Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1917-773/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
e2S-1917-773/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25442-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Skolininkas
individualios įmonės „Kauno siuntos LT“
Kreditorius
akcinės bendrovės LESTO
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1917-773/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25442-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.5.; 3.1.12.10.; 3.4.1.11.2.; 3.4.1.11.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės individualios įmonės „Kauno siuntos LT“, atstovaujamos advokatės B. P., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės LESTO pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorė AB LESTO 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės IĮ „Kauno siuntos LT“ 884,93 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės IĮ „Kauno siuntos LT“ kreditorės AB LESTO naudai 884,93 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 5 Eur žyminį mokestį, 3,25 Eur advokato pagalbos išlaidų, 0,23 Eur kitų išlaidų. Skolininkė IĮ „Kauno siuntos LT“ 2016 m. birželio 2 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo. Nurodė, kad skolininkei IĮ „Kauno siuntos LT“ nebuvo įteiktas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. išduotas teismo įsakymas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi prieštaravimus atsisakė priimti kaip pateiktus praleidus nustatytą terminą. Skolininkė IĮ „Kauno siuntos LT“ 2016 m. birželio 13 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė skolininkės IĮ „Kauno siuntos LT“ prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl 2015 m. gruodžio 21 d. priimto teismo įsakymo pateikti.

Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai skolininkei IĮ „Kauno siuntos LT“ du kartus buvo siųsti viešajame registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat bendrovės vadovui D. L. tuo pačiu adresu ir dar pakartotinai skolininkės registruotos buveinės adresu, tačiau grįžo neįteikti su žymomis „neatsiėmė“, todėl pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, 438 straipsnį yra įteikti tinkamai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti 2016 m. kovo 14 d., paskutinė diena prieštaravimams pateikti buvo 2016 m. balandžio 4 d., nustatė, jog prieštaravimai pateikti praėjus beveik dviem mėnesiams po įstatymo nustatyto termino pabaigos. Teismas sprendė, kad skolininkės IĮ „Kauno siuntos LT“ nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviai sutrukdžiusiomis pateikti prieštaravimus per įstatymo nustatytą terminą. Pažymėjo, kad skolininkė IĮ „Kauno siuntos LT“ prašyme nurodė, jog procesiniai dokumentai buvo neįteikti dėl galimai kurjerių neatsakingo darbo, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Teismo vertinimu, skolininkės IĮ „Kauno siuntos LT“ nepakankamas rūpestingumas, nelaikytinas pateisinamu, todėl atsakomybė dėl atsiradusių neigiamų pasekmių tenka pačiai skolininkei.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė IĮ „Kauno siuntos LT“, atstovaujama advokatės B. P., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį, atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, priimti prieštaravimus ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. teismo įsakymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neįvertino prieštaravimuose nurodytų argumentų apie tai, kad nėra pateikti jokie kreditoriaus skolą pagrindžiantys dokumentai, nėra aišku už kokį laikotarpį susidarė skola. Pažymėjo, kad skolininkė, gavusi iš antstolio duomenis apie tariamos skolos priteisimą, operatyviai kreipėsi į teismą, nurodydama, jog su AB LESTO buvo teisinis ginčas dėl trečiojo asmens skolos ir patalpų nuomos, tačiau skola buvo grindžiama kitu laikotarpiu. Skolininkės teigimu, ji nėra skolinga kreditorei AB LESTO, o reikalavimas gali būti susijęs su trečiojo asmens, kuris pats buvo sudaręs elektros tiekimo sutartį su AB LESTO kaip nuomininkas. Nurodė, kad nuomininkas turėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.

Teismas formaliai taikė proceso teisės normas reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui. Skolininkės IĮ „Kauno siuntos LT“ vertinimu, toks formalus vertinimas nesant skolą pagrindžiančių dokumentų leidžia piktnaudžiauti teismo procesu, daro žalą bei leidžia nepagrįstai praturtėti. Pažymėjo, kad skolininkei IĮ „Kauno siuntos LT“ turi būti suteikta teisė įrodyti, jog ji nėra skolinga kreditorei. Nurodė, kad ji neturėjo jokių duomenų apie pradėtą procesą. Pažymėjo ir tai, kad IĮ „Kauno siuntos LT“ toliau gauna energijos tiekimo paslaugas ir apmoka pagal skaitiklio parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės IĮ „Kauno siuntos LT“ kreditorės AB LESTO naudai 884,93 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta ir tai, kad teismo įsakymas 2015 m. gruodžio 21 d., 2016 m. sausio 4 d. buvo išsiųstas skolininkės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismo dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“, todėl teismas procesinius dokumentus 2016 m. kovo 1 d. pakartotinai išsiuntė skolininkės buveinės adresu ir laikė, kad teismo įsakymas įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Skolininkė IĮ „Kauno siuntos LT“ 2016 m. birželio 2 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, o 2016 m. birželio 13 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą dėl prieštaravimų pateikimo, kuriuose nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. teismo įsakymas jai įteiktas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, motyvuodamas tuo, kad teismo įsakymas skolininkei IĮ „Kauno siuntos LT“ įteiktas tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir ji nenurodė svarbių priežasčių atnaujinti terminą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą. Šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimas byloje Ovus prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 42981/04, ir kt.).

Pažymėtina, kad procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą bei turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus (CPK 437 straipsnis, 438 straipsnis, 439 straipsnis). Taigi, tinkamas teismo įsakymo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 438 straipsnį kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad siekiant įgyvendinti fundamentalų teisės principą išklausyti priešingą šalį dokumentiniame procese, įstatymas numato atskiras priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie teismo priimtus procesinius sprendimus. CPK 431 straipsnis yra specialioji teisės norma, taikytina teismo įsakymo išdavimo procese, todėl negalima vadovautis bendrąja teisės norma – CPK 123 straipsnio 4 dalimi, numatančia visų kitų procesinių dokumentų įteikimą (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2449-657/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2481-262/2014, 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-771-590/2015, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-381-544/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-309-513/2016 ir kt.). Taigi, atsižvelgiant į teismo įsakymo priėmimo tvarką, juridinę reikšmę bei vykdymo pobūdį, teismo įsakymą skolininkui būtina įteikti fiziškai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei nustatyti tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties 6 punkte nustatytos faktinės aplinkybės, kad skolininkei IĮ „Kauno siuntos LT“ nebuvo fiziškai įteiktas teismo įsakymas ir ji objektyviai neturėjo galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo, leidžia termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, nes, priešingu atveju, būtų pažeista skolininkės teisė būti išklausytai (CPK 42 straipsnis, 78 straipsnis). Be to, aplinkybės, kad skolininkė IĮ „Kauno siuntos LT“ 2016 m. birželio 1 d. gavusi antstolio M. L. patvarkymą, operatyviai 2016 m. birželio 2 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, o 2016 m. birželio 13 d. prašymą atnaujinti terminą dėl prieštaravimų pateikimo, rodo, kad ji buvo aktyvi ir iš esmės tinkamai vykdė savo procesines pareigas (CPK 42 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, laiko, jog nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos, kad atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti, nes tik taip bus garantuota skolininkės teisė būti išklausytai teisme (Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 78 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 78 straipsnio nuostatas, nepagrįstai neatsižvelgė į nutarties 7-8 punktuose nurodytas procesines garantijas ir atmetė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės –skolininkei IĮ „Kauno siuntos LT“ atnaujintinas terminas pateikti prieštaravimus dėl kreditorės AB LESTO pareiškimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti, byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso nustatyta tvarka (CPK 439 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkei IĮ „Kauno siuntos LT“ terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės AB LESTO pareiškimo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis