Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens D. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui S. N., tretiesiems asmenims D. N., (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centrui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą.

10. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, apribojus tėvo valdžią.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

11. Apeliantė ir atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apeliantės ir atsakovo pateiktus įrodymą priima ir prideda prie bylos.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Ieškovas į teismą kreipėsi 2020-04-02 su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo. Ieškiniu prašė: neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. N. sūnaus R. N. atžvilgiu; neterminuotai apriboti motinos valdžią D. N. sūnaus R. N. atžvilgiu; priteisti iš atsakovų S. N. ir atsakovės D. N. išlaikymą sūnui R. N. iš kiekvieno po 78,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti rūpintojui.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-12-03 gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kuriame nurodyta, jog nepilnametis R. N. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmąjį veiklos skyrių, teigdamas, jog patyrė tėvo S. N. smurtą. 2019-12-16 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi leido paimti R. N. iš jo tėvų. 2019-12-23 S. N. savo paaiškinime nurodė, kad atsisako savo sūnaus R. N., atsisako jį auginti, toks yra jo sprendimas. 2019-12-23 S. N. ir D. N. atsisakė socialinio darbuotojo pagalbos ir teikiamų socialinių paslaugų. 2019-12-27 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. N. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai. 2020-02-12 gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš R. N., nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d. 2020-03-26 (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai informavo, kad per visą globos laikotarpį S. N. vaiko nelankė, nebendravo su juo ar vaiko socialiniu darbuotoju. R. N. aiškiai išsako nenorą gyventi kartu su tėvu ir jo šeima. 2020-06-04 specialistai išklausė nepilnamečio vaiko R. N. nuomonę. Nepilnametis R. N. išreiškė norą gyventi kartu su mama D. N.. 2020-06-16 Skyriuje gautas D. N. pareiškimas dėl sūnaus R. N. grąžinimo. D. N. prašė nutraukti laikinąją globą bei vaiką grąžinti į šeimą. Ji įsipareigojo priimti atvejo vadybininkės teikiamas socialines paslaugas bei vykdyti pagalbos plane numatytas priemones. 2020-06-18 priimtas sprendimas dėl vaiko R. N. grąžinimo motinai D. N.. 2020-06-23 vaikas R. N. grąžintas motinai D. N..

14. Kadangi nepilnametis R. N. grąžintas motinai D. N., ieškovas prašė civilinę bylą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo D. N. atžvilgiu nutraukti. Ieškovo atstovė teismo posėdyje prašė patenkinti ieškinį ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. N. jo nepilnamečio sūnaus R. N. atžvilgiu bei priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 78,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2020-06-23 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti vaiko motinai D. N..

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo S. N. sūnaus R. išlaikymui vos 78,00 Eur, visiškai neįvertino, jog tokia suma paauglio sūnaus poreikių tenkinimui yra per maža bei visiškai neatitinkanti sūnaus interesų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, neturi sveikatos problemų, o jo draudžiamosios pajamos per mėnesį sudaro 863,00 Eur. Be to nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai pagerėjusi nuo 2011 metų, kuomet buvo nutraukta jo ir D. N. santuoka. Tačiau išlaikymas vaikui buvo priteistas beveik tokio pat dydžio, kaip prieš devynerius metus, tai visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

16. Atsakovas S. N. teigia, kad apeliantė sutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu bei jokio procesinio dokumento ir jokių įrodymų neteikė. Teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovės D. N. atžvilgiu bei teismui pakeitus apeliantės procesinį padėtį byloje iš atsakovės į trečiojo asmens, apeliantė ir toliau jokio savarankiško reikalavimo dėl nepilnamečiui sūnui R. N. išlaikymo priteisimo ar priteisto išlaikymo padidinimo nereiškė bei jokių įrodymų šiuo klausimu visiškai neteikė. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, apeliantė apeliaciniame skunde keliamo reikalavimo iš viso neįrodinėjo. Todėl konstatuotina, kad apeliantė, teikdama apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. N. priteisimo, pažeidžia CPK 312 straipsnyje nurodytą imperatyvų reikalavimą draudžiantį kelti apeliaciniame skunde naujus reikalavimus.

17. Pažymėtina, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, ir nesant apeliantės savarankiško reikalavimo dėl didesnės sumos išlaikymui, galėjo savo iniciatyva įvertinti prašomą priteisti išlaikymo dydį ir tėvo galimybes teikti išlaikymą bei priimti geriausius vaiko interesus atitinkantį sprendimą, t. y. turėjo galimybę viršyti pareikštą ieškinio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovu, kad apeliantė apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus.

18. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis).

19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

21. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

22. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Apeliantė teigia, kad, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo S. N. sūnaus R. išlaikymui vos 78,00 Eur, visiškai neįvertino, jog tokia suma paauglio sūnaus poreikių tenkinimui yra per maža bei visiškai neatitinkanti sūnaus interesų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės sūnus R. N. yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvena mokyklos bendrabutyje. Byloje nėra duomenų, kad jis turi kokių sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas specialusis sveikatos poreikis.

25. Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 674,00 Eur suma. Išlaikymo dydžiui pagrįsti apeliantė pateikė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų suvestinę, kurioje nurodo, kad minėtą sumą sudaro: maistas – 300,00 Eur; komunaliniai mokesčiai – 50,00 Eur; avalynė – 30,00 Eur; drabužiai – 30,00 Eur; higienos priemonės (šampūnai, prausikliai, skalbikliai, kirpykla) – 30,00 Eur; vaistai, vitaminai – 25,00 Eur; pramogos (spektakliai, kinas) – 15,00 Eur; mokomoji medžiaga (knygos, pratybos) – 10,00 Eur; kanceliarinės priemonės (plunksnakotis, flomasteriai, sąsiuviniai, spalvoti pieštukai ir t.t. ) – 25,00 Eur; klasės fondas – 5,00 Eur; išvykos su klase – 10,00 Eur; kišenpinigiai – 30,00 Eur; šventės (Kalėdos, gimtadieniai) – 20,00 Eur; telefono sąskaitos papildymas – 15,00 Eur; bendrabučio nuoma – 7,00 Eur; kelionės išlaidos į mokyklą ir atgal – 52,00 Eur; atostogos – 20,00 Eur.

26. Iš reikalingų išlaidų suvestinės matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti: maistui, rūbams, avalynei, vitaminams, vaistams, mokslo priemonėms, higienos priemonėms. Nors tėvas (motina) neturi būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau iš esmės nurodomos išlaidos turi būti pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ne visos nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Nėra pateikta jokių įrodymų apie komunalinius mokesčius, kelionės išlaidas į mokyklą ir atgal. Byloje nėra duomenų apie vaiko lankomus papildomus užsiėmimus, specialius poreikius ir pan. Todėl vertintina, jog reali vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra 550,00 Eur.

27. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-164-687/2020).

28. Byloje nustatyta, kad apeliantė pagal Išmokų vaikams įstatymą kas mėnesį gauna išmokas vaikams, sūnaus R. N. išlaikymui apeliantei skiriama 100,00 Eur suma. Todėl 550,00 Eur suma mažintina 100,00 Eur suma ir spręstina dėl 450,00 Eur sumos išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė D. N. nedirba, nuo 2020-08-12 yra registruota užimtumo tarnyboje, gauna 200,31 Eur darbo paieškos išmoką. Apeliantė nuosavybės teise turi registruoto nekilnojamojo turto – 2 kambarių butą, negyvenamąją patalpą – garažo boksą. Apeliantė turi dar du išlaikomus vaikus, t. y. D. N., gimusią (duomenys neskelbtini), ir O. A., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovas S. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis kiekvieną mėnesį nėra vienodas, vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius gauna apie 600,00 Eur. Atsakovas kartu su sutuoktine turi registruoto nekilnojamojo turto – 3 kambarių butą. Atsakovas turi dar tris išlaikomus vaikus, t. y. K. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė įrodymą, jog kas mėnesį moka būsto kreditą, kredito įmoka nurodyta 85,00 ir 49,00 Eur, kita kredito įmoka 61,33 Eur. Pažymėtina, jog kredito gavėjais nurodyti S. N. ir I. N., todėl įmoką turi mokėti atsakovas su sutuoktine per pusę.

30. Atsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, šeimos sudėtį, būtinybę išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovas turi galimybę sūnui teikti didesnę išlaikymo sumą, nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas gali sūnui R. N. teikti 140,00 Eur išlaikymo sumą, priteistino išlaikymo dydis nepažeidžia atsakovo interesų, taip pat yra tinkamai užtikrinama nepilnamečio vaiko ir tėvų galimybių pusiausvyra. Pažymėtina, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl, jei esama materialinė padėtis jo netenkina, nes saviems poreikiams lieka nedidelė suma, jis turi ieškoti geriau apmokamo darbo (veiklos), taip gerindamas savo turtinę padėtį bei užtikrindamas galimybę teikti nepilnamečiams vaikams jų amžių ir poreikius atitinkantį išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas uždarbiauti papildomai, susirasti geriau apmokamą darbą ar kad jo darbo paieškos buvo nesėkmingos.

31. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė yra sveika ir darbinga, todėl taip pat turi dėti maksimalias pastangas susirasti darbą, gerinti savo turtinę padėtį bei užtikrinti galimybę teikti savo nepilnamečiams vaikams jų amžių ir poreikius atitinkantį išlaikymą.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteistą iš atsakovo S. N. išlaikymą sūnui R. N. padidinti iki 140,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme

33. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl iš atsakovo priteisė 103,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo dydį padidinant, iš esmės rezultatas lieka tas pats – ieškinys tenkintas visiškai, todėl nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteistas iš atsakovo pirmojoje instancijoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

34. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

35. Apeliantė pateikė įrodymus, kad už advokatės teisinę pagalbą (apeliacinio skundo parengimą) sumokėjo 270,00 Eur. Atsakovui byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 108,00 Eur.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad apeliantės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, apeliantei iš atsakovo priteistina 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Iš apeliantės priteisti valstybei 54,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB Luminor bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir ją išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovo S. N. išlaikymą sūnui R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 140,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2020-06-23 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš apeliantės D. N. 54,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo S. N. apeliantei D. N. 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.