- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-744-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03669-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- P. R.
- Ieškovas
- L. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. patikslintą ieškinį atsakovui P. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovo P. R. patikslintą priešieškinį ieškovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatyta ieškovės L. R. (toliau – ieškovė) ir atsakovo P. R. (toliau – atsakovas) nepilnametės dukters A. R., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – dukra arba vaikas) laikina gyvenamoji vieta su ieškove, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas dukrai po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo ir dukters bendravimo tvarka.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė: 1) pakeisti 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir dukters bendravimo tvarką ir nustatyti laikiną šalių bendravimo su dukra tvarką pagal lygiavertės tėvystės „50:50 procentų laiko“ modelį:
1.1. Atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę nuo lyginės savaitės pirmadienio, kai atsakovas pasiima vaiką iš mokyklos iki nelyginės savaitės pirmadienio ryto, kai pristato vaiką į mokyklą.
1.2. Vaikui susirgus, kada vaikas nebegali lankyti ugdymo įstaigos, vaiką slaugo tas iš tėvų, su kuriuo vaikas yra pagal nustatytą bendravimo tvarką. Jeigu tas iš tėvų, pas kurį yra sergantis vaikas, neturi galimybės vaiko slaugyti, jis privalo visų pirma kreiptis į kitą iš tėvų. Tik kitam iš tėvų nurodžius, kad vaiko neturi galimybės slaugyti, tas iš tėvų, pas kurį yra sergantis vaikas, turi teisę kreiptis į trečiuosius asmenis dėl vaiko slaugymo.
1.3. Vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiu, šalys nesivadovauja laikinos bendravimo tvarkos 1.1. punktu ir atsakovas praleidžia su dukra nepertraukiamai ½ dalį nepilnamečio vaiko vasaros, ½ dalį nepilnamečio vaiko rudens, ½ dalį nepilnamečio vaiko žiemos ir ½ dalį nepilnamečio vaiko pavasario atostogų ugdymo įstaigose laiko, dėl atostogų laiko šalys susiderina tarpusavyje 30 dienų iki atostogų sms žinutėmis, susirašinėjimo programomis ir/ar elektroniniu paštu.
1.4. Šventinėmis dienomis šalys nesivadovauja laikinos bendravimo tvarkos 1.1. punktu ir bendrauja su nepilnamečiu vaiku:
1.4.1. Lyginiais metais atsakovas su vaiku praleidžia Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, vaiką paimant iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.) 10.00 val. jei vaikas tą dieną pagal bendravimo tvarkos 1.1. punktą nėra pas atsakovą. Lyginiais metais ieškovė su vaiku praleidžia pirmą ir antrą Šv. Kalėdų dienas, vaiką paimant iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 18.00 val.
1.4.2. Nelyginiais metais ieškovė su vaiku praleidžia Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, vaiką paimant iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos su atsakovu suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.) 10.00 val. jei vaikas tą dieną pagal bendravimo tvarkos 1.1 punktą nėra pas ieškovę. Nelyginiais metais atsakovas su dukra praleidžia pirmą ir antrą Šv. Kalėdų dienas, vaiką paimant iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos suderintos vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio mėn. 25 d.) 18.00 val.
1.4.3. Nelyginiais metais Naujųjų metų šventės išvakarėse ieškovė su dukra praleidžia Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. 17.00 iki pirmos Naujųjų metų dienos (sausio 1 d.) 12.00 val.
1.4.4. Lyginiais metais Naujųjų metų šventės išvakarėse atsakovas su vaiku praleidžia Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. 17.00 iki pirmos Naujųjų metų dienos (sausio 1 d.) 12.00 val.
1.4.5. Nelyginiais metais atsakovas su dukra praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaiką paimant iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos su ja suderintos vietos 10.00 val., jei vaikas tą dieną pagal bendravimo tvarkos 1.1. punktą nėra pas atsakovą, ir grąžinant vaiką į vieną iš šių su ieškove suderintų vietų antrą Šv. Velykų dieną 10.00 val.
1.4.6. Lyginiais metais ieškovė su dukra praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaiką paimant iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos su juo suderintos vietos 10.00 val., jei vaikas tą dieną pagal bendravimo tvarkos 1.1. punktą nėra pas ieškovę, ir grąžinant vaiką į vieną iš šių su atsakovu suderintų vietų antrą Šv. Velykų dieną 10.00 val.
1.5. Kiekvienais metais atsakovas su vaiku praleidžia Tėvo dieną. Jeigu Tėvo diena būna tą savaitę, kuri pagal eilę priklausytų ieškovės ir dukters bendravimui, ieškovė tos savaitės dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarasta diena kita nekompensuojama. Atsakovas tėvo dieną su vaiku leidžia nuo 10.00 val., jei vaikas tą dieną pagal bendravimo tvarką nėra pas jį - jis vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos su ja suderintos vietos.
1.6. Kiekvienais metais ieškovė su vaiku praleidžia Motinos dieną. Jeigu Motinos diena būna tą savaitę, kuri pagal eilę priklausytų atsakovo ir dukters bendravimui, atsakovas tos savaitės dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarasta diena kita nekompensuojama. Ieškovė Motinos dieną su vaiku leidžia nuo 10.00 val., jei vaikas tą dieną pagal bendravimo tvarką nėra pas ją - ji vaiką pasiima iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos su juo suderintos vietos.
1.7. Vaiko gimtadienį šalys švenčia prieš 30 dienų susiderinusios iki vaiko gimtadienio sms žinutėmis, susirašinėjimo programomis ir/ar elektroniniu paštu.
1.8. Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios (liga, komandiruotė ar kita), vienos iš šalių bendravimas su vaiku nėra galimas, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą susirašinėjimo programomis/SMS žinute nedelsiant. Šaliai, praleidusiai galimybę pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku bendrauti su vaiku, šis bendravimo laikas gali būti pakeistas kitu tik kitai šaliai sutikus.
1.9. Šalys, esant būtinybei, informuoja viena kitą apie vaiko aprūpinimą, lavinimą, mokymąsi, esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, ir sudaro galimybes viena kitai dalyvauti vaiko svarbiuose įvykiuose (ugdymo įstaigos šventėse, kuriuose dalyvauja vaikas ir kt.).
2) nepakeitus 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo su dukra bendravimo tvarkos kaip nurodyta 1 punkte, papildyti 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo su dukra bendravimo tvarką nustatant, kad atsakovas su vaiku nepertraukiamai (įskaitant nakvynes) bendrauja savo kasmetinių atostogų metu: 2024 m. birželio 17 d. - liepos 5 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d. - rugsėjo 6 d. ir 2024 m. gruodžio 23-31 d. Ši laikinosios bendravimo tvarkos sąlyga turi pirmenybę prieš 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktą
3) pakeitus 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką ir nustačius 1 punkte prašomą laikiną bendravimo tvarką su vaiku, pakeisti 2023 m. balandžio 24 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 150 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad dukra apklausos metu nurodė, jog ji pas atsakovą būna per trumpai ir norėtų tiek pas tėvą, tiek pas motiną būti vienodai laiko. Tarp šalių gyvenamųjų vietų yra 1,4 km atstumas, todėl vaiko kasdienė rutina gyvenant tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą išliktų vienoda. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, yra pagrindas nustatyti laikiną bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Nurodė, kad atsakovui bandant derinti su ieškove dėl papildomo laiko praleidimo su vaiku pastoviai kyla nesklandumai ir pretenzijos iš ieškovės pusės.
5. Atsiliepime į atsakovo prašymą ieškovė su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nesudaro kliūčių tėvo ir dukters bendravimui. Atsakovas neįrodė nė vienos iš prašomos bendravimo tvarkos (50:50 modelis) nurodytų sąlygų, tokia bendravimo su nepilnamete dukra tvarka neatitinka jos interesų, jos atitiktį dukters interesams būtų galima nustatyti tik išnagrinėjus ginčą iš esmės. Dėl tokio bendravimo nėra duotas laisvas dukters patvirtinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, papildė 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, 13 punktu ir laikiną bendravimo tvarką išdėstė taip:
1) atsakovas nepertraukiamai (įskaitant nakvynes) bendrauja su dukra nuo kas antros savaitės penktadienio iki kitos savaitės pirmadienio, pradedant nuo 2023 m. 23 savaitės (nuo 2023 m. birželio 9 d. iki birželio 12 d.; nuo birželio 23 d. iki birželio 26 d.; nuo liepos 7 d. iki liepos 10 d.; nuo liepos 21 d. iki liepos 24 d. ir t.t.);
2) atsakovas su vaiku nepertraukiamai (įskaitant nakvynes) bendrauja savo kasmetinių atostogų metu 2023 m. birželio 17-30 d., 2023 m. rugpjūčio 21-25 d. ir 2023 m. gruodžio 27-29 d. Ši laikinosios bendravimo tvarkos sąlyga turi pirmenybę prieš laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktą.
3) atsakovas bendravimo pradžioje pasiima vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui), o jeigu ugdymas nevyksta arba vaiko ugdymo įstaigoje nėra, pasiima vaiką iš jo gyvenamosios (ar buvimo) vietos. Pasibaigus nustatytam bendravimui grąžina vaiką ryte į jo ugdymo įstaigą, o jei ugdymas nevyksta (atostogos, epideminė situacija, šventinės nedarbo dienos ar kt.) ar vaikas negali lankyti ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių, grąžina vaiką 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
4) ieškovė privalo atsakovui pranešti ne vėliau kaip prieš šešias valandas arba kaip galima greičiau sms žinute, kai vaiko nėra galimybės pasiimti ugdymo įstaigoje ir privalo nurodyti vaiko pasiėmimo vietą (adresą);
5) kiekvienais metais vaikas Motinos dieną praleidžia su ieškove, o su atsakovu – Tėvo dieną. Atsakovas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 9 val. ir tos pačios dienos 18 val. pristato atgal į jo gyvenamąją vietą;
6) bendravimą su vaiku kitu vaiko vasaros, rudens, žiemos atostogų metu abi šalys (ieškovė ir atsakovas) derina tarpusavyje pagal tuometinę vaiko buvimo vietą ir šalių galimybes, atsižvelgdami į vaiko poreikius ir interesus;
7) vaiko gimtadienį atsakovas ir ieškovė, švenčia kartu su vaiku prieš mėnesį laiko raštiškai suderinę savo pozicijas;
8) jei bet kuri iš šalių negali išpildyti bendravimo sąlygos, privalo pranešti apie tai kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba kaip galima greičiau sms žinute, o praleistas bendravimo laikas pagal galimybes gali būti keičiamas į kitą laiką šalių sutarimu;
9) kai dėl tam tikrų priežasčių (ligos atveju, vaikui išvykus, tėvui išvykus) nėra galimybės susitikti gyvai, tėvas bendrauja su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;
10) abu tėvai privalo užtikrinti, kad dukra galėtų netrukdomai pabendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su tėvu ar motina, pas kurį tuo metu nebūna vaikas, ne rečiau kaip kartą per dieną, nepažeidžiant vaiko dienos užsiėmimų ir poilsio režimo;
11) ieškovė ir atsakovas privalo pakeitę savo gyvenamąją vietą nedelsiant informuoti vienas kitą raštu (elektroniniu paštu ar sms žinute);
12) šalių susitarimu atsakovas turi teisę bendrauti su dukra bet kuriuo kitu su ieškove suderintu laiku;
13) atsakovas su vaiku nepertraukiamai (įskaitant nakvynes) bendrauja savo kasmetinių atostogų metu: 2024 m. birželio 17 d. – liepos 5 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d. – rugsėjo 6 d. Ši laikinosios bendravimo tvarkos sąlyga turi pirmenybę prieš laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktą; kitoje dalyje prašymą atmetė.
7. Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, vaiko amžių, jo poreikius, išklausęs vaiko nuomonę, įvertinęs psichologės išvadą, kitus byloje esančius įrodymus, sprendė, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo keisti 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos, nes iš esmės nutartis yra vykdoma ir bendravimas tarp tėvo ir vaiko vyksta reguliariai ir pakankamai aktyviai. Teismas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl nesutarimo su ieškove dėl bendravimo laikotarpių pakeitimo nelaikė kliudymu tėvui bendrauti su vaiku. Nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo keisti ir nustatyto laikino išlaikymo dydžio.
8. Teismas sutiko papildyti laikiną bendravimo tvarką, nustatant atsakovo bendravimą su vaiku atsakovo atostogų metu, kadangi konkretus atsakovo ir dukters bendravimo laikas kasmetinių atostogų metu nebuvo apibrėžtas ir todėl buvo būtinas siekiant išvengti tarp šalių galinčių kilti konfliktinių situacijų. Atsakovo prašymo dėl bendravimo švenčių (Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų) laikotarpiu teismas netenkino, nes atsakovas prašė visą bendravimo laiką nurodytų švenčių metu nustatyti tik su juo, o tai neatitiko šalių lygiateisiškumo principo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Nesutiktina su psichologės išvadoje nurodyta prielaida, jog vaiko nuomonė yra suformuota išskirtinai atsakovo, nes būtent su ieškove vaikas praleidžia didžiąją savo laiko dalį. Vaikas aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė savo nuomonę, kad nori leisti laiką po lygiai su abiem tėvais.
1.2. Byla trunka beveik metus laiko ir visą šį laiką ieškovė piktnaudžiauja tuo, kad vaikas gyvena kartu su ja ribodama atsakovo bendravimą su vaiku, piktybiškai nesudarydama galimybių atsakovui praleisti daugiau laiko su vaiku.
1.3. Teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, neįvertino vaiko išsakytos nuomonės, neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų.
1.4. Teismas nenurodė jokių realių argumentų dėl atsisakymo tenkinti atsakovo prašymą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atsakovo prašomai laikinai bendravimo tvarkai nustatyti yra būtinos dvi sąlygos. Pirma, tokia tvarka geriausiai turi atitikti vaiko interesus, antra, su tokia tvarka turi sutiki vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
2.2. Tokia išimtinė bendravimo tvarka neturėtų būti taikoma sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
2.3. Teismas tinkamai įvertino psichologės išvadą, kurioje nurodyta, kad tokią nuomonę šalių dukrai suformavo atsakovas. Teismas įvertino, kad dėl vaiko amžiaus, tokiam vaikui reikalinga pastovi erdvė harmoningai vystytis ir augti.
2.4. Atsakovo nurodytą bendravimo tvarką būtų galima taikyti tik nuodugniai išnagrinėjus ginčą iš esmės ir nustačius visas kasacinio teismo praktikoje suformuotas tokios tvarkos taikymo sąlygas.
2.5. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu yra būtina nustatyti, ar šalių dukra gali turėti ne vieną socialinę aplinką, ar toks gyvenamosios vietos kaitaliojimas jos neišbalansuos, nesutrikdys jos saugumo jausmo, t. y. ar atitiks jos emocinius interesus.
2.6. Skundo argumentas apie tai, kad ieškovė nesutinka bendradarbiauti bendravimo su dukra klausimais yra tik paties atsakovo interpretacijos, kurios neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį nustatymo ir su minėtu prašymu susieto prašymo dėl iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo vaikui sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Šeimos bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas), priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
15. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. R. (aštuonerių metų amžiaus) tėvai. Vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, skyrium gyvenantis atsakovas su vaiku bendrauja pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Nagrinėjamoje šalių santuokos nutraukimo byloje atsakovas yra pareiškęs priešieškinį, kuriuo vaiko gyvenamą vietą prašo nustatyti su juo, prašo nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Atsakovas prašo minėtą modelį taikyti ir nustatytai laikinai jo bendravimo su vaiku tvarkai. Atsakovo prašymas yra grindžiamas paties vaiko noru praleisti vienodai laiko su abiem tėvais, nedideliu (1,4 km) atstumu tarp šalių gyvenamųjų vietų ir šalių nesutarimais dėl atsakovo papildomo laiko su vaiku praleidimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš esmės keisti laikinos bendravimo tvarkos pagal atsakovo pasiūlytą „50:50 procentų laiko“ modelį.
16. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės yra grindžiamas netinkamu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių ir įrodymų (psichologės išvados, vaiko nuomonės) vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ modelį taikymo, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamosios vietos (atstumo tarp jų ir susisiekimo galimybės) turi būti vertinamos ir kitos itin svarbios aplinkybės - vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio (priešieškinio) reikalavimų tenkinimo paskirtis ir tikslai skiriasi. Kaip buvo nurodyta šios nutarties 14 punkte, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio (priešieškinio) ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Minėtomis priemonėmis yra siekiama apsaugoti vaiko ar vieno iš tėvų interesus arba laikinai sureguliuoti ginčo teisinę situaciją.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 17 punkte nurodytos reikšmingos aplinkybės dėl vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį taikymo gali būti nustatytos ir įvertintos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi vaiko nuomonė, psichologės išvada dėl galimos įtakos vaiko nuomonei ir kitos atsakovo nurodytos aplinkybės taip pat bus vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Dėl bendravimo tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ modelį taikymo gali būti sprendžiama įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurias yra būtina įvertinti taikant bendravimo su vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, minėta tvarka kaip laikinoji bendravimo tvarka galima tik išimtiniais atvejais.
20. Atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo pagal „50:50 procentų laiko“ modelį savo turiniu iš esmės atitinka priešieškiniu reikalaujamai nustatyti bendravimo tvarkai. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo prašomos laikinos bendravimo tvarkos nustatymas negalimas dar ir dėl to, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu būtų patenkintas priešieškinio reikalavimas, o tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
21. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie ieškovės piktnaudžiavimą, pasireiškiantį atsakovo bendravimo su vaiku ribojimu, yra nepagrįstos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų apie 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Laikinos bendravimo tvarkos 12 punkte yra numatyta galimybė šalims susitarti ir dėl papildomo atsakovo bendravimo su vaiku laiko.
22. Iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo sumažinimas iki 150 Eur/mėn. yra siejamas su laikinos bendravimo tvarkos pakeitimu. Atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo pripažinus nepagrįstu, nelieka pagrindo mažinti iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį nustatymo ir su minėtu prašymu susieto prašymo dėl iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo vaikui sumažinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.