- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- 2VP-9470-359/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Suinteresuotas asmuo
- J. L., S. N., UAB „Gelvora“, UAB „Trakų energija“, UAB „Tomadas“
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą; suinteresuoti asmenys: J. L., S. N., UAB „Gelvora“, UAB „Trakų energija“, UAB „Tomadas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas prašo suteikti leidimą įeiti į skolininkės J. L. asmeninės dalinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), siekiant jas apžiūrėti ir nustatyti jų vertę. Pareiškime jis nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl vertintojo skyrimo, skolininkės J. L. areštuotam turtui. Siunta išsiųsta registruotu laišku Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 15 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl turto vertintojo skyrimo skolininkės J. L. turtui, kadangi ankstesnis vertintojas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. turto vertinimo neatliko. Siunta išsiųsta registruotu laišku Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 21 d. įteikta skolininkei. Turto vertintoja iš UAB „Finance property“ informavo, kad duotais telefono numeriais nepavyksta susisiekti su skolininke. Skolininkės nurodytais telefono numeriais bandyta susisiekti, tačiau skolininkė nesurasta, telefonai išjungti arba niekas neatsiliepia. 2021 m. sausio 21 d. išsiųstas pranešimas skolininkei susisiekti su antstolio kontora. Skolininkė su kontora nesusisiekia. 2021 m. vasario 21 d. priimtas patvarkymas dėl turto apžiūros atlikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria numatyta apžiūrėti vertinamą turtą: 2021 m. kovo 3 d. 11 val. 15 min., dalyvaujant skolininkei, antstoliui bei turto vertintojai adresu: (duomenys neskelbtini). Patvarkymas išsiųstas registruotu laišku Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 3 d. 11 val. 15 min., antstolis kartu su turto vertintoja UAB „Finance property“ nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė. Kaimynai nurodė, kad vyksta remontas, skolininkė pasirodo tik kartais, buvo apklausti kaimynai, palaukta prie durų, tačiau į butą niekas neįsileidžia. Buvo bandyta susisiekti su buto bendrasavininke S. N., tačiau telefonas taip pat išjungtas, nepavyksta. 2021 m. kovo 12 d. duomenimis, skolininkė J. L., deklaruoja savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), SODROS duomenimis nedirba, gauna tik nedarbo draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 615 straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
Vadovaujantis CPK 615 straipsnio 4 dalimi, jeigu antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Antstolio pakviestas pareigūnas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese.
Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 1 punktas numato, kad skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Įpareigojimas nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus turi būti suprantamas ne tik kaip pareiga nesiimti aktyvių veiksmų, kurie tiesiogiai trukdo antstoliui atlikti su vykdymu susijusius veiksmus, bet ir kaip įpareigojimas skolininkui bendradarbiauti su antstoliu siekiant sklandaus vykdymo proceso. Pabrėžtina ir tai, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas numato, jog skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėta CPK norma imperatyviai nenurodo, kad teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias ir kitas patalpas turi tik antstolis, o priešingai – skolininko patalpų apžiūroje įstatymo numatytais atvejais gali dalyvauti ir kiti asmenys, tame tarpe ir turto vertintojai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-248-392/2014; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1122-527/2014).
Konstitucijos 24 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas (1 dalis); be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (2 dalis). Teisė į būsto neliečiamumą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį nėra absoliuti, šiame straipsnyje nurodyta sąvoka „teismo sprendimas“ pavartota plačiąją prasme – kaip teismo procesinis sprendimas, kuris atskiruose įstatymuose gali būti vadinamas sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi, nutarimu ar kitokiu procesiniu sprendimu. Taigi CPK 615 straipsnio 2 dalyje reglamentuota antstolio teisė patekti į asmens gyvenamąsias patalpas su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas negali ir neturi būti vertinama kaip minėto konstitucinio principo pažeidimas (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1648-826/2014).
Nagrinėjamu atveju iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis 2020 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu paskyrė skolininkei priklausančių gyvenamųjų patalpų vertės nustatymo ekspertizę, tačiau skolininkė sudaro kliūtis ekspertizei atlikti neįleisdama į gyvenamąsias patalpas antstolio bei turto vertintojo, nereaguodama į antstolio bandymus susisiekti su skolininke. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio bei turto vertintojo patekimas į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas grindžiamas teisėtu tikslu – įvertinti ketinamą realizuoti skolininkui priklausantį turtą – prašymas tenkintinas ir pareiškėjui išduotinas leidimas įeiti į šias patalpas.
Atsižvelgiant į tai, kad skolininkei minėtas turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. patalpos esančios (duomenys neskelbtini), priklauso ir bendrasavininkei S. N., į kurias įeiti išduodamas leidimas antstoliui, ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi, ji įtrauktina į bylos procesą suinteresuotu asmeniu (CPK 47 straipsnis).
Pagal teismų praktiką, šios kategorijos civilinės bylos nėra skundžiamos atskiraisiais skundais. CPK 612 straipsnis nustato, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio Kodekso nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija; teismo nutartis neskundžiama, jeigu šis Kodeksas nenumato kitaip. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais civiliniame proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu. Taigi teismo nutartis, kuria leista įeiti į suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį namą, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
Ši teismų išvada patvirtinta daugelyje civilinių bylų, kuriose apeliacinis procesas nutrauktas (pvz., 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1687-436/2015, Kauno apygardos teismo 2015-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-970-657/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-991-159/2013 ir kt.).
Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 2-3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47, 612, 615 straipsniais, teismas
nutaria:
antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą tenkinti.
Suteikti leidimą antstoliui Dariui Jonaičiui kartu su turto vertintoju įeiti į skolininkei J. L. asmeninės dalinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), siekiant jas apžiūrėti ir nustatyti jų vertę.
Į bylos procesą suinteresuotais asmenimis įtraukti S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutarties kopijas siųsti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis neskundžiama.