- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-31
- Bylos Nr.
- e2-301-1135/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01247-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei R. Š. dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir materialinio išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-53769), prašydamas:
1. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 22136/2014 nustatytą nepilnamečio sūnaus K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, ir nustatyti ją su tėvu A. Š., tėvo gyvenamojoje vietoje.
2. Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.
3. Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo sūnui K. įsiskolinimą sumoje 3000 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d.
4. Priteisti iš atsakovės valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukus šalių santuoka, buvo išspęsti klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, K. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Faktiškai nuo 2014 m. iki 2018 m. sausio 25 d. sūnus gyveno su ieškovu, jis pilnai išlaikė jį. abu vaikus. 2018 m. sausio 25 d. ieškovo gyvenamojoje vietoje kilo gaisras, po ko sūnus K. apsigyveno su atsakove, tačiau ten išbuvo vos kelis mėnesius, ir vėl grįžo gyventi su ieškovu. Nuo 2018 m. vasaros sūnus pastoviai gyvena su ieškovu. Sūnus ir toliau nori gyventi su ieškovu. Atsakovė jau kurį laiką faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), tikslus adresas nežinomas nei ieškovui, nei vaikams. Su vaikais atsakovė kartais bendrauja telekomunikacinėmis priemonėmis, tačiau jokia forma materialiai nepadeda išlaikyti nepilnamečio sūnaus. Jam nėra žinoma, kokias pajamas gauna atsakovė užsienio valstybėje. Pageidauja, kad iš atsakovės būtų priteistas 250 Eur dydžio išlaikymas sūnui K. bei išlaikymo įsiskolinimas bent už metus laiko. Vaiko išlaikymas per mėnesį kainuoja ne mažiau kaip 500- 600 Eur. Tai sudaro išlaidos: Maistui 240-300 Eur per mėnesį; drabužiams – 50-70 Eur per mėnesį, avalynei 20-30 Eur per mėnesį, higienos prekėms 30 Eur per mėnesį, mokykliniai reikmenys – 30-40 Eur per mėnesį, vaistai, vitaminai, sveikatos priežiūra – 30-40 Eur per mėnesį, laisvalaikis, pramogos apie 30- 50 Eur per mėnesį. Taip pat turi mokėti už paslaugas: vandenį, elektrą, šildymą, kad užtikrintų vaikui normalias gyvenimo sąlygas. Atitinkamai apie 30-40 Eur vertina vaiko dalį būsto išlaikyme. Sūnus yra paauglys, jam reikalingas ir telefonas, ir internetas, šios paslaugos taip pat įskaitytinos į išlaikymo dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad bendravimas su atsakove yra sudėtingas, ji nenorėjo bendrauti su sūnumi, abu nerodė iniciatyvos bendrauti. Sūnus supyko, nuo 2018 m. sūnus nebendravo su atsakove. Jis priteistą išlaikymą mokėjo geranoriškai, į antstolį kreiptis nereikėjo. Tačiau atsakovė nei karto nemokėjo išlaikymo sūnui, nors bandė draugiškai su ja susitarti, ji žadėjo mokėti, bet to nedarė. Jis žino, kad ji (duomenys neskelbtini) gyvena, buvo netyčia su ja susitikęs kapinėse, kai ji grįžus buvo, bet nepasakė jai sūnus apie bylą, buvo blogos nuotaikos. Dukra gyvena su juo, jos neklausia, ar ji bendrauja su motina, bet to nepastebėjo. Išlaidžia sūnaus išlaikymui 500-600 Eur per mėnesį, gal ir daugiau. Patvirtina, kad nurodytos ieškinyje išlaidos yra realios. Iš atsakovės sūnus siuntinių, dovanų negauna. Jo pajamas sudaro 1500 Eur uždarbis iš (duomenys neskelbtini) veiklos ir neįgalumo išmoka (jam nustatytas darbingumo lygis siekia 50 procentų). Jis serga (duomenys neskelbtini), negali dirbti fizinio darbo. Jis gyvena su vaikais jo motinos name, ji leidžia namu naudotis. Jam nuosavybės teise priklauso du automobiliai: 1000 Eur vertės „Passat“, ir 1500 Eur „Audi“.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai pabrėžė, kad vaikas ilgai gyvena su ieškovu, tėvas teikė išlaikymą sūnui, o motina neteikia. Atsakovė yra neatsakinga, savo vaikui nei dovanų atsiunčią, nei pasiima į (duomenys neskelbtini) gyventi, kaip žadėjo. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena mamos namuose, išlaiko vaikus. Vaiko poreikiai ieškinyje nurodyti tik būtiniausi. Papildomai dar reikalingi vitaminai, vaistai, daiktai savišvietai.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarnybos skyriui ir atsakovės yra žinoma. Ne kartą buvo gauti pranešimai dėl galimų vaiko K. Š. teisių ir interesų pažeidimu. 2018 - 2019 m. buvo gauti keturi pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų 2020 m. - keturi pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, 2021 m. - trys pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, 2022 m. – du pranešimai dėl galimų vaiko teisių pasižeidimų. 2020 - 2022 m. Tarnybos Skyriuje gautų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų turinys susijęs su netinkamu nepilnamečio K. Š. elgesiu, galimu smurtu prieš kitus nepilnamečius, pabėgimą iš namų ir pan. Ieškovo šeimai atvejo vadybos procesas nebuvo taikomas. Atsakovės šeimai nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. sausio 19 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, į kurį buvo įtrauktas ir vaiko tėvas. Atsakovės šeimai atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas, nurodant, kad nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena pas tėvą, moteris su specialistais nebendradarbiauja, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. Ieškovas gyvena dviejų aukštų 210 kv. m. 4 miegamųjų ir virtuvės su svetaine name. Namas stovi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai. Namas su visais patogumais, erdvus, šviesus, gerai įrengtas, apstatytas baldais, buitine technika. Nepilnamečiui K. Š. tėvo namuose yra skirtas atskiras kambarys antrame namo aukšte. Kambarys erdvus, šviesus, apstatytas baldais. Tėvo namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, vystytis bei jo poreikiams tenkinti. Prie namo yra kiemas, kuris neaptvertas tvora, šalia namo yra gatvė. Sklype yra pasodinta vaismedžių, vaiskrūmių. Tiek namuose, tiek kieme švaru, tvarkinga. Šeima laiko nedidelį, neagresyvų šunį. Ieškovas yra ĮI (duomenys neskelbtini) savininkas Jo pajamos — darbo užmokestis, taip pat neįgalumo pašalpa. Atsakovės kontaktiniai duomenys Tarnybos Skyriui nėra žinomi, tiek ieškovas, tiek nepilnametis K. pokalbio metu nurodė, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), jos gyvenamosios vietos adreso nežino. K. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. K. yra registruotas UAB (duomenys neskelbtini) centre. Tėvo teigimu, sūnus sveikatos problemų neturi, retai serga, pas medikus lankosi esant poreikiui. Tarnybos Skyriaus specialistė bendravo su K. Š., kuris pokalbio metu paaiškino, kad pas tėtį pastoviai gyvena apie 3-4 metus, jiems su seserimi yra skirtas antras namo aukštas, jie turi savo atskirus kambarius. Su sese E. sutaria, taip pat gerai sutaria su mažomis seserimis ir tėčio žmona. Jis dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje. Jo mama gyvena (duomenys neskelbtini). Su ja palaiko ryšį, susirašinėja. Pas mamą į (duomenys neskelbtini) jis nebuvo nuvykęs, mama nebuvo jo pasiėmusi atostogų. Mama yra siūliusi pas ją atvažiuoti, bet jis atsisakė, nes pas tėtį jam gerai gyventi ir jis norėtų gyventi (duomenys neskelbtini). Tėtis juo rūpinasi, jį išlaiko, viską perka. Visus tuos 4 metus, kai gyvena pas tėtį, tai tik tėtis visur eidavo, į mokyklą, pas gydytojus, ir kitur, kur reik dėl jo reikalų. Mama, kai gyvena (duomenys neskelbtini) (gal metus laiko), yra du kartus atsiuntusi pinigų. Vieną kartą 25 Eur ir neseniai su gimtadieniu 50 Eur. K. pokalbio metu pabrėžė, kad jis nori visada gyventi su tėčiu. Tarnybos Skyriaus vertinimu, prašymas pakeisti nepilnamečio sūnaus K. Š. gyvenamąją vietą bei nustatyti ja su ieškovu, atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su ieškovu yra pagristas ir atitinkantis nepilnamečio K. Š. interesus. Prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Teismui nustačius, jog yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, reikalavimo tenkinimas dėl įsiskolinimo priteisimo, neprieštarautų nepilnamečio vaiko geriausiems interesams.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė išvadą, papildomai pažymėjo, kad faktiškai daugelį metų šalių sūnus gyvena su ieškovu. Atsakovė, nors žadėjo, bet nepasiėmė sūnaus į (duomenys neskelbtini). Vaikas nori gyventi su ieškovu. Gyvenimo sąlygos tinkamos, ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi.
Atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė, procesiniai dokumentai į teikti 2024 m. spalio 16 d., teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo šaukimas atsakovei buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė, nors ir žinojo apie pradėtą procesą, ignoravo teismo siųstus dokumentus bei teismo procesą, nors jai buvo išaiškinta, kad ji turi teisę teikti atsiliepimą į ieškinį, jai buvo pranešta apie bylą elektroniniu paštu, buvo paskelbta jos paieška. Duomenų apie svarbias nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis byloje nebuvo pateikta, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
rašytiniais bylos įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko K. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta, K. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas sūnui 400 Eur kasmėnesinėmis išmokomis. Ieškovui nuosavybės teise priklauso automobiliai Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). K. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Šalys neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto (užklausa Liteko sistemoje). Atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių (užklausa Liteko sistemoje). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė (duomenys neskelbtini) nedirba, atsakovas dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamos 251,59 Eur kasmėnesinės išmokos.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamąją vietą, nurodydamas, jog sūnus faktiškai pastoviai gyvena pas ieškovą nuo 2018 m. (nuo 2014 m. gyveno pas jį su nedidele pertrauka), nori gyventi su ieškovu, su motina sūnus gyventi nenori, motina išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir sūnumi nesidomi, neteikia jam išlaikymo.
Išvadą teikianti institucija pateikė byloje išvadą, kuria pritaria nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui, pateikė 2023 m. rugsėjo 11 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame K. Š. nurodė faktiškai gyvenantis su ieškovu, patvirtino, kad visais jo reikalais rūpinasi tik ieškovas, o atsakovė yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), su ja tik palaiko ryšį, išreiškė norą gyventi su ieškovu. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad ieškovo namuose K. Š. užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos.
Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti, jog vaiko nuomonė būtų išklausyta netinkamai ir nebūtų pagrindo ja vadovautis šioje byloje. Įvertinus situaciją, kad atsakovė yra išvykusi ir su K. Š. beveik nebendrauja, nesutikimo su ieškiniu byloje nereiškė, siekiant apsaugoti vaiką nuo neigiamų emocijų teismo procese, darytina išvada, kad papildoma apklausa nėra būtina ir neatitiktų vaiko interesų.
Teismas, nustatęs, jog nepilnametis vaikas K. Š. yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu, įvertinęs bylos duomenis, kad ieškovas užtikrina nepilnamečio sūnaus interesus atitinkantį gyvenamąjį būstą ir sąlygas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog nepilnametis šalių sūnus nuo 2014 m. su pertrauka, o nuo 2018 m. pastoviai gyvena su ieškovu, lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), kad atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), nenurodė nei ieškovui, nei vaikams savo adreso (tai patirtina ne tik išvadoje pateikti duomenys, bet ir paskelbus paiešką, policijos pareigūnų pateikti duomenys) jaučiasi gerai gyvendamas su tėvu, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovo veikimą priešingai šalių nepilnamečio sūnaus interesams, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti ir pakeisti nuolatinę nepilnamečio K. Š. gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. Š. kas mėnesį mokamomis 250,00 Eur dydžio išmokomis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, taip pat 3000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Ieškovas nurodo, per mėnesį K. Š. išlaikymui skiria 500-600 Eur, kartais daugiau. Teismas ieškovo nurodytas kas mėnesį vaiko reikalingas išlaidas (maistui 240-300 Eur, drabužiams – 50-70 Eur, avalynei 20-30 Eur, higienos prekėms 30 Eur, mokykliniai reikmenys – 30-40 Eur, vaistai, vitaminai, sveikatos priežiūra – 30-40 Eur, laisvalaikis, pramogos apie 30- 50 Eur, 30-40 Eur komunalinių paslaugų teikimui) pripažįsta pagrįstomis ir realiomis, juo labiau, kad į jo nurodomą kas mėnesį reikalingą sumą nėra įtrauktos kitos būtinos išlaidos vaikui, t. y. išlaidos internetui, telefonui ir kita.
Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos išlaidos nepilnamečiam vaikui, net įvertinus valstybės mokamą išmoką vaikui, atitinka tik būtinuosius vaiko poreikius, t. y. bus patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui.
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
Teismas pateiktais duomenimi, taip pat ieškovo teiktais paaiškinimais nustatė, kad ieškovo pajamos šiuo metu sudaro apie 1500 Eur, kurias sudaro darbo užmokestis iš vykdomos veiklos ir gaunama neįgalumo pašalpa. Ieškovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, turi du nedidelės vertės automobilius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas su šeima gyvena jo motinai priklausančiame name, su juo gyvena ir jau pilnametė dukra iš pirmos santuokos. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu nustatyta, kad ieškovas yra sukūręs kitą šeimą, turi dvi mažametes dukras, kurioms taip tai reikalingas išlaikymas. Akivaizdu, jog ieškovas vienas nepajėgus patenkinti visų K.. Š. poreikių. Ieškovas, vykdydamas savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius, tenkina kitus jo poreikius, tarp jų ir nenumatytus, dėl to patiria papildomas išlaidas, dėl neįgalumo turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.
Atsakovė yra darbingo amžiaus, jokių įrodymų byloje, kad ji turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) ji nedirba. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), jos paieška buvo nutraukta, nepavykus nustatyti jos gyvenamosios vietos, į teismo pranešimus (net ir policijos pareigūnų nurodytu elektroniniu paštu) nereagavo. Nėra objektyvių priežasčių daryti išvadą, kad atsakovė, gyvendama (duomenys neskelbtini), neturi galimybės gauti pajamų, kurias galėtų skirti vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygia dalimi. Teismas pažymi, kad atsakovė neturi teisės nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą po 250 Eur tenkintinas. Teismo vertinimu, skiriama vaikui išlaikymo suma nėra didelė, atsižvelgiant į vaiko amžių, iš esmės ji užtikrina tik pagrindinius vaiko poreikius.
Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė išlaikymą priteisti nuo ieškinio parengimo teismui dienos, t.y. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus iki ieškinio parengimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2014 m. sūnui gyvenant pas ieškovą neteikia jokio išlaikymo sūnui, bei į tai, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios galios iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymas iš atsakovės priteisiamas ne nuo ieškinio parengimo, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos (3000 Eur ieškovo paskaičiuotas įsiskolinimas + 375 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d.), o laikinoji apsaugos priemonė (priteistas laikinas išlaikymas ir nustatyta laikina gyvenamoji vieta), įsiteisėjus sprendimui, naikintina (CPK 150 straipsnis).
Ieškovas šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, jis skirtinas iš atsakovės priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio reikalavimai iš esmės tenkintini, todėl iš atsakovės priteisiamas 177 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. = 67 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams; 110 Eur už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą) (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Ieškovui byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro – 258,33 Eur. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamos 258,33 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Šioje byloje susidarė 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl sprendimo įteikimo atsakovei
Atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, todėl jai sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis), papildomai informuojant atsakovę policijos pareigūnų nurodytu jos elektroniniu paštu apie priimtą sprendimą bei galimybę jo nuorašą gauti elektroniniu paštu, jeigu bus išreikštas sutikimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, ir nustatyti ją su tėvu A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo gyvenamojoje vietoje.
Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečiui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo teikimo tvarką ir priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 0 ct.) dydžio išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki K. Š. pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 375 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d.
Priteistas lėšas, skirtas nepilnamečio K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Panaikinti 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną K. Š. gyvenamąją vietą su tėvu A. Š. bei priteistą laikiną išlaikymą K. Š. iš atsakovės R. Š..
Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 258,33 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 177 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 0 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Atsakovei policijos pareigūnų nurodytu jos elektroniniu paštu išsiųsti pranešimą apie priimtą sprendimą bei galimybę jo nuorašą gauti elektroniniu paštu, jeigu bus išreikštas sutikimas. Sprendimą atsakovei taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt
„Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2024 m. gruodžio 31 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-301-1135/2024 pagal A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei R. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir materialinio išlaikymo pakeitimo. Atsakovės R. Š. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-301-1135/2024, įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas jai įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė turi teisę per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos pateikti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Informacijos teirautis tel. 0 428 70402“.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.