- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2-921-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00946-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kalvasta Steel“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Turkiškas metalas“
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalvasta Steel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalvasta Steel“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Turkiškas metalas“ dėl skolos (negrąžinto avanso) priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kalvasta Steel“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė, be kita ko, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB „Turkiškas metalas“ (toliau – ir atsakovė) priklausančias pinigines lėšas 70 701,00 Eur sumai. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. Pati atsakovė neginčija skolos ieškovei, taigi, nėra jokios priežasties teigti, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos;
1.2. Ieškinio suma (70 701,00 Eur) yra pakankamai didelė ir, atsižvelgiant į interneto svetainėje www.rekvizitai.lt apie atsakovę skelbiamą informaciją, įmonė įsteigta tik 2021 m. gruodžio 29 d., neturi jokio ilgalaikio turto, turimas tik 2 500,00 Eur vertės trumpalaikis turtas, įmonėje dirba 2 darbuotojai, skola SODRAI 2022 m. liepos 20 dienai buvo 691,90 Eur. Atsakovės turtinė padėtis ir įsiskolinimai kelia pagrįstų abejonių, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovė sugebės jį įvykdyti;
1.3. Nuo pat derybų dėl prekių įsigijimo su ieškove pradžios atsakovė neturėjo ketinimų sąžiningai ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus ir pristatyti prekes (metalo dirbinius) ieškovei, atsakovė net nebandė pristatyti prekių;
1.4. Atsakovė elgėsi nesąžiningai iki bylos iškėlimo. Tai patvirtina būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės piniginių lėšų atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
3. Teismas nurodė, kad vien ieškinio padavimas, ieškovei nepateikus pakankamų įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą, atsisakys nuosavybės, arba atliks kitus veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Išnagrinėjus bylą, jei ieškinys bus patenkintas, ieškovė gaus vykdomąjį raštą ir galės prašyti antstolio taikyti areštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nepranešus atsakovei, jos turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas 70 701,00 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Šio ginčo atveju ieškinio sumos dydis gali būti laikoma svarbia aplinkybe laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovės įmonė įsteigta 2021 m. gruodžio 29 d., t. y. vos prieš septynis mėnesius. Bendrovės įstatinis kapitalas yra tik 2 500 Eur, t. y. įstatymų nustatyto minimalaus dydžio. Jokio ilgalaikio turto atsakovė neturi, joje dirba tik 2 darbuotojai, o 2022 m. liepos 20 d. atsakovė turėjo 691,90 Eur skolą SODRAI. Taigi, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį galima teigti, kad ieškinio sumos dydis gali būti vienu iš pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui;
4.2. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nurodė pakankamai daug aplinkybių, rodančių atsakovės nesąžiningą elgesį šalių tarpusavio verslo santykiuose. Nors ieškovė už perkamas prekes nustatytu terminu ir sumokėjo atsakovei 70 701,00 Eur avansą, t. y. 30 proc. prekių vertės sumą, o atsakovė įsipareigojo pateikti prekes per 4 savaites po avanso sumokėjimo, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. praėjus net 4 mėnesiams po avanso sumokėjimo, atsakovė jokių prekių ieškovei neperdavė, akivaizdu, jog net nebandė jų užsakyti, pakrauti ir atvežti į Lietuvą;
4.3. Atsakovė elektroniniu paštu ieškovei nuolat teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva jau pakrautas ir į Lietuvą važiuojančias prekes, pateikė apmokėjimui juodraštines sąskaitas faktūras, tikėdamasi, kad ieškovė jas apmokės. Nurodžius atsakovei pateiktų dokumentų trūkumus bei paprašius realų prekių pakrovimą ir transportavimą patvirtinančių dokumentų (CMR važtaraščių ir pan.), tvirtinančių, kad prekės tikrai pakrautos ir su krovinio dokumentais važiuoja į Lietuvą, atsakovė atsisakė juos pateikti, nurodydavo vis kitas neva vėlavimą pristatyti prekes pateisinančias priežastis, vengė nurodyti konkrečias krovinio buvimo vietas, o pareikalavus grąžinti avansą, atsakovė jo negrąžino iki šiol (nors su skola sutinka), nurodydama vis kitą, vėlesnę, avanso grąžinimo datą;
4.4. Ieškovės prašymas taip pat atitiko Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovės turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovės (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė UAB „Kalvasta Steel“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
5.1. Pats reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui;
5.2. Nors ieškovė pripažįsta, kad pagrindinis jos argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje yra didelė ieškinio reikalavimo suma, aktualioje teismų praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio suma, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų vertinama kaip didelė, negali būti vieninteliu kriterijumi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar (ir) padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą;
5.3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovės (skolininko) nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą ir ketinimą vengti teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindžia tik tariamu atsakovės nesąžiningumu sutartiniuose santykiuose. Tai, ar sutartiniuose santykiuose atsakovė veikė nesąžiningai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės nagrinėjimo dalykas, todėl joks išankstinis sutartinių santykių sąžiningumo vertinimas neišnagrinėjus bylos iš esmės negali būti atliekamas;
5.4. Įmonės finansinė padėtis yra stabili, o vien trumpas juridinio asmens veiklos laikotarpis neturi jokios įtakos vertinant atsakovės finansinę būklę. Kadangi atsakovė veiklą pradėjo vykdyti neseniai ir dar nesibaigė mokestiniai metai, atsakovė negali teismui pateikti jos finansinę būklę patvirtinančių dokumentų. Atskirajame skunde pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai, kurie niekaip nėra patvirtinti įrodymais, t. y. nepateikti jokie duomenys apie atsakovės nesąžiningus veiksmus iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, skirtus atsakovės turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar panašiai, kaip ir nepateikti jokie duomenys apie sunkią atsakovės finansinę padėtį, o pats ieškinio sumos dydis savaime nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
7. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
2. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Kalvasta Steel“ į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl skolos (negrąžinto avanso) priteisimo, kurio suma yra 70 701,00 Eur. Ieškiniu, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB „Turkiškas metalas“ priklausančias pinigines lėšas 70 701,00 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
3. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad šiuo atveju ieškinio sumos dydis gali būti laikomas svarbia aplinkybe laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį. Ieškovė taip pat nurodė aplinkybes, kurios, jos teigimu, patvirtina nesąžiningą atsakovės elgesį šalių tarpusavio verslo santykiuose, ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei atskiruoju skundu ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šioje apimtyje.
4. Jeigu teismas nustato, kad tikimybė, jog byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022). Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, gali vengti vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).
5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-899-881/2022). Nors apeliantė nurodė aplinkybes, kurios, jos įsitikinimu, patvirtina nesąžiningą atsakovės elgesį šalių verslo santykiuose. Tačiau ieškovės nurodomos aplinkybės yra susijusios su tarp šalių susiklosčiusiais bendradarbiavimo santykiais, t. y. prekių perdavimu, informacijos teikimu, sąskaitų apmokėjimui pateikimu, atsisakymu pateikti dokumentus, avanso negrąžinimu ir pan. Šių ieškovės nurodomų aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šios aplinkybės nėra tiriamos ir vertinamos. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovės veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Taigi, remiantis apeliantės nuodytais argumentais nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai apie atsakovės realius ar tikėtinus ketinimus nesąžiningai paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, o atsakovės vengimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011).
6. Grėsmę būsimam teismo sprendimo vykdymui ieškovė argumentuoja ir ieškinio suma bei atsakovės turtine padėtimi. Ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė ekrano nuotrauką iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt. Iš šio dokumento nustatyta, kad UAB „Turkiškas metalas“ yra įregistruota 2021 m. gruodžio 29 d. Įmonės įstatinis kapitalas – 2 500,00 Eur, ilgalaikio turto įmonė neturi. Įmonė laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2022 m. liepos 20 d. turėjo 691,90 Eur socialinio draudimo skolą. Tai, apeliantės nuomone, patvirtina, kad ieškinio sumos dydis gali būti vienu iš pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovės pozicija, pažymi, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovei ar atsakovės turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį (t. y. jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto apimtį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-860-302/2022). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020). Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą apie atsakovės realius ar tikėtinus ketinimus nesąžiningai paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, o vien atsakovės turtinė padėtis ir ieškinio sumos dydis nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB „Turkiškas metalas“ priklausančias pinigines lėšas 70 701,00 Eur sumai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių byloje, o apeliantė nepateikė argumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.
Dėl bylos procesinės baigties
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.