- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2-860-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00365-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei E. S. – R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės E. S. – R. 100 000 Eur skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei E. S. – R. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, o jeigu nurodytose sąskaitose pakankamai piniginių lėšų nėra – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 100 000 Eur sumai. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovė elgėsi nesąžiningai, t. y. nereagavo į ieškovo pretenziją grąžinti skolą, nebendravo su ieškovu. Ieškovo teigimu, egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovė, siekdama išvengti prievolės ieškovui įvykdymo, nesąžiningai bandys sumažinti savo turimą turtą, perleisdama tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
5. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, teismas pažymėjo, kad nors atsakovė turi finansinių sunkumų, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatyta, o vien ieškovo subjektyvus atsakovės elgesio vertinimas po piniginių lėšų atsakovei perdavimo nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė gali elgtis nesąžiningai, perleisti jai priklausantį turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas T. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Aplinkybė, kad atsakovė vengia grąžinti skolą ieškovui ir nebendradarbiauja su ieškovu, patvirtina atsakovės nesąžiningą elgesį.
7.2. Atsakovei ieškinio suma yra didelė, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
Atsiliepimas
8. Atsakovė E. S. – R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės siekį išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovės teigimu, ieškovas taip pat neįrodė atsakovės nesąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
12. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovo pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama ieškinio reikalavimo sumos dydžiu ir galimu atsakovės nesąžiningumu. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovei ar atsakovės turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį (t. y. jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto apimtį) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
13. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovės) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien aplinkybės dėl atsakovės nepripažinimo skolos ieškovui fakto ir nebendradarbiavimo neatsakant į ieškovo pretenzijas atsakovei, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti. Šių ieškovo nurodytų aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kadangi turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, ieškovo atskirajame skunde išsakomos abejonės dėl ieškinio sumos dydžio ir atsakovės realaus pajėgumo įvykdyti būsimą teismo sprendimą praranda aktualumą.
15. Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą atsakovės elgesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, kad sudarytų sąlygas ieškovui nustatyti atsakovės turimo turto sudėtį, įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovės išieškoti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties.
16. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.