Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) Z. P. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“ (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja Z. P. padavė antstolei Brigitai Palavinskienei (duomenys neskelbtini) skundą, kuriame reikalaujama panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. S-25-171-4792 ir įpareigoti vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai, surašant sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja gavo antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymą Nr. S-25-171-4792, kuriuo antstolė atmetė pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vykdymo užbaigimo ir išieškojimo nutraukimo. (duomenys neskelbtini) prašyme skolininkė nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas vykdomųjų raštų pagal teismo sprendimus 5 metų senaties terminas. Iš vykdomųjų įrašų matyti, jog praėjo daugiau nei penkeri metai, dėl ko remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu (jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas), vykdomoji byla turi būti nutraukta.

3. Pažymėjo, kad antstolė ne visa apimtimi vykdo jai tenkančias pareigas, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos turtas parduotas iš varžytynių, kitų realių pajamų nėra, todėl buvo ir yra teisinis pagrindas vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4. Antstolė Brigita Palavinskienė (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. S-25-171-8401 nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolės dispozicijoje yra teisė priimti sprendimą dėl išieškojimo negalimumo akto išdavimo tam tikroje vykdomosios bylos vykdymo stadijoje. Pažymėtina, kad skolininkė ateityje gali įgyti turto (paveldėti, gauti dovanų) ir pajamų (senatvės pensija, išmoka iš pensinių fondų, gautinos sumos iš trečiųjų asmenų ir pan.), todėl būtų visiškai nepagrįstai šioje vykdomosios bylos stadijoje užbaigti išieškojimą su negalimumo aktu. Toks antstolio sprendimas galėtų pažeisti išieškotojo interesus atgauti skolą ar jos dalį. Be to, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nustatyta, jog skolininkė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi pensijų kaupimo sutartį UAB „Swedbank investicijų valdymas“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

6. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/12/03482 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės Z. P. išieškotojai UAB „GelvoraSergel“ 224,24 Eur skolą; vykdomąją bylą Nr. 0171/12/04277 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą išieškoti iš skolininkės Z. P. išieškotojai UAB „GelvoraSergel“ 403,63 Eur skolą.

7. (duomenys neskelbtini) pareiškėja Z. P. pateikė antstolei Brigitai Palavinskienei prašymą dėl vykdymo užbaigimo ir išieškojimo nutraukimo, kuriuo skolininkė prašė antstolės nutraukti skolininkės atžvilgiu išieškojimą išieškotojos UAB „GelvoraSergel“ naudai taikant senatį. (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. S-25-171-4792 antstolė atsisakė tenkinti skolininkės prašymą. (duomenys neskelbtini) skolininkė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame reikalaujama panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. S-25-171-4792 ir įpareigoti vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, surašant sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Antstolė Brigita Palavinskienė (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. S-25-171-8401 nutarė atsisakyti patenkinti minėtą pareiškėjos skundą.

8. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

9. 2025 m. vasario 4 d. prašyme antstolei pareiškėja (skolininkė) Z. P. nurodė, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas vykdomųjų raštų pagal teismo sprendimus 5 metų senaties terminas. Iš vykdomųjų įrašų matyti, jog praėjo daugiau nei penkeri metai, dėl ko, anot pareiškėjos, remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu (jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas), vykdomoji byla turi būti nutraukta. (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. S-25-171-4792 antstolė Brigita Palavinskienė atsisakė tenkinti skolininkės prašymą. Nurodė, kad išieškojimai skolininkės Z. P. atžvilgiu antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje vykdomi civilinėse bylose, o šio tipo byloms nėra taikomi išieškojimo senaties terminai.

10. Skolininkė šioje byloje pateiktu skundu prašo panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. S-25-171-4792, tačiau iš esmės kitu teisiniu pagrindu nei buvo reiškiamas (duomenys neskelbtini) prašymas, t. y. ne tuo pagrindu, jog yra suėjęs išieškojimo senaties terminas, bet dėl to, kad, skolininkės teigimu, išieškoti priteistas sumas nėra įmanoma dėl skolininkės turto ir pajamų neturėjimo. Todėl teismas, pritardamas skundžiamo patvarkymo motyvams, jog ginčo atveju vykdomam išieškojimui išieškojimo senaties terminas nėra numatytas, plačiau šiuo klausimu nepasisako. Pažymėtina, kad skolininkės nurodytas CPK 606 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas, per kurį vykdomasis dokumentas gali būti pateikiamas vykdyti, šiuo atveju nebuvo praleistas – išieškotoja UAB „GelvoraSergel“ vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininkės Z. P. pateikė išieškojimą vykdančiai antstolei Brigitai Palavinskienei nepraleidusi minėto įstatymo nustatyto termino (išieškojimas ginčo vykdomosiose bylose vykdomas nuo 2012 m.). O senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės, įstatymas nenumato.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja reiškia reikalavimą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai ir užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0171/12/03482, 0171/12/04277, kai galimybės iš skolininkės išieškoti priteistas sumas nėra įmanoma dėl skolininkės turto ir pajamų neturėjimo. Pareiškėja tvirtina, kad tokiu atveju kai skolininkas neturi turto ir pajamų, antstolė vykdomuosius raštus turi grąžinti išieškotojai vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir vykdomąsias bylas užbaigti.

12. Teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais pareiškėjos argumentais bei pozicija. Vertindamas byloje kilusį ginčą, teismas pirmiausia pažymi tai, kad CPK 625 straipsnyje nurodyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai nustatyti CPK 632 straipsnyje. Vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimas yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

13. Vykdomojo dokumento, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinimo išieškotojui pagrindai nustatyti CPK 631 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai vykdomajam dokumentui grąžinti suteikia antstoliui diskrecijos teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, surašius aktą apie išieškojimo negalimumą, tačiau nesukuria antstoliui pareigos skolininko prašymu užbaigti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai.

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

16. Taigi remiantis nurodytu įstatyminiu reglamentavimu ir jį aiškinančia teismų praktika, darytina išvada, kad išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti tik antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui.

17. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjai būtų buvusi iškelta fizinio asmens bankroto byla arba egzistuotų kuris nors kitas CPK 632 straipsnyje įtvirtintas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas.

18. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojai. Dėl nurodytų motyvų antstolės (duomenys neskelbtini) priimtas patvarkymas Nr. S-25-171-4792 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Z. P. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.