Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kauno r.sav.., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. G. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 17 d. 20.46 val. iki 2022 m. birželio 20 d. 07.55 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudodamas psichinę prievartą, sistemingai nuolat baugino savo šeimos narę – sutuoktinę J. G., t. y. 2022 m. balandžio 17 d. apie 20.46 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, baugino ją, sakydamas „tu mirsi“, „aš tau keršysiu tiek, kad nachui, nachui, aš numirsiu, bet tau keršysiu, iš paskutiniųjų, kiek tik įmanoma“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, agresyviai ėjo jos link, stangindamas rankas bei sakydamas „išmušiu tau dantis“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 11 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, grasino jai sulaužyti žandikaulį, suleisti „AIDS“, kad ši susirgtų šia liga, bei sakydamas „rytoj būsi duobėj, Nemune“, „varyk nachui, nes užmušiu“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 15 d. apie 00.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, netiesiogiai - per dukrą I. G. - grasino jai, sakydamas „tu nepyk ant manęs, aš gal sėsiu 10-15 metų, bet nužudysiu tavo mamą“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 16 d. apie 09.00 val., netiesiogiai - per dukrą I. G., grasino, dukters paprašęs perduoti nukentėjusiajai, kad ši „atsargiai važiuotų į darbą, nes gali būti, kad sprogs padanga“.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 20 d. apie 7.55 val., būdamas įniršęs, grasino nukentėjusiajai „aš tave nužudysiu, blet“, po ko laužė pagrindines namo duris, tokiu savo elgesiu sudarė šeimos narei J. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusios. Nurodė, jog pripažįsta, kad grasino tuo metu savo sutuoktinei, tačiau kadangi viskas vyko seniai, todėl konkrečiai ką kada sakė nelabai atsimena, prisimena, kad sakė, jog įmes į Nemuną, dėl Aids, dėl padangos sprogimo, sutinka su visomis aplinkybėmis, laiku ir vieta, nurodytomis kaltinime. Tuo metu dar buvo susituokę su nukentėjusiąją, gyveno gerai, pasistatė namus, žmona nedirbo, augino vaikus, jis šeimą pilnai išlaikė, su vaikais ir draugėmis ji dažnai išvykdavo, o paskui ji nutarė išsituokti ir norėjo, kad jai viskas vienai liktų, mediacijoje prašė, kad nesiskirtų, pusę metų negėrė, jei ne skyrybos taip nesielgtų, jis viską jai po skyrybų ir paliko. Jis tuo metu vartojo daug alkoholio ir jam nuo to darėsi blogai, todėl pats kreipėsi pagalbos į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, buvo ne kartą gydomas klinikose. Šiuo metu jis nėra visiškai atsisakęs alkoholio, vartoja maždaug du kartus per mėnesį, pavyzdžiui vyno butelį. Visi jo pasakyti grasinimai buvo dėl girtumo, jam būnant neblaiviam. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad jo dydis yra per didelis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo tyrimo metu, kuomet K. G. parodė, kad sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis pranešime apie įtarimą, t. y. su tuo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 17 d. , 20.46 val., iki 2022 m. birželio 20 d. 7.55 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo sutuoktinę J. G.. Šiuo metu jam sunku tiksliai prisiminti, ką tiksliai išsakė savo sutuoktinei. Neneigia, kad žodžius, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, nes, kiek prisimena, dažniausiai būdavo neblaivus, dėl ko tapdavo suirzęs ir agresyvus. Suvokė, kad tokiais savo veiksmais baugino ne tik ją, bet ir savo dukras, todėl, suvokdamas, kad jam reikalinga pagalba, 2022 m. birželio 2 d. kreipėsi pagalbos į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, esantį Kaune, Giedraičių g. 8, kur nuo 2022 m. L. 15 d. gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo. Gydymas buvo baigtas 2022 m. rugpjūčio 2 d., pateikia prie apklausos gydymo įstaigos pateiktą diplomą. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, savo žmonos ir vaikų atsiprašė, po gydymo į viską žiūri kitomis akimis, suvokdamas savo išsakytų grasinimų pasekmes, kad sutuoktinė, būdama įbauginta, turėjo pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti (1 t., b. l. 148-151).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Apžiūra atlikta 2022 m. birželio 7 d. 12.00-12.30 val., kurios metu jokių tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nieko nepaimta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 13-20).

Nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad ji gyvena kartu su savo vyru K. G. adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r. K. G. nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, ir dėl jo nuolatinio girtavimo ji nusprendė skirtis. 2021 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, ji K. G. pasakė, kad nori skirtis. Sužinojęs apie jos norą skirtis, jis kurį laiką nevartojo alkoholio ir jai negrasino. Nuo 2022 m. pradžios jis jai pradėjo grasinti, kadangi ji tvirtai apsisprendė skirtis, nes žmogus ir toliau girtauja. 2022 m. gegužės 13 d. apie 20.00 val., ji grįžo iš darbo namo ir pastebėjo, kad K. G. namuose yra neblaivus. Jai įėjus į namus, jis pradėjo konfliktuoti ir grasinti, sakydamas kad „išmes ją iš namų ir paliks ją be vaikų”, taip pat sakė, kad „jei kreipsis į policiją, ji bus duobėje, nes policija yra nulis Lietuvoje“. Vėliau konflikto metu jis jai liepė išeiti iš namų. Jam liepus išeiti iš namų, ji nuėjo į miegamąjį krautis lagamino. K. G., pamatęs, kad ji tikrai ruošiasi išeiti, jos neišleido. Toliau tęsėsi pokalbiai ir grasinimai, ko pasėkoje K. G. paėmė ją už rankos ir neapsirengusią tempdamas išvedė į lauką. Ji apėjo aplink namą ir atsisėdo terasoje ant sofos. K. G., atėjęs paskui ją, ir toliau tęsė grasinimus įvairiomis frazėmis susidoroti su ja ir jos drauge S. K.. Ji tiesiog sėdėjo terasoje ir jam nieko nesakė. Po kurio laiko ji įėjo į namus, užlipo į viršų pas savo vaikus I. ir L.. Vaikai dėl tokių tėvo K. G. veiksmų taip pat buvo išsigandę ir verkė. Tada ji galvojo, kaip su vaikais išeiti iš namų. Kadangi bijojo K. G., 2022 m. gegužės 14 d. ryte, ištaikiusi progą, su vaikais išvažiavo pas savo tėvus. Nuo to laiko ji gyvena pas savo tėvus. K. G. grasinimus susidoroti su ja išreiškia žodžiu, jai būnant namie, taip pat rašydamas trumpąsias žinutes. Taip pat K. G. jų dukrai I. G. yra sakęs „perduok mamai, kad atsargiai į darbą važiuotų“, „ tu ant manęs nepyk, bet aš nužudysiu tavo mamą ir pats nusižudysiu“. Dažniausiai K. G. grasina susidoroti su ja ar jai pakenkti, būdamas neblaivus. Jis jokių realių veiksmų nesiėmė ir savo žodžiu išreikštų grasinimų neįvykdė. Dėl tokio K. G. elgesio ji jaučia nuolatinę baimę. Mano, kad savo žodžiu išreikštus grasinimus K. G. gali tikrai įvykdyti, nes yra spontaniškas ir kerštingas žmogus. Taip pat ji žino, kad K. G. pažįsta asmenis, kurie priklauso nusikalstamoms grupuotėms, ir tuo didžiuojasi. Grasinimai susidoroti su ja ar jai pakenkti tęsiasi apie 2-3 mėnesius. Ji yra užfiksavusi telefonu, kaip K. G. jai grasina ir vaizdo įrašus pateiks elektroniniu paštu (b. l. 25-28).

Papildomais nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kai 2021 m. birželio mėn. ji nusprendė su K. G. skirtis, šis, gavęs laišką iš mediatoriaus, buvo labai nustebęs dėl jos tokio žingsnio. Jis ją įkalbėjo suteikti jam dar vieną šansą. Ji su tuo sutiko, davė ultimatumą, kad, jei jis nesilaikys susitarimo ir nenustos vartoti alkoholinius gėrimus, jiedu gražiai ir ramiai išsiskirs. Jo pažadas negerti truko neilgai. 2021 me. vasarą, L. mėn., tikslios dienos neprisimena, atostogų metu, nuomojamojo buto adresu (duomenys neskelbtini) kieme, jis, būdamas neblaivus, jų draugų akivaizdoje ją tyčia pastūmė, dėl ko ji griuvo atbula. Ją pagavo draugas A. S., todėl ji jokių sužeidimų nepatyrė. K. G. parodė jai nepagarbą prieš jų draugus. K. G. taip pasielgė, kadangi ji jo paprašė, jam būnant neblaiviam, netriukšmauti, nes jai buvo gėda dėl jo tokio elgesio. K. G. nepatiko jos pastaba. Apie šį įvykį gali paliudyti kiti draugai: A. S. žmona Agnė, V. Š., kurių telefono numerių ji nežino, bet, esant reikalui, sužinos. Po šio įvykio K. G. sekančią dieną vienas išvyko į namus, o ji su vaikais toliau liko vasaroti Palangoje. Iki šios dienos K. G. nėra pakėlęs prieš ją rankos, tačiau jo nuolatinis bauginimas, naudojant psichologinį smurtą, kelia jai baimę ir nesaugumo jausmą. Kitas įvykis, kurį aiškiai prisimena, buvo 2022 m. balandžio 17 d. , 20.46 val. Šios dienos vaizdo įrašus pateikė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. K. G. namuose adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r., vėl būdamas neblaivus, baugino ją, sakydamas, kad ji mirs, jei bandys išsiskirti. Šiuos jo žodžius ji suprato kaip realią grėsmę, nes jai jo veiksmai atrodo spontaniški ir neapgalvoti, ji žino, kad jis yra kerštingas ir niekada neatleis, jei viskas bus ne pagal jį. Tą patį vakarą, vaizdo įrašuose, kuriuos pateikė, girdisi jį sakant „aš tau keršysiu tiek, kad nachui, nachui, aš numirsiu, bet tau keršysiu, iš paskutiniųjų, kiek tik įmanoma“. Šie jo žodžiai jai sukėlė baimę. Nenorėdama jo provokuoti, ji kalbėjo ramiu balsu, nors viduje jautė nerimą, jai buvo baisu. 2022 m. balandį, tikslios dienos ir laiko neprisimena, ji grįžo namo, kai namo kieme pamatė K. G.. Jis neblaivus plovė automobilį. Garsiai grojo muzika, todėl ji jo paprašė sumažinti garsą, netrukdyti aplinkiniams kaimynams. Ji sumažino kolonėlės garsą. Jai būnant gyvenamo namo viduje, koridoriaus patalpoje, K. G. agresyviai ėjo jos link. Ji tai suprato iš jo kūno kalbos, nes jis stangino rankas, drebėjo apatinė jo lūpa (taip jam būna, kai būna nervuotas). Jis pasakė „išmušiu tau dantis“, nurodė jai „pyzdint“ iš namų. Ir tą kartą ji liko šaltų nervų, jo neprovokavo. Namuose tuo metu nieko nebuvo. Visos ribos buvo peržengtos 2022 m. gegužės 11 d. Rašydama pareiškimą, ji klaidingai nurodė datą, t. y. 2022-05-13. Dėl minėtos dienos įvykio ji pateikė vaizdo įrašus, darytus 21.41 val. ir 22.10 val. Minėtą dieną, grįžusi namo po darbo, rado sutuoktinį neblaivų, jis pradėjo konfliktuoti, vėl ją baugindamas, kad ji bus duobėj, Nemune, liepė jai išeiti iš namų. Ji nuėjo krautis daiktus. Pamatęs, kad ji taip ir daro, jis persigalvojo ir išeiti jai nebeleido. Tęsdamas pokalbį, jis paėmė jai už dešinės rankos riešo, jį spaudė, dėl ko ji juto momentinį skausmą, neapsirengusią ištempė į lauką, kur, toliau tęsdamas bauginimus, išsakė minėtus žodžius, kad ji bus duobėje, Nemune. Toks jo elgesys, jos varymas lauk, gąsdinimai dėl jos gyvybės, kad atims iš jos vaikus, o vėliau atsiprašymai, prašymai likti kartu, jai rodo, kad jo būsena nestabili, ir ji nežino, ko iš jo tikėtis, jai kyla neabejotina baimė dėl jo grasinimų, kad šie bus įvykdyti. Toliau viskas vyko taip, kaip ji nurodžiau pirminės apklausos metu. Šiuo metu K. G. namuose negyvena, juose būna ji su savo vaikais. K. G. po 2022 m. gegužės 11 d. įvykio jos prašė su juo nesiskirti, pasižadėjo nebegerti. Su šiuo žmogumi ji nemato galimybės toliau gyventi dėl jo nuolatinių girtavimų, tačiau mato galimybę su juo taikytis, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, jiems susitaikius. Prie ikiteisminio tyrimo ji pateikė visus reikšmingus įrašus, daugiau nieko papildyti neturi. Pažymi, kad pateiktose programėlės VIBER ekrano nuotraukose matytą susirašinėjimą su K. G. pavadino „Svajone“, susirašinėjimas vyko 2022-05-12 ar 2022-05-13, patiksinti negali, nes jį yra užblokavusi, ir susirašinėjimas dingo (1 t., b. l. 31-35).

Papildomais nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. birželio 20 d. , apie 07.55 val., K. G., atsirakinęs namų adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r. duris raktu, kurį gavo iš dukros I., įėjo į namus ir garsiai šaukė „ateik čia“. Ji tuo metu buvo antrame namo aukšte ir iš pradžių nesuprato, kas rakina namų duris, nes L. buvo mokykloje, namuose buvo dukra Ieva, kuri tuo metu miegojo savo kambaryje. Po K. G. žodžių ji nusileido į pirmą namo aukštą. K. G. įtūžęs jos klausė, kaip jie toliau gyvens, sakydamas, kad jis parduos namą, nieko jai nepaliks. Ji jam pasakė, kad nesiruošia su juo gyventi, jie tikrai skirsis, neprieštarauja, kad namas būtų parduodamas. Po jos žodžių K. G. susierzino ir, išeidamas iš namų, trenkė durimis taip, kad sudrebėjo namo sienos. Ji duris užrakino. Po akimirkos K. G. grįžo atgal, vėl atrakindamas duris, stovėdamas tarpdury išrėkė „aš tave nužudysiu, blet“. Buvo įniršęs. Jo žodžius ji suvokė kaip realų grasinimą, jo bijojo, jai drebėjo širdis. Po išsakytų grasinimų K. G. vėl trenkė durim ir išėjo. Per durų langelį ji pamatė, kad K. G. grįžta atgal, todėl, bijodama jo, užrakino įėjimo duris su vidine spyna. K. G. atrakino duris turimu raktu, tačiau dėl to, kad ji jas buvo užrakinusi papildoma vidine spyna, negalėjo durų atidaryti pilnai. Jis pradėjo duris laužti. To padaryti jam nepavyko, bet jis sulaužė vidinės spynos mechanizmą. Per tą laiką, kai K. G. laužė įėjimo duris, ji greitai nubėgo prie terasinių durų, nes matė jas praviras, bijojo, kad K. G. per jas gali patekti į namus. Terasines duris ji užrakino. Kadangi K. G. nepavyko patekti į namus, sėdęs į savo automobilį, jis išvažiavo. Ar Ieva girdėjo tėvo išsakytus grasinimus, nežino, jos neklausė. Įsibaiminusi ir nežinodama, kaip toliau elgtis, bijodama, kad K. G. ją seks iki darbo, norėdamas savo grasinimus įgyvendinti, ji skambino ikiteisminio tyrimo tyrėjai, pranešdama apie esamą situaciją. Tyrėja patarė kviesti policiją, tačiau, turėdama įsipareigojimus savo klientams, nes dirba privačiame sektoriuje, ji to padaryti negalėjo. Su tyrėja aptarė, kad apie įvykusį incidentą papasakos apklausos metu. 2022 m. birželio 20 d. , apie 20.20 val., grįžusi namo, rado K. G. su draugais. K. G. jai pasakė, kad nenori gyventi vienas, nori gyventi savo namuose. Nenorėdama pyktis ir nieko nesakiusi, ji iš namų išėjo ir išvažiavo į parduotuvę. Būdama parduotuvėje, į savo mobilųjį telefoną gavo pranešimą (anglų kalba), prie apklausos prideda ekrano nuotrauką, kad ji yra sekama. Tą patį vakarą, grįžusi namo, ji paklausė K. G., ar jis ją seka. Jis to neneigė, sakydamas, kad jos mašinoje „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengė sekimo įrangą, nurodydamas, kad nori apsaugoti automobilį nuo vagysčių. Tačiau jai buvo aišku, kad jo vienintelis tikslas yra žinoti, kur ji yra, ir tai ją neramina. Žinodamas, kur ji yra, jis gali bet kada imtis veiksmų, kad įgyvendintų savo grasinimus, nes yra sakęs, kad neturi ką prarasti. Tą patį vakarą, t. y. 2022 m. birželio 20 d. , jos ir dukters L. prašymu K. G. iš namų išvyko, sakydamas, kad grįš, kada norės. Po K. G. išsakytų grasinimų, kuriuos minėjo ankstesnėse apklausose, nežinodama, kur kreiptis, bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės ir norėdama išsipasakoti, ji yra ne kartą kalbėjusi su savo drauge S. K. bei savo tėvais Birute ir J. K. (b. l. 47-49).

Liudytojos I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad šiuo metu ji gyvena kartu su savo mama J. G. adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. 2022 m. gegužės 11 d. , apie 22.00 val., ji buvo namuose savo kambaryje, antrame namo aukšte ir girdėjo, kad kurį laiką jos tėvai konfliktavo, būdami pirmame aukšte. Konflikto nematė, tačiau girdėjo, kad tėvas K. G. jos mamai priekaištavo dėl bendravimo su jos drauge S. K.. Konfliktas tęsėsi apie 3 valandas. Konflikto metu tėvas mamai grasino, kad suleis „AIDS“, ir ji susirgs šia liga. Vėliau girdėjo, kaip atsidaro namo durys, kadangi atidarant jos suskamba, ir tėvas mamai pasakė „eik dabar“, „varyk nachui, nes užmušiu“. Taip pat girdėjo tėvą sakant, kad, jei mama pareis į namus, jis jai sulaužys žandikaulį. Tėvas taip pat sakė „ gyvensi taip, kaip aš pasakysiu, pagal mano taisykles, nes bobos vadovauti negali“. Aiškino, kad gali kiekvieną dieną atsikelti anksčiau ir nuleisti padangas, kad mama negalėtų išvažiuoti į darbą. Mama dėl tokių tėvo veiksmų buvo labai išsigandus, atėjusi į jos kambarį, visa drebėjo, verkė. Aiškino, kad nebežino, kaip elgtis ir ką daryti dėl tokio tėvo elgesio. Mama klausė, ar ji ir jos sesuo L. G., kuri buvo kartu kambaryje, girdėjo, kas vyko pirmame namo aukšte. Ji atsakė, kad girdėjo ir įrašė garso įrašus, juose girdimas konfliktas. Įrašus galės pateikti elektroniniu paštu tyrimo metu. Vėliau girdėjo, kad tėvas garsiai sakė, kad jų iš namų neišleis, niekur jie neis. Tada ji mamai pasakė, kad joms reikia išeiti iš namų. Mama susidėjo būtiniausius daiktus šalia jos daiktų. Susikrovus daiktus, jos nusprendė laukti, kol tėvas nueis miegoti, tada jie pabėgs iš namų. Dėl tokių tėvo veiksmų ji dėl savęs nebijojo, tačiau buvo išsigandusi dėl mamos, kadangi tėvas yra sakęs pasakyti jam, jei jai kas nors bus, kažkas nuskriaus, ir to žmogaus nebebus. Kadangi tėvas priešiškai nusiteikęs prieš mamą, teigia turintis daug pažinčių ir draugų, kurie už paslaugas gali padaryti bet ką, ji bijo, kad tėvas gali įvykdyti savo grasinimus. Vėliau ji ieškojo internete viešbučio, kur galėtų apsistoti ir jaustis saugiai. Po kurio laiko mama pasakė, kad ji viena išvažiuos ryte pas savo tėvus į Kauno rajoną, ir kad ji su L. iš mokyklos po pamokų važiuotų taip pat pas senelius į Kauno rajoną. Mama ir L. nuo 2022-05-12 iki 2022-05-22 gyveno pas senelius, kadangi bijojo grįžti į savo namus. O ji, t. y. liudytoja, nusprendė nuo 2022 m. gegužės 16 d. grįžti pas tėvą ir iki 2022-05-19 būti savo namuose. Vėliau vis tiek išvyko pas mamą ir L., nes tėvas mamai grasinimus ėmė perdavinėti per ją. Tėvas liepė jai pasakyti mamai „atsargiai važiuoti į darbą, nes gali būti, kad sprogs padanga“. Tėvas nuolatos baugina mamą, naudodamas psichinę prievartą, grasindamas susidoroti ar kitaip pakenkti, dėl ko mama dažnai atrodo išsigandusi ir įbauginta. Tėvas nuo 2022 m., pradžios pradėjo mamai grasinti, kad ją nužudys ar užkrės „AIDS“ liga. Grasinimai visada būna išreiškiami, jam būnant neblaiviam. Kadangi tėvas labai dažnai girtauja ir, būdamas neblaivus, nuolatos grasina mamai, ji, nujausdama, kad dėl tėvo veiksmų gali tekti bėgti iš namų, iš anksto buvo pasiruošusi ir susikrovusi lagaminą su asmeniniais daiktais. 2022 m. gegužės 15 d. , apie 00.00 val., naktį ji buvo namuose kartu su tėvu, kuris buvo ilgą laiką nemiegojęs, pavargęs, neblaivus. Tėvas paprašė pabūti su juo, kol užmigs. Ji su tokiu prašymu sutiko ir nuėjo į miegamąjį. Tada tėvas po kurio laiko jai pasakė „ tu nepyk ant manęs, aš gal sėsiu 10-15 metų, bet nužudysiu tavo mamą“. Taip pat sakė, kad „tavo mamai bus taip pat, kaip turėjo būti „žirniui“. „Žirnis“ yra S. K. brolis, jo namą tėvas norėjo padegti, o jį patį suluošinti. Ji į tokius žodžius sureagavo ramiai, kadangi grasinimai yra nuolatiniai, trunkantys nuo šių metų pradžios, todėl ji jau yra pripratusi (1 t., b. l. 61-63).

Liudytojos I. G. papildomais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. gegužės 15 d. apie 00.00 val., ji buvo namuose kartu su tėčiu K. G.. Pastarasis, būdamas neblaivus, jai pasakė „tu nepyk ant manęs, aš gal sėsiu 10-15 metų, bet nužudysiu tavo mamą. Į šiuos tėvo žodžius ji sureagavo ramiai, baimės jai nesukėlė, nes ji jau yra pripratusi prie tokių jo žodžių, išsakytų, esant neblaiviam. 2022 m. gegužės 16 d. , apie 09.00 val., jų namuose tėvas, jau būdamas blaivus, pasakė jai perduoti mamai „kad atsargiai važiuotų į darbą, nes gali būti, kad sprogs padanga“. Šiuos jo žodžius ji suprato kaip realią grėsmę mamos sveikatai ir gyvybei, todėl apie tai ji pasakė mamai, kad ji pasisaugotų (1 t., b. l. 66-69).

L. S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra gera J. G. draugė, jos bendrauja jau apie 20 m., todėl viena kitai pasakoja įvairius dalykus, tarp jų ir apie savo santykius su sutuoktiniais. L. yra ištekėjusi už K. G., su kuriuo jos santykiai tikrai buvo geri, jų šeimos kartu atostogaudavo, vykdavo vakaronės kartu, net jų vaikai kartu užaugo. Maždaug nuo 2022 m. balandžio mėn. jis jos pradėjo prašyti nutraukti bet kokius ryšius su jo žmona, argumentuodamas, kad ji jo žmonai daro blogą įtaką, tai turi įtakos santykiams jų šeimoje. Ji dažnai sulaukdavo neblaivaus K. skambučių, kurių metu šis jai sakydavo, kad, jei ji nenustos bendrauti su jo žmona gražiuoju, tai „bus bloguoju“, sakė, kad padegs jos įmonės kioskelį, cituoja „žiūrėk, kad neužsidegtų“, vadindavo ją necenzūriniais žodžiais. Dėl šių K. veiksmų ji jau kreipėsi į policijos pareigūnus Kauno mieste, dėl įvykio priimtas nutarimas nepradėti ikiteisminį tyrimą. K. dėl savo žodžių jos atsiprašė, jie toliau bendrauja, nors jų santykis jau ne toks kaip buvo iki balandžio mėnesio. Nežino, kas nutiko K., bet paskutiniu metu jis atrodo neprognozuojamas, jo nuotaikos nuolat kinta. Po 2022 m. gegužės 11 d. įvykio, kai K. J. varė iš namų, jai 2022-05-12 paskambino susijaudinusi L., pasakodama apie 11-tos dienos įvykius. Pasakojo, kad K., vėl būdamas neblaivus, elgėsi atžagariai, varė ją iš namų, sakydamas, kad, jei ji kvies policiją, bus Nemune. Iš Julijos balso ji suprato, kad L. bijo savo sutuoktinio, dėl to išėjo su vaikais gyventi į tėvų namus. Taip pat L. užsiminė, kad K. pasakė, jog ir jai bus blogai, ji sėdės invalido vežimėlyje. Po šių žodžių buvo peržengtos visos K. ribos, dėl to, kaip ir minėjo, ji kreipėsi į policijos pareigūnus su pareiškimu. Nepamena laiko, kada L. tiksliai jai skambino, bet pokalbio metu jai papasakojo, kad 2022 m. birželio 20 d. K., bandydamas patekti į namus, sulaužė namų durų spyną po to, kai L. po jo išsakytų žodžių, kad ją nužudys, užrakino duris vidine spyna. Iš Julijos balso ji suprato, kad L. yra įsitempusi ir išsigandusi, jau nesupranta, ko tikėtis iš K., nes jo nuolatiniai gąsdinimai, kad ją nužudys, nuolatinis alkoholio vartojimas, rodo jo nestabilią būseną. Dėl to baimę junta jos abi. L. yra iš tų žmonių, kurie į viską reaguoja blaivia galva, nepriima neapgalvotų, emocijomis paremtų sprendimų, todėl tiki Julijos baime dėl vyro K. išsakytų grasinimų, kad šie gali būti įvykdyti. Kas ją pažįsta, tikrai pasakys, kad L. nepriima sprendimų neapgalvojusi. K. jau buvo duotas šansas ne vienas, tačiau žmogus nesupranta, kad tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, o dar labiau atstums žmones nuo savęs (b. l. 82-85).

Liudytojos B. K., nukentėjusiosios J. G. motinos, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad L. yra ištekėjusi už K. G., jiedu augina bendrus vaikus L., 15 metų amžiaus, ir I., 19 metų amžiaus. K.tį ji charakterizuotų kaip žmogų, kuris mano, kad viskas turi vykti pagal jo norus ir suvokimą. Jos akivaizdoje tarp Julijos ir K. nebuvo kilę barniai, pastarasis niekada nėra grasinęs Juliją sužaloti, nėra pakėlęs rankos prieš ją. Judviejų šeima jai atrodė normali, kaip ir visos, kol 2022-05-12 ryte, tikslaus laiko neprisimena, verkdama L. su dukromis atvyko į jos ir jos vyro Jono namus adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r. Mergaitės buvo išsigandusios, pati L. papasakojo, kad neblaivus K. jų namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. grasino jai, kad, jei ji nebus su juo, tai nebus su niekuo. Dukra buvo susijaudinusi, verkė, visa drebėjo, bijodama dėl K. išsakytų žodžių. L. apie pablogėjusius santykius, kurie tęsiasi apie du metus, jai su vyru papasakojo tik minėtą rytą. L. yra iš tų žmonių, kurie visus jausmus gniaužia savyje, nenori skaudinti tėvų. Jei L. su vaikais atvyko pas juos į namus, tai ženklas, kad šeimoje tikrai yra blogai, ir tiek ji, tiek vaikai bijojo likti su tėvu po vienu stogu. Jos supratimu, mintis, kad reikia išeiti iš namų, buvo L., nes pastaroji buvo tiek išsigandusi, kad pasakė mamai bėgti iš nesaugios aplinkos. Nuo minėtos dienos jiedu su vyru nutraukė visus ryšius su K., užblokavo jo numerius. Matydama savo dukters Julijos ir vaikų baimes, supranta, kad L. yra išgąsdinta savo sutuoktinio, bijo jo išsakytų grasinimų, bijo vykti į darbą, nuolat dairosi, ar šis jos neseka. Nemano, kad K. galėtų imtis priemonių, kad sužalotų Juliją, tačiau jo tokie nuolatiniai kalbėjimai, t. y. gąsdinimai, Juliją emociškai žlugdo, ji niekada nėra buvusi tokia įsitempusi ir nelaiminga kaip pastarosiomis dienomis (1 t., b. l. 88-91).

Liudytojo J. K., nukentėjusiosios J. G. tėvo, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad L. - teigiamas žmogus, pozityvus, blaivaus proto, „išlaikyta“, niekada nepakels balso bet kokioje situacijoje. Jis nepasakytų nei vieno blogo dalyko apie ją. Vertina ne kaip tėvas, bet kaip žmogus iš šalies. Dukra yra ištekėjusi už K. G.. Jo ir jo žmonos akimis, judviejų santykiai atrodė normalūs, kaip ir visų kitų šeimų. Kas vykdavo šeimoje už uždarų durų, jie nežinojo, kadangi L. iš tų žmonių, kurie problemas sprendžia šeimos rate, jausmus gniaužia savyje, ir, jo supratimu, ji nenorėjo skaudinti ir nervuoti tėvų. Niekada jų akivaizdoje tarp Julijos ir K. nebuvo jokių barnių, nebuvo, kad K. būtų rodęs nepagarbą L., juolab, gąsdinęs. Dar iki 2022-05-12 jis žinojo, kad dukters ir žento santykiai pašlijo. L. ketino skirtis su K.. Šis, bandydamas išvengti skyrybų, pasikeitė, bet, kaip suprato, neilgam. 2022-05-12 ryte, tikslaus laiko nepamena, L. su dukromis atvyko į jų namus. Atvykusi anūkė L. nuolat verkė, jis matė jos akyse baimę. L. taip pat atrodė išsigandusi, pavargusi dėl bemiegės nakties, atrodė nusiverkusi, paraudusiomis akimis. Papasakojo, kad K., būdamas neblaivus, jai grasino ją užmušti, sakydamas, kad jai nepaliks namų, kad ji nieko negaus. Parodė įrašus, kuriuose buvo girdimi K. išsakyti grasinimai. Įrašo jis neišklausė iki galo, nes labai susijaudino dėl dukters, ir iš kambario išėjo. Matydamas dukters baimę, tiki kad K. gali imtis priemonių, kad įvykdytų savo išsakytus grasinimus. Išklausius įrašus, suprato, kad tai ne tas pats žmogus, kuris buvo vedęs jos dukrą, žmogus, kuris lankydavosi jų namuose. Atrodė, kad tai visiška priešingybė, kuris jį patį išgąsdino. Po šio įvykio jiedu su žmona nutraukė visus santykius su K., užblokuodami jo telefono numerį (1 t., b. l. 94-97).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrimi nukentėjusiosios J. G. pateikti prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos vaizdo įrašai, susirašinėjimai (1 t., b. l. 98 - 104). 26 s trukmės vaizdo įrašas pavadinimu „0-02-05-c4617713 d19a3efedb9fb7829940c48c77f88fc 16c709f1a4557e62898555a97_8a663bd57633d0f5“, kuriame užfiksuotas tokio turinio nukentėjusiosios J. G. ir K. G. pokalbis: J. G. - „Kodėl aš turiu mirt?”; K. G. - „Todėl, kad tu mirsi”; J. G. - „Kodėl aš mirsiu?”; K. G. - „Pamatysi, blet. Pabandyk išsiskirti, pažiūrėsi, kodėl? Todėl”; J. G. - „Aš tau... (K. G. moteriai atsako, tačiau žodžiai sunkiai girdimi), jo”.

Nukentėjusiosios J. G. pateiktas prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos 5 min. trukmės vaizdo įrašas pavadinimu „0-02-05-d0e28ec9a3a4cb7b2ad6b7860acdc139f339469f7f22355be96e8132b8d5c860_2484d6df565a35dd“, kuriame užfiksuotas tokio turinio nukentėjusiosios J. G. ir K. G. pokalbis: K. G. - „Įdėsime du gabalus tau, ekstra (sekantis žodis neaiškus); J. G. – „Prašau, nerūkyk čia”; K. G. - „Kur čia nerūkyt? Čia mano namai”; J. G. - „Ir mano namai”;

Faile „viber_image_2022-05-25_15-15-53-151“ užfiksuotos telefono ekrano nuotraukos, kuriose matyti programėlės VIBER susirašinėjimo langas, peržiūros metu nustatyta, kad asmuo, pavadintas „Svajone“, laikotarpiu nuo 21.18 val. iki 22.09 val. rašo: „Ko nekeli?“, „Pasuk man, prasau“, „Tu nori matau bedu prisidaryti?“, „P“, „Kodel nekeli“, „Ryt jauciu pati skambinsi“, „Arba nusipirk tableciu daugiau.nes reikes“, „Ir sandrai paimk“, „Nors tai nepadės“.

Faile „viber_image_2022-05-25_15-15-54-123“ užfiksuotos telefono ekrano nuotraukos - faile „viber_image_2022-05-25_15-15-53-151“ užfiksuotos telefono ekrano nuotraukos tęsinio, peržiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 22.09 val. iki 22:16 val. asmuo, pavadintas „Svajone“, rašo: „Ir tau nepades jei negrysi“, „Nuo ryt pradedu gydimo terapija“, „Nepyk del manes uz rytoju“, „Nenori graziai, bus kitaip“, „Savo vis tiek pasieksiu, bet kokia kaina“ (1 t., b. l. 98-104).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 ir kt.). Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per palyginti trumpą laiko tarpą, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018 ir kt.). Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

Byloje paties kaltinamojo K. G. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, nukentėjusios, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, vaizdo įrašais, susirašinėjimais, bei kitais byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 17 d. 20.46 val. iki 2022 m. birželio 20 d. 07.55 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai nuolat baugino savo šeimos narę – sutuoktinę J. G., sakydamas „tu mirsi“, „aš tau keršysiu tiek, kad nachui, nachui, aš numirsiu, bet tau keršysiu, iš paskutiniųjų, kiek tik įmanoma“, „išmušiu tau dantis“, grasino jai sulaužyti žandikaulį, suleisti „AIDS“, kad ši susirgtų šia liga, bei sakydamas „rytoj būsi duobėj, Nemune“, „varyk nachui, nes užmušiu“, taip pat netiesiogiai - per dukrą I. G. - grasino jai, sakydamas „tu nepyk ant manęs, aš gal sėsiu 10-15 metų, bet nužudysiu tavo mamą“, grasino, dukters paprašęs perduoti nukentėjusiajai, kad ši „atsargiai važiuotų į darbą, nes gali būti, kad sprogs padanga“, grasino nukentėjusiajai „aš tave nužudysiu, blet“, po ko laužė pagrindines namo duris, tokiu savo elgesiu sudarė šeimos narei J. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Aukščiau aptarti įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai grasino, sistemingai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą, kaltinamasis tiesiogiai vartojo grasinančio pobūdžio žodžius, kad nukentėjusioji mirs, jis jai keršys kiek tik įmanoma, iš paskutiniųjų, išmuš jai dantis, sulaužys žandikaulį, suleis AIDS, bus duobėj, Nemune, nužudys ją; taip pat netiesiogiai per dukrą sakydamas, kad nukentėjusiąją užmuš, nužudys, sprogs padanga. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko turėdamas bendrą sumanymą priversti nukentėjusiąją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą, ką nukentėjusioji patvirtino jautusi ir galvojusi, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Pagal nustatytas byloje aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji patyrė psichologinį diskomfortą, ji negalėjo jaustis saugi, kaltinamojo veiksmais jai buvo sukurta nerimo, baimės ir nesaugumo atmosfera, todėl atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusioji girdėdama pasikartojančius, atvirus grasinančio pobūdžio žodžius buvo sistemingai bauginama. Tokie nuteistojo veiksmai, atsižvelgiant į jų skaičių, atlikimo laikotarpį, BK 145 straipsnio 2 dalies prasme vertintini kaip padaryti per neilgą laiko tarpą ir rodantys jo elgesio kryptingumą, siekiant įbauginti nukentėjusiąją, ir laikytini sistemingu nukentėjusiosios bauginimu.

Atliktų veiksmų pobūdis, tiesiogiai išsakant grasinamojo pobūdžio žodžius ir netiesiogiai grasinant per dukrą, grasinimų intensyvumas, turinys, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. puikiai suprato, kad sistemingai baugina nukentėjusiąją, panaudodamas psichinę prievartą, ir norėjo taip veikti. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. G. veika atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Teismas, skirdamas kaltinamajam K. G. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas apysunkis tyčinis, tęstinis, baigtas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, už šio nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka vieną kartą per penkerius metus, skiriant įspėjimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 124-127). Kaltinamasis dirba, Psichiatrijos klinikoje nesilankė, nesigydė, iš VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialistės išvados Nr. 93TPK-593/2022 matyti, kad nėra duomenų, kad K. G. ištirtų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 123, 133). Konsultuotas ir gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2022 m. birželio 2 d. dėl (F10.2) psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, nuo 2022 m. L. 15 d. jis buvo gydytas RPLC KF stacionariniame priklausomybės ligų skyriuje (1 t., b. l. 129, 137). Kaltinamajam buvo atlikta Teismo psichiatrijos ekspertizė, gauta išvada, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu K. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu K. G. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti parodymus, gali būti laikomas laisvės atėmimo vietose, dėl psichikos būklės K. G. priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos (2 t., b. l. 93-96).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis neteistas, baustas per 5 metus administracine tvarka tik vieną kartą įspėjimu už nešiurkštų žvejybos taisyklių pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi. Asmuo saistomas teigiamų socialinių ryšių – vykdo įstatyminę tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, dirba. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis nėra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, neturi polinkio nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Pažymėtina, kad vien tai, jog kaltinamojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nekaltumo prezumpcijos principo kontekste neleidžia laikyti, jog kaltinamasis yra kaltas dėl ikiteisminiame tyrime tiriamų veikų. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Atsižvelgiant į tai, siekiant nepažeisti nekaltumo prezumpcijos principo, teismas aplinkybės dėl kaltinamojo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nevertina kaip kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato bent vieną iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis iš esmės pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, jog gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios, tačiau, sutiktina su prokurore ir nukentėjusiosios advokate, kad kaltinamasis nuoširdžiai nesigailėjo, kritiškai nevertino savo elgesio, nusikalstamų veiksmų atlikimą bandė pateisinti alkoholio vartojimu, nukentėjusiosios elgesiu, skyrybomis. Taigi, viso baudžiamojo proceso metu kaltinamojo išreikšta pozicija negali būti vertinama kaip nuoširdus gailėjimasis, dėl ko darytina išvada, kad kaltinamojo deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusios atsiprašymas teisme buvo tik formalūs. Atsižvelgiant į tai, toks kaltinamojo gailėjimasis teismo laikytinas deklaratyviu bei formaliu, negalinčiu lemti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką jis pats pripažino teisiamojo posėdžio metu ir ką patvirtina bylos duomenys (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, tame tarpe nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad K. G. skirtina BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo trukmę, atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybės charakteristiką, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį (BK 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

Teismo nuomone skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Teismo nuomone, skiriant bausmę kaltinamajam už nusikalstamą veiką, baudžiamosios teisės nuostatos nebuvo pažeistos, atsižvelgta į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o pagrindo taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ar susijusių su kaltinamojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, nes skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012). Tuo pačiu pažymėtina tai, kad kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas nėra daug mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, veika nėra atsitiktinio pobūdžio, ji tęstinė, trukusi ne vieną dieną ir sistemingai, kaltininko asmenybė taip pat nėra mažiau pavojinga.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 1 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Pažymėtina, kad pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus apsunkintas vaiko išlaikymas, prarastas ryšys su jais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai, tapatūs BK 75 straipsnyje įtvirtintiems bausmės vykdymo atidėjimo tikslams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Teismas įvertina byloje esančius visus duomenis, tame tarpe tai, kad padarytas apysunkis tęstinis nusikaltimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusios, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių nenustatyta, jis neteistas, laikomas nebaustu administracine tvarka, o praeityje, kaip minėta, baustas tik vieną kartą per 5 metus, bet nuobauda - įspėjimas negaliojanti, dėl šių pastarųjų aplinkybių kaltinamasis nelaikytinas nusistatęs prieš visuomenės normas, prieš įstatymus, jo asmenybės charakteristika teigiama, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, turi nepilnametę dukrą, kuriai vykdo įstatymines tėvų pareigas išlaikyti, auginti, bendrauti, dėl ko pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė neprieštaraujanti, norinti, kad vaikai turėtų ir bendrautų su tėvu, nenorinti, kad kaltinamasis realiai atliktų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad proceso metu nukentėjusiojo reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Taip pat teismas įvertina tai, kad kaltinamasis pripažįsta civilinį ieškinį, jo dydžio pagrįstumo klausimą palikdamas teismui spręsti, kas rodo, kad neginčydamas civiliniu ieškiniu reiškiamos patirtos žalos fakto, pripažindamas civilinį ieškinį, kaltinamasis siekia pašalinti savo veiksmų pasekmes, atkurti buvusią asmens padėtį, o kartu tai rodo ir kaltinamojo atsakomybės nevengimą ir siekį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, vien ta aplinkybė, kad kaltinamojo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nelaikytina pakankamu teisiniu pagrindu nekaltumo prezumpcijos kontekste kaltinamąjį laikyti kaltu, charakterizuoti jį neigiamai, kaip pavojingą, linkusį nusikalsti asmenį. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, siekiant išlaikyti K. G. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, bet skiriant įpareigojimus: 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios J. G. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja; 5) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos K. G. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajai.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. L. 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji akivaizdu, kad patyrė psichologinį diskomfortą, nerimą, dvasinius išgyvenimus, stresą, nesaugumo jausmą, gyveno nuolatinėje baimėje. Nukentėjusioji dėl to vartojo raminamuosius vaistus, lankėsi psichologų konsultacijose, Moterų teisų asociacijoje jai buvo teikiama kompleksinė pagalba, ką patvirtina į bylą pateikta pažyma (2 t., b. l. 30). Byloje nukentėjusioji nenurodė ir nėra į bylą pateikta tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų grasinimų nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus psichinės sveikatos susirgimus, nenustatyta liekamųjų reiškinių, nepateikti duomenys dėl sveikatos, tame tarpe psichinės sveikatos, pablogėjimo, diagnozuotų ligų, reikalingo medikamentinio ar ilgalaikio psichoterapinio gydymo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas nedarbingumas ar ribotas darbingumas, ar kad kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo ir pan. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jog jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, kaip nurodė nukentėjusioji, turi nekilnojamojo turto, vykdo įstatyminę tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo šiose bylose: nuo 1000 Eur iki 2900 Eur (žr., pvz., 2K-269-303/2020, Nr. 2K-346-942/2018, Nr. 2K-346-303/2017, Nr. 2K-327-326/2016, Nr. 2K-65-648/2016, Nr. 2K-553-942/2015, Nr. 2K–347/2014, Nr. 2K-6147/2012 ir kt.). Taigi, įvertinus tai, kad nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, nesaugumo jausmą, tačiau nesant duomenų apie šių emocinių pergyvenimų peraugimą į psichinės sveikatos sutrikimus, diagnozuotas ligas, nustatytą nedarbingumo lygį, liekamuosius reiškinius, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusios prašoma priteisti 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 2000 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (žr., pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl procesinių palūkanų tenkintinas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-78-942/2022 ir kt.).‏‏‎

Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas 900 Eur sumoje. Minėtas išlaidas pagrindžia byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir apmokėjimo dokumentai – pinigų priėmimo kvitai. Teismas, įvertinęs bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, konstatuoja, kad atstovas surašė iš esmės vieną procesinį dokumentą, t. y. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurio apimtis ir sudėtingumas nelaikytini dideliais, civilinis ieškinys laikytinas visiškai įprastiniu ir nereikalaujančiu specialių (ypatingų) teisinių žinių, tačiau teismas atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, kad advokatas ne tik surašė ieškinį, bet ir atstovavo nukentėjusiąją viso proceso metu, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nenustatyta, kad būtų sunki, jis buvo atstovaujamas privataus advokato, taip pat atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad nukentėjusios turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms laikytina proporcinga, yra ne per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo nukentėjusios naudai.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena esanti byloje (1 t., b. l. 104), paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios J. G. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja; 5) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinės ieškovės J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš K. G. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (2000 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) advokato išlaidų.

K. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.