- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-1838-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03669-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- P. R.
- Ieškovas
- L. R.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. patikslintą ieškinį atsakovui P. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovo P. R. patikslintą priešieškinį ieškovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. R. patikslintą ieškinį atsakovui P. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta šalių nepilnametės dukters A. R. gyvenamoji vieta su ieškove, o iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 270 Eur kas mėnesį.
3. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. 2025 m. vasario 15 d. nutartimi teismas papildė 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarką savaitgaliais (kas antrą) bei kasmetinių atostogų metu.
4. Atsakovas teismui pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad:
4.1. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra darbo dienomis tokia tvarka:
4.1.1. kiekvieną antradienį pasiimant vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui), o jeigu ugdymas nevyksta arba vaiko ugdymo įstaigoje nėra, pasiima vaiką iš jo gyvenamosios (ar buvimo) vietos ir grąžinant ją trečiadienį ryte pristatant į ugdymo įstaigą arba į mamos gyvenamąją vietą, jeigu tą dieną į ugdymo įstaigą nereikia, iki tos dienos pabaigos;
4.1.2. nepertraukiamai nuo pirmadienio iki trečiadienio kas antrą kalendorinę mėnesio savaitę, pirmadienį pasiimant vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui), o jeigu ugdymas nevyksta arba vaiko ugdymo įstaigoje nėra, pasiima vaiką iš jo gyvenamosios (ar buvimo) vietos, trečiadienį ryte nuvežant ją į jo ugdymo įstaigą, o jei ugdymas nevyksta (atostogos, epideminė situacija, šventinės nedarbo dienos ar kt.) ar vaikas negali lankyti ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių, arba į mamos gyvenamąją vietą, jeigu tą dieną į ugdymo įstaigą nereikia iki tos dienos pabaigos;
4.1.3. kiekvieną ketvirtadienį pasiimant vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui), o jeigu ugdymas nevyksta arba vaiko ugdymo įstaigoje nėra, pasiima vaiką iš jo gyvenamosios (ar buvimo) vietos ir grąžinant ją penktadienį ryte pristatant į ugdymo įstaigą arba į mamos gyvenamąją vietą, jeigu tą dieną į ugdymo įstaigą nereikia, iki tos dienos pabaigos;
4.2. tėvas turi teisę šiais laikotarpiais nepertraukiamai bendrauti su dukra:
4.2.1. vaiko pavasario atostogų metu 2025 m. balandžio 23 d. – 2025 m. balandžio 25 d. (imtinai) nepertraukiamai;
4.2.2. 2025 m. rugsėjo 15 d. – 21 d. (imtinai) nepertraukiamai;
4.2.3. 2025 m. gruodžio 25 d. – 26 d. (imtinai) nepertraukiamai;
4.2.4. tėvo kasmetinių vasaros atostogų metu atsakovas su vaiku nepertraukiamai (įskaitant nakvynes) bendrauja laikotarpiu 2025 m. birželio 16 d - liepos 4 d. (imtinai) ir rugpjūčio 18 d. - rugsėjo 5 d. (imtinai).
4.3. kad tėvas turi teisę su dukra praleisti 2026 m. ne mažiau kaip pusę visų kiekvienos iš valstybinių švenčių ir šventinių (nedarbo) dienų laiko; tuo atveju, jeigu šis šia teise nepasinaudotų, toks laikas privalo būti suteikiamas papildomai kitu jo pasirinktu laiku;
4.4. kad tėvui negalint bendrauti su dukra 1-3 punktuose (nagrinėjamu atveju 4.1-4.3 punktuose) nurodytu laiku ir (ar) 2023 m. gegužės 30 d. ir 2025 m. vasario 15 d. nutartyse nustatytu bendravimo laiku dėl objektyvių priežasčių, susijusių su P. R. ir (ar) vaiku (liga, komandiruotė, budėjimas, ir pan.), šis neišnaudotas bendravimo laikas turi būti perkeliamas į artimiausią P. R. pasirinktą kitą jam tinkamą laiką tą mėnesį ir (ar) sekantį;
4.5. kad tuo atveju, jeigu mama negali pati būti su dukra ir (ar) jos pasiimti iš ugdymo įstaigos, privalo pasiūlyti P. R. šį laiką praleisti su dukra ir sudaryti galimybę šį laiką papildomai praleisti su dukra nekeičiant kitos bendravimo tvarkos;
4.6. kad vaiko ligos atveju P. R. turi teisę dukrą mamai parvežti dukrai pasveikus, jeigu ši suserga būnant pas jį, taip pat, dukrai sergant, turi teisę aplankyti dukrą ir (ar) praleisti su ja laiką; tuo atveju, jeigu mama pati negali būti su dukra jos ligos atveju, ji privalo sudaryti sąlygas tėvui tą padaryti;
4.7. kad P. R. išvykus vykdyti tarnybines pareigas užsienyje, šis turi teisę bendrauti su dukra netrukdomai bet kuriuo laiku, atsižvelgiant į dukters užimtumą, elektroninių ryšių priemonėmis, ir mama privalo užtikrinti tokį bendravimą jo nurodytu laiku.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė jau beveik pusantrų metų, ir byla nebus greitai išnagrinėta, todėl atsirado poreikis spręsti dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Darbo dienomis dukrai reikalingas ilgesnis laikas su tėvu siekiant palaikyti dukrą, padėti atliekant namų darbus, atlikti užduotis, nuvežti ir parvežti iš užsiėmimų. Be to, 2025 m. balandžio 22 d. – 2025 m. balandžio 25 d. moksleiviams numatytos pavasario (Velykų) atostogos. Ieškovė su atsakovu tarpusavyje šiuo metu yra susitarę, jog nepilnametė dukra pavasario atostogas praleidžia su tėvu P. R.. Siekdamas užtikrinti teisinį tikrumą, atsakovas prašė teismo nustatyti šį laiką kaip P. R. bendravimo su vaiku laiką. 2025 m. vasarai nėra nustatytas tėvo ir dukters bendravimo laikas, todėl prašė nustatyti, kad atsakovas su dukra nepertraukiamai (įskaitant nakvynes) bendrauja su vaiku savo kasmetinių atostogų metu 2025 m. birželio 16 d. – liepos 4 d. ir rugpjūčio 18 d. – rugsėjo 5 d. (imtinai). Manė, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka šiuo metu pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, kadangi visas didžiąsias metų šventes (Kūčias, Kalėdas ir Velykas) praleido tik su mama, su tėvu mergaitė praleido tik vienas šventes, todėl atsakovas prašė nustatyti, kad 2025 m. gruodžio 25-26 d. dukra praleistų su juo, nes prieš tai dvejus metus iš eilės praleido su motina. Kadangi ieškovė atostogų ir laisvų dienų (nedarbo) metu su dukra praleido žymiai daugiau laiko nei atsakovas, atsakovas prašė kompensuoti skirtumą suteikiant papildomą bent minimalų laiką 2025 m. rugsėjo 15 d. – 21 d. (imtinai) nepertraukiamai. Reikėtų numatyti laikiną tvarką kaip bendraujama vaiko ligos atveju bei tuo atveju jei skyriumi gyvenantis tėvas, dėl objektyvių priežasčių (darbas, komandiruotės, liga ir/ar kitos aplinkybės) neturėtų galimybės bendrauti su nepilnamete dukra.
6. Ieškovė atsiliepimu su atsakovo prašymu nesutiko.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad nors atsakovas prašyme pažymėjo, jog prašo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš esmės jis siekia pakeisti galiojančią ir vykdomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką. Ieškovė nesudaro jokių kliūčių tėvo ir dukters bendravimui, sudaro visas sąlygas atsakovui bendrauti su dukra, atsižvelgdama į nepilnametės dukters įprastą dienos režimą, mokslus ir kt. Nuo 2023 m. gegužės 30 d. šalys vadovaujasi teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka. Tokiu laikinos bendravimo tvarkos pakeitimu siekiama nustatyti tokią bendravimo su dukterimi tvarką, kuri iš esmės atitinka arba yra dar intensyvesnė nei „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos modelis, o tai atitinka priešieškiniu reikalaujamai nustatyti bendravimo tvarkai. Atsakovas nėra lankstus, neatliepia dukters interesų, neparveža jos laiku, kaip buvo prašoma. Atsakovas nurodė, kad dukrai reikalinga padėti su namų darbais, tačiau padeda tik su matematika, be jos, kitų pamokų netikrina, nepadeda, neprimena apie skaitymą. Atsakovas norą padėti su namų darbais pradėjo rodyti tik prieš šio prašymo pateikimą. Ieškovei pradėjus lankyti vairavimo kursus, šalys susitarė, jog porą vakarų darbo dienomis dukra pabus su atsakovu, tačiau po antro ar trečio karto dukra pasakė, kad atsakovas ją įkalbinėja likti nakvoti, manipuliuoja vaiku, vis liepia „perduok mamai“, „pasakyk mamai“ ir pan.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Ruošiant išvadą teismui, išklausyta šalių dukros nuomonė. Vaiko teigimu, ji gerai jaučiasi būdama tiek su motina, tiek su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
10. Teismas nustatė, kad bylos šalys turi nepilnametę dukrą A. R., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. 2025 m. vasario 15 d. nutartimi teismas papildė 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
11. Įvertinęs atsakovo prašymą, teismas sutiko su ieškovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad atsakovas visgi siekia nustatyti „50:50“ bendravimo modelį, kuris iš esmės atitinka priešieškiniu reikalaujamai nustatyti bendravimo tvarkai. Pažymėjo, kad dėl bendravimo tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ modelį taikymo, kurio siekia atsakovas, gali būti sprendžiama, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Minėta tvarka, kaip laikinoji bendravimo tvarka, galima tik išimtiniais atvejais.
12. Akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Todėl pirmiausia abu tėvai (ieškovė ir atsakovas), laukdami, kol teismas išnagrinės civilinę bylą, turėtų vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo ir kitais principais, nepamiršti, kad jų vaikui, kaip visavertės asmenybės raidai, reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, neriboti vienas kito teisių ir pareigų jų vaiko atžvilgiu, ir dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta reali skyrium gyvenančio tėvo (nagrinėjamu atveju – atsakovo) teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, nuomonę, kitus byloje esančius įrodymus, sprendė, jog nebuvo objektyvaus pagrindo keisti 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytos ir 2025 m. vasario 15 d. nutartimi papildytos laikinos atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos, nes iš esmės bendravimo tvarkos yra laikomasi ir bendravimas tarp tėvo ir vaiko vyksta reguliariai ir pakankamai aktyviai. Nurodė, kad atsakovas nepagrindė savo prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones objektyviais įrodymais, neįrodė būtinybės keisti nustatytą bendravimo tvarką, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų išimtinę būtinybę taikyti „50:50 procentų“ bendravimo modelį, neišnagrinėjus bylos iš esmės. Atkreipė dėmesį, jog tik išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas galės spręsti, ar šalių nepilnametė dukra gali turėti ne vieną socialinę aplinką, ar toks gyvenamosios vietos kaitaliojimas atitiks jos interesus.
14. Pažymėjo, pagal galiojančios teismo nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktą, numatyta, kad bendravimą su vaiku kitu vaiko vasaros, rudens, žiemos atostogų metu abi šalys (ieškovė ir atsakovas) derina tarpusavyje pagal tuometinę vaiko buvimo vietą ir šalių galimybes, atsižvelgdami į vaiko poreikius ir interesus, ką nagrinėjamu atveju šalys ir padarė, taigi dėl to net nėra tarp šalių ginčo. Dėl bendravimo kitų atostogų metu šalys taip pat turi derintis tarpusavyje, kaip numatyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje, o įvairūs šalių nesutarimai ar negalėjimai susiderinti nagrinėjamu atveju nelaikomi atsisakymu leisti ar kliudymu tėvui bendrauti su vaiku, kadangi ne tik atsakovas, bet ir ieškovė planuoja savo darbo ir poilsio laiką, derina savo gyvenimo režimą ir nepilnamečio vaiko teises ir interesus.
15. Dėl kitų atsakovo nurodytų argumentų detaliau nepasisakė, kadangi jie iš esmės kartojasi, atsakovas nepateikė kitų objektyvių duomenų dėl ieškovės trukdymo bendrauti jam su nepilnamete dukra. Atkreipė dėmesį, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką, šalių susitarimu atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra bet kuriuo kitu su ieškove suderintu laiku (bendravimo tvarkos 12 punktas), todėl esant pageidavimui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, kiekvienu atveju nėra būtinybės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo/papildymo. Abu tėvai privalo bendradarbiauti ir rūpintis nepilnamečiu vaiku, jo gerove, bei siekti, kad nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos būtų laikomasi išimtinai nepilnamečio vaiko interesais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliantas (atsakovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas neteisingai nustatė, kad nėra poreikio nustatyti papildomą tvarką dėl atsakovo bendravimo su vaiku 2025 m. kasmetinių atostogų metu. Atsakovas teismui pateikė objektyviais duomenimis pagrįstus argumentus, dėl ko prašomos papildomos apsaugos priemonės yra būtinos užtikrinti nepilnametės dukros interesus ir turėtų būti pritaikytos dar nagrinėjant bylą, atsižvelgiant ir į tai, jog bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, o šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka nepakankama.
17.2. Pats teismas nutartyje pažymėjo, kad bendravimo su vaiku 2023 ir 2024 m. atsakovo kasmetinių atostogų klausimai buvo nustatomi teismo nutartimis ir turėjo pirmumą prieš kitas bendravimo sąlygas, tarp šalių dėl jų nekilo ginčų tik dėl to, kad ji buvo nustatyta teismo. Tačiau nepaisydamas to, kad 2025 m. kasmetinių atostogų klausimas nėra sureguliuotas, teismas nepagrįstai atsisakė tokį klausimą spręsti, kas iš esmės sudaro prielaidas ginčams.
17.3. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus bei įrodymus, rėmėsi tik ieškovės deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti įrodymais. Suabsoliutino aplinkybę, kad atsakovas prašo papildyti laikiną bendravimo tvarką, prilygindamas ją priešieškinio reikalavimams. Atsakovas prašo sudaryti jam sąlygas bendrauti su dukra papildomai nepertraukiamai tomis dienomis, kuriomis jis jau šiuo metu bendrauja su dukra.
17.4. Pagal prašomą laikiną papildomą bendravimo tvarką vaikas praleis daugiau laiko su motina nei su tėvu, todėl teismo argumentas, kad atsakovas prašo nustatyti 50:50 bendravimo tvarką yra nepagrįstas ir neteisingas. Ieškovė nesutinka su prašomomis papildomomis priemonėmis vien dėlto, jog šios nepatogios jai.
17.5. Ieškovė riboja tėvo teisę bendrauti su vaiku, kuris ne kartą pasisakė atsakovui, kad ieškovė namuose liepia išjungti telefono garsą, jai nesudaromos sąlygos bendrauti su tėvu nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Dėl to atsakovui tampa sudėtinga susitarti dėl papildomų bendravimo dienų, kadangi atsakovas jas siekia visų pirma suderinti su dukterimi.
Žemesnės instancijos teismas
17.6. Teismo nutartyje pateikta išvada dėl socialinių aplinkų yra pateikta formaliai, nevertinant bylos aplinkybių ir situacijos, neatsižvelgiant į tai, kad dukra turi dvi socialines aplinkas jau keleri metai. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į Tarnybos 2025 m. kovo 28 d. pateiktą išvadą.
17.7. Skundžiama nutartis gali daryti įtaką galutiniam sprendimui, kadangi ieškovė turės objektyvias galimybes ir toliau stiprinti vaiko prisirišimą prie mamos, taip natūraliai atribojant dukrą nuo tėvo, praleidžiant su ja daugiau laiko nei tėvas, atribojant nuo įprastos vaikui socialinės aplinkos ir kuriant nestabilumą santykiuose su atsakovu, nesant nustatyto bendravimo kasdien iš naujo ginčijantis gali ar ne atsakovas pasiimti dukrą, padėti jai su pamokomis, parvežti ir / ar nuvežti į būrelį, ir t.t. Teismo argumentai neatitinka faktinės situacijos.
17.8. Ieškovė gali manipuliuoti ir neleisti atsakovui leisti laiko jo atostogų metu tyčia, specialiai pasiimti atostogas tuo pat metu ir t.t., kai tuo tarpu, atsakovas dėl tarnybos, negali lengvai keisti atostogų plano. Prašo nustatyti konkrečias atostogų datas, tam, kad nekiltų kliūčių ir/ar nesutarimų ateityje dėl numatomų atostogų laiko. Nutartimi nustačius konkrečias datas, kuomet nepilnametė dukra atostogaus su tėvu, į situaciją įneštų aiškumo, šalims būtų sudarytos tinkamos sąlygos planuoti savo laiką atitinkamai pagal savo ir vaiko dienotvarkę bei režimą.
Žemesnės instancijos teismas
17.9. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjant papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neišnaudojo visų įmanomų procesinių priemonių siekiant išsiaiškinti ar yra poreikis taikyti papildomas priemones ar vis dėlto šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus geriausiai.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė teismo prašo atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovė nesudaro jokių kliūčių tėvo ir dukters bendravimui, sudaro visas sąlygas atsakovui bendrauti su dukra, atsižvelgiant į nepilnametės dukters įprastą dienos režimą, mokslus ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
19.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas siekia nustatyti „50:50“ bendravimo modelį, kuris atitinka priešieškiniu reikalaujamai nustatyti bendravimo tvarkai. „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos jau buvo sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-744-894/2024, atsakovo atskirasis skundas buvo atmestas
19.3. Nepilnametis vaikas Tarnybai nurodė, kad sutiktų su atsakovu papildomai bendrauti du kartus tomis savaitėmis, kai savaitgalius leidžia su mama, ir vieną antradienį, kai savaitgalį leidžia su tėvu, tačiau atsakovas prašo nustatyti ženkliai intensyvesnę bendravimo tvarką, apie kurios taikymą nepilnametė dukra nepasisakė. Ieškovė abejoja, kad vaiko nuomonė dėl papildomų dviejų arba vienos nakvynės taikymo darbo dienomis atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
19.4. Atsakovas iš esmės neįrodinėja, kad „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka atitiks šalių nepilnametės dukters interesus, kad ilgo laiko išsiskyrimas po maždaug savaitę laiko su motina, nesukels neigiamų padarinių jos psichologinei būsenai.
19.5. Atsakovas hiperbolizuoja savo indėlį pagalboje su dukters namų darbais – tokias pastangas padėti dukrai ruošti namų darbus pradėjo rodyti tik prieš pat prašymo pateikimą teismui.
19.6. Ieškovė jau dabar yra pastebėjusi šalių dukters emocinius pokyčius, po apsilankymų pas tėvą ji būna užsidariusi savyje, nenori kalbėtis. Ieškovei pradėjus lankyti vairavimo kursus, šalys susitarė, jog porą vakarų darbo dienomis dukra pabus su atsakovu, tačiau po antro ar trečio karto dukra pasakė, kad atsakovas ją įkalbinėja likti nakvoti, į ką dukra netgi nieko neatsako.
Atsiliepimas
19.7. Atsakovo nurodomi šalių nesutarimai nėra priežastis taikyti išimtinės bendravimo tvarkos modelį, nesant jokių duomenų, kad jis atitiks dukters emocinius interesus. Pats atsakovas nėra lankstus, neatliepia dukters interesų. Atsakovas jau 2024 m. sausio 22 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo hiperbolizavo esą nesutarimai yra dažni, nors tai yra tik paties atsakovo interpretacijos. Apie šiuos argumentus jau pasisakė Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-744-894/2024 konstatuodamas, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie ieškovės piktnaudžiavimą, pasireiškiantį atsakovo bendravimo su vaiku ribojimu, yra nepagrįstos.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
21. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas pritaikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
23. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė: 1) bylos šalių nepilnametės dukters raštelį / piešinį; 2) bylos šalių nepilnametės dukters drabužių ir daiktų atsakovo namuose fotonuotrauką; 3) Tarnybos 2025 m. kovo 27 d. parengtą vaiko nuomonės išklausymo aktą; 4) Tarnybos 2025 m. kovo 28 d. išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; 5) ieškovės ir atsakovo pokalbio garso įrašą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos išvada ir vaiko nuomonės išklausymo aktas jau yra byloje, į tai, jog nėra duomenų, kokia kitų įrodymų, t. y. vaiko raštelio / piešinio ir drabužių ir daiktų fotonuotraukos, kilmės data ir tai, jog atsakovas nesiejo jų su atskirojo skundo motyvais, atsisako juos prijungti prie bylos. Garso įrašas, remiantis paties medijos failo data, yra suformuotas 2025 m. balandžio 8 d., t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo. Kita vertus, pats apeliantas nenurodė kokia yra tikroji garso įrašo kilmės data, nepaaiškintos garso įrašo aplinkybės, nesusietos su bendravimo tvarka, t. y. ar pokalbis vyko pagal bendravimo tvarką nustatytu metu ar esant šalių susitarimui ir kt. Atsižvelgiant į tai, pateiktą garso įrašą taip pat atsisakytina prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo esmės
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi, atsakovo prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo taikant 50:50 procentų laiko modelį tenkinant iš dalies, buvo nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikina bendravimo tvarka. Nutartis yra įsiteisėjusi. Bendravimo tvarka nustatyta tokia, kad vaikas nepertraukiamai su tėvu bendrauja nuo kas antros savaitės penktadienio iki kitos savaitės pirmadienio, nustatytas nepertraukiamas bendravimas 2023 m. atostogų metu; vaiko paėmimo ir grąžinimo sąlygos; Motinos ir Tėvo dienų praleidimai; gimtadienio šventės; nuotolinio bendravimo galimybės; aptartos situacijos esant ligai ar kitiems trukdžiams. Bendravimo tvarkos 6 punkte numatyta, kad bendravimą su vaiku kitu atostogų metu šalys turi derinti tarpusavyje pagal tuometinę vaiko buvimo vietą ir šalių galimybes, atsižvelgiant į vaiko poreikius, o 12 punkte sutarta, jog esant šalių susitarimui, atsakovas su vaiku gali bendrauti ir kitu šalių suderintu laiku. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors atsakovas siekė įrodyti, jog ieškovė trukdo jam bendrauti su vaiku, tokie jos veiksmai byloje nebuvo nustatyti. Pažymėjo, kad ieškovė siūlo atsakovui kasdienį bendravimą su vaiku, nustatytas vaiko ir tėvo faktinio bendravimo periodiškumas. Akcentuotas šalių tarpusavio nesusikalbėjimas ir atsakovo nepakankamas noras bendradarbiauti.
27. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi, patenkindamas atsakovo prašymą iš dalies, papildė 2023 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir bylos šalių dukters bendravimo tvarką. Atsakovas pakartotinai prašė taikyti 50:50 procentų bendravimo laiko modelį, tačiau teismas pažymėjo, kad tokio poreikio nebuvo, nes 2023 m. gegužės 30 d. teismo nutartis buvo vykdoma. Bendravimo tvarka iš esmės papildyta tik dalyje dėl 2024 m. atostogų. Teismas pažymėjo, kad bendravimo tvarka konkrečiu atostogų laiku papildyta siekiant išvengti tarp šalių galinčių kilti konfliktinių situacijų, užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimo stabilumą, suvienodinti vaiko ir tėvų bendravimo laiką kasmetinių vaiko atostogų metu, užtikrinti abiejų šalių ir vaiko darbotvarkės, laisvo laiko planavimą, ieškovei nepateikus objektyvių duomenų, kad atsakovo prašoma papildoma bendravimo tvarkos sąlyga gali pakenkti normaliam vaiko dienos režimui, ar kitaip neigiamai įtakoti vaiko interesus, spręstina, kad yra tikslinga apibrėžti vaiko ir tėvo bendravimą kasmetinių vasaros atostogų metu.
28. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-744-894/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad aplinkybės dėl vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį taikymo gali būti nustatytos ir įvertintos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Vaiko nuomonė, psichologės išvada dėl galimos įtakos vaiko nuomonei ir aplinkybės bus vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Dėl bendravimo tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ modelį taikymo gali būti sprendžiama įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Nutarties 19 punktas). Konstatavo, kad atsakovo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiko priešieškiniu reikalaujamą bendravimo tvarką (Nutarties 20 punktas), o aplinkybės dėl ieškovės piktnaudžiavimo, pasireiškiančio bendravimo su vaiku ribojimu, yra nepagrįstos (Nutarties 21 punktas).
29. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta, kad atsakovas bendrauja su dukra 2024 m. gegužės mėnesio trečiosios savaitės savaitgalį nuo šeštadienio (2024 m. gegužės 25 d. ) 11 val. iki antradienio (2024 m. gegužės 28 d.). Ieškovė nurodytą bendravimo laiką prašė taikyti dėl nepilnamečio vaiko brolio vestuvių, kuriose vaikas norėjo dalyvauti, tačiau atsakovas nedavė sutikimo. Atsakovas atsiliepimu galiausiai neprieštaravo, tačiau prašė kompensuoti atsakovo prarastą laiką.
30. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė prašymą papildyti laikiną jo ir vaiko bendravimo tvarką, nustatant papildomas savaitės dienas, kurias atsakovas praleidžia su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas, sugretinęs jau taikomą bendravimo tvarką ir atsakovo prašymą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas siekia 50:50 procentų laiko modelio. Pažymėtina, kad atsakovas prašo ne pakeisti, o papildyti bendravimo tvarką, tai reiškia, jog bendravimui paliekamas kas antras savaitgalis nuo penktadienio iki pirmadienio ryto. Šalia to, pateikti reikalavimai dėl papildomų dienų – kiekvienas antradienis su nakvyne, kiekvienas ketvirtadienis su nakvyne (taip vienu atveju prailginant savaitgalius), taip pat įtraukiant į kas antrą savaitę nepertraukiamą buvimą nuo pirmadienio iki trečiadienio. Atsakovo nurodytos dienų kombinacijos parodo, kad yra galimi du variantai – 1) dvi mėnesio savaites visą laiką vaikas leidžia su tėvu, o kitas dvi savaites iš esmės nuo antradienio iki penktadienio, motinai paliekant vaiką tik kas antrą pirmadienį, trečiadienį ir savaitgalį; 2) kas antras vaiko pirmadienis ir trečiadienis yra su motina, tačiau nuo ketvirtadienio iki kito trečiadienio (beveik savaitę) vaikas leidžia su tėvu, t. y. motinai suteikiamas laikas tik kas antrą pirmadienį, trečiadieniais ir kas antrą savaitgalį. Abiem variantais motina su vaiku galėtų bendrauti tik 12 dienų per mėnesį, nors atskirajame skunde nurodo, kad vaikas didžiąją dalį praleis laiko su motina. Toks atsakovo pasiūlymas vienareikšmiškai parodo jo siekį taikyti netgi ne 50:50 procentų laiko modelį, o didžiąją laiko dalį pačiam laiko praleisti su vaiku. Pažymėtina, kad priešieškiniu atsakovas siekia būtent 50:50 modelio bendravimo tvarkos nustatymo, todėl taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia priešieškinio reikalavimo patenkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodyta papildoma bendravimo tvarka neatitinka jo paties tiek prašyme, tiek ir atskirajame skunde nurodytų siekių užtikrinti vaiko interesus. Nepaisydamas to, kad tiek Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. vasario 15 d. nutartimi, Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi pasisakė dėl 50:50 procentų santykio taikymo nepagrįstumo, atsakovas pakartotinai, remdamasis tais pačiais motyvais, pateikė pakartotinį, savo esme identišką prašymą, nors lingvistiškai to ir neįvardindamas. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti dėl ieškovės siekio trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku, t. y. ieškovės neveikimą gali patvirtinti tik paties atsakovo deklaratyvūs ir neįrodyti teiginiai. Priešingai, bylos duomenys parodo, jog būtent ieškovei teko kreiptis dėl tikslaus 2024 m. gegužės mėn. laiko nustatymo dėl atsakovo nebendradarbiavimo vaikui norint dalyvauti artimo žmogaus šventėje. Šalia to pažymėtina, kad atsakovas nurodo, jog prašo sudaryti jam sąlygas bendrauti su dukra papildomai nepertraukiamai tomis dienomis, kuriomis jis jau šiuo metu bendrauja su dukra, t. y. tomis, kurios nėra įtrauktos į 2023 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. vasario 15 d. nutartimis patvirtintą bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto argumentas patvirtina bendravimo tvarkos, patvirtintos 2023 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. vasario 15 d. nutartimi, 12-to punkto laikymąsi iš ieškovės pusės, kuriuo šalys sutarė, jog šalių susitarimu atsakovas turi teisę bendrauti su dukra bet kuriuo kitu su ieškove suderintu laiku.
32. Vertinant atsakovo reikalavimą dėl nustatytinos laikinosios bendravimo tvarkos, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas tokio modelio galimybę, yra nurodęs, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma kai: 1) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras; 2) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus; 3) gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50/50 proc. laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teismas dėl „50/50 proc. laiko“ bendravimo tvarkos modelio taikymo / nustatymo galėtų spręsti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, t. y. kompleksiškai įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes bei esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl akivaizdu, kad teismas negali įvertinti visų reikšmingų aplinkybių dėl galimybės taikyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku „50/50 procentų laiko“ modelį. Tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas ir nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra formali. Pastaroji išvada yra paremta išanalizavus atsakovo prašymo turinį ir atsižvelgus tiek į konkrečios situacijos specifiką, tiek į kasacinio teismo praktiką.
33. Pasisakant dėl Tarnybos išvados, nurodytina, kad kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovė, Tarnybos išvadoje ir 2025 m. kovo 27 d. vaiko nuomonės išklausymo akte vaikas pasisakė dėl siauresnės nei atsakovas pateikė prašyme tvarkos. Vaikas nurodė, kad sutinka pas tėvą būti du kartus per savaitę, kuomet savaitgalį leidžia su motina, o kitą savaitę, kai savaitgalis priklauso su tėvu – antradieniais likti pas tėvą. Kita vertus, Tarnybos išvada teismui nėra imperatyvi ir teismas ja remiasi visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.
34. Pažymėtina, kad dalis atsakovo atskirojo skundo argumentų paremti jo individualiomis prielaidomis ar subjektyvia nuomone apie ieškovę. Tokio pobūdžio teiginiai, kad ieškovė gali manipuliuoti ir neleisti atsakovui leisti laiko jo atostogų metu tyčia, jog ieškovė turės objektyvias galimybes ir toliau stiprinti vaiko prisirišimą prie motinos, taip natūraliai atribojant dukrą nuo tėvo, praleidžiant su ja daugiau laiko nei tėvas, atribojant nuo įprastos vaikui socialinės aplinkos ir kuriant nestabilumą santykiuose su atsakovu, yra neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, būtent atsakovas savo siūloma tvarka siekia apriboti ieškovės ir dukters bendravimą. Atostogas atsakovas prašo įtraukti į tvarką dėl to, kad nekiltų kliūčių ir / ar nesutarimų ateityje dėl numatomų atostogų laiko. Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 6-tu punktu šalys susitarė, kad bendravimą su vaiku kitu vaiko vasaros, rudens, žiemos atostogų metu abi šalys (ieškovė ir atsakovas) derina tarpusavyje pagal tuometinę vaiko buvimo vietą ir šalių galimybes, atsižvelgdami į vaiko poreikius ir interesus. Vis dėlto, atsakovas neįrodė, kad jis su ieškove derino 2025 m. atostogų laiką, 2026 m. šventines dienas ir ieškovė jo pasiūlymams būtų nepagrįstai nepritarusi. Akcentuotina, kad vien tai, jog teismas ankstesnėmis nutartimis tam tikrais laikotarpiais apibrėžė vaiko atostogų, praleidžiamų su tėvu, dienas, neįpareigoja teismo kaskart atostogas tvirtinti teismo nutartimis. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai akcentavo, kad dėl bendravimo kitų atostogų metu šalys turi derintis tarpusavyje, o įvairūs šalių nesutarimai ar negalėjimai susiderinti nagrinėjamu atveju nelaikomi atsisakymu leisti ar kliudymu tėvui bendrauti su vaiku, kadangi ne tik atsakovas, bet ir ieškovė planuoja savo darbo ir poilsio laiką, derina savo gyvenimo režimą ir nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Nesant jokių įrodymų, kad ieškovė nekomunikuoja su atsakovu, sąmoningai trukdo suderinti vaiko ir jo atostogų laiką ir atsakovui prašymą šioje dalyje motyvuojant tik subjektyvia nuomone ir poreikiais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir šioje dalyje atmetė prašymą dėl bendravimo tvarkos papildymo.
Žemesnės instancijos teismas
35. Be to, atsakovas prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aiškiai nurodė, kad jis teikiamas siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, kas iš esmės atitinka apibrėžtumo sąvoką nors jo paties prašymų pagrindu į bendravimo tvarką yra įtrauktas 12-tas punktas dėl teisės šalims susitarti atsakovui ir vaikui bendrauti šalių suderintu laiku. Nesant byloje duomenų, kad ieškovė nesilaiko bendravimo tvarkos, ypatingai 12-to punkto, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pats atsakovas nurodė, jog turi tikslą papildyti bendravimo tvarką tomis dienomis, kuriomis jau faktiškai bendrauja su vaiku, kas įrodo, jog ieškovė siekia bendradarbiavimo, nėra pagrindo keisti 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytos ir 2025 m. vasario 15 d. nutartimi papildytos laikinos atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos, nes kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendravimo tvarkos yra laikomasi ir bendravimas tarp tėvo ir vaiko vyksta reguliariai ir pakankamai aktyviai. Šių teismo išvadų apeliantas nepaneigė.
36. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą privalėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, atsakovas pats prašyme nebuvo suformulavęs tokio pobūdžio prašymo. Įrodymų tyrimas žodinio proceso tvarka vyksta bylą nagrinėjant iš esmės, o šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė tik tarpinį klausimą dėl aktualios situacijos laikino sureguliavimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriam CPK 147 straipsnio 1 dalis numato rašytinį procesą. Laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto atskirojo skundo motyvais, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.