Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00770-2015-8

NUTARTIS

2016 m. vasario 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Efektyvus projektų valdymas“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Žemkasa“ pareiškimą skolininkei UAB „Efektyvus projektų valdymas“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja (kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Šį procesą reglamentuoja CPK XXIII skyrius. Todėl nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymo išdavimo pirmiausia turi būti remiamasi šio skyriaus normomis, nes jos yra specialiosios kitų teisės normų atžvilgiu. Be to, aiškinant teisės normas reikia remtis ne tik pažodiniu kiekvienos teisės normos aiškinimu, bet vertinti normų visumą sistemiškai bei atsižvelgti į normų ar jų grupės (šiuo atveju CPK XXIII skyrius) paskirtį.

Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 str.) ir turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimus į nepagrįstą pareiškimą. Taigi, tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo įsakymo skolininkei jos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), įteikti nepavyko (skolininkė jai teismo siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė). Teismo įsakymo įteikti skolininkei nepavyko ir pakartotinai siunčiant procesinius dokumentus minėtu adresu. Duomenų, jog procesinius dokumentus buvo mėginta įteikti per kreditorės pasirinktą antstolį ir (ar) kreditorė teikė kitus duomenis apie skolininkės buveinės ir (ar) veiklos vietą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teismo įsakymas skolininkei įteiktas tinkamai, t. y. pagal CPK 123 str. 4 d. reikalavimus, ir įsiteisėjo 2015-10-08.

Įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į nurodytą teismo įsakymo priėmimo tvarką, juridinę reikšmę bei vykdymo pobūdį, teismas daro išvadą, jog teismo įsakymą skolininkui būtina įteikti fiziškai, todėl nepagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju teismo įsakymas laikytinas įteiktu (ir įsiteisėjo 2015-10-08) skolininkei praėjus dešimčiai dienų nuo jo išsiuntimo į skolininkės buveinę.

Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 439 str. 3, 6 d.). Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas atmeta kaip juridiškai nepagrįstus apeliantės reikalavimus dėl teismo įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo kreditorę pateikti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį. Teisė – paduoti ieškinį ar ne, priklauso kreditorei, todėl įpareigojimas šią teisę realizuoti nesuderinamas su civiliniame procese galiojančiais teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos bei dispozityvumo principais (CPK 5, 13 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs CPK XXIII skyrius teisės normų specifiką, jų paskirtį, aiškinimą bei taikymą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje nepagrįstai taikė CPK 123 str. 4 d. numatytą reguliavimą (Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo). Šiuo atveju tam, kad būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas išklausyti priešingą šalį, įstatymas numato priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie priimtą teismo įsakymą (CPK 438 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK 431 str. yra specialioji teisės norma, taikytina teismo įsakymo išdavimo procese, todėl negalima vadovautis bendrąja teisės norma – CPK 123 str. 4 d., numatančia visų kitų procesinių dokumentų įteikimą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015-05-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-771-590/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014-11-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2481-262/2014; Panevėžio apygardos teismo 2015-05-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-381-544/2015 ir kt.).

Be to, byloje skolininkės pateikti įrodymai – įmonės sąskaitos areštas (neviršijant 2015-11-11 ginčo teismo įsakymu priteistos skolos dydžio, sąskaitą areštavo antstolė R. V.), aplinkybė, jog skolininkė nedelsė, – 2015-11-30 kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, patvirtina, jog skolininkė buvo (yra) aktyvi ir sąžiningai realizavo (realizuoja) teisę į teisminę savo teisių ir teisėtų interesų gynybą (CPK 185 str.).

Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertinamas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog bendrosios kompetencijos teismas, priimdamas sprendimus bylose, gali remtis tik kasacinės instancijos teismo praktika.

Esant šioms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas skolininkei UAB „Efektyvus projektų valdymas“ terminas pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo, prieštaravimai priimtini ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso nustatyta tvarka (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skolininkei UAB „Efektyvus projektų valdymas“ terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės UAB „Žemkasa“ pareiškimo, priimti prieštaravimus ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau civilinio proceso nustatyta tvarka.