Panevėžio apygardos teismo nutartis

nuotoliniu būdu dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Gebuva“ nemokumo administratorės „Bankroto administratorių biuras“ atstovui advokatui Rokui Kaireliui,

viešame teismo posėdyje mišriu nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus S. K. prašymą likviduojamai dėl bankroto atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gebuva“ dėl kreditoriaus reikalavimo priėmimo ir patvirtinimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Gebuva“ (toliau – ir bendrovė, ir įmonė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 14 d. Teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi nutarė likviduoti UAB „Gebuva“ dėl bankroto.

2. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi pagal nemokumo administratorės prašymą patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir kreditoriaus S. K. pirmąja eile pirmuoju etapu tenkinamas 439,51 Eur reikalavimas, kuris buvo patenkintas 2022 m. birželio 16 d. VSDFV Kauno skyriui iš Garantinio fondo lėšų kreditoriui S. K. išmokėjus 439, 51 Eur. S. K. išmokėtos sumos dydžiu 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas padidino kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus patvirtintą atgręžtinį reikalavimą.

5. Į teismo posėdį kreditorius S. K. neatvyko, pateikė teismui elektroniniu paštu prašymą teismo posėdį atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl kreditoriaus S. K. finansinio reikalavimo likviduojamai dėl bankroto UAB „Gebuva“ dalies, sudarančios 5 534,96 Eur, patvirtinimo (nutarties 4 punktas).

8. Bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021).

9. Įtvirtinant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo pareiga imtis CPK nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, jog byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu. Su šia pareiga susijusios taisyklės, reglamentuojančios teismo posėdžio atidėjimą. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, teismo posėdis gali būti atidedamas tuo atveju, kai to prašantis asmuo pateikia neatvykimą pateisinančius dokumentus ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

10. Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžiai kreditoriaus iniciatyva buvo atidėti tris kartus. Pirmą kartą teismo posėdis atidėtas 2023 m. vasario 7 d., suteikiant kreditoriui galimybę susipažinti tiek su teisme gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek su nemokumo administratorės pateiktais rašytiniais įrodymais. 2023 m. vasario 27 d. gautas kreditoriaus pranešimas, kad jis negalės dalyvauti 2023 m. vasario 28 d. teismo posėdyje dėl šeiminių problemų, tačiau nei kartu su pranešimu, nei vėliau, jokie įrodymai, pateisinantys neatvykimą į teismo posėdį, nepateikti. 2023 m. kovo 29 d. gautas kreditoriaus prašymas atidėti 2023 m. kovo 30 d. turėjusį vykti teismo posėdį dėl sveikatos problemų, taip pat buvo prašoma atidėti teismo posėdį iki 2023 m. birželio 30 d. Teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė pakeisti žodinio proceso tvarka paskirto teismo posėdžio laiką ir datą į 2023 m. balandžio 14 d. 9 val. 30 min. ir įpareigojo S. K. per 2 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos teismui pateikti neatvykimą į 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdį pateisinančius dokumentus. 2023 m. balandžio 11 d. teismui kreditorius pateikė VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugų centro 2023 m. balandžio 11 d. raštą, kuriame nurodoma, kad S. K. konsultuotas fizinės reabilitacijos gydytojos 2023 m. balandžio 7 d., gydymui paskirta 20 procedūrų, iš kurių 8-ias išsidėliojo atlikti nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. 2023 m. balandžio 13 d. (23.48 val.) kreditorius elektroniniu paštu pateikė teismui paaiškinimą, kad negalės dalyvauti 2023 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje dėl sveikatos problemų, prašoma nesiųsti jam elektroninių laiškų, nes tai įmonės elektroninio pašto adresas, jokių turimas sveikatos problemas, kurios neleistų kreditoriui atvykti į teismo posėdį ar dalyvauti jame nuotoliu, pateisinančių dokumentų kreditorius teismui nepateikė.

11. Atsižvelgęs į šias nutarties 10 punkte nurodytas aplinkybes, į tai, kad reabilitacinių paslaugų gavimas, kurių atlikimą kreditorius išsidėliojo pats jam palankiu laiku, negali būti laikomas svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį, į tai, kad 2023 m. balandžio 11 d. kreditorius fiziškai buvo atvykęs į teismą ir pateikė VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugų centro 2023 m. balandžio 11 d. raštą, tačiau į teismo posėdį neatvyko, bei tuo pačiu ir į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje tvirtinimo, o bankroto procesas, siejamas su viešuoju interesu, negali tęstis neapibrėžtą laiką, Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje nutarė nagrinėti kreditoriaus S. K. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo kreditoriui nedalyvaujant.

12. Nagrinėjamu atveju UAB „Gebuva“ bankroto byloje, pagal nemokumo administratorei perduotų UAB „Gebuva“ dokumentų duomenis, nemokumo administratorė teismo prašė patvirtinti 439,51 Eur dydžio S. K. reikalavimą ir šis reikalavimas buvo patvirtintas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi bei patenkintas Garantiniam fondui S. K. išmokėjus teismo patvirtintą sumą. Tačiau kreditorius nurodo, kad UAB „Gebuva“ skola jam yra didesnė, todėl prašo atnaujinti terminą papildomam reikalavimui pareikšti ir papildomai prašo patvirtinti 5 534,96 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris, pasak pareiškėjo, susideda iš jam neišmokėto darbo užmokesčio – 4652,90 Eur, 586,80 Eur palūkanų, bei 1318,14 Eur už pirktas įmonei prekes ir 295,26 Eur palūkanas, taip pat prašo priteisti iš bankrutuojančios įmonės delspinigius.

13. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo patvirtinti finansinį reikalavimą padavimo terminui atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatomas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).

14. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi UAB ,,Gebuva“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 14 d. Teisme 2022 m. kovo 22 d. gautas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti UAB ,,Gebuva“ kreditorių reikalavimus, nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo priimta 2022 m. kovo 25 d. Teisme 2022 m. kovo 31 d. gautas kreditoriaus S. K. atskirasis skundas, kuriame jis išdėstė nesutikimą su patvirtintu finansiniu reikalavimu. Kreditorius S. K. paaiškino, kad jis apie UAB „Gebuva“ iškeltą bankroto bylą sužinojo iš buvusių bendradarbių. Byloje nėra duomenų, kad S. K. buvo išsiųsta nutartis ar nemokumo administratorės pranešimas apie bankroto bylos UAB „Gebuva“ iškėlimą ir jam buvo pasiūlyta pateikti finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorė S. K. teismui tvirtinimui pateikto reikalavimo dydį nustatė pagal įmonės turimus dokumentus. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad UAB „Gebuva“ nemokumo administratorė nesiremia aplinkybėmis, susijusiomis su kreditoriaus papildomo reikalavimo priėmimo neigiama įtaka bankroto procedūrai, o teismas tokių neigiamų pasekmių nenustatė, įvertinęs, kad kreditorius yra buvęs įmonės darbuotojas, o terminas pateikti finansinį reikalavimą praleistas nežymiai (kiek daugiau nei vienas mėnuo), teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga atnaujinti terminą kreditoriaus S. K. papildomo reikalavimo priėmimui.

15. Tačiau byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus prašomo patvirtinti papildomo reikalavimo pagrįstumo. Nemokumo administratorė su kreditoriaus reikalavimo padidinimu nesutiko, nurodydama, kad S. K. iš bendrovės kasos buvo išmokėta iš viso 2 893,68 Eur. Paaiškino, kad S. K. nurodytas 2021 m. rugsėjo 7 d. 154,32 Eur dydžio mokėjimas (nurodyta „operacijos Nr. 000000000158“, „dokumento Nr. 2019“) pagal bendrovės buhalterijos duomenis – tai atliktas mokėtino atlyginimo sudengimas su avansine apyskaita, nes S. K. buvo skolingas įmonei.

16. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutavusios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

17. Nagrinėjamu atveju kreditorius teigia, kad dirbdamas įmonėje nėra gavęs darbo užmokesčio grynaisiais iš kasos, pasak S. K., atlyginimų žiniaraščiuose yra ne jo parašas. Kadangi kreditorius S. K. yra buvęs bankrutuojančios įmonės darbuotojas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalimi, su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, šiuo konkrečiu atveju – bankrutuojančiai UAB ,,Gebuva“ ir ją atstovaujančiai nemokumo administratorei.

18. Iš byloje nemokumo administratorės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. K. iš bendrovės kasos 2020 m. rugpjūčio 12 m. buvo išmokėta 1007,33 Eur pagal Atlyginimo žiniaraštį Nr. 00000157, už 2020 m. liepos mėnesį, 2020 m. spalio 5 d. – 1100,41 Eur pagal Atlyginimo žiniaraštį Nr. 00000169, už 2020 m. rugsėjo mėnesį, 2020 m. lapkričio 11 d. – 254,18 Eur, pagal Atlyginimo žiniaraštį Nr. 00000172, už 2020 m. spalio mėnesį), 2020 m. gruodžio 1 d. – 531,76 Eur, pagal Atlyginimo žiniaraštį Nr. 00000174, už 2020 m. lapkričio mėnesį). Pagal šiuos finansinius dokumentus iš viso S. K. buvo išmokėta grynais pinigais iš kasos 2 893,68 Eur. Kiekviename iš nurodytų žiniaraščių ties kreditoriaus pavarde yra parašas, kuris, pasak nemokumo administratorės, yra S. K.. Svarbu tai, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11676-22, kuris šiuo metu sustabdytas, pagal S. K. pareiškimą dėl darbdavio jam neišmokėtų lėšų ir žalos, kurio metu 2022 m. gruodžio 7 d. buvo gauta Specialisto išvada. Specialisto išvadoje konstatuota, kad atsakyti į klausimą kas pasirašė atlyginimo žiniaraščiuose bei viename kasos išlaidų orderyje nėra galimybės, nes parašai yra neraidinės transkripcijos, rišlūs, žemo išlavinimo ir pan., klastojimo požymių neaptikta (prie civilinės bylos pridėtos ikiteisminio tyrimo bylos 181–184 l.).

19. Teismo posėdyje liudytoja apklausta buvusi įmonės vadovė G. A. paaiškino, kad įmonei faktiškai vadovavo jos vyras, kuris yra miręs, jis tvarkė finansus, mokėjo pinigus, ji jokių veiksmų įmonėje neatliko, įmonėje faktiškai nedirbo, parašų nerinko, pinigų nemokėjo, nurodė, kad žiniaraščiuose pasirašyta jos parašo faksimile. Ji po vyro mirties (2021 m. rugpjūčio mėn.) perėmė įmonės dokumentus, pasirašė darbuotojų atleidimo dokumentus, nes įmonė nebevykdė jokios veiklos, negalėjo paaiškinti kaip vyko buhalterinės apskaitos tvarkymas 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais.

20. Svarbu tai, kad atlyginimo žiniaraščiuose be S. K. pasirašė ir kiti buvę įmonės darbuotojai, iš kurių E. Č. bei V. K., apklausti liudytojais ikiteisminiame tyrime, parodė, kad žiniaraščiuose yra jų parašai, pinigus jie gavo. Nors kreditorius S. K. teigė, kad darbdavys darbo užmokestį jam galėjo pervesti tik į banko sąskaitą, nes taip buvo sutarę, nemokumo administratorės pateiktas 2020 m. birželio 9 d. S. K. prašymas darbo užmokestį išmokėti iš įmonės kasos arba pervesti į asmeninę sąskaitą banke (DOK-2278), paneigia prieš tai nurodytus kreditoriaus teiginius.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, kurios galiojo ginčo žiniaraščių sudarymo ir pasirašymo metu, 19 punktu, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.

22. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad byloje nebuvo paneigtas kreditoriaus parašų atlyginimo žiniaraščiuose tikrumas, o aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad įmonėje vyravo tvarka darbo užmokestį mokėti tiek grynaisiais per kasą, tiek pervedant į banko sąskaitas, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, darbdavio prievolės neįvykdymo fakto byloje nenustatyta, todėl kreditoriaus reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2020 m. liepos, 2020 m. rugsėjo, 2020 m. spalio, 2020 m. lapkričio mėnesius 2 893,68 Eur sumai atmestinas kaip neįrodytas.

23. Kreditorius taip pat reiškė prašymą į finansinio reikalavimo sumą įtraukti, jo manymu, jam neišmokėtas sumas už 2022 m. liepos bei rugpjūčio mėnesius. Kokiu pagrindu kreditorius prašo įtraukti 934,82 Eur sumą į finansinio reikalavimo sudėtį iš teismui pateiktų kreditoriaus atskirųjų skundų bei papildomos informacijos nėra aišku. Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime 2022 m. spalio 27 d. S. K., duodamas papildomus parodymus, teigė, kad kai baigėsi jo nedarbingumo laikotarpis, jis dvi savaites ėjo ir ieškojo įmonės direktoriaus, ieškojo darbo. S. K. taip pat teigė, kad buvo parašęs atostogų prašymą, datos neprisiminė, bet niekas atostogų nedavė, jo prašymo nerado, vėliau pasakė, kad jam buvo pildomos pravaikštos. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad byloje nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių kreditoriaus argumentus dėl atostogų ar ketinimo jomis pasinaudoti 2022 m. liepos bei rugpjūčio mėnesiais. Būtent tuo metu kreditoriui buvo fiksuotos pravaikštos ir nedraudiminis laikotarpis, ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai patvirtino, kad į darbą po ligos 2022 m. liepos mėn. S. K. negrįžo. G. A., buvusi įmonės vadovė, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, davė parodymus, kad po vyro mirties, kuris iš esmės tvarkė visą verslą, ji kvietė darbuotojus atvykti nutraukti sutarčių, nes įmonė veiklos nebevykdė, tačiau S. K. neatvyko.

24. Aplinkybę, kad S. K. po ligos negrįžo į įmonę patvirtino ir kita įmonės darbuotoja – V. K., nurodžiusi, kad paskutinius kelis mėnesius S. K. nebuvo darbe, jam buvo pildomos pravaikštos, nors nedarbingumo laikotarpis buvo pasibaigęs ir jis turėjo grįžti į darbą, liudytoja negalėjo pasakyti, ar darbuotojas buvo sutaręs dėl atostogų.

25. Iš nemokumo administratorės teismui pateiktų rašytinių įrodymų – finansinio reikalavimo suvestinės, algos mokėjimo analizės, avanso duomenų, mokėjimų analizės, atostoginių paskaičiavimo, matyti, kad visos nemokumo administratorės nurodytos ir pagal finansinius dokumentus išmokėtos sumos sutampa, įmonė, atleisdama kreditorių iš darbo, paskaičiavo jam priklausančias, bet nepanaudotas atostogų dienas, paskaičiavo už jas priklausančią piniginę kompensaciją (užmokestį), kurio kreditorius neginčijo.

26. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kreditorius neįrodė, jog po ilgo nedarbingumo, 2022 m. liepos 1 d. turėjo būti išleistas atostogų ir jam už šį laikotarpį turėjo būti paskaičiuoti atostoginiai, arba, kad tuo metu realiai buvo grįžęs į darbą, todėl S. K. reikalavimas dėl 934,82 Eur sumos atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sumokėtų sumų už prekes grąžinimo

27. Teismui teiktame atskirajame skunde S. K. teigė, kad jis, kaip darbų vadovas, turėjo teisę pirkti UAB „Gebuva“ vardu DEPO parduotuvėse. Esant būtinybei baigti darbus objektuose bei darbdaviui darant spaudimą bei žodžiu nurodžius, kad nupirkus medžiagas iš asmeninių lėšų darbdavys vėliau grąžins darbuotojui sumokėtus pinigus, net nedarbingumo metu S. K. nurodė organizavęs medžiagų pirkimą, todėl siuntė į parduotuvę įmonės praktikantą L. L., medžiagos buvo nupirktos iš UAB DEPO DIY LT pagal sąskaitas- faktūras Nr. PAN028574 (2020 m. spalio 15 d., 912,55 Eur), PAN028704 (2020 m. spalio 20 d., 36,59 Eur) ir SIA DEPO DIY (Latvijoje) pagal sąskaitą KRA810344. S. K. teigia, kad darbdavys negrąžino jam iš viso 1318,14 Eur.

28. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Č. parodė, kad jei reikdavo kažką skubiai nupirkti iš statybinių medžiagų, parduotuvėje jis apmokėdavo iš savo asmeninių lėšų, tą dažniausiai darydavo DEPO ir SENUKAI parduotuvėse, parduotuvėje įmonės vardu išrašydavo sąskaitą-faktūrą, kurią darbuotojas pristatydavo į buhalteriją, o direktorius į rankas atiduodavo grynais.

29. L. L., atlikęs praktiką įmonėje, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju taip pat parodė, kad 2020 m. spalio mėn., kai S. K. galimai sirgdamas važiavo su juo pirkti statybinių prekių į DEPO, esančią Rygoje, jis pripažino pasirašęs sąskaitose, išrašytose įmonės vardu. Taigi, nors kreditorius teismui pateikė SIA DEPO DIY (Latvijoje) sąskaitos KRA810344 kopiją latvių kalba ir dėl to šiuo dokumentu teismas negali vadovautis, tačiau ikiteisminio tyrimo byloje apklausto liudytojo L. L. ir paties S. K. parodymais bei paaiškinimais ir teismui kreditoriaus pateikto 2020 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymo, kuriuo jis iš savo banko sąskaitos sumokėjo 369 Eur už pirkinį, įsigytą 2020 m. spalio 16 d. parduotuvėje DEPO -VEIKALS - KRASTA LV -1003 RIGA duomenimis, nustatyta, kad S. K. patyrė 369 Eur išlaidas, pirkdamas bendrovei reikalingas statybines medžiagas,

30. Byloje iš nemokumo administratorės pateiktų įmonės finansinių dokumentų matyti, kad darbuotojams buvo išmokami ne tik atlyginimai, grynaisiais pagal kasos išlaidų orderius, bei pervedimais per banką, bet ir lėšos ūkio reikmėms, jau minėta, kad tokią aplinkybę patvirtino ir buvęs įmonės darbuotojas E. Č.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal 2020 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderį kreditoriui įmonė išmokėjo 50 Eur avansą ūkio reikmėms, 2020 m. liepos 14 d. buvo pervesta 250 Eur suma kaip sąskaitos papildymas (teismo posėdyje S. K. patvirtino, kad šie pervedimai, tokiu pavadinimu, buvo medžiagoms pirkti), 2020 m. spalio 21 d. buvo pervesta 450 Eur suma kaip sąskaitos papildymas, tačiau beveik visos šios sumos (viso 720,92 Eur), kaip avanso apyskaitos, sudengtos su mokėtinu S. K. darbo užmokesčiu, t. y. iš esmės laikytina, kad gautus avansus kreditorius darbdaviui grąžino.

31. Taigi, nagrinėjamu atveju, įmonei susigrąžinus darbuotojui suteiktus avansus, byloje nėra jokių įrodymų, kad kreditoriui 2020 m. spalio mėn. būtų skirta lėšų ūkio reikmėms, nors bylos duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklausto L. L. parodymai, kuris pasirašė 2020 m. spalio mėn. sąskaitose, patvirtina, kad kreditorius pirko įvairias statybines prekes, kurias reikėjo panaudoti įmonės statybos objektuose. Nors kreditorius patikslintame atskirajame skunde ir teismo posėdžio metu įvardijo kai kuriuos objektus ir ten buvusias reikalingas prekes (pvz. durys Ramygalos seniūnijoje), nemokumo administratorė įrodymų, paneigiančių kreditoriaus teiginius (pvz. įmonės sąskaitų, įrodančių prekių pirkimą, sumokėjimą už jas) teismui nepateikė. Teismas neturi pagrindo netikėti kreditoriaus S. K. paaiškinimais dėl statybinių medžiagų pirkimo bendrovei savo lėšomis, kurie taip pat buvo patvirtinti ir kitais prieš tai aptartais bylos duomenimis. Dėl šios priežasties, teismas daro išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius 2020 m. spalio mėn. savo lėšomis atsiskaitė už įmonei pirktas prekes, tačiau pinigai už nupirktas prekes jam nebuvo grąžinti. Todėl yra pagrindas tenkinti kreditoriaus prašymą ir priimti bei patvirtinti jo reikalavimą dėl 1318,14 Eur sumos. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju, UAB „Gebuva“ skola S. K. nėra susijusi su darbo užmokesčiu ar kitomis su darbu susijusiomis išmokomis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnį, kuriuo remiasi kreditorius, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio palūkanos. Kadangi iškėlus įmonei nemokumo bylą draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kreditoriaus prašomos palūkanos už 2020 m. spalio mėn. sumokėtas ir negrąžintas sumas gali būti skaičiuojamos nuo 2020 m. lapkričio 15 d. (kaip prašo pats kreditorius) iki 2022 m. sausio 14 d. (viso 425 dienos). Todėl į likviduojamos dėl bankroto UAB „Gebuva“ kreditorių sąrašą taip pat įtrauktina 76,74 Eur priskaičiuotų palūkanų suma.

32. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kreditoriaus S. K. prašymas tenkinamas iš dalies, UAB „Gebuva“ bankroto byloje priimant ir patvirtinant kreditoriaus S. K. finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1318,14 Eur skola ir 76,74 Eur palūkanos,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

n u ta r i a:

Priimti ir patvirtinti kreditoriaus S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) antrąja eile UAB „Gebuva“ bankroto byloje tenkinamą 1394,88 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 1318,14 Eur skolos ir 76,74 Eur palūkanų.

Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti kreditoriui S. K. ir nemokumo administratorei UAB ,,Bankroto administratorių biuras“, įsiteisėjusios nutarties kopiją - Garantinio fondo administratoriui ir Priežiūros institucijai(AVNIS).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.