- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2-899-881/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kamida NT“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamida NT“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mitnija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kamida NT“ 1 863 231,43 Eur skolą, 6 824,55 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Kamida NT“ turto areštą 849 979,03 Eur sumai.
3. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja abi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pirma, ieškinys yra preliminariai pagrįstas, antra, egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio reikalavimas atsakovei pagal jos turtinę padėtį laikytinas didele suma. Vadovaujantis naujausiais viešai skelbiamais valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais už 2021 metus, nors balansinė turto vertė sudaro 16 673 488 Eur, tačiau atsakovės įsipareigojimai sudaro 14 513 893 Eur sumą. Atsakovės einamojo mokumo koeficientas pagal naujausius 2021 metų finansinės atskaitomybės duomenis tėra 0,06 (kai 2020 metais koeficientas buvo 3,77). Be kita ko, atsakovės sunkią finansinę padėtį įrodo ir tai, kad jos darbuotojų skaičius nuo šių metų pradžios iki 2022 m. liepos 8 d. sumažėjo dvigubai. Iš atsakovės 2021 metų balanso matyti, kad jos gautinos sumos iš debitorių 2021 metais sudaro tik 152 314 Eur arba apie 1 proc. 2021 metais mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų. Atsakovės vykdoma veikla, t. y. nekilnojamojo turto vystymas, suponuoja, kad įmonės esminis tikslas yra pastatyti nekilnojamojo turto objektą ir jį kiek įmanoma brangiau parduoti. Atsakovės galimą nesąžiningumą įrodo šios aplinkybės: atsakovė nebe pirmą kartą vėluoja atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus darbus; pastatas yra priduotas valstybinei komisijai, įregistruotas kaip užbaigtas statyti nekilnojamojo turto objektas, todėl nėra kliūčių jį perleisti; atsakovė jau seniai eksploatuoja pastatą, bet atsisako apmokėti už atliktus darbus. Taigi, yra pagrindas teigti, kad atsakovė nuolat vengia vykdyti finansinius įsipareigojimus, o į likusį neįkeistą turtą bet kada gali būti nukreiptas išieškojimas arba atsakovė, siekdama to išvengti, gali turtą perleisti tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, ieškovės ieškinio reikalavimus vertino preliminariai pagrįstais, tačiau spręsdamas dėl grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, konstatavo, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima bent preliminariai spręsti, jog atsakovė turi ketinimų turtą perleisti tretiesiems asmenims ar siekia jį kitaip apsunkinti.
6. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kadangi, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, yra tik vieni iš daugelio kriterijų, bet ne vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima konstatuoti esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi įrodyti ir pateikti konkrečius įrodymus apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomi argumentai, kad atsakovė nebe pirmą kartą vėluoja atsiskaityti su ja už faktiškai atliktus darbus, jog pastatas yra priduotas valstybinei komisijai, įregistruotas kaip užbaigtas statyti nekilnojamojo turto objektas, todėl nėra jokių kliūčių jį perleisti, bei, kad atsakovė jau seniai eksploatuoja pastatą, tačiau atsisako apmokėti už atliktus darbus, yra tik pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau tai neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Mitnija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškinio suma ir atsakovės turtinė padėtis yra reikšmingos aplinkybės, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Teismų praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantys įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti aplinkybę, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, kaip reikšmingą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
7.2. Tikėtinų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą buvimas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, galėtų būti pakankamas, jei ankstesnis nesąžiningas atsakovo elgesys subjektui yra būdingas. Ieškovės pateikti duomenys apie atsakovės elgesį iki bylos iškėlimo nėra tik pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau yra ir reikšmingos aplinkybės, vertinant atsakovės sąžiningumą sutartiniuose santykiuose. Bendradarbiavimo su atsakove istorija bei patirtis, kuri pirmosios instancijos teismui buvo pagrįsta rašytiniais įrodymais, rodo, kad atsakovė yra linkusi piktybiškai nemokėti už jai atliktus bei perduotus darbus, pasisavinti svetimas medžiagas, kas patvirtina ir galimą atsakovės norą vengti ir ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
7.3. Į bylą pateikta pakankamai duomenų, jog atsakovė turi ketinimų pakeisti savo turtinę padėtį, siekdama išvengti įsipareigojimų vykdymo. Atsakovės vykdoma veikla, t. y. nekilnojamojo turto vystymas, suponuoja, kad įmonės esminis tikslas yra pastatyti nekilnojamojo turto objektą ir jį kiek įmanoma sėkmingiau (brangiau) parduoti, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovės veiksmai (vėlavimas atsiskaityti su ieškove) pripažintini galimu nesąžiningumu, siekiant pasigerinti savo turtinę būklę, tokiu būdu susireguliuojant finansinius srautus ieškovės sąskaita, o radus pastato pirkėją – apskritai neatsiskaityti su ieškove.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kamida NT“ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, todėl aplinkybės dėl ieškinio sumos dydžio apskritai nėra reikšmingos. Atskirajame skunde cituota teismų praktika rodo, kad pagrindas vertinti atsakovo turtinę padėtį ir ieškinio sumos dydį atsiranda tik tuomet, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai įrodomas atsakovo nesąžiningumas, o didelė ieškinio suma pati savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Ieškinio reikalavimų suma atsakovei nėra didelė. Atsakovė turi daug didelės vertės nekilnojamojo turto. Ieškovės teiginiai dėl nuostolingos atsakovės veiklos yra nepagrįsti. Atsakovė kaip atsakovas dalyvavo tik dvejose civilinėse bylose, pradėtose pagal to paties ieškovo – AB Lituanika – ieškinius. Abiejose civilinėse bylose reikalavimai kilo iš tų pačių teisinių santykių – dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Abi civilinės bylos buvo užbaigtos šalims pasirašius taikos sutartis. Ši aplinkybė yra pažymėta „Creditinfo“ duomenų bazės ataskaitoje, tačiau ieškovė šią aplinkybę sąmoningai nutyli, nes ji paneigia ieškovės poziciją, neva atsakovė neatsiskaito su kitais kontrahentais dėl sunkios finansinės padėties. Darbuotojų skaičiaus pokytis taip pat niekaip nepagrindžia sunkios atsakovės finansinės padėties.
8.3. Atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo nepagrindžia jos nesąžiningumo. Ieškovė atsakovės naudojimąsi jai suteiktomis teisėmis ir siekį ginčytinus klausimus spręsti tarpusavio susitarimais nepagrįstai traktuoja kaip atsakovės nesąžiningumą.
8.4. Atsakovės tariamas ketinimas perleisti jai priklausantį turtą yra grindžiamas ne įrodymais, o niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių tariamą ketinimą perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Ieškovė klaidina teismą dėl atsakovės vykdomos veiklos pobūdžio – atsakovės vykdoma veikla yra nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
10. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus: VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išrašus apie atsakovė turimą nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto vertės ataskaitą, 2022 m. birželio 31 d. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, buhalterijos suvestines apie pajamas už patalpų nuomą.
11. Teismas, susipažinęs su atsakovės papildomai teikiamais įrodymais, išaiškina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
12. Vertinant dėl poreikio priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus pažymėtina, kad atsakovė prašymo priimti papildomus įrodymus apskritai nemotyvuoja. Iš atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą ir pridedamų įrodymų matyti, kad atsakovė jais siekia įrodyti savo gerą finansinę būklę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais vadovaujantis gali būti nagrinėjimas šioje byloje sprendžiamas procesinis klausimas, todėl siekiant neapkrauti bylos pertekline informacija, užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimą, papildomus įrodymus atsisakoma priimti.
13. Papildomai išaiškinama, kad su duomenimis apie atsakovės turtinę padėtį, teismas turi galimybę susipažinti, naudodamasis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
15. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo nepasisako.
16. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad apeliantė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad didelė ieškinio suma ir prasta atsakovės finansinė padėtis sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat apeliantė teigia, kad atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo (neatsiskaitymas su apeliante, galimas medžiagų pasisavinimas ir pan.), suponuoja grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui / išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Kaip matyti iš apeliantės prašymo taikyti atsakovei turto areštą bei atskirojo skundo argumentų, jos tikslas iš esmės yra atsakovės turto sulaikymas bei sukaupimas, akcentuojant faktą, kad atsakovė gali turtą perleisti. Tačiau būtent toks apeliantės interesas negali būti užtikrinamas dar iki teisminio ginčo išnagrinėjimo pritaikytomis procesinės prievartos priemonėmis. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019). Taigi, apeliantės teiginys, kad vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstas.
18. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui sieja su tuo, kad atsakovė laiku su ja neatsiskaitė už atliktus ir perduotus darbus. Nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia skolos iš atsakovės už atliktus statybos darbus priteisimo. Akivaizdu, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė siekia, kad teismas įvertintų aplinkybes, kurios yra nagrinėjamo ginčo dalykas, nes apeliantė grėsmę galimai palankaus sprendimo įvykdymui grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis grindžia ir reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kad skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nesant duomenų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus, siekiant išvengti skolos mokėjimo, teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesąžiningas.
19. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Šiuo atveju būtent apeliantei ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, tačiau ji teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti. Šiuo atveju apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad atsakovės veiklos esmė yra nekilnojamojo turto vystymas, dėl ko įmonės esminis tikslas yra pastatyti nekilnojamojo turto objektą ir jį kiek įmanoma sėkmingiau (brangiau) parduoti. Vien toks apeliantės pasvarstymas nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė yra nesąžininga ir ketina perleisti turimą turtą, ypač, kai tiek iš viešų duomenų, tiek iš atsakovės atsikirtimų matyti, jog atsakovės veikla yra nekilnojamo turto vystymas ir nuoma, t. y. atsakovė nuomoja jos vystomą nekilnojamąjį turtą, o ne jį pardavinėja tretiesiems asmenims.
20. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.