tikslu, be to, teigia, jog byloje nėra duomenų, kad K. B. būtų naudojęsis šiuo automobiliu 2008 metais. Tačiau, pastarąją aplinkybę patvirtina iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro gautas 2016 m. balandžio 28 d. išrašas apie K. B. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Remiantis šiame išraše užfiksuotais duomenimis, 2008 m. liepos 30 d. K. B. administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad jo vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo su tamsintais langais, neturint tam leidimo. Už tokį patį pažeidimą K. B. buvo nubaustas dar kartą 2008 m. lapkričio 7 d., už keletą kitų pažeidimų, padarytų vairuojant tą patį automobilį K. B. buvo nubaustas 2009 m. gegužės 21 d., 2009 m. birželio 20 d. (t. 25, b. l. 87-90). Iš to paties išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 7 d. iki 2009 m. birželio 20 d. K. B. taip pat naudojosi automobiliais Chrysler Neon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šios priežasties nėra pagrindo abejoti, kad 2008 metais slapto sekimo metu buvo užfiksuotas ne K. B. automobilis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo registruotas ne K. B. vardu, kad buvo naudojamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, bei, kad ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai naudojo ne jų vardu registruotais automobiliais, juos keisdavo siekdami didesnės konspiracijos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis K. B. naudotas automobilis taip pat buvo naudojamas konspiracijos tikslu.Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad tuo metu, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. ir 2010 m. birželio 8 d. nutartimis buvo paskirtas K. B. ir L. S. bei namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei teritorijos aplink šį namą slaptas sekimas, kuris buvo atliekamas nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d., atliekant slapto sekimo veiksmus nebuvo užfiksuota konkretaus atvejo, kuomet K. B. perduotų narkotines medžiagas L. S. ar V. U., neužfiksuota jo susitikimų su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais. Nuteistojo gynėjos teigimu tai rodo, kad K. B. nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone ši aplinkybė yra nustatyta aukščiau analizuotais liudytojų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, apžiūrų, K. B. asmens kratos protokoluose užfiksuotais bei kitais duomenimis. Kaip minėta, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą dėl kitų nusikalstamo susivienijimo narių padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą dėl K. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai tarpusavyje laikėsi konspiracijos, buvo be galo atsargūs. Apie jų naudotas atsargumo priemones parodė liudytojai R. Ž., T. B., taip pat L. S. bei V. U. Liudytojas R. Ž. nurodė, kad nors tyrimo veiksmai buvo atliekami nuo 2008 metų ir jau buvo žinoma, kad K. B. užsiima neteisėta veikla, tačiau dėl jo ypatingos konspiracijos nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti susitikimo vietų ir jį sulaikyti (t. 27, b. l. 135-137). Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina tai, kad K. B. bei kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ne kartą buvo taikomos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatos. Liudytoja L. S. taip pat patvirtino, kad K. B. buvo ypatingai atsargus, tuo tarpu kiti jai narkotines medžiagas teikdavę asmenys – K. G., A. D. tokie atsargūs nebuvo, kartais ateidavo išgėrę. Liudytoja parodė, kad K. B. visada tikrinosi ar niekas neseka, prieidavo ne iš karto, narkotines medžiagas paprastai numesdavo ant žemės. Be to, liudytojas R. Ž. parodė, kad po K. B. sulaikymo įtariant plėšimu, K. B. pradėjo dar labiau saugotis, mažiau dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, galiausiai 2010 m. gegužę išvyko į Angliją, buvo grįžęs 2010 m. birželį, tačiau netrukus vėl išvyko. Iš 2010 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarčių matyti, jog kratos K. B. gyvenamojoje, lankomoje vietose bei automobilyje atliktos nebuvo, nes jis išvyko iš Lietuvos. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad minėto narkotinių medžiagų perdavimo ar pinigų priėmimo iš L. S. ir V. U. fakto nepavyko nustatyti būtent dėl K. B. didelio atsargumo ir konspiracijos laikymosi, vėliau, nuo 2010 metų pavasario taip pat ir dėl to, kad K. B. pradėjo mažiau dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, galiausiai visai išvyko iš Lietuvos. Be to, nuteistojo gynėja nepagrįstai nurodo, kad nebuvo užfiksuota K. B. susitikimų su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais. Atliekant K. C. naudoto automobilio slaptą sekimą buvo užfiksuota, kad 2010 m. balandžio 22 d. K. C. susitiko su K. B. (2012 m. sausio 23 d. slapto sekimo protokolas, t. 7, b. l. 50-59), susitikimai su K. C. buvo užfiksuoti ir kiek anksčiau aptartoje operatyvinio sekimo byloje.Apeliantė skunde taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog K. B. lankėsi nusikalstamo susivienijimo narių susirinkimuose, dalyvavo renkant pinigus į bendrą kasą (prisidėjo prie materialinės pagalbos kitiems nariams), sprendžiant konfliktus. Teisėjų kolegija mano esant svarbu pažymėti, kad šios nuteistojo gynėjos įvardijamos aplinkybės nėra būtinos nustatant K. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tai yra požymiai, kurie daugiausia apibūdina nusikalstamą susivienijimą, tuo tarpu dalyvavimas tokio nusikalstamo susivienijimo veikloje šių gynėjos nurodytų veiksmų gali ir neapimti. Šiuo atveju byloje buvo svarbiausia nustatyti ar K. B. nusikalstamo susivienijimo veikloje atliko kokią nors nuolatinę ar ilgalaikę funkciją, kuri leistų identifikuoti jį kaip šio nusikalstamo susivienijimo narį bei nustatyti, ar nuteistasis K. B. žinojo apie kitų nusikalstamo susivienijimo narių turėtus ginklus arba, kad pats juos naudojo, kadangi tai yra BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė.Tiek liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, tiek ir liudytojai T. B., D. B., o taip pat ir liudytojai L. S., V. U. patvirtino, kad pagrindinis K. B. vaidmuo buvo iš aukštesnį rangą nusikalstamame susivienijime užimančių narių paimti miltelių pavidalo heroiną, jį perduoti narkotikų platintojams – L. S. ir V. U., vėliau surinkti iš jų už parduotus narkotikus gautus pinigus, esant būtinybei juos iškeisti į stambesnes kupiūras ir perduoti aukštesnį rangą užimantiems nusikalstamo susivienijimo nariams. Minėtų liudytojų parodymus patvirtino šioje nutartyje analizuoti kitų liudytojų (A. B., S. V. ir kt.) parodymai, K. B. aktyvų dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje taip pat patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, slapto sekimo, slaptų tyrimo veiksmų, apžiūrų, kratų protokoluose, operatyvinio sekimo byloje užfiksuoti bei kiti byloje surinkti duomenys. Taigi svarbiausia aplinkybė, turinti reikšmės K. B. padarytos veikos kvalifikavimui buvo nustatyta. Be to, nuteistojo gynėja nėra visiškai teisi teigdama, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog K. B. prisidėjo prie pinigų į bendrą kasą rinkimo, dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo rengiamuose susirinkimuose, konfliktų sprendime. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. užėmė tą pačią padėtį nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje kaip ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai, kurie turėjo prisidėti pinigais, galėjo dalyvauti susirinkimuose ir kitaip prisidėti prie nusikalstamo susivienijimo veiklos, darytina išvada, kad šios aplinkybės taip pat buvo ir K. B. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje sąlyga. Byloje visiškai pagrįstai buvo nustatyta ir tai, kad K. B. žinojo apie nusikalstamo susivienijimo narių susivienijimo veikloje naudotus ginklus. Aplinkybę, kad nusikalstamo susivienijimo nariai buvo apsirūpinę šaunamaisiais ginklais pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai baudžiamojoje byloje dėl kitų nusikalstamo susivienijimo narių nustatė daugiausia remdamiesi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendyje dėl G. Š. ir R. A. sužalojimo nustatytomis aplinkybėmis bei liudytojų T. B. ir D. B. parodymais. Šioje baudžiamojoje byloje dėl K. B. inkriminuotų nusikaltimų pirmosios instancijos teisme liudytojas T. B. parodė nežinantis, ar K. B. žinojo apie kitų nusikalstamo susivienijimo narių turėtus ginklus, tačiau ankstesniuose savo parodymuose, duotuose pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-76-317/2013 liudytojas parodė, kad kiti kaltinamieji toje byloje turėjo matyti, kad jis turėjo ginklą, liudytojas nurodė, kad yra matęs ginklus pas kitus nusikalstamo susivienijimo narius. Anot jo, ginklai buvo bendri, kai prireikdavo, buvo galima juos pasiimti, susitikę nusikalstamo susivienijimo nariai tai aptardavo. Liudytojas D. B. taip pat parodė matęs, kad jo brolis T. B. turėjo ginklą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo nustatyta aplinkybė, jog K. B. dalyvavo sužalojant G. Š. ir R. A., tačiau tai savaime nepaneigia išvados, kad jis žinojo apie susivienijimo naudotus ginklus. Liudytoja L. S. parodė, kad 2009 metais, kai prasidėjo įvairūs konfliktai dėl prekybos narkotikais A. ir šaudymai, kurių metu buvo sužalotas G., kurio pavardės ji nežino, liudytoja suprato, kad nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo ginklų. Remiantis šiomis aplinkybėmis galima teigti, kad apie nusikalstamo susivienijimo narių turėtus šaunamuosius ginklus žinojo net ir žemiausią poziciją užėmę jo nariai. Nėra pagrindo manyti, kad K. B., kuris nusikalstamo susivienijimo narių hierarchinėje sistemoje užėmė ne pačią žemiausią poziciją ir kurio dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo aktyvus ir pasireiškė nuolatiniu bendravimu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, įskaitant brolius B. (apie šių asmenų bendravimą parodė liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas), galėjo nežinoti, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo naudojami šaunamieji ginklai, kad minėtas G. Š. ir R. A. sužalojimas šaunamaisiais ginklais buvo įvykdytas jo bendrininkų. Remdamasi visomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl K. B. dalyvavimo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, patvirtinančius nuteistojo vaidmenį bei ilgalaikį prisidėjimą prie ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklos, darytina išvada, kad nuteistasis K. B. neabejotinai suvokė, jog yra vienas iš šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narių, suvokė savo nevienkartinio pobūdžio veiksmais prisidedantis prie nusikalstamo susivienijimo veiklos tęstinumo, atliekantis konkrečią jam priskirtą funkciją ir norėjo tokiu būdu veikti. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad nuteistojo K. B. nusikalstama veika pagal BK 249 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota tinkamai. Apeliaciniu skundu prašoma išteisinti K. B. ne tik dėl dalyvavimo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo – neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, padarymo. Konkretūs argumentai, kuriais būtų nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl šios nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos apeliaciniame skunde nenurodomi, skundu bendrai ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis K. B. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad K. B. nebuvo sulaikytas su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, 2010 m. balandžio 14 d. atliktos kratos K. B. gyvenamojoje vietoje metu nebuvo nieko rasta ir paimta, kita vertus buvo ieškota daiktų, susijusių su jam pareikštais įtarimais dėl plėšimo (t. 24, b. l. 113-115). 2010 m. liepos 10 d. buvo priimtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartys dėl kratos atlikimo K. B. naudotame automobilyje bei gyvenamojoje ir jo lankomoje vietose, tačiau jos negalėjo būti atliktos, nes K. B. tuo metu jau buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos (t. 25, b. l. 21-27). Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje buvo surinkta pakankamai kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad K. B. perdavinėjo narkotines medžiagas jas platinusiems L. S. ir V. U. Ši aplinkybė buvo aptarta analizuojant jo vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl nuteistojo K. B. disponuotos narkotinės medžiagos kiekio. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiais nustatyta, kad šie asmenys išplatino labai didelį heroino kiekį, ši aplinkybė patvirtinama ir pačių liudytojų L. S., V. U. parodymais, taip pat 2010 m. liepos 21 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad L. S. bei V. U. gyvenamojoje vietoje buvo rasti dideli kiekiai panaudotų švirkštų, užrašai, kuriuose nurodyti narkotines medžiagas vartoję ir skolingi asmenys, slapto sekimo metu gauti duomenys, rodantys dažną narkotines medžiagas vartojusių asmenų lankymąsi (duomenys neskelbtini) buvusioje L. S. bei V. U. gyvenamojoje vietoje - narkotikų platinimo „taške“, specialistų išvadomis, kuriose ištirtos kratų ir apžiūros metu paimtos medžiagos, taip pat kita rašytine bylos medžiaga (pažymos dėl asmenų įrašymo į narkologinę įskaitą, medžiaga apie asmenims taikytas administracines nuobaudas, baudžiamąją atsakomybę, Toksikologijos laboratorijos specialistų išvados ir kt.), kuri patvirtina, kad narkotines medžiagas iš L. S. ir V. U. įsigijo didelis skaičius asmenų. Byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis K. B. nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ilgą laiką, t. y. skirtingais laikotarpiais nuo 2008 metų, ir jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje iš esmės nesikeitė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo abejoti, kad konkrečiai K. B. perduotas narkotinės medžiagos – heroino kiekis taip pat sudarė labai didelį kiekį. Remdamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad K. B. padaryta veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuota tinkamai.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą buvo paskirta dvylikos metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo – vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir K. B. paskyrė galutinę subendrintą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Apeliaciniame skunde argumentai, dėl kurių reikėtų švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nenurodyti, o atsižvelgiant į K. B. inkriminuotų BK straipsnių sankcijose įtvirtintų bausmių vidurkius, nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina nei per švelnia nei per griežta, ji yra proporcinga nuteistojo padarytiems nusikaltimams.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų neatitikimo byloje nustatytoms aplinkybėms

Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde pastebėjo, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. vykdant slapto ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo gauti duomenys, kad K. C. A. dažnai susitikinėja su K. B., K. G., R. T., R. A., o pastarieji su heroinu prekiaujančia L. S.. Nuteistojo gynėja pažymi, kad liudytoja L. S. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2010 m. vasario 26 d. buvo įkalinimo įstaigoje ir neprekiavo heroinu, jos sugyventinis V. U. taip pat parodė, kad tuo metu kai L. S. buvo įkalinimo įstaigoje, heroinu jis neprekiavo. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, L. S. A. rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartimi buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2009 m. sausio 29 d. L. S. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, o 2010 m. vasario 26 d. ji buvo paleista iš Panevėžio pataisos namų (t. 12, b. l. 79-80).Teisėjų kolegija sutinka, kad atsižvelgiant į tai, jog dalį teismo nurodyto laikotarpio L. S. praleido įkalinimo įstaigoje, pirmosios instancijos teismo formuluotė dėl nusikalstamo susivienijimo narių susitikinėjimo su L. S. nėra tiksli. Ji nėra tiksli ne tik dėl 64-me šio sprendimo punkte nurodomos aplinkybės, bet atsižvelgiant ir į tai, kad L. S. buvo sulaikyta 2010 m. liepos 21 d., o nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio prekybą narkotinėmis medžiagomis perėmė V. U. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nuosprendyje padaryta išvada nėra absoliučiai neteisinga, kadangi 2009 m. kovo 21 d. – 2010 m. gruodžio 8 d. buvo atliekami slapti tyrimo veiksmai K. C. atžvilgiu ir duomenys apie nusikalstamo susivienijimo veiklą, struktūrą iš tiesų buvo gaunami. Vis dėlto, teiginys, kad K. B. susitikinėjo su L. S. ir tais laikotarpiais, kai pastaroji buvo įkalinimo įstaigoje yra neteisingas. Nežiūrint į tai Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptariama nuosprendyje nurodyta aplinkybė neturi reikšmės nuteistojo K. B. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Nepaisant šio netikslumo, nuosprendžio nustatomojoje dalyje K. B. padarytų nusikalstamų veikų laikotarpiai nurodyti tinkamai, t. y. atsižvelgiant į byloje nustatytus laikotarpius, kuomet L. S. ir V. U. vykdė prekybą narkotinėmis medžiagomis. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nepagrįstai konstatavo, kad tuo metu, kai K. B. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, jis slapstėsi nuo prieš jį pradėto baudžiamojo proceso. Šiuo atveju su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais teisėjų kolegija sutikti negali.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo K. B. motinai R. B. 2011 m. liepos 20 d. buvo įteiktas šaukimas, kuriuo K. B. buvo kviečiamas apklausai įtariamuoju į Generalinę prokuratūrą. Nuteistasis susisiekė su prokuroru G. I., nurodė šaukime numatytu laiku atvykti negalintis, tačiau teigė, kad atvykti galėtų 2011 m. rugsėjo mėnesį. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas jo pasiaiškinimas kuriame nuteistasis nurodė, kad į liepos mėnesį numatytą apklausą atvykti negali, nes yra užsienyje, turi asmeninių reikalų. Vėliau nei pats nei per motiną R. B. su teisėsaugos pareigūnais nesusiekė. Tyrimą vykdžiusiam prokurorui pabandžius paskambinti K. B. nurodytu telefono numeriu, iš pradžių susisiekti nepavyko, nes jis buvo išjungtas, o vėliau į skambutį atsakęs asmuo nurodė, kad su K. B. nebendrauja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti prokuroro paaiškinimais, kad K. B. buvo pasakyta, jog į apklausą jis yra kviečiamas įtariamuoju, iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad K. B. buvo informuotas apie vykdomą tyrimą ir būtinybę atvykti į apklausą. Tyrimą vykdžiusiems pareigūnams nustatyti K. B. kontaktinių duomenų nepavyko, jų nurodė nežinanti ir K. B. motina, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad išvykęs į užsienį K. B. apsigyveno Jungtinėje Karalystėje, vėliau, gimus sūnui išvyko į Kazachstaną, kurį laiką ten gyveno neturėdamas galiojančios vizos. Teisėjų kolegijos nuomone, bet kuris nuo baudžiamojo proceso neketinantis slėptis asmuo, žinodamas apie Lietuvoje vykdomą tyrimą būtų susisiekęs su tyrimą vykdančiais pareigūnais, informavęs apie galimybes atvykti į apklausą ir nurodęs savo kontaktinius duomenis, tačiau nuteistasis K. B. to nepadarė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. B. Jungtinėje Karalystėje turėjo legalų darbą, valstybių sienas kirto teisėtai, nieko nevaržomas, kas, anot apeliantės, patvirtina aplinkybę, jog nuteistasis K. B. nesislapstė nuo baudžiamojo proceso. Vis dėlto, remdamasi aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant to, jo K. B. nebuvo sutrukdyta išvykti iš šalies, nuteistasis ir jo gynėja nepateikė jokių duomenų, kurie pateisintų K. B. nesirūpinimą kontaktų su teisėsauga palaikymu ir neatvykimą į apklausas. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. B. slapstėsi nuo baudžiamojo proceso yra teisinga ir pagrįsta.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš K. B. valstybei priteisė 624,40 Eur sudarančias ekstradicijos išlaidas. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, jeigu šias išlaidas sąlygoja paties nuteistojo veiksmai. Būtent tai yra esminis kriterijus, lemiantis perdavimo išlaidų išieškojimą iš perduoto asmens. Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad K. B. apklausos, apie kurią buvo informuotas telefoninio pokalbio su prokuroru metu siekė išvengti sąmoningais veiksmais (keitė telefono numerį, gyvenamąją vietą, nepranešė apie savo duomenų pasikeitimą tyrimą vykdžiusiam prokurorui), o taip pat byloje esant duomenims, kad teisėsaugos pareigūnai ėmėsi pakankamų priemonių nustatyti K. B. kontaktinius duomenis, tačiau nepaisant visų pastangų to padaryti nepavyko, akivaizdu, jog nuteistojo K. B. perdavimo išlaidų atsiradimą lėmė jo paties veiksmai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas iš K. B. valstybės patirtas jo ekstradicijos išlaidas priteisė pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. B. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.