- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2481-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30461-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Kreditorius
- UAB „VVARFF-Auditas“
- Skolininkas
- UAB „Esquel E. L.“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „VVARFF-Auditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „VVARFF-Auditas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Esquel E. L.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „VVARFF-Auditas“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Esquel E. L.“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti 487 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš skolininko UAB „Esquel E. L.“ kreditoriui UAB „VVARFF-Auditas“.
Procesiniai dokumentai, siųsti skolininkui pareiškime ir Juridinių asmenų registre nurodytu adresu (Panerių g. 54-4, Vilnius) grįžo neįteikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo įsakymas ir kreditoriaus UAB „VVARFF-Auditas“ pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kreditoriui grąžintas 14 Lt žyminis mokestis.
Teismas nurodė, kad vertinant teismo įsakymo institutą, t. y. supaprastintą, kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo nevertinančią tvarką, reglamentuojančias teisės normas, CPK 123 straipsnio 4 dalies taikymas nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymo išdavimo yra negalimas, todėl kreditoriaus prašymas pareiškimą ir teismo įsakymą skolininkui įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka (siunčiant su kartus buveinės adresu ir laikyti įteiktais per 10 dienų nuo išsiuntimo) netenkintinas. Teismas padarė išvadą, kad skolininko buvimo vieta yra nežinoma, todėl išnagrinėti pareiškimo CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka nėra galimybės (CPK 431 str. 2 d. 4 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad teismas šioje situacijoje turėjo taikyti CPK 123 str. 4 d., tačiau jos nepagrįstai netaikė; šioje situacijoje nepagrįstai buvo remiamasi CPK 431 str. 2 d. 4 p., nes ši norma taikoma tik fiziniams asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Šį procesą reglamentuoja CPK XXIII skyrius. Todėl nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymo išdavimo pirmiausia turi būti remiamasi šio skyriaus normomis, nes jos yra specialiosios kitų teisės normų atžvilgiu. Be to, aiškinant teisės normas reikia remtis ne tik pažodiniu kiekvienos teisės normos aiškinimu, bet vertinti normų visumą sistemiškai bei atsižvelgti į normų ar jų grupės (šiuo atveju CPK XXIII skyrius) paskirtį.
Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardintų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus.
Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimus į nepagrįstą pareiškimą. Pažymėtina, kad CPK 433 str. 3 d. nurodyta, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo įrodymai nepridedami. Todėl gali pasitaikyti atvejų, jog pareiškimas yra pateiktas nepagrįstai. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas ir įtvirtino teisės normas, kurios neleidžia tęsti proceso, jeigu skolininkas nėra tinkamai informuojamas apie priimtą teismo įsakymą.
Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavęs CPK XXIII skyrius teisės normų specifiką, jų paskirtį, aiškinimą bei taikymą, pagrįstai šioje situacijoje taikė CPK 431 str. 2 d. 4 p., o CPK 123 str. 4 d. atsisakė taikyti.
Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.